ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-04-15 nr. 793

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (37) • JOHN DONNE. Maldingi apmąstymai lemtingą valandąDAINIUS JUOZĖNAS. InauguracijaHARVEY COX. Dievas juokiasi paskutinis (1) • -gk- kalbasi su -js-. Prisikėlimas, pagaunamas ir nepagaunamas (20) • GINTARAS BLEIZGYS. TyliojiGEORG HEYM. GrimasaSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Prie kūnoGENNADIJ AIGI. EilėsLAIMANTAS JONUŠYS. Nuo Che Guevaros iki ChomskyCASTOR&POLLUX. Verba de verbisVIDA ŠATKAUSKIENĖ. Gimties tarpsnis: "šiapus" ir "anapus" raiška (32) • RIČARDAS ŠILEIKA. N...u...o...g...i...r...d...o...sGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Vaikinai verkiaLAIŠKAI (41) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


JOHN DONNE.Maldingi apmąstymai lemtingą valandą
Iš: John Donne. Devotions upon Emergent Occasions. Ann Arbor Paperbacks, 1969. Vertė Irena Jomantienė
Tad išgelbėk mane, o mano Viešpatie, iš šių tuščių fantazijų, parodyk, kad tai smalsavimas, kad pavojinga būti tokiam opiam, tokiam pažeidžiamam, tokiam skrupulingam, drebėti dėl kiekvieno geidulio, kiekvieno nuodėmės pasiūlymo, kad šis įtarus ir pavydus uolumas pavirs nesuvaldomu sielos atmetimu, nepasitikėjimu tavo rūpesčiu ir apvaizda; bet leisk man žinoti ir nuolat užtikrink, kad prabilsi į mane kiekvienos tokios ligos pradžioje, kai nuodėmė artinsis, ir jei paklausysiu tavo balso, jei bėgsiu prie tavęs, neleisi man kristi arba vėl mane pakelsi, jei dėl prigimtinio savo silpnumo vis tiek parkrisiu. Padaryk tai, o Viešpatie, vardan To, kuris pažino mūsų prigimties trapumą, nes pats ją buvo prisiėmęs, ir patyrė mūsų nuodėmių svorį, nes brangiai už jas mokėjo, vardan savo Sūnaus, mūsų Atpirkėjo, Jėzaus Kristaus. Amen.

DAINIUS JUOZĖNAS. Inauguracija
Galima atsukti nugarą. Galima "prisukti" jų sovietinę, propagandinę, totalitarinę televiziją. Galima nesukti sau galvos, kokios prigimtinės teisės ginė pagonių lietuvių kunigaikščius į Rytus, kokį civilizacinį Rytų projektą per amžius kūrė Abiejų Tautų Respublika, pamiršti mūsų pilis, dvarus, bažnyčias ir vienuolynus. Patylomis piktdžiugiškai viltis, kad jie nustos sirgę vaikiška tapatybės paieškų liga, galutinai pamirš LDK Pagonią, o save kildins iš Dzeržinskio, Bresto tvirtovės ir Chatynės. Ironiškai mostelti – beviltiška: metai, dveji ir beliks Rusijos Zapadnovo federalnogo okruga trys gubernijos.

HARVEY COX. Dievas juokiasi paskutinis
"Christianity and Crisis", 1987.IV.6. Vertė Kęstutis Pulokas
Ir vis dėlto Biblija mums skelbia, kad valdovams reiškiant išdidžias pretenzijas ir siautėjant despotams "aukštybių soste sėdintis juokiasi" (Ps 2,4). Dievas juokiasi iš priespaudos ir niekšybės? Iš pradžių tai atrodytų negarbinga, tiesiog stulbinama. Kaip mylintis Dievas gali juoktis, kai kentėjimas ir blogis yra šitaip išplitę?
Velykų pasakojimas pateikia mums šios sunkios mįslės raktą. Galbūt mažą ir nepatikimą, tačiau vis šiokį tokį raktelį. Panašu, kad Dievas juokiasi, nes žino, kaip viskas galiausiai susiklostys. Negana to, Dievo juokas, kaip girdime pasijos pasakojime, neatsklinda iš tolybių. Jis nesklinda iš To, kuris gali sau krizenti saugiai įsitaisęs, iš saugaus nuotolio juokdamasis iš kito skausmo. Juokas sklinda iš To, kuris pats jautė alkio skausmą, patyrė draugų išdavystę, kurį patį kankino.
Galbūt 1987 m. Velykų sekmadienis mums suteikia kaip tik tą progą išgirsti šventą juoką, kuris pasiekė apstulbusio Dantės ausis, jam artinantis prie Dievo buveinės.

-gk- kalbasi su -js-. Prisikėlimas, pagaunamas ir nepagaunamas
Velykos turi didžiulę paradokso dozę. Be jo nesuvoksi Prisikėlimo. Matai Žmogaus Sūnų, mirštantį niekinga mirtimi, ir turi skelbti, kad tai didžiausias išaukštinimas. Dievui reikia pereiti per mirtį, kad būtų išgelbėtas žmogus. Tai nėra logiška, dėsninga, nuoseklu. Prisikėlimas – iš kitos logikos, jos pėdsakų galima matyt ten, kur mažiausiai tikimasi prisikėlimo, kur viltys – mažiausiai gyvos. Tai susiję su gera doze absurdo. Atsimenu, prieš gerą dešimtmetį budėjom Velyknaktį su Matulaičio parapijos jaunimu koplyčioj, ir pradėjo paryčiais snigt baisiais kąsniais. Buvo graži naktis, meldėmės, susėdę ant grindų meditavom. Rytą, tarsi paneigdamas visą prisikėlimo logiką, lūkesčius, sąsajas su pavasariu, saulute, šiluma, iškrito sniegas. Kristuje visada bus tai, kas eis truputį prieš srovę.

GINTARAS BLEIZGYS. Tylioji
Nesu vertas, nesu pajėgus rašyti apie ką nors daugiau. Horizontas baigiasi ties pačiu manimi. Žvėriškai silpnu ir žvėriškai nepasiduodančiu. Mano mikrodvikovos dėl kiekvieno puodelio arbatos, miego valandos, dėl durno gyvenimo, kuris reikalingas tik man pačiam. Pašėlusiai sentimentalus, gėdingas, nuvalkiotas klausimas: kas ir kodėl esu? Kodėl negaliu gyvent, jeigu noriu gyvent? Kodėl man nesiseka? Juk viskas taip paprasta, taip, kaip du pirštus apmyžt, gyvenimas yra mano ir aš noriu gyvent. Bet man gyvent nesiseka. Gyvenimas apsimeta, tarsi aš nenorėčiau gyvent. Kvailas tas gyvenimas, suktas kažkoks. Ar jis prieš mane? Ar aš prieš jį? Ko jam reikia? Ko man reikia? Kokio perkūno. Gyvenk ir juokis. Aš noriu juoktis. Gyvenk ir džiaukis. Aš noriu džiaugtis. Gyvenk gi po velnių. Imk ir gyvenk. Matyt, ne už ten paėmiau.

GEORG HEYM. Grimasa
Vertė Vilija Gerulaitienė
Mūsų liga – gyventi pasaulio dienos pabaigoje, tokį vakarą, kuris tiek pridusęs, kad vos įmanoma tverti jo puvėsių tvaiką.
Įkarštis, didingumas, heroizmas. Anksčiau pasaulis horizonte kartais išvysdavo tųjų dievų šešėlius. Nūnai jie – teatro lėlės. Karas kilo iš pasaulio, amžinoji taika jį pasigailėtinai paveldėjo.

SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojai
Jie skrido, susikibę rankomis po žiemos dangumi: mirties ir meilės angelai.
– Žiūrėk, kiek daug žmonių.
Viršum mūsų.
(Viskas. Amen. Daugiau nebepajėgiu...)
Visas cinkas tame "viršum", atseit danguj, o ne žemėj.

AGNĖ NARUŠYTĖ. Prie kūno
Korektiškai "apsirengęs" viršelis perspėja ir apie knygos "vidų": ten griežtai atskirti tekstai nuo reprodukcijų, tapyba – nuo darbų ant popieriaus, o pastarieji – nuo "Skrajojančio olando"; niekas netrukdo gilintis į kūrinius, nes kairėje – paslaugi lapo tuštuma. Be to, rupi viršelio apytamsa taip pat atitinka Cukermano kūryboje vyraujančią prietemą ir žemiškas faktūras. Žodžiu, knyga santūriai klasikinė. Jos nuotaika tolygiai kinta nuo sunkesnių, net dramatiškų akordų pradžioje iki beveik žaismingų pasažų pabaigoje. Lygiai kaip pereinant nuo tapybos prie piešinių lengvėja vaizdas, taip lengvėja ir tekstų tonas: rimtą ir kartais klampią įvadinių straipsnių analizę pabaigoje atsveria "tekstai 2", kur dominuoja tapytojo prisiminimai – apie tapybos įsiveržimą į architekto gyvenimą, studiją medinio namo pusrūsyje ("mažą, tamsią, žemomis lubomis, be vandens"), tapybą, tapybą...

GENNADIJ AIGI. Eilės
Pradėjo rašyti ir rašė čiuvašų kalba. B. Pasternakas patarė jam pereiti į rusų kalbą, jeigu nori būti išgirstas platesniam pasaulyje. Jis taip ir ėmė daryti. Pirmiausia vertė čiuvašiškus savo tekstus į rusų kalbą. Tai ir lėmė pagrindinę jo kūrybos savybę – žodžiai rusiški, o sintaksė čiuvašų, t. y. vienos iš tiurkų kalbų. Kaip pagrindinį skirtuką įsivedė brūkšnį.

[...]
ir kairiąja veido puse
prisiliesdamas
sąžiningai ir tiesiai
blyškumas – sapne – Šostakovičiaus
pasiaukojimu – tarsi skylančiu moliu
rėkiantis

tarsi draugui
[...]


LAIMANTAS JONUŠYS. Nuo Che Guevaros iki Chomsky
O juk iš tiesų maištingo meno ar apskritai protesto prieš vulgarų, banalų ir daugiau ar mažiau grobuonišką didžiojo verslo dominavimą apraiškos (šios protesto nuostatos man pačiam yra artimos, bet daugiau traktuotinos arba racionalioje socialinio angažuotumo veikloje, arba estetinėje ironijos ir individualios laikysenos plotmėje) gali puikiai ir neteroristiškai egzistuoti. Nekonformistinis menas ir laikysena ir Vakaruose, ir juolab Rytų Europoje, patyrusioje laimėjusių kairiųjų realybę, visai neprivalo būti tapatinami su politiniu kairiuoju radikalizmu. Lietuvoje, ko gero, daugiau menininkų avangardistų politinėmis pažiūromis yra artimesni Deimanto Narkevičiaus, o ne Gedimino Urbono pozicijai.

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Jūratė Stauskaitė. 13x13: trylika klausimų trylikai vyrų. Pokalbiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Kaip gimė ši knyga? Interviu perspausdinti iš "Kultūros barų". Trylika įmitusių visuomenės ir kultūros šulų, atsakinėjančių į "žurnaliūgę" imituojančios kultūrininkės klausimus. Kam jų reikia, kai visa žiniasklaida ir taip užtvindyta panašių "įžymybių" pasamprotavimų ir pasapaliojimų apie gyvenimo prasmę, esmę, stilių ir būdą? Kam leisti tokią žurnalieną LRS leidykloje? (Nebent dėl to, kad vienas iš apklaustųjų – šios leidyklos redaktorius...) Vis dėlto kam?

Dorota Terakowska. Lėliukė. Romanas. Iš lenkų k. vertė V. Dekšnys. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Bet turbūt įdomiausias dalykas knygoje vis dėlto kitas – autorė sugeba įlįsti į DS sergančios mergaitės vidų ir pažvelgti jos akimis, perteikti jos jausmus, norus, svajones. Unikalu. Knygos skyriai, kuriuose aprašinėjamas tokio vaiko vidinis pasaulis, verti didžiausių pagyrų. Pasirodo, vidinis tokio "kitaip jaučiančio" vaiko pasaulis be galo normalus. Dauno sindromas užkerta galimybę sielai reguliuoti kūną. Vaikui itin sunku išreikšti savo norus. Todėl jam lieka viduje susikaupusi visata su palėpėje susigūžusiu svajojančiu . Tokio vaiko gyvenimas primena žmogaus, kuris niekada nesapnavo, sapnus. Kartais jo, "kitaip įgalaus", vizijos nuveda į rojaus sodus pas žaltį, prie obels. Jie kalbasi. Kalbasi iki mirties ir net po jos. Ir tada, truputį įsiskaitęs, su nuostaba imi nujausti kitą, dar baisesnį šios knygos kontekstą bei kitą esminės minties perskaitymo būdą.

Liudvikas Jakimavičius. "Apginti poetą". Literatūra ir menas, 2006.III.31.
Ir štai dabar – pirmoji kregždė! (Visai nesvarbu, kad tai tarytum balandžio 1-osios pokštas.) L. J. 2006 m. kovo 31 d. "Literatūros ir meno" numeryje pirmąkart parodė tikrąjį literatūros kritikos veidą. Užteks pagaliau žaisti viešuosius ryšius ir visokius užmaskuotus konjunktūrinius žaidimus! Reklaminiai straipsniai apie knygas ir jų autorius (leidyklų prekes) privalo būti žymimi užsakymo numeriu! Tik taip atskirsime sveikus pelus nuo priplėkusių grūdų!

VIDA ŠATKAUSKIENĖ. Gimties tarpsnis: "šiapus" ir "anapus" raiška
Daugelis gimties, žmogaus atėjimo į šį pasaulį suvokimą atspindinčių vaizdinių artimi mirties, pomirtinės būties tikėjimams ir simboliams. Tereikia prisiminti sakralius, nors vėlesniu laikotarpiu iki vaikiškų aiškinimų degradavusius vaizdinius, kad kūdikį atneša gandras, jis randamas eketėje, pelkėje, t. y. atkeliauja iš dausų, požemio, anapusybės, kur grįžta ir mirusiųjų vėlės. Greitai mergai ar moteriai gimsiant kūdikį pranašauja ūbaujanti pelėda – žinoma, kad ji įspėja ir apie artėjančią mirtį. Tiek per gimties, tiek per mirties virsmą suaktyvėja "šio" ir "ano" pasaulio mediatoriai – pelės (jei ko pasiskolinti atėjusiai moteriai "padėtyje" neduosi, tai tą gerą suės pelės; jei į namus subėga daugybė pelių, kas nors iš tų namų mirs; beje, lopšinių tekstuose pelytės kūdikiui neša miegelį, išbėga žmogui iš burnos ir jam miegant laksto po pasaulį – iš ten sapnai; taigi pelės dalyvauja ir šio pobūdžio žmogaus, jo sielos sąlytyje su anapusybe). Ne tik žmogui mirštant krinta žvaigždė, ji užsižiebia ir kūdikiui gimstant ("Ant Pukėno stogo žvaigždė sužibo", – kalbėjo moterys tarpusavyje, kad nesuprastų vaikai Molėtų rajono Graužinių kaime; M. Mitalienė). Šios ir kitos paralelės liudija, kad žmogaus, jo sielos atėjimo į "šį" pasaulį ir išėjimo į "aną" kelias suvokiamas kaip analogiškas, tapatus.

RIČARDAS ŠILEIKA. N...u...o...g...i...r...d...o...s
Koks bebūtum blogas, vis tiek turi grįžti namo.
Gintautas Trimakas, menininkas

Kol galim – kultūringi būkim, o vėliau matysim.
Onutė Gudaitytė, Alytaus miesto teatro aktorė

Jeigu labai sveikas, tai – blogas rašytojas.
Liudvikas Jakimavičius, poetas

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Vaikinai verkia
Svarbiausias iš visų menų pastarąsias kelias savaites mums buvo kinas. "Kino pavasaris", "Knygų pavasaris", "Poezijos pavasaris" ir visi kiti į gamtos bei kultūros renesanso junginį šliejami reiškiniai turi išties atsinaujinimui būdingų žymių: žiūrim naujus filmus, perkam naujas knygas, pakeičiam batus ir garderobą. Kino salių pilnėjimo metas leidžia užgavėti coca-cola filmų nualintą skrandį, pralieti daug ašarų ir patirti kelis katarsius (o čia juk beveik tas pats, kas orgazmas) per dieną. Nes įmanoma per dieną pažiūrėti vieną, du ar net tris filmus. Nuo keturių jau painiojasi siužetai, nuo penkių – pasimiršta, ką išvis tą rytą veikei. Tačiau kiekvieną vakarą turi ką išsamiai aptarinėti ir dalytis įspūdžiais, improvizuoti filmų tęsinius, ginčytis dėl interpretacijų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


55258. suviliota2006-04-13 19:22
kaip viskas idomu. net nezinociau ka pasirinkti. vilioja ir tas ir kitas.

55259. stebetoja2006-04-13 20:00
idomu stebeti kaip sunkiai gimsta naujas turinys. stai vienas punktas jau yra. el redakcija braukia nuo kaktos prakaita. aciu jums.

55265. valio2006-04-13 20:24
punktas antras. valio valio.

El.Redakcija: Ačiū už palaikymą.

55266. valio ir draugai2006-04-13 20:37
tikrai ner uz ka. vis tiek nieko neveikiame. dziaugiames dalyvaudami procese.

55268. pagalbininke2006-04-13 20:41
kuo toliau, darbas einasi sparciau. su mano pagalba isivaziavote.

El. Redakcija: Ačiū. Visada svajojom apie bendradarbiavimą.

55270. kiskis p2006-04-13 20:50
dabar jusu svajones issipilde. ka veiksite toliau?

55271. kiskis p2006-04-13 20:51
bandysiu speti: stumsite turini toliau.

El. Redakcija: Atspėjote.

55272. kiskis pagalbininkas2006-04-13 21:02
nu davaj. sita paskutini Narusytes galite ideti visa. is anksto dekoju.

55275. kiskis p (tikiuosi nenusibodau)2006-04-13 21:13
ir jonusi idekite. publikai ant pasiutimo. nes komentarai visai nususo. aciu uz patarima? ner uz ka.

El. Redakcija: Tarkitės su Pop. Redakcija.

55281. kiskis p2006-04-13 21:41
iseina kad jus nesprendziate. gaila. atrodo uzmezgeme toki silta rysi.

55282. kiskis p2006-04-13 21:42
antra vertus gal ir pop. redakcija ne akmenine.

El. Redakcija: Vilkimės...

55283. edva2006-04-13 22:10
Vilkimės... kvaileliai. Tik R. Žilevičiaus teksto ir tetrūksta ligi harmoningos visumos.

55285. mieste2006-04-13 22:17
gal zinote kaip prieiti prie pop redakcijos? kurios jos jautrios vietos.

55286. ivs > edva2006-04-13 22:37
Ko jūs toks piktas? Gal jūs pop?

55287. edva > ivs2006-04-13 23:07
Argi piktas? Ne pop, o caca lialia, ir jis (tas "lialia") skaito L. Anilionytės romaną "O kas po to?". Taip ir norisi asocijuoti: "O kas po to POP? Gal jūs?".

55288. ivs2006-04-13 23:18
Tai ir papasakokite apie tą romaną, užuot kvailinęs. Ar tai dėl šito užvirė aktuali diskusija L&M?

55290. e2006-04-14 07:36
ne, ten del etikos profesores etikos.

55295. Rasa2006-04-14 09:42
Toujours plus loin dans les neiges. Obsidiane, 2005. Vertė Sigitas Geda ------ Ar jau francūziškai S.G. kerta? Maniau, kad tik arabiškai Koraną verčia? Duok Dieve jam galios užkalbinėti ne tik arklius….

55297. Joselyne2006-04-14 09:50
L&M Truck Parts

55330. kiskis p2006-04-16 12:50
ir el. redakcija sveikinu su sv Velykom. nors net nezinau ar ji barzdota ar su kasom. kokia bebutumei, buk sveika ir druta.

El. Redakcija: Ačiū. Ir jus su Velykom. Visus. Būkite sveiki ir druti, su kasom ir su barzdom.

55347. Žinau2006-04-17 00:30
El. redakcija - su barzda, vat!

55350. Dž > Krikštpamotei2006-04-17 12:40
Prašau dundukui iš kvailių šalies paaiškinti ko nepajėgia? Ar galabyti ar suteikti meilę? Dar kartą prašau - nustokit svepluoti. Gal paskolinti savo protezą?

55360. krikstamote dzoroldui2006-04-17 22:53
nezinau kuriai vietai tavo protezas. zinok krikstamote tavim didziuojasi.

55450. Dž>Miestei2006-04-19 16:18
Žmonės pykstasi kai nesusikalba, ty vienas kito nesupranta. Aš tik norėjau paklausti - ko mirties ir meilės angelai sakąsi nepajiegią, ar žūdyti žmones ar suteikti jiems meilę? Dar kartą prašiau - įsivesti kompjuterin lietuvišką abecelę.

55463. mieste Džoroldui2006-04-19 20:07
mes su tavim juk nesipykstam.

55465. 2006-04-19 21:11
Džiaugiuosi, nes aš - tikrai ne

55471. quasi2006-04-20 10:10
Ekonominis aspektas įveikė šią svetainę

55475. mieste2006-04-20 11:00
laikrastis suprastejo ir skaitytojai issilakste. greit liksim tik mes su ivs.

55476. e2006-04-20 12:17
apskritai, - pasaulis ritasi. s. korejoj badas, - blogai, bavarijoj visi sotus, - dar blogiau (dvasingumo alkanojo nebeliko, mat), lietuviakalbis rusas maXimoje viSko, ko iesko, raNda, - gyvenimas neteko prasmes, nes nebeliko gaVimo dziaugsmo. bet as vistiek prasausi i m+ivs kompanija bent tusciazodiniam svingui.

55477. m - e2006-04-20 12:33
paskutiniai du zodziai - labai tikslus apibudinimas. malonu kad nenusiplaunate.

55481. m - e2006-04-20 17:53
nenusiplauni. tu, ezere.

55488. ivs2006-04-20 20:52
vis tiek nusiplove :(

55511. lgm2006-04-21 10:31
nuėjo gaisrų gesinti, nes tas tas degimas mėlynuojančia liepsna, tas spaudimas nieko gero neatneš. gali išeiti iš ribų, kaip rodo gyvenimas

55549. Egoistas :-) 2006-04-23 17:36
Kaip tikras rashytojas atranda save? o, jis daug rasho ir nenusirasho, o siaip (nusishypsok) jis apie sudus rasho.

55593. matau2006-04-24 22:27
laikrastis issikvepe nes diletantiski skaitytojai forumo pagalba daro didele itaka laikrascio reakcijai. laikrastukas tukas jau nebesuvokia kad sitas uzdaras ratas komentatoriu tera pervelai interneta pazinusiu darbo zmoniu arba principini mena kurenciu post menininku... kad ir kaip butu keista, melyna spalva zymimi nestabilios psichikos kaliniai. toky asociatyvini mastyma turintys komentatoriai turetu suvesti kur lenkiu. sitas mano postas bus redaguotas kaip ir priestai buves. dar vienas zingsnis i pergale...

Rodoma versija 180 iš 204 
13:26:25 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba