ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-10-03 nr. 911

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ROBERT KAGAN. Istorijos sugrįžimas (70) • -rv-. Sekmadienio postilė (28) • JURGA TUMASONYTĖ. Elegija (9) • JURGA TUMASONYTĖ. Tėvui (15) • ODETA VILKIŠIŪTĖ. Išnaudok gyvenimą – miegok su visais (100) • SIGMUND FREUD. Animizmas, magija ir minties visagalybė (3) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (46) • Jubiliejinės parodos atidarymo proga Ramutė Rachlevičiūtė kalbasi su ŠARŪNU SAUKA. Dailininkas neprivalo būti kvailys (11) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Eilės (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • GINTARAS BLEIZGYS. Iš pustonių, užpustomų ir dingusių daiktų (12) • ANA ALEKSANDRAVIČIENĖ. Dievuliuko sodnely (5) • EMILIJA LIEGUTĖ. Vienatvė (2) • JUOZAS SAVICKAS. Apie vakarėlius prieškario Kaune (1) • DAINIUS GINTALAS. Nidos kurortininkai (8) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (3) • kaip užknisa, kai niekas nieko nemano (430) • 2008 m. spalio 10 d. Nr. 38 (912) turinys (15) •

Istorijos sugrįžimas

ROBERT KAGAN

[skaityti komentarus]

iliustracija
Be pavadinimo
1965

Donald Judd

Įdomu, ar Rusijos invazija į Gruziją galų gale neišsklaidys svajingo pasitenkinimo savimi, kuris apėmė pasaulio demokratijas pasibaigus Šaltajam karui. Tuomet daugelis žmonių Sovietų Sąjungos žlugimą sutiko kaip viliojantį naujos tarptautinės tvarkos pažadą. Rodės, kad komunistinės imperijos žlugimas ir akivaizdi Rusijos demokratizacija padėjo pamatą naujai globalinės konvergencijos erai, didžiųjų valstybių konfliktai ir rungtyniavimas liko praeityje, o geopolitiką pakeitė geoekonomika. Šalys, kurios prekiauja viena su kita, buvo manoma, susisaistys tarpusavio priklausomybės ryšiais ir todėl mažiau tikėtina, kad jos pradės kariauti viena su kita. Vis komerciškesnės visuomenės būsiančios liberalesnės ir vidaus, ir užsienio politikoje. Jų gyventojai sieksią klestėjimo ir gerovės ir atsisakysią atavistinių aistrų, kovos dėl garbės ir šlovės, gentinės neapykantos – visų tų dalykų, dėl kurių ir kildavo konfliktai per visą istoriją. Ideologiniai konfliktai taip pat esą praeities dalykas. Anot garsiosios Francio Fukuyamos frazės, „istorijos pabaigoje liberali demokratija nebeturinti jokių rimtų ideologinių konkurentų“. Ir nors istorijos pabaigoje dar yra užsilikusios kelios autokratijos, dėl to esą neverta jaudintis. Modernėjant jų ekonomikoms, jos, girdi, irgi galiausiai transformuosis.

Deja, pagrindinės Šaltojo karo pabaigos laikų prielaidos pasirodė esančios klaidingos. Paaiškėjo, kad didžiųjų valstybių rungtyniavimo nutrūkimas buvo tik trumpas nukrypimas nuo normos. XX a. paskutiniame dešimtmetyje, kai į žaidimą stojo arba sugrįžo naujos didžiosios valstybės, rungtyniavimas atsinaujino. Pirmiausia Kinijoje, o paskui ir Indijoje prasidėjo precedento neturintis ekonominis augimas, lydimas laipsniško, bet reikšmingo karinio pajėgumo – ir tradicinio, ir branduolinio – didėjimo. XXI a. pradžioje pamažu pradėjo taisytis Japonijos ekonomika, ir ji ima vaidinti aktyvesnį tarptautinį vaidmenį tiek diplomatijos, tiek karinėje srityje. Paskui iš ekonominės krizės išsikepurnėjo Rusija ir ėmė stabiliai plėtoti ūkį, remdamasi didžiulių naftos ir gamtinių dujų atsargų eksportu.

Tačiau Kinijos ir Rusijos ekonominis vystymasis nepaskatino šių šalių politinės liberalizacijos, kuri, kaip kitados buvo manoma, neišvengiamai turi lydėti ekonomikos plėtrą. Paaiškėjo, kad šalies gerovės didėjimas ir autokratija yra visai suderinami dalykai. Autokratai mokosi ir prisitaiko. Rusijos ir Kinijos autokratai atrado būdą, kaip leisti žmonėms užsiimti laisva ekonomine veikla, tuo pat metu slopinant jų politinį aktyvumą. Jie įsitikino, kad žmonės, uždirbantys pinigų, nekiš rankų prie politikos, ypač jeigu žinos, kad gali nusvilti nagus. Pagausėjus pajamoms, autokratijos turi daugiau galimybių kontroliuoti informaciją – pavyzdžiui, monopolizuoti televizijos kanalus ar kontroliuoti interneto vartotojus – ir dažnai tam pasitelkia užsienio korporacijas, kurios su jomis noriai daro verslą.

Gerovės augimas galų gale tikrai gali paskatinti politinį liberalizmą, bet kada ateis tas galų galas? Jis gali ateiti taip vėlai, kad tai jau neturės jokios strateginės ar geopolitinės reikšmės. O kol kas autokratijos neseniai įgytą ekonominę galią transformuoja į realią geopolitinę galią, kurią gali tuoj pat panaudoti tarptautinėje arenoje. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje liberalios demokratijos tikėjosi, kad tapusi turtingesnė Rusija bus liberalesnė ir vidaus, ir užsienio politikoje. Tačiau istorija rodo, kad prekybos vystymasis ir visuomenių turtėjimas ne visuomet pasauliui suteikia daugiau harmonijos. Dažnai tai tik padidina konkurenciją. Pasibaigus Šaltajam karui, buvo puoselėjama viltis, kad valstybės žengs ekonominės integracijos keliu ir tai pakeis geopolitinį rungtyniavimą, ir kad jos pradės siekti „švelnios“ komercinio pranašumo ir ekonominio augimo galios, atsisakiusios senosios „kietos“ karinės galios siekimo ir geopolitinės konfrontacijos alternatyvos. Tačiau pasirinkimas gali būti visai ne toks. Egzistuoja kita paradigma, – pavadinkime ją „Turtinga valstybė, stipri armija“, toks buvo imperatoriaus Meidži laikų (XIX a. pabaiga) Japonijos devizas, – kuria besiremiančios valstybės siekia ekonomiškai integruotis ir perimti vakarietiškas institucijas ne tam, kad pasitrauktų iš geopolitinės kovos, o kad dar sėkmingiau ją tęstų. Kinai šią paradigmą vadina kiek kitaip – „Klestinti šalis ir stipri armija“.

Šių dviejų galingų autokratijų iškilimas transformuoja tarptautinę sceną. Nacionalizmai, visai nesusilpnėję dėl globalizacijos, atgijo su nauja jėga. Etninių nacionalizmų sukelti konfliktai vis dar verda Balkanuose ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Tačiau dar reikšmingesnis yra didžiųjų tautų nacionalizmo atgimimas. Vietoj lauktos naujos pasaulinės tvarkos formuojasi naujos geopolitinės sritys, kur didžiųjų valstybių ambicijos susipina ir susiduria ir kur ateityje galima laukti politinių žemės drebėjimų.

Viena iš tokių sričių nusidriekė Rusijos vakarų ir pietvakarių paribiais. Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Baltijos valstybėse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, – Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Kaukaze, Vidurio Azijoje ir netgi Balkanuose vyksta atgimstančios Rusijos ir Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų kova dėl įtakos. Vietoj lauktos taikos zonos Vakarų Eurazijoje vėl atsiranda konkurencijos zona, ir karinė jėga – postmodernūs europiečiai į ją buvo lengvabūdiškai numoję ranka – vėl vaidina svarbų vaidmenį.

Deja, Europa nėra pasirengusi spręsti problemą, kurios atsiradimo niekada neprognozavo. Europos Sąjunga yra labai susiskaldžiusi Rusijos klausimu – šios šalies kaimynės turi daug nuogąstavimų ir ieško saugumo garantijų, o kitos valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, siekia susitarti su Rusija. Dalykas tas, kad Europa nesitikėjo istorijos pabaigoje susidurti su tokiu istoriniu iššūkiu. Ši didžioji XXI a. organizacija – Europos Sąjunga – šiandien stojo į akistatą su XIX a. imperija, o postmodernistiniai Europos užsienio politikos instrumentai nepritaikyti spręsti tradiciškesnes geopolitines problemas. Kyla didelių abejonių, ar Europa yra pasirengusi instituciškai ir ar jai užteks parako prie pat Rusijos sienų įsitraukti į geopolitinius žaidimus, kuriuos Rusija taip mėgsta.

Su Jungtinėmis Valstijomis taip pat yra šiokių tokių bėdų. Bent jau dalies Amerikos elito galvose po Šaltojo karo įsivyravusį pasitenkinimą savimi ir tikėjimą, kad pasaulis savaime juda link didesnės harmonijos, išstūmė nusivylimas, rezignacija ir įsitikinimas, kad JAV ir kitos demokratinės valstybės yra bejėgės akivaizdoje iššūkio, kurį joms meta naujai kylančios didžiosios valstybės. Fukuyama ir kiti pataria prisitaikyti prie Rusijos ambicijų, nes, girdi, kito pasirinkimo nėra. Pasaulis jau esąs postamerikietiškas. Nepajėgę įsivaizduoti didžiųjų valstybių autokratijos sugrįžimo, dabar jie įtikinėja, kad nieko negalima padaryti ir kad išmintinga politika remiasi prisitaikymu prie naujos globalinės tikrovės. Tačiau jiems ir vėl kyla bėdų dėl vaizduotės. Jie neįsivaizduoja, kokios gali būti prie naujos tikrovės prisitaikiusios didžiųjų valstybių autokratijos. Bendrą jų vaizdą galima susidaryti iš to, kas nutiko Gruzijai.

Gal pasaulyje ir neprasidės nauja ideologinė kova tokiu pavidalu kaip Šaltojo karo laikais. Tačiau naujoji era vietoj universalių vertybių veikiau atneš mums augančią įtampą ir konfrontaciją tarp liberalios demokratijos ir autokratijos jėgų.

Iš tikrųjų globalinis rungtyniavimas jau prasidėjęs. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, „pirmą kartą po daugelio metų idėjų rinkoje prasidėjo tikra konkurencija“ tarp skirtingų „vertybių sistemų ir vystymosi modelių“. Ir gera žinia, rusų manymu, yra ta, kad „Vakarai praranda savo globalizacijos proceso monopoliją“. Kai šiandien rusai kalba apie daugiapolį pasaulį, jie kalba ne tik apie galios perskirstymą – pasak jų, „daugiapolė pasaulio tvarka“ taip pat turi būti grindžiama vertybių sistemų ir idėjų konkuravimu.

Tarptautinė tvarka remiasi ne vien idėjomis ir institucijomis. Ją formuoja jėgų konfigūracija. Demokratijos plitimas paskutiniais dviem XX a. dešimtmečiais buvo ne tik tam tikrų neišvengiamų ekonominės ir politinės raidos procesų sklaida. Globalinis poslinkis link liberalios demokratijos sutapo su istoriniu jėgų pusiausvyros pasikeitimu, kuris teikė pranašumų valstybėms, rėmusioms demokratijos idėją. Šis poslinkis prasidėjo nuo demokratinių jėgų pergalės prieš fašizmą Antrojo pasaulinio karo metais ir tęsėsi, kai demokratija triumfavo dar kartą, Šaltajame kare nugalėjusi komunizmą. Liberali tarptautinė tvarka, tų dviejų pergalių vaisius, atspindėjo naują globalinę pusiausvyrą, kuri liberalioms jėgoms suteikė privilegijų. Tačiau šios pergalės nebuvo neišvengiamos ir netruks amžinai. Didžiųjų autokratinių valstybių sugrįžimas ir reakcinės islamiškojo radikalizmo jėgos susilpnino pasaulio tvarką ir grasina ateityje ją dar labiau susilpninti.

Ar Jungtinės Valstijos turi pakankamai jėgų ir galimybių dar kartą stoti demokratinių šalių priešaky ir sustiprinti liberalią demokratinę tarptautinę tvarką? Nors dažnai kalbama apie Amerikos nuosmukį, beveik tikrai galima sakyti „taip“. Sunku pasakyti, kiek tiesos teiginiuose, kad pastarąjį dešimtmetį JAV perdėtai pasitikėjo savo galia formuoti pasaulį, bet dabar švytuoklė pernelyg nukrypo į priešingą pusę.

Akivaizdi nesėkmė Irake lėmė, kad daugelis žmonių ėmė manyti, jog Jungtinės Valstijos yra silpnos, nekenčiamos pasaulyje ir kad jų dienos eina į pabaigą. Ir net kai pastaruoju metu Jungtinės Valstijos, regis, pradeda skinti pergales Irake, niekas neskuba keisti šio įsitikinimo. O vis dėlto, kad ir pagal kokius galios kriterijus vertintume, JAV yra tokios pat stiprios kaip ir 2000-aisiais. Amerika lieka vienintelė supervalstybė, nors jai ant kulnų lipa kitos didžiosios valstybės. Rusijos ir Kinijos karinė galia per pastaruosius dešimt metų smarkiai išaugo, tačiau Amerikos galia per tą patį laiką padidėjo dar labiau. Jos dalis pasaulio ekonomikoje išlieka stabili: 27 proc. globalinio BVP 2000-aisiais ir 26 proc. – 2008-aisiais. Tai kur tas nuosmukis? Kol Amerika lieka tarptautinės ekonomikos centre, išlieka dominuojanti karinė galybė ir pagrindinė populiariausios pasaulio politinės filosofijos apaštalė, kol amerikiečiai palaiko Amerikos dominavimą ir kol potencialios pretendentės į jos vietą kelia daugiau baimės negu simpatijų kaimynėms, tarptautinės sistemos struktūra turi likti tokia, kokia yra dabar – pasak kinų, „viena supervalstybė ir daug didžiųjų valstybių“.

Amerikos dominavimas susilpnės negreit, ir iš dalies dėl to, kad didžioji pasaulio dalis iš tiesų to nenori. Kad ir kokia būtų viešoji nuomonė, Amerikos ryšiai su senomis ir naujomis sąjungininkėmis pastaraisiais metais sustiprėjo. Kad ir kokios būtų prognozės, jog kitos didžiosios valstybės pradės vienytis, norėdamos atsverti Amerikos įtaką, ypač po karo Irake, pasireiškė visiškai priešinga tendencija. Dėl autokratinių didžiųjų valstybių įtakos augimo demokratinės jėgos pamažu pradėjo gręžtis į Jungtines Valstijas. Rusijos invazija į Gruziją pagreitins šį procesą.

Tradicinės JAV sąjungininkės rytų Azijoje ir Europoje – nors jų viešoji nuomonė galbūt ne tokia palanki Amerikai kaip anksčiau – vykdo politiką, rodančią, kad joms didžiausią susirūpinimą kelia ne Jungtinių Valstijų, o kaimynystėje esančių autokratinių didžiųjų valstybių įtaka. Didžiausių permainų įvyko Indijoje, buvusioje Maskvos sąjungininkėje. Nūdienos Indija mano, kad, norėdama siekti ekonominių ir strateginių tikslų, į kurių sąrašą įeina ir augančios Kinijos įtakos atsvėrimas, ji turi palaikyti gerus santykius su JAV. Japonijos vadovai prie panašios išvados priėjo prieš dešimt metų. Europoje taip pat pasireiškia tendencija palaikyti glaudesnius strateginius santykius su JAV, o Rusijos veiksmai šią tendenciją tik sustiprina. Prieš keletą metų Gerhardas Schröderis ir Jacques’as Chiracas mėgino flirtuoti su Rusija, siekdami atsverti Amerikos įtaką. Tačiau pastaruoju metu Prancūzija, Vokietija ir visos kitos Europos šalys atsisuka į priešingą pusę. Tai reakcija į besikeičiančią tarptautinę padėtį ir išmoktos praeities pamokos. Chiraco ir Schröderio sumanymas paversti Europą atsvara Amerikai nepavyko iš dalies dėl to, kad jauniausios ES narės Vidurio ir Rytų Europoje baiminasi atgimstančios Rusijos ir siekia glaudesnių strateginių ryšių su Vašingtonu. Taip buvo dar prieš Rusijos invaziją į Gruziją. Dabar jos pasijus kur kas labiau priklausomos nuo Jungtinių Valstijų.

Jungtinėms Valstijoms tereikia transformuoti šį didėjantį susirūpinimą koordinuotais demokratinių pasaulio jėgų veiksmais. Tai padaryti bus nelengva, ypač Europoje, žinant, kad ten pasireiškia stipri tendencija mėginti prisitaikyti prie autokratinės Rusijos. Tačiau tai juk ne naujiena – net Šaltojo karo laikais Prancūzija ir Vokietija ne kartą bandė stoti tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Ilgainiui Prancūzija ir Vokietija neturės kito pasirinkimo, kaip tik prisidėti prie daugumos ES narių, kurios vėl nerimauja dėl Rusijos ketinimų.

Taigi, ką daryti? Užuot svarsčiusios, kaip prisitaikyti prie galingų naujųjų autokratijų, JAV ir kitos pasaulio demokratijos turi pradėti mąstyti apie tai, kaip ginti savo interesus ir įgyvendinti principus, kuriems vėl kyla rimta grėsmė. Tarptautinės demokratijos turi būti solidarios ir remti jėgas, kurios bando išsaugoti demokratiją ten, kur į ją kėsinamasi – taip pat ir pačiose didžiosiose autokratinėse valstybėse.

Žvelgiant šiandien į Kiniją ir Rusiją, atrodo, kad jos visiškai nepasiduoda išorinei įtakai. Tačiau negalima pamiršti, kad jos yra trapios ir pažeidžiamos. Nors autokratiniai režimai turtingesni ir įtakingesni pasaulyje negu anksčiau, jie vis dar gyvena liberalizmo epochoje. Kinijos vadovai taip įnirtingai gena ekonomiką pirmyn iš baimės – jaučia, kad mažiausias sulėtėjimas jiems gali tapti lemtingas. Jie slopina kiekvieną mažiausią politinės opozicijos apraišką, nes bijo, kad jų neištiktų Sovietų Sąjungos vadovų likimas arba tokia pat politinė klinikinė mirtis, kokia jau buvo ištikusi 1989 m. Užsienio parama opoziciniams judėjimams juos baugina labiau negu užsienio invazija. Rusijoje Putinas beatodairiškai naikina savo priešininkus, net jeigu jie atrodo silpni, nes jaučia, kad bet kokia opozicinio gyvenimo apraiška kelia pavojų jo režimui.

Pasaulio demokratijos suinteresuotos palaikyti demokratijos viltis Rusijoje ir Kinijoje. Pirmaisiais metais po Šaltojo karo pabaigos optimistai manė, kad liberalėjanti Rusija ir Kinija bus geresnės tarptautinės partnerės, ir buvo visiškai teisūs. Tačiau jie klydo manydami, kad tokia evoliucija neišvengiama. Šiandien perdėtas optimizmas užleido vietą perdėtam pesimizmui. Daugelis europiečių įsitikinę, kad Rusija nepasiduos išorinei įtakai. Ir vis dėlto, prisimindami Šaltojo karo laikus, tie patys europiečiai tiki, kad aštuntojo dešimtmečio Helsinkio susitarimai padarė nemenką įtaką Sovietų Sąjungos ir viso Rytų bloko evoliucijai. Negi Putino Rusija atsparesnė tokiems metodams negu Brežnevo laikų Sovietų Sąjunga? Putinas pats taip nemano, ir kaip tik todėl jį taip erzina demokratinės valstybės prie Rusijos sienos. Kinijos vadovai irgi nesijaučia saugūs – kitaip kuriems galams leistų milijardus interneto pokalbių svetainėms kontroliuoti?

Nesvarbu, Kinija ir Rusija pasiduoda išorinei įtakai ar ne, tačiau šiandien jų auganti galia – o Rusijos atveju ir noras ją naudoti – kelia didelę grėsmę. Rusijai atkakliai siekiant susigrąžinti hegemoniją šalyse kaimynėse, JAV ir Europa turi kartu tam priešintis ir ginti Rusijos kaimynes. Kinijai nuolatos didinant karinį potencialą, Jungtinės Valstijos turi patikinti Kinijos kaimynes, kad atsidavusios sieks saugumo Azijoje.

Ateitis nėra aiškiai nulemta. Ją reikia kurti. Kokia bus tarptautinė tvarka, priklauso nuo tų, kurie disponuoja atitinkama galia ir kolektyvine valia ją formuoti. Didžiausia mūsų eros klaida yra įsitikinimas, kad liberali ir demokratinė tarptautinė tvarka įsitvirtins tik dėl idėjos triumfo arba kaip natūralios žmonijos raidos rezultatas. Daugelis žmonių mano, jog Šaltasis karas užsibaigė demokratijos jėgų pergale vien todėl, kad geresnė pasaulėžiūra tiesiog negalėjo nelaimėti, ir jog dabar egzistuojanti tarptautinė tvarka yra tik tiesaus kelio link taikaus ir turtingo sambūvio etapas. Jie pamiršta, kiek daug mūšių – ir strateginių, ir ideologinių – teko kovoti, kol buvo pasiektas šis nepaprastas triumfas.

Ši iliuzija yra gana įtikinama, ir dėl to pavojinga. Žinoma, liberalios demokratinės idėjos ir laisvoji rinka turi galią. Bet pažanga siekiant šių idealų niekada nebuvo neišvengiama. Viskas priklauso nuo to, kaip pakryps įvykiai ir kokių veiksmų imsis valstybės ir tautos – mūšiai gali būti ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, socialiniai judėjimai gali sėkmingai pasiekti savo tikslus, bet gali būti ir nuslopinti, ekonominės praktikos gali būti ir taikomos, ir atmetamos.

Po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo karštai puoselėjamos naujos tarptautinės tvarkos viltys, Hansas Morgenthau įspėjo idealistus nesitikėti, kad vieną gražią dieną „paskutinė uždanga kris, ir galios politikos žaidimai daugiau nebebus žaidžiami“. Kova vyko anuomet, ji vyksta ir dabar. Prieš šešis dešimtmečius Amerikos lyderiai manė, kad Jungtinės Valstijos privalo prisiimti atsakomybę ir panaudoti savo galią neleisti vėl susidaryti tokioms sąlygoms, dėl kurių kilo du pasauliniai karai. Reinholdas Niebuhras, kuris visada įspėdavo amerikiečius nepuoselėti didelių ambicijų ir pernelyg netikėti savo galia, pats reikšdamas tikėjimą ir ambicijas taip pat teigė, kad „pasaulio problemos gali būti išspręstos tik jeigu Amerika prisiims visą atsakomybę ir imsis jas spręsti“. Šiandien šią atsakomybę kartu su Jungtinėmis Valstijomis turi prisiimti visas demokratinis pasaulis, kuris dabar kur kas stipresnis negu pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Tik klausimas, ar demokratinis pasaulis dar kartą priims iššūkį.


„The Weekly Standard“, 2008.VIII.25

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


134021. cc2008-10-07 21:51
Kiek laiko egzistuoja žmonija, tiek laiko vyksta karai. Juokiausi iš naivių vakarų, kad Tarybų Sąjunga jau subyrėjo,o Rusija tampa demokratine valstybe. Jie turbūt nesuprato ką reiškia pats žodis "PERESTROJKA".

134022. cc2008-10-07 21:55
Taip pat esu įsitikinęs, kad Amerika nenorėjo Rusijos subyrėjimo. Visaip stengėsi jai padėti. Panašiai buvo ir Nepo laikais.

134029. ebola>cc2008-10-07 22:41
nera jokios amerikos, ir nera jokios rusijos.Kaip nera ir lietuvos.As esu mano lietuva - pvz.Bet man visiskai iki lempos kas ko aplink mane nori - as tik zinau ko as noriu.Ir man nerupi, ar mano kaimynas subyres - man rupi, tik kas man liks is jo turto, jeigu sis numirtu.Yra zmones kurie gyvena gyvenima, ir yra kruvele lobistu, kurie zaidzia dievus.Jie nuolat iesko budu kaip apgauti tiek kaimynus, tiek savus, kaip juos pavergti ir taip patenkinti savo manija - lobti.Vienintelis man zinomas kelias neziasti tokiam zaidime yra nieko netureti, kas galetu sukelti tu hienu apetita.Lobizmas ir visi jo padariniai siandien yra baubas, o ne kazkokia nevykusiu sistemu imantriu santykiu dilema - tai aisku kaip diena.Kam tie isvedziojimai?

134032. keista logika2008-10-07 23:11
"man rupi, tik kas man liks is jo turto, jeigu sis numirtu." "Vienintelis man zinomas kelias neziasti tokiam zaidime yra nieko netureti, kas galetu sukelti tu hienu apetita". Linkiu kaimynui neturėti to nieko, kad ebola nevirstų hiena...

134034. Skirmantė2008-10-07 23:24
Na, įsivaizduokim kokios tautelės narį užsilipusį ant ledkalio. Ir gyvena jis taip: jis yra ir nėra, niekam nerūpi, niekam nežinomas. Ir ką? Ogi nieko - absoliutus nulis iš tokio ebolos požiūrio. Ledynmetis artėja (arba sprogimas). Kas išliks, tas galės gyvent ant savo ledo lyties.

134035. briedis 2008-10-07 23:24
kas cia yra, kad nera laisku?

134036. Skirmantė2008-10-07 23:27
Ledkalnio, nors ir ledkalis turėtų kažką reikšti.

134038. e - keista logika2008-10-08 07:05
Jokios logikos.

134039. ivs2008-10-08 07:14
logika labai paprasta. ebolai rupi toks turtas, kuris nerupi toms hienoms.

134040. ivs2008-10-08 07:17
is tokio ebolos poziurio ne absoliutus nulis, o tai, kad jis isliks.

134041. e - jis isliks2008-10-08 07:42
...amžiams ir didis, ir mūsų širdyse.

134042. ivs2008-10-08 08:09
tai cia tu taip noretum.

134044. Balys2008-10-08 08:41
Ir mūsų ateitis nėra aiškiai nulemta. Ją reikia kurti. Bet kaip? Ar tai priklauso vien nuo tų, kurie disponuoja atitinkama galia ir jų valia vėl nulems?

134045. ebola2008-10-08 08:44
jus norit pasakyti, kad zmones, kurie turi interesu uzsienio politikoj - visokie magnatai ir ju subinlaiziai politikai yra Jusu, lietuviu nuomones, to konkretaus uzsienio adresu, atstovai? As pvz sedziu pajuryj, su alaus butelka, spjaudau siemkas.Sviecia saule, labai smagu, vaikai gainiuojasi po kopas.Zmona irgi sedz, sildosi.Kiti aplinkui - irgi.Vnzo gyvenam mes, suprantat? Mes gyvi gyvenam siandien cia.Kuo as blogas? Nevagiu, neprievartauju nieko.Dirbu daug, didziuma - veltui.Kam nuo to negerai? Mano nuomone apie rusija? Kokia rusija? Ta, kuri sedi ir sildosi sauleje? Labai gera nuomone!Amerika? Labai gera nuomone!Kinija? Puikiausia nuomone! Jeigu yra issigimeliu salyje, ir jie man nekenkia, o sau vieni patys mutuoja ir trasnformuojasi - mat juos sunes! Kas as - dievas, kad juos teisciau? Apsaugok Viespatie nuo tokiu pagundu.Politka? Ten nieko nera - nei zmoniu, nei asmenybiu - ten yra gauju karai.Ir dar tokie netikri - ypac cia jevropoj, panasus i tas amerikeitiskas imtynes.Dalyviai tokie pasmirde velniukai.Bjaurastis tiesiog - kam gadinti sau apetita...

134046. e- Ebola(Nevagiu,)2008-10-08 09:10
Vaikai Tavo į mokyklą eina? Žmona į polikliniką užbėga? Tėvai Tavo pensijos, manau, neatsisako? O Tu, kuris teigdamas "Kas as - dievas, kad juos teisciau?" vienu ypu nuteisi ištisas profesines grupes( policinikus, kariškius, siaubūnus valdinikus etc), o pats dirbi nelegaliai, reiškia mokesčių nemoki, reiškia VAGI! Vagi iš mokytojų, gydytojų, pensininkų, studentų, iš visos visuomenės, o tos visuomenės nariu esi jau vien dėl to, kad turi ir tikrai neatsisakei Lietuvos pilietybės.

134052. cc2008-10-08 09:48
Įdomu ar pasikeistų Ebolos pažiūros, jei Lietuvą eilinį kartą išlaisvintų, o jį ištremtų dirbti burlioku, velkančiu motina Volga baržas. Ar liktų kandidiniu optimistu?

134054. cc2008-10-08 10:04
žemėje yra taip surėdyta, kad kiekvienas nori vis daugiau saulės,erdvės,laisvės,geresnio gyvenimo. Vienam reikia tik bambalo, kitam milijardų. Lengviausia tai pasiekti, tai atimti iš kito.Deja. Tai ir yra, manyčiau, karų pagrindinė priežąstis.

134055. > cc2008-10-08 10:11
Bet ebola tai vienaip ar kitaip ir esam mes. Tai ką, mes ir sukeliam sau išlaivinimą?

134067. ebola2008-10-08 13:06
na, zmona mokescius moka.Bijo likt be pensijos.:) As gi mastau sitaip - jeigu as puse gyvenimo dirbu mokesciams (o tiek realiai dirba kiekvienas suskaiciavus), tai man tada nieko nereikia.Nei keliu, nei ligoniniu.Ir i pensija neverta eiti :D - puses gyvenimo gyventi neverta.Mes gi zinom, kur jie deda musu pinigus, ar ne? Ne paslaptis - didziaja dalim apmokam svetimas skolas.Tai kas as - batareika kazkokia? Ne velnio.Del vaiku, tai nejuokinkit manes. Atleiskit mane nuo mokesciu - as pats juos ismokysiu per puse gyvenimo.Ir tevams islaikyti uzteks.As kaip tas sharikovas :D - "ja nesoglasen!" O is tiesu tai nematau kito kelio kaip nustoti gaminti ir vartoti masovke.Nustoti siandien, iki minimumo sumazinti poreikius plataus vartojimo meslui.Laiks pasitraukti is to "siuksliu laivo" ir sokti i maza valtele.Tegu ja meto bangos kiek nori - pakentesiu.

134068. ebola>cc2008-10-08 13:11
mes ir cia burliokai, ir tempiam tokias barzas, kad oho.O del lageriu, tai susilaikyk - speju as apie juos zinau daugiau.;)

134069. kvailutė2008-10-08 13:27
oi, smalsu bus pažiūrėti, kaip ebola atsisako tokių masovkių kaip alus ir cigarietai. tada ir jo žodžių nuoširdumu patikėčiau. tikrai.

134076. saulėtas pajūris ebolai2008-10-08 14:49
"nevagiu, neprievartauju". O siemkas prispjaudytas susirinksi? Butelkos man nepaliksi? Ir visokių kitų masovkių liekanų...

134078. Balys2008-10-08 15:01
Ebola Virus Infection- kurios partijos kabliukas? UŽ visišką asmenybės išlaisivinimą nuo valstybės varžtų, už tvarką ir betvarkę, labiau patyrusių, nusipelniusių gyventi šauniau, gerų kyšių ar unijinių, sojūzinių ryšių... Prisipažink, viruse, už kurią balsuosi?

134081. laumė2008-10-08 15:03
ebola yra kvailys, su kuriuo tiesiog tingisi ginčytis. beviltiška

134082. Katė2008-10-08 15:17
Ne kvailys Ebola...

134083. toto2008-10-08 15:27
Ebola idiotas.

134084. Balys2008-10-08 15:35
Ebola - pavojingas kabliuko pavidalo vidurių virusas.

134085. ebola2008-10-08 15:38
jo,o idiotai nebalsuoja.Siemkos ir pajuris buvo siaip - nei siemkas gliaudau, nei pajury bunu.Na...labai retai, jeigu bunu.Del alaus kvailute teisi, sekanciu etapu pats virsiuos.Degtine viriaus - manau cia ne sudetingiau.

134086. ivs > e2008-10-08 15:45
re: 134046
uz mokslus moku, mamai pensija moku, mokescius moku, i poliklinika neinu - neapsimoka, pilietybes neatsisakiau - ateme. laikau save visuomenes nare, bet ziuriu, ne ka gauti, o ka galiu duoti ir gerai man taip.

134088. bevardis2008-10-08 15:58
etikečių kabinimo vajus prasidėjo (081-084). Tokiais atvejais prisimenu vaikišką atsaką: "kas ant kito sako, ..."

134091. cc klijuoja dar vieną etiketę2008-10-08 16:13
Ebola - originalas

134092. cc, grįžęs iš maximos2008-10-08 16:15
Kodėl maximoj per savaitę pabrango maistas? Elektra, degalai tai nepabrango?

134093. bevardis2008-10-08 16:16
cc nori būti originalu?

134095. uuu2008-10-08 16:19
ebola protingas ir išmintingas

134096. Skirmantė2008-10-08 16:21
Ebolos pasisakymuose slypi niekio genas. /// Ir pagalvojau, kodėl ką nors (šiaip juos laikau vargšais ir laikau negausiais) galėjo sužavėt, pvz., komunizmo idėja. Kur tauta ir tavo konkreti valstybė ištrinama, o tavo "tapatybė" tampa bekraujė - tik klasinė, kur kas nors, būdamas absoliutus niekas (taip pat jųjų sukurtas,ir dar specialiai paniekintas, pvz., kokia melžėja), paskui išaukštinamas. Taip , nes ten buvo niekio genas. Bet gamtoj tuštumos nebūna: Dievą pakeitė Leninas, Tėvynę -sajūzas, Tiesą - komtiesa. O Žmogų - mankurtas. Galų gale, kad susikurtų ta tuštuma, milijonus reikėjo išpjaut.

134097. Magelanas2008-10-08 16:23
as kaip ir suprantu ebolos poziurio taska, bet turbut kaip visada reikia balanso tarp ivairiu poziuriu. Ypac prisiminus, kad life isn`t fair...

134104. toto2008-10-08 16:46
Profaniškumas (angl. profanity), profanacija (profanation) - liet. niekinimas - nėra kažkoks genas ar kažkokio kostiumuoto kvailio išsigalvotas „niekis“. Nėra, nematau niekinime nieko originalaus.

134105. ivs :)2008-10-08 16:47
as manau, kad eboloj greiciau slypi viskio genas.

134108. laumė2008-10-08 16:51
na taip, reikia balanso tarp kraštutinių kliedesinių fantazijų, kurių vieną polių reprezentuoja ebola. kažkur apie vidurį turėtų būti tai, kas vadinama sveiku protu ir blaiviu mąstymu. fantazijos gerai, tik ne pateikiamos rimtu veidu ir pranašo tonu. ką ten pranašo, iš tikrųjų, kaip kažkas sakė - supermeno. šitam puslapyje man kvailiausiai atrodo ebolos įsitikinimas, kad jis gali egzistuoti kaip savarankiškas individas šalia visuomenės sistemos. per pusę metų jis pats išmokysiąs savo vaikus to, ko jie išmoksta šiandieninėje mokykloje. pasikėlęs snargliau, per pusę gyvenimo tu, pradėjęs nuo nulio (tam, kad nebūtum nieko skolingas visuomenei), gal sugebėsi išlįsti iš žvėrių kailių į audinį, pasistatyti namą iš plytų, dar ką nors panašiai. bet tavo Žemė tebebus plokščia ir Saulė su Mėnuliu keistu būdu pasirodys kasdien vis iš tos pačios pusės. sukriošusioje senatvėje (kokių 40 metų) padarysi pribloškiantį atradimą: tie šviesuliai turbūt sukasi aplink! apie mano Žemę blyną! galėsi tai pranešti savo vaikams ir gulėdamas mirties patale juos prisaikdinti patikrinti tavo prielaidą :))). štai ką tu gali be visuomenės, o gal ir nė tiek. nes jau gimdamas esi sistemos dalis ir daugiausia, ką gali, tai bandyti ją pakeisti - tiek, kiek siekia tavo trumpa ranka ir menkas protas. lyginant su sistemos jėgų visuma.

134115. ivs2008-10-08 17:01
ebola nesake, kad ismokysias per puse metu to, ko moko mokyklose. sake per puse gyvenimo ir, itariu, visai ko kito.

134120. laumė2008-10-08 17:14
atsiprašau, aš ir turėjau galvoje "pusę gyvenimo", o skubėdama parašiau "pusę metų" :)

134122. Balys2008-10-08 17:25
Laumė kaip visada teisi, bet grįžtu prie str. - čia tai bent: "Didžiausia mūsų eros klaida yra įsitikinimas, kad liberali ir demokratinė tarptautinė tvarka įsitvirtins tik dėl idėjos triumfo arba kaip natūralios žmonijos raidos rezultatas". Tai dabar - Si vis pace, para bellum. Todėl ir sakau - Ir mūsų ateitis nėra aiškiai nulemta.

134123. ivs2008-10-08 17:26
nu matai, nereikia skubet nugyvent puse gyvenimo per puse metu ;)
ebola nera koks atsiskyrelis ar piktybinis pasiputelis, ne totas gi jisai. ebola gal labiau nesa i koki amish`a *

134125. mie2008-10-08 17:28
jau kad nesa tai nesa.

134133. krankt2008-10-08 17:59
ebola kalba kaip uzkietejes libertaras. totas kazkada labai lakoniskai apie juos paaiskino, nebepamenu, kuriuose laiskuose. tai va. as pritariu laumes komentarui. tigrisai medzioja po viena, o stai mes, kile is monkiu, gaujomis gyvename ir geleziniu gamtos desniu nepakeisime. galime nebent tik pasvajoti. straipsnis neblogas, geras yra ir fukijamos lietrytyje.

134138. bevardis ebolai2008-10-08 18:24
man regis, išorinių taisyklių neverta paversti priešu, antraip jos virsta TAISYKLĖMIS, o nuolatinės grumtynės su jomis patį žmogų paverčia jų vergu (kuo skiriasi vergiškas paklusnumas nuo vergiško maišto?)

134141. scenarijus2008-10-08 18:29
liberali demokratija kaip tik šiuo metu braška per visas siūles. praplėšęs jos pilvą iš vidaus tuoj tuoj iššoks "svetimas" suėsiąs visus atronautus, nežiūrint turi jie indėlių bankuose ar ne.

134167. ebola>laumei2008-10-08 20:57
atsiprasau, kad nesu nuoseklus, del ko jus ir nesugaudote mano siulomo modelio konturu aiskiai.Nesugebu as buti nuoseklus todel, kad skubu, rasau dazniausiai apygirtis, ir naiviai tikiu, kad galiu kirtineti kampus destydamas "savaime aiskius" dalykus nevykusiomis alegorijomis ar kaip ten jas.Isivaizduokite zmogu, nukentejusi ten nuo tremties ar ikalinimo, nuzudyta, isniekinta ar panasiai.Arba istisa tauta, patreatinta taip ar panasiai - nesvarbu.Jie raso sitai i istorija, kaip esmini dalyka.Kara, itaka, krizes, valdovus - visa ta jegos strukturu - valstybiu, bloku ir t.t. mesla.Taciau tuo paciu metu vyksta lygiagretus gyvenimas - sacharovas vagone raso fizikos veikala, solzhenycinas - romana, dar koks kitas supermenas - tapo bombarduojamame mieste.Zmones dirba nepakeldami galvos, stebi zvaigzdes, kuria nesuvokiamus shedevrus neatsizvelgdami i tai, kad yra engiami, susale, alkani, zeminami, ir t.t. ir panasiai. Zmones gyvena gyvenima=kuria.Ir mano supratimu, tai yra tikroji istorija, o ne kazkokia idiotiska tarpkorporaciniu konfliktu chronologija, kokia mums siulo studijuoti.Ai nezinau, gal bus aiskiau, gal ir ne, bet as neatsiriboju nuo zmoniu.As tiesiog siulau is esmes pervertinti zmoniu santykiu ir laiko tekmes suvokimo perincipus - ka mes stebime, ka matome, ir kas vyksta.Juk tik pagalvok - pvz kaip galejo itakoti kokio genijaus darba kokia nors jo laikmecio politika? Niekaip isskyrus pakenkti, ar ne? Ar tu iki siol naiviai tiki, kad materialus gerbuvis padeda kurti? Jeigu taip, as gaistu laika...

134170. zaec2008-10-08 21:05
neboimsia mi volka i savy, v samij trudnij čas kosim trim travu u u

134172. ebola>bevardziui2008-10-08 21:07
as galvoju, kad vergiskas maistas yra meginimas issilaisvinti isoriskai.Man kur kas baisesne vidine vergyste, arba kaip populiaru sakyti - "laisve=isisamoninta pareiga(man tolygi vergystei)" Vaikysteje syki gavau saukima i teisma ir nenuvykau.Tai mane arestavo ir pernakvydino blaivyklos patalpose, kad nepabegciau (taip rekomendavo mano tevas).Mane suemes policininkas vis kartojo posaki "NIEKO NEPADARYSI - TAIP REIKIA" Man tas posakis iki siol skamba ausyse.

134187. haribo>ebola2008-10-08 21:48
no pasaran,kamarado!

134188. Skirmantė2008-10-08 21:49
Viskio genas :) Niekis ir viskis - 2 vieno medalio pusės.

134190. Skirmantė2008-10-08 21:56
Nes, kaip žinom, sojuze viskiu buvo palaikomas niekis, nieko originalaus, nes niekis labai nuobodus.

134197. haribo2008-10-08 22:08
skirmante,vaikeeeli. be cepelinų, kraujinės dešros,brogos yra prosciuto ir omarai. yra ir geras viskis ir gera literatūra ir gražios-protingos moterys. tu tik atsipalaiduok ir vaivorykštė nušvis.prosit!

134204. xX2008-10-08 22:41
liberalizmas ar koks kitas xujizmas reiškia tik viena - yra viršininkas, kuris leidžia tautai vienaip ar kitaip elgtis. Dar xujoviškiau, kai kokia nors gauja (t.y. partija) pasivadina ką nors leidžiančiu daryti vardu. Liberalai leidžia tautai paragaut liber alizmo, konservatoriai suteikia galimybę tautai pauostyt konservų, ir t.t. ir pan. Jei nebūtų tų gaujų, tai tauta nutrokštų nudžiūtų nugeibtų. Nors, tiesą sakant, ir pavadinimai tėra tų gaujų išblukę triusikai, jie visada nusmukę ir visi mato esmę. Aš tai svajoju, kad vieną dieną baigsis tas beprasmis žaidimas ideologijomis ir mes tiesiog gyvensim gyvenimą. Tada patys be visokių izmų xujizmų priiminėsim sprendimus, kaip mums gyventi. Ebola, tu galėsi siemkes gliaudyt ir į jūrą spjaudyt, svarbu, kad besimaudanti tauta tau leistų tai daryti ir kad jos skanios būtų. Pvz., pakepintos sėmenų aliejuje. Jei aš prisėsčiau šalia, įbertum saujon?

134207. bevardis ebolai2008-10-08 22:47
kažką panašaus nujaučiau, tik nenorėjau lįsti į dūšią. Pažįstu bent keletą vyrų, kuriuos tėvai paauglystėje įkišo į psichiatrinę (sovietinę) ligoninę. Kai kurie palūžo, kiti gyvena ir kuria kiekvienas savo srityje. Kažkaip tą nuoskaudą (iš esmės juk tėvui) įveikė?

134212. Skirmantė2008-10-08 23:48
Su ebola jau 2 kartus nesutikau, o štai haribo koment neskaitau visai

134217. e2008-10-09 07:42
Tas "siemkiu"(sic!) gliaudymas bei spjaudymas kažkaip labai gražiai koreliuoja su spjaudymu ant visko ir visa. Bet nesustokit, brolyčiai. Tuo labiau, kad dabar taip elgtis visai saugu. Nors, vistik, labai norėčiau pažiūrėt į tokius laisvo žodžio erelius andropovinėj lietuvoj, arba bent lukašenkinėj Gudijoj. Ar tik nevirstų jūsų drąsusis valdžiažmogių pliekimas pelytės cyp-cypsėjimu iš po šluotos.

134219. Magelanas2008-10-09 08:12
Is tikro turiu pripazinti kad daznai stengiuosi elgtis kaip ebola ir kaip ir ignoruoti tai kas man nepatinka aplinkoje. Juk yra taip, kaip galvoji, o ne taip kaip "yra"..

134221. ebola2008-10-09 08:28
nepatikesi skirmante, as su tavim visiskai ir visur sutinku.Netgi tibeto klausimu.xX> iberciau aisku, kas per klausimas? Ir alaus pasidalinciau. Siukslinimas - idomi tema.Kodel pvz as garaze nuorukas metau i visas puses, o kai iseinu blizgiauti prie upes, kisu i kisene? Todel,turbut, kad ten kur svaru ir siukslinti nesinori.O gal todel, kad paupio neissluosi? Nzn. Bevardziui> mano tevas yra mano geriausias draugas.Jis yra ir visu keturiu anuku geriausiai draugas.Cia bus ne tas atvejis kur sakai.

134223. archyvaras2008-10-09 08:57
Gal kada nors ideologijos ir mūsų Lietuvoje neteks prasmės, įgris, bus švelniai nustumtos į paraštes, kaip liko tyliai nustumta M.Lukšienės įkvėptai siūlyta Tautinė mokykla. Ji tylomis nugaišinta , nes įdiegta kitų šalių liberalioji kosmopolitinė mokykla, kuri ir leidžia mokiniams ne tik gliaudyti sėmkes, o ir kitas žiaurias "lengvatas", netgi labai žiaurias.... Be ideologijos, be idėjos, strateginės idėjos - išorinio ir vidinio imperatyvo, jog esame Lietuvai ir esame atsakingi už šitą lietuviams skirtą vietovę pasaulyje, nieko gero nebus ir neliks ( gal toks ir yra tikslas pasaulinio liberalizmo, išsklaidyti, " išemigruoti" mažas tautą, pirmiausia - pasiimant talentingiausius pas save - beje, ir iš didžiųjų tautų panaašiai : nobelistai japonai mokslininkai USA, chirurgai indai, galintys ištverti operacijoje 10 -12 valandų). Taigi, liberalizmas mažoje tautoje įgyja ir negatyvumo... "sėmkes" gliaudyti, ramiai gyventi, reikia ir kitokių kaimynų, kitokios jų politikos mažų kaimynų atžvilgiu, labiausiai jiems, jų politikams, ideologams ir reikia to liberalizmo, apie kurį kalba XX-as. Mes ne Šveicarijos vietovėje, ne Europos viduryje, ne jų kaimynai mus supa.

134224. xX2008-10-09 09:52
Lukošenka nors nevaidina, kad nėra valdžiažmogis. O jo opozicijoj tai tikrai kažkokie artistai susirinkę, teko su vienu pabendrauti. Apie EU pinigus tik ir šneka. Bet euroklounams tai nebent amerikės klounai gali prilygti, bet amerikėj senos tradicijos, ką ten bepakeisi. Refleksai jau genuose tūno, gal dėl to usa neturi šansų atsilaikyt prieš labiau lanksčią išorę. Dabar amerikonų lėšų nusavinimą organizavo, ko net Rusijoj nepo laikais nėra buvę - tai nenustebsiu, kad ir kelnes nuo savų numaus, jei koks bankas "netyčia" prasiloš.

134225. mie2008-10-09 10:27
o jo, man irgi labai patinka Lukosenka.

134226. xX2008-10-09 10:36
patinka dėl to, kad laisvalaikiu šeria varnusius, melžia karves ir dar kažką tą patį daro. Nepamenu dabar, reikėtų pažiūrėt jo autobiografijoj, kažkada ambasadoj dalijo, negi išmesi.

134227. bevardis ebolai2008-10-09 10:53
kartais labai smagu apsirikti.

134233. e - Tiesiog džiugu. Džiugu ir viskas! Ir akyse šviesiau ir pasaulis šviesesnis ir ...2008-10-09 12:12
Reikia gyventi taip, kad paskui nereiktų gailėtis dalykų, kurių nepadarei – tai labai tinka rinkimams“, – kalbėjo A. Mamontovas.

134234. e2008-10-09 12:13
Ir kablelių nesudėjau, ir ...

134241. ežerui nuo archyvaro2008-10-09 13:18
Viskas gerai, nesikamuoki niekais...

134285. ebola>e2008-10-09 20:44
"kuo greiciau atsiliksi, tuo daugiau laiko liks pasivyti" - kalbejo Kindziulis, labai tinka rinkimams dabar.

134348. pavelaves i diskusija bet ne spamas2008-10-10 09:28
...in July 1864, as President Abraham Lincoln prepared to run for a second term against General George B. McClellan, The New York Times editorialized: “We have had many important elections, but never one so important as that now approaching....The republic is approaching what is to be one of the most important elections in its history.” (The most important election in history) http://www.theamericanscholar.org/au08/election-clausen.html

Rodoma versija 125 iš 149 
13:26:32 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba