ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-17 nr. 801

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (49) • SAIGYÔ. 18 tankųVIRGINA ŠUKYTĖ. AkysPIERRE DE RONSARD. Eilėraštis-gk-. Sekmadienio postilėVYGANTAS VAREIKIS. Laikas įsigyti draugųGINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie Brunoną (50) • CHRISTOPHER HOWSE. Prašyčiau saulėtos dienos vestuvėmsSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Slepiant įvaizdį po įvaizdžiuMATAS DŪDA. Įkyrus sapnasGAO XINGJIAN. Dvasios kalnas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (63) • TOMS ĶENCIS. Jos man sakė (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasIMRE IKONOKLASTAS. Reikia pinigų?.. Nė velnio! (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozėMums rašo Valdas Striužas. Vėsmečio poezija (1) • LAIŠKAI (435) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


    SAIGYÔ. 18 tankų
    Iš: Saigyô. Poems of a Mountain Home. Translated by Burton Watson. New York: Columbia University Press, 1991 vertė A. A.
    Saigyō tankos (tradiciniai japonų eilėraščiai, Vakarų raštijoje paprastai pateikiami kaip penkių eilučių kūriniai) pasižymi įtaigia jausmo ir refleksijos vienove. Jiems būdinga niūroka, melancholiška nuotaika, tiek žemiškas, tiek metafizinis ilgesys.
      [...]
      Bet kodėl mano širdy
      vis dar gyva
      aistra vyšnių žiedams?
      Juk maniausi
      atsikratęs jau viso šito
      [...]


    VIRGINA ŠUKYTĖ. Akys
    Apie žuvis galiu daug kalbėti, nors nesiruošiu girtis, ką esu pagavusi. Tik pasakysiu, kad žvejai laimikį matuoja ne kilogramais ir centimetrais, o emocijomis, todėl neteisinga juos vadinti melagiais. Kai spurdančią žuvelę kuo atsargiausiai nuveriu nuo kabliuko, pasidaro labai brangi, vienintelė, dovanota tik man. Dažniausiai didelė ir graži, parsivežta namo, sumažėja kelis kartus, o iškepta išvis virsta dviem trim gabaliukais. Nors kaskart šiek tiek ir gaila kiekvienos iš jų, kad kankinasi, kad joms skauda plėšiamas žiaunas. Dar gerai, kad ir tuomet jų akys lieka stiklinės.

    PIERRE DE RONSARD. Eilėraštis
    Vertė Ramūnas Kasparavičius
      [...]
      Už tinginystę būsit baudžiama:
      Krūties spenelį išbučiuosiu bučiniais karštais,
      Kad jus išmokyčiau atbust anksti rytais.
      [...]


    -gk. Sekmadienio postilė
    Per vakarienę Jėzus kalba kone, atsiprašau, kliedesiais. "Tai mano kūnas!" – sako, laužydamas duoną. O apie taurę vyno – "Tai mano kraujas". Iš šiandieninės nihilistinės perspektyvos – tiesiog žmogėdrų puota. Vis dėlto paskutinės vakarienės išgyvenimas lieka mistiškas ir nesuprantamas. Mokiniai ir nekamantinėja, nuvokdami vyksmo slaptingumą. Tai, kas vyksta, yra virš kalbos. Tos pačios sakralinės formulės bus kartojamos tūkstantmečius, sustingusios kalboje. Net daugeliui nesuprantama kalba. Ir žmonės tikės, kad tai, kas ištariama, turi galią ir prasmę. Suvoks ostijas, bet nesuvoks jose Dievo. Tikės kraujo ir vyno paradigma. Verks Kryžiaus kelio stotyse. Vitražuose išskaitys pasakojimus sau suprantama kalba. Saulės, vėjo, spalvos kalba. Statys milžiniškas šventoves, apimti Dievo patyrimo didybės. Perduos tai vienas kitam.

    VYGANTAS VAREIKIS. Laikas įsigyti draugų
    Pagaliau pokarinė Vokietija vėl galėjo didžiuotis vokiškumu. Po karo dėl nacizmo nusikaltimų šalis prarado visus simbolius. Vėliava, himnas, kario, gamtos kultas ir šalies istorija buvo diskredituoti. Iki iškovodama futbolo čempionės titulą Vokietija buvo vienintelė Europos tauta be nacionalizmo.
    Pergalė suvienijo visų kartų ir pažiūrų vokiečius. Minios žmonių Miunchene dainavo uždraustas pirmąsias senojo Vokietijos himno eilutes Deutschland, Deutschland über alles ("Vokietija, Vokietija aukščiau už viską"). Tą dieną gimė naujasis vokiečių nacionalizmas. Vokiečiai dabar galėjo vienytis apie savo futbolo komandą.
    Pergalė Berne neliko nepastebėta daugelio menininkų. Prisimenu prieš kokius penkiolika metų "Lietuvos" kino teatre žiūrėtą Rainerio Wernerio Fassbinderio filmą "Marijos Braun vedybinis gyvenimas". Finaliniuose kadruose Marija Braun, sėkmę pasiekusi pokario vokietė, degasi cigaretę, užmiršusi įjungtas dujas, ir susisprogdina aidint pergalingam Zimmermanno šauksmui Aus! Aus! Aus! Fassbinderiui bet kokia atgimusios Vokietijos sėkmė atrodė įtartina.

    GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie Brunoną
    1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija. Sudarė, šaltiniotyrinius paaiškinimus ir bibliografiją parengė Inga Leonavičiūtė. V.: Aidai, 2006. 287 p.
    Mes sakome, kad Brunonas pralaimėjo, nes krikščionybė Lietuvoje neįsitvirtino. Atrodo, tai tiesa. Šventuoju jis tapo per kankinystę. Misija žlugo.
    Bet, po teisybei, viskas atsitiko kiek kitaip. Dvi galimybės susipynė į vieną mazgą. Jis pakrikštijo Netimerą ir, regis, jo kariauną. Jam pavyko. Tačiau jis buvo nužudytas ir tapo kankiniu. Taigi jam nepavyko pakrikštyti visos Lietuvos, ko gera, politiškai, kaip teigia Edvardas Gudavičius, dar nesubrendusios Krikštui. Būtent politiškai.
    Gentį galima pakrikštyti įtikinus jos vadą. Valstybę – palenkus jos valdovą. Lietuva nebuvo nei viena, nei kita; ji buvo pusiaukelėje.

    CHRISTOPHER HOWSE. Prašyčiau saulėtos dienos vestuvėms
    "The Daily Telegraph", 2006.V.27. Vertė Kęstutis Pulokas
    Būtent "priežastiniai ryšiai" žmonėms šiandien atrodo esmingiausi. Priežastingumą įsivaizduojame tarsi biliardo rutulius, kurie vienas nuo kito atšoka matematiniu tikslumu. Net tvirtinama, kad "iš principo" ateities įvykius galima nuspėti iš dabartinių įvykių.
    Tačiau juk nė kiek ne mažiau galima manyti, kad priežastingumas priklauso nuo pasirinkimo. Aš pasirenku siekti peleninės ir todėl mano cigaretė nukratoma į ją. "Dieviška apvaizda" reiškia pasirinktą priežastinį ryšį, kurį Dievas nustato visai kūrinijai. Ir nuo šio ryšio niekur negali pabėgti. Jis nepanaikina žemiškų priežastinių ryšių – saistančių tiek biliardo rutulius, tiek peleninių siekiančius žmones. Dievas daiktus veikia kaip Dievas; kūriniai juos veikia kaip kūriniai.

    SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojai
    Mėšlavabalis, šventas koprofagas, garbintas dar senovės Egipte. Beje, šventas Ambraziejus yra palyginęs jį su Kristumi.
    Ko tik nebūta.
    Senovėje tikėta, kad jie dauginasi patys iš savęs, t. y. neapvaisinti.
    Mistiškai galvojant čia nieko stebėtino. Slavų "ličina" – lerva, lietuvių "nuoskila", "balanda"... Natūralus mąstymas suponuoja prielaidą, kad kūnų daugėja atsidalijant daliai nuo visumos.
    Beje, poetiškas ir gražus mąstymas. Kaip pasakose: eina žmogus, pameta ranką, o iš tos rankos ilgainiui išauga kitas žmogutis...
    Mąstymai apie mėšlavabalį lietuviams būdingi nuo Donelaičio. O gal dar anksčiau? Pasauliai praeina, piramidės sugriūva, miestai užpustomi smėlio... Lieka neįžvelgiamos dykros, tamsa, naktį pustomas smėlis, per kurį vienas įnirtingas vabalas ridena sudžiūvusio mėšlo gurvolėlį. Būsimų civilizacijų labui. Iš tiesų – kuo ne stebuklas?
    Žmonės tai buvo ne vieną sykį, o tūkstančius kartų matę ir išgyvenę įvairiausiose platumose.
    Iš šūdo, ledo ir ugnies ištrauk mus, Viešpatie!

    EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Slepiant įvaizdį po įvaizdžiu
    Panašiai ir su N. Saukienės lapėmis. Jų ištęstos, suplokštintos figūros primena apykakles, taigi gyvi žvėrys redukuojami į utilitarinius daiktus, estetinio pasimėgavimo objektus. Kita vertus, žiūrint į paveikslus iš atminties neišvengiamai iškyla archetipinis lietuviškas lapės vaizdinys – plėšraus ir sukto gyvūno, neigiamo herojaus įvaizdis. Taigi N. Saukienės lapėje susiduria du įvaizdžiai – stereotipiškai neigiamai vertinamo subjekto ir puošmenai skirto neveiksnaus objekto.

    MATAS DŪDA. Įkyrus sapnas
    Kai kurie, tie kitaip pilnesni nei "Įkyrus sapnas", Š. Saukos paveikslai paveikesni tiesiog savo tapyba, paveikesni paties paveikslo, o ne to, kas jame vaizduojama, kūnu. O mūsų akys, kurių dugną greičiausiai sudaro Sigmundo Freudo aprašyta geismo tinklainė, tiesiog geidžia gerai sutvarkyto kūno; o tuo gerai sutvarkytu kūnu gali būti ne tik moteris, ne tik vyras, bet ir automobilis, namas, bažnyčia, medis, parkeris, kompiuterio klaviatūra ir t. t.; arba paveikslas. Jei tame gerai sutvarkytame paveikslo kūne vaizduojamas tikrai nepatrauklus "šlykštukas", net ir jį matydama akis jo iškart neregi. Kaip kitaip paaiškinti, kodėl Š. Saukos tapyba taip traukia žvilgsnį? Tiesa, po kelių akimirkų tai sukelia nuostabą patiems žiūrovams, galų gale supratusiems, kokiomis siužeto baisybėmis vis dėlto gėrimasi. Tačiau šis siužetas čia tik antraeilis. Geras paveikslas verčia nuo sosto blogą siužetą; blogiukas tampa lyg kokiu juokdariu, galinčiu juoktis net iš paties karaliaus.

    GAO XINGJIAN. Dvasios kalnas
    Siūlome 2000 metų Nobelio literatūros premijos laureato romano ištrauką.
    Vertė Agnė Biliūnaitė
    Negali paaiškinti, kodėl esi čia. Taip jau nutiko, kad buvai traukiny ir tas žmogus užsiminė apie vietovę, vadinamą Lingšanu. Jis sėdėjo priešais ir tavo puodelis buvo greta jo. Traukiniui pajudėjus, vienas priešais kitą sutarškėjo puodelių dangteliai. Jeigu dangteliai būtų toliau tarškėję arba tarkštelėję ir nustoję, viskas būtų pasibaigę. Tačiau kada judu ketinote puodelius atskirti, tarškėjimas liovėsi, o kai tik nusisukote, jie vėl ėmė tarškėti. Judu pasilenkėte, bet tarškesys vėl liovėsi. Tada akimirksniu prapliupote juoktis, patraukėte puodelius į šoną ir pradėjote pokalbį. Tu paklausei, kur jis važiuoja.
    – Į Lingšaną.
    – Kur?
    – Lingšaną, ling reiškia sielą arba dvasią, o shan – kalną.

    CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
    Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
    Tokia nedrąsa panaši į išmestą nosinę, kuri grįžta atgalios, apsiveja kaklą ir užsmaugia. Būkite tikra lietuvių poezijos Mis masturbacija, nes dabar tenka bendrauti su pailgo veido paprastumo įdukra. Galų gale viskas anksčiau ar vėliau nusibosta. O nepanaudota jaunystės energija vėliau virsta depresija. Būkite tikra miesto poetė, o ne bloknamių estetikos padielka. Kiekviename kūrėjuje skamba tam tikra muzika, o jei autorius sugeba tiksliai išgirsti ir ją prie savęs priderinti, tuomet viskas būna gerai. Jei ne – tada NOSINĖ! Jei ta vidinė melodija tikrai tokia, kokią išgirdau, tada nebijokite – daugiau visokių erotinių įvaizdžių, ne tik žuvų ar lelijų simbolių, bet ir tikrų pažodinių reikšmių. Liaudis jau priprato prie atvirumų. Šiais laikais išradingos metaforos nėra populiarios. Tai sukriošusi impotentiškų vyrų prerogatyva. Ir klausykitės ne tik roko, bet ir daugiau klasikos bei avangardo.

    Viktorija Ivanova. Girgždantis žvirgždas. Apsakymai ir apysaka. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
    Mieloji ir nelaimingoji mažyte V. Ivanova, niekuomet nerašyk rašinėlių, panašių į 5 pirmuosius šios knygelės apsakymus. Jie primena tik plonytes brošiūrėles, seniau gulėdavusias ant poliklinikų laukiamųjų stalų, rėkte rėkiančias apie alkoholizmo žalą žmogaus organizmui ir žmonių visuomenei. Rašyk taip, kaip rašei "Nėščią katiną". Šizofreniškas stilius tau tikrai tinka.
    Brangieji PK "atrinkėjai" ir leidėjai, kadangi "Pirmosios knygos" autoriai kasmet vis jaunėja (priminsiu, kad jų amžiaus cenzas ne toks jau mažas – 35 metai), siūlau paieškoti "deimančiukų" tarp pradinukų ir darželinukų. Tegul nerišlūs, bet socialiai aktualūs jų tekstai apie draugo atimtą "kramtoškę" nušvies pilką Lietuvos literatūros saulėlydį!

    Tomas Arūnas Rudokas. Vėjo brolis. Eilėraščiai. V.: Neometa, 2006.
    Kas gi tas "vėjo brolis", su kuriuo autorius beveik susitapatina? Truputį panašus į P. Širvį. Tik P. Širvys – aras, o T. A. Rudokas – kiras. (P. Š. yra įžūliai pareiškęs: Aš – aras, / Vėl sparnuotas, / Vėl drumsti / Debesis galiu. T. A. R. atsako, tik švelniau: Aš būsiu vienišas kiras / Tavo akių vėjyje.) Truputį primena ankstyvuosius A. Mikutą ir A. A. Jonyną. Ir labai labai primena G. Patacką. Abu sutartinai ir atvirai prisipažįsta, kad gyvena iliuzijų pasaulyje. Abu rašo apie "gėlių vaikus", "kavinių gėles", "meilės narkomaniją" ir "ilgesio giljotinas". Apie nelaimingą meilę ir sušiktą gyvenimą. Tik G. Patackas chtoniškesnis, o T. A. Rudokui nesvetima seilėta romantika (turbūt tėvo įtaka?!). G. P. eilėraščiai paprastai lūžta nuo sudėtingų metaforų, o T. A. R. kartais nustebina paprastute egzistencija: Mes sėdėjome po medžiu / Gėrėme savo kraują / Ir kalbėjome apie nieką / Apie nieką / Apie nieką / Apie nieką / Mes sėdėjome po medžiu / Kol iškrito sniegas / Ir tada mes išėjome į niekur. (Ei! Lietuviško "popso" ir kitokios muzikėlės kūrėjai! Užteks kvailai linksminti publiką! Pasūdykit savo dainelių tekstus rudokišku liūdesiu!)

    TOMS ĶENCIS. Jos man sakė
    Versta iš literatūros ir filosofijos portalo www.satori.lv. Vertė Laura Laurušaitė
    Patikslinsiu – jos skaito savo apsakymus. Turbūt kažkokioje įrašų studijoje, bet dabar penkių rašytojų balsai skamba čia pat – man už nugaros.
    Latvių literatūroje pamažu įsitvirtina kompaktinių plokštelių formatas – pradedant skaitmeninėmis radijo pjesių plokštelėmis (pavyzdžiui, "Snieguolės mokykla"), poezijos diskais ("Orbita" ir "Bronchitas"), baigiant proza. Taigi pažiūrėkime, kas už viso to slypi.

    GYVENTOJAS. Gyvenimas
    Strateginė klaida: į šitą reikėjo eiti paskui, o ne pirma. Turiu galvoje, po Antanavičiaus parodos, kurioje tarp visų pabaisiškų objektų gal ir būtų buvę galima rasti ką nors su paltuku, bet ieškoti nesinorėjo ir išvis pasidarė liūdna. Kilo noras tapti misionieriumi ar, dar geriau, jo žmona ir išvykti į saulėtus hobitų kraštus nerti aštuonkojų. Jais paskui būtų galima papuošti Vilniaus centre stūksantį nykų visų pamiršto kaimo klubą, kažkodėl vadinamą Radvilų rūmais.
    Be to, lietingas vasaros sekmadienis yra gerai tik tada, kai nei iš šio, nei iš to pasirodo Merė Popins ir nusiveda kur nors stebuklų daryti.

    IMRE IKONOKLASTAS. Reikia pinigų?.. Nė velnio!
    Šis bei tas apie Lietuvos Respublikos Seime vykusią konferenciją "Profesionalaus meno sklaida Lietuvoje"
    Taigi pabaigoje nuotrauka atminimui – panoraminis profesionalaus meno skleidėjų Lietuvoje kadras pirmoje naujojo tūkstantmečio dekadoje – apdulkėję, alkani, saikingai parūdiję "operatoriai" žemyno vidury surakinti užsakytų, bet nerealizuotų šedevrų grandinėmis, delnuose gniaužiantys rezoliuciją, kurioje didelėmis raidėmis užrašyti du žodžiai: "Reikia pinigų!.." Ne truputį, ne šiek tiek daugiau. Daug daug. Lygiai tiek, kiek trūksta. Nepribaigti įkaitai. Susipaškudinę mesianistai.

    RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštis
    Tęsinys. Pradžia Nr. 21
    Einu ieškoti bibliotekos. Paslaugi uosto kontoros moterėlė nežino, kur tokia yra. Pažadu radęs pasakyti. Gatvėje užkalbinu kažkokį senyvą – ne, veikiau senovišką – žmogų. Biblioteka prieš trejus metus sudegusi. Matyt, nė vienas neskubame tiek, kad tą pačią akimirką nusigręžę nueitume. Stengiuosi atspėti pašnekovo profesiją. Mokytojas? Gal. Filosofas? Muziejaus prižiūrėtojas? Žiniuonis? Raganius? Jis daro niekur neskubančio žmogaus įspūdį. Žmogaus, kurio neaplenksi. Atrodo, kad jis mato ar bent jau žino, kas vyksta už kampo. Atsisveikinam.
    Iš šipšandlerio nusiperku dvi skrybėles už pusę kainos, kurią kitados Londone sumokėjau už vieną. Atseit – pati geriausia pasaulyje ir vos ne amžina. Dabar ji liūdna guli tarp dviejų naujų. Kiek mylių mes drauge nukeliavom?

    WILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė
    Pabaiga. Pradžia Nr. 21. Vertė Sigita Adomėnaitė
    Išėjau iš ligoninės mėgaudamasis laukiančiais išmėginimais, kuriuos buvo pertraukusi tariama liga. Tūžmingi išplėstakiai kapralai glotniai nuskustais pakaušiais vėl ims spausti, baksnoti šmaikščiu į saulės rezginį, spardyti keliu į užpakalį, vadinti išgama ir nelaikšiu, taškytis grasinimais, seilėmis ir neapykanta, ir mano gyvenimas pavirs tokiu košmaru, kad kas vakarą lįsiu į lovą lyg mirties meldžiantis invalidas, besitikintis atgimti kitame gyvenime. Paskui bus kruvinas Ramusis vandenynas, kur aš žudysiu, kur, galimas daiktas, nužudys mane. Bet su visais šiais siaubais galėjau susidoroti; o siaubą, palaužusį mane palatoje, sunku net įsivaizduoti.

    Mums rašo Valdas Striužas. Vėsmečio poezija
    Pusantros valandos naktiniuose pasirodymuose klausiausi keisčiausių, banaliausių eilių. Kažko trūko – rodos, tokiuose naktinėjimuose smarkiai veikia ir aktorystės gebėjimai. Pasigesta dainių-oratorių. Daugelis meilėraščių ir seilėraščių sulaukė šaipuolių juoko, švilpesių, atlaidžių veido traukulių. Tik nakties vedėjų R. Šileikos ir D. Gintalo metalinėmis stangomis liaudies skaitymai šiaip taip tekėjo į rausvai nudažytą rytą.
    Ir aš sudėjau ketureiliuką: "Poezijos pavasari, / Atjojai ir nujojai drąsiai. / O mylimas (pa)vasari, / Klausytojų berasi?"

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


57854. vasi vis filosuofa2006-06-15 19:43
turinys yra, bet neatrodo.

57856. ivs2006-06-15 19:55
Gal jam reikėtų gimnastikos abonemento ar bent jau juodos palaidinės?

57858. ivs derasi dėl turinio imeidžo2006-06-15 20:15
Gal septyniolika pavasario akimirkų būtų patraukliau vietoj 18 japonų tankų?

57859. v2006-06-15 21:35
na va, akyse sportuoja idant neatrodytų toks liesas.

57863. v (užsakinėja mėsą)2006-06-15 22:04
man prašom tą leliuko eilėraštį, kurį užrašė Ronsardas, gk (pasiilgau jos ir religinės praktikos..) ir gal tą dvasingai kalnuotą Nobelį.

57867. rudra2006-06-15 22:33
Kur jūs matot turinį? Parašyta juk - kurinys.

57868. v prasitrina akis2006-06-15 22:36
vadinas, čia prakuros Hercogo krosniai.

57870. Korovjevo fokusai2006-06-15 22:58
Vėl Turinys...

57871. rudra > miestietei2006-06-15 22:59
Ir aš pasigedau. Bene jau nusipirkai Visockį - Kaminską ir įnikusi skaitai? Aš jau įpusėjau, netikėtai bais įdomu. O įdomiausia, kad jai gauti prisireikė blato kaip senais gerais laikais...

57872. rudra2006-06-15 23:01
Atsiprašau, ne čia įlindau, maniausi esanti laiškuos.

57874. ivs2006-06-15 23:27
Kažkoks bridaugilų viliotinis tas kurinys-turinys. Man jis (bridaugilos) kaip tik praverstų, jei atsakytų, kada origami atėjo į Olandiją.

57875. ūkenos2006-06-16 07:32
būtų indomu apie pinigus. labai indomu kaip elgiasi nugalėtojai.lauretas ir rašantis mums Striužas

57881. m - rudrai2006-06-16 08:32
kas yra visockis - kaminskas? geda pasakyt bes vis skaitau ta pati. irgi bais idomu.

57950. rudra > m2006-06-16 18:32
Taigi G. Visockas, K. Kaminskas "Žvalgybų intrigos Lietuvoje", juk rašei - per ŽR, reikės nusipirkt. Vertas daiktas su siurprizais.

57954. m - rudrai2006-06-16 21:21
oi aciu. visai buvau pamirsusi. kai islupsiu pensija pirksiu vaistu atiminciai gerinti. sakai reikejo blato? kur pirkai?

57956. rudra > m2006-06-16 22:08
Taigi savo miesteliuky, pas mus čia daug kas po senovei.

57958. mieste2006-06-16 22:31
tai as savo miesteliuky irgi paieskosiu. paskambino teta is Silales. kalba labai savotiska tarme. zemaiciu, bet nebjauria. atkartoti irgi negaleciau. mano mociutes sesers dukte. anksciau net graudindavausi jos veide atpazindama primirstus bruozus: tos pacios pabluke apvalios akys, pailgas veidas ir siaura nosis. ana vasara ji sveciavosi pas mus pora savaiciu. bijodama saules uzsivozdavo skrybelaite. atrode truputi juokingai bet zaviai. gal truputi primine zasi. buvusi pradiniu klasiu mokytoja. is to kaip vaikai dar mazi budami prie jos prikibdavo, sprendziu kad gera mokytoja. vikai jai nesdavo rodyti savo piesinius. o ji mokedavo ziureti. sako visuomet buvusi keliauninke. pati budama dar vaikas su savo mama is Dziaugenu prie Silales i Taurage vezimu su arkliais vezdavo zuvis. zydams parduoti "abelnai", tai tur but reiksia "urmu"? tevai savo tvenkiny augindavo zuvis, po to vezimu didelese backose pilnose vandens vezdavo per nakti i Taurage. Pagramanty sustodavo ir keisdavo vandeni. pas pazistamus zmones uz nedideli mokesti. klausiu kodel per nakti? ogi kad ryta jau butu vietoj. po to vel grizdavo ir pries nakti jau budavo namie. o tai juk tik trisdesimt trys kilomentrai. kai jos mama kur nors ruosdavosi vaziuoti, ji visuomet prasydavosi kad paimtu kartu. sako, krisdavusi ant keliu ir buciuodama ranka prasydavo. manau tais laikais buciuoti tevams ranka buvo iprastas dalykas. ne taip kaip dabar. tokia mano teta Aldona. ka tik pasisnekejau telefonu ir man smagu. kada nors dar papasakosiu apie ja.

57961. Ctptyp2006-06-16 22:50
Ką patartų gurmanai užsisakyti iš šito meniu? Tankai sunkiai virškinami turbūt. Desertui ką? Kokios poezijos porciją? O gal nevalgyt deserto? O vegetariško ką nors turit? Prašyčiau atnešti ką nors prancūziško ir prašmatnaus su povo plunksnom. Arba japoniškai rafinuoto. Ar yra tokių? Na, padėkit išsirinkt.

57962. Cyptyp2006-06-16 22:58
Kažin pagal kokį receptą virėjas Kastoras Poliuksas pateikia žuvis su lelijom? Turbūt švariai išdorotas ir sudorotas?

57970. ivs > mst2006-06-17 02:53
Tik nepamirškite. Anava, bridaugilos prieš metus žadėjo papasakoti kada nors kitą kartą, ką mato pro langą. Ir nieko. Ir basta. Ir prapuolė. Kaip zeta.

57972. ivs > mst2006-06-17 05:49
Mieste, tik dabar pamačiau - jums nagrada Turinyje. Specialus stripsnis apie futbolą. Jums, už jūsų kantrybę, kalbantis su vyriškiais apie mūrijimą ir futbolą. Neimkite to Eilėraščio, imkite Laikas įsigyti draugų. Ir Dvasios kalno neimkite - tik popierėlis blizgantis. Šimtą kartų geriau 18 tankų.

57973. m2006-06-17 09:10
o jus ka imsite?

57974. ivs2006-06-17 09:17
Aš dar imčiau Jūrininko dienoraštį. Desertui, kaip sakė Cyptyp. Man patinka profesija "raganius" ir liūdna skrybėlė.

57976. m2006-06-17 09:25
visgi man misle kada jus miegate.

57983. m2006-06-17 13:37
kartais buna kad zmogus nori pasisneketi bet visi kiti nenori.

57986. piškinui (tik trumpam užbėgau, laikas brangus)2006-06-17 14:10
Nu davaj, pasišnekėk.:) Įsijungsiu, kai perskaitysiu,hm, ką čia prikomentavot. Naujienos: pasisodinau pilnavidurių leukonijų, kanadieškų, ne burbuliai, bet žydės iki spalio. Naktimis ir prieš lietų kvepia svaigiau už kvapiausiąjį tabaką (tokia gėlė, tik tik pasėjau, taigi žiedų nebepamatysiu). Buvau Onutės N. jubiliejiniame koncerte, papasakosiu vėliau.
p.s. oi, prajuokinsiu: Donskis futbolą komentavo, olandų futbolo žinovas, lūžau. Dručkiukas, verčiau pamankštintų ne vien liežuvį. Vis tiek smagu. Bloga naujiena: mama numetė molinį zdraicų gamybos zuiką, dabar vienaausis. Netikėlį vešiuos su savim.

57987. m - ir toliau liudesiu viena2006-06-17 14:39
ka pasisnekek jeigu tik trumpam. as ka tik isviriau jautiena su grybais ir pakepiau bulviu. gogolis valgo. saldytuve dar liko puse baklazano kurio nedrisau vakar sukepti nes pasirode kad viso bus per daug, neperkeps. vargsas likutis be savo puikios tamsiai melynos zieves, pajuodaves, atrodo kaip ukisko muilo smotas. norom nenorom lenkia prie minciu apie atrodyma ir buvima.

57989. e2006-06-17 15:03
p.s. oi, pradziuginsiu: Donskis futbolą komentavo, olandų futbolo žinovas,- tikras, maloniai nustebau. Dručkiukas, zydukas ko imasi - daro gerai. mes, riebios kiaulienos valgytojai, turime is tos tautos tik mokytis, mokytis, mokytis.

57993. m2006-06-17 15:45
pazistu ir nezyduku kurie daro gerai viska ko imasi. ir zyduku niekam tikusiu. cai kiauliena niekuo deta. bet nemaciau kaip komentavo.

57995. edva2006-06-17 17:31
Nustebau iš balso, minkšto ir aptakaus, atpažinęs L.Donskį su olandais žaidžiant...Universalus šoumenas(kaip knygas rašantis filosofas - grandų citatose nuskendęs, net nebeįmanoma iš jų išsipainioti).Labiau andainykščių olandų (Kruifo kartos) apologetas, nei dabartinių žaidimo išmanytojas.Gal ir ne minusas, juolab A.Sabonį kažkada visai įdomiai Be Pykčio kalbino. Nemačiau laidos su tuo milijardieriumi Numavičiumi.Mano gyvenimo draugė sako:"Na ir kas, kad su Numavičiumi?!Numavičiai patys viską sukūrė".Patys tai patys, betgi Numavičių tinklas sunaikino mažąsias parduotuves, krautuvėles, smulkųjį verslą..."Ką aš žinau?Jeigu jau Donskis pasikvietė...". Apologija moteryse!

57997. m2006-06-17 17:40
kas yra numavicius? paklausciau uzkulisiuose, bet tiek tos, isstatysiu save gedai. nezinau.

57998. v2006-06-17 17:50
numavičius daro sūrelius, kuriuos jūs kas rytą šlamščiate.

57999. edva > miestei2006-06-17 17:53
Numavičiai? Lyg ir prekybos (Vilniaus Prekybos) šulai ir Vakarų( gal Rytų?)Skirstomųjų Tinklų savininkai...tokie lietuviško galestingumo fondai ir fundatoriai, jų sesuo - vienuolė (girdėjau viena trenkta savo ausim!)...

58000. m2006-06-17 17:57
tai del mano sureliu donskis ji ir pasikviete. gal pakartos ta laida per vasaros kartojimus. kartais musu turciai irgi turi zmoniu isvaizda. kartais atrodo.

58001. edva (papildinys) > miestei2006-06-17 18:00
Per Tamstos šventą radijušą apie juos kalbama neretai...O! Gyvenimo Draugė sufleruoja man: žurnale Stilius kas trečiame numeryje Numavičiai pasirodo fotkėse...

58002. m2006-06-17 18:04
zurnala "stilius" pavartau pas dantiste kai laukiu savo eiles. bet tas zurnalas yra absoliuciai neiveikiamas. tikiuosi pas dantiste greit nereiks.

58003. edva > m2006-06-17 18:20
Perverčiu profilaktiškai: ar vis tie patys fotkėse? Tie patys: iš numerio į numerį, - sako atvėpęs žandikaulis mano...

58004. v-m2006-06-17 18:27
kad jums liktų sūrelių, vienas jų susisiuvo skrandį.

58005. m2006-06-17 18:38
speju kad kiekvienam numery skirtingai apsirenge. va cia suo pakastas.

58006. v2006-06-17 18:45
matyt, turi daug juodų marškinių, į kuriuos ežeras žiūri iš aukšto.

58007. vasi (dėl tetos Aldonos)2006-06-17 19:04
jūs, mieste, esate žmogus su šaknim.

58008. m - v2006-06-17 19:11
ne, saknys yra kas kita. cia tik pati svieziausia praeitis.

58011. gruzinų irgi ičkerų liaudies draugui ežerui ir Co2006-06-17 20:39
dar vieno netekot. Oi, nesuerzinai: apie žydus, olandus, futbolą, jo istoriją ir šoumenus Edva geriau raukia. Ką ir kalbėt apie literatūrą, anilionytes ten visokias...Tau patiktų Dovlatovo "Kompromisas", smagus, čechoviškas tekstas, autorius antitarybiškesnis už didžiarusį šovinistą Solženyciną. O dėl Donskio,- norėjo pasirodyt fainas, dabar susipopsinti- pati didžioji intelektualų mada, turbūt nepastebėjai.:) O tikrų tikriausias sporto komentatorius, čia jau be juokų -intelektualas- Marius Daškus. Bušido rings komentuodavo. Geriau nesurasi. Tobulos smegenys. Tobulas lietuvis. Visose srityse. Kokie jo vertimai iš prancūzų...Vasilkos paklausk, jei manim netiki.
p.s. O aš maniau, tu konservų partijos suvažiavime,tas ,kur šalia ažubalio su aleknaite sėdi...kaip sakydavo partagenoscai: viską lemia kadrai.
p.p.s.vasilka, l. neturiu laiko pliurpti, bet nuolat galvoju apie tau skirtą sąrašėlį, antai ką tik įtraukiau Peterio Szondi "Schleiermacherio hermeneutika šiandien" :)))(paskyrimas- P.Celanui):)))Szondi genijus, iš tų, na, kaip Bachtinas, atrastų pavėluotai(juk , pvz., B.idėjos susiformavo 28-aisiais). Metodologiškai pasenę autoriai, tačiau tekstų grožė...o temos...Turiu vieną Scondi tekstą apie tai, kaip Celanas vertė Šekspyro sonetus... O Olgą Freidenberg esi atradus? Originalesnė už Bachtiną. Vėliau. Oi, o žinai, kodėl tavo lentynoj Strindbergas šaipėsi vaipėsi Ibseno vietoj? nes tavo mylimasis Bergmanas nesyk prisipažino "strindbergiškai" interpretavęs Ibseną. Beje, mačiau Bergmano (sustrindbergintą) "Lėlių namų" spektaklį, bergmanas-teatro režisierius nuvylė. Ilga kalba, kitą kartą. Jei reikės ibseno, turiu 1909 m. raštus ruskai. Versta iš danų-norvegų. Izdanije T-va A.F.Marks. Su Georgo Brandeso ir kt. komentais. Nepasenę morališkai, tik popierius papelėjęs, knyga l. čiaudulinga.

58014. Cyptyp2006-06-17 22:00
Vakar, kai užmečiau akį į turinį, net išsigandau dėl tų tankų. Ypač šalia japoniškos pavardės. O išėjo geras anekdotas. Kaip, pasirodo, galima lengvai pamiršti, kad pasauly yra ir tankos, ne tik tankai. Štai kaip yra, nors kitaip atrodo. Šitų tankų noriu. Ir haiku, ir dar ko nors japoniško, ir jūros sakurų žiedų. Kilo noras paskaityti skaitytas ir neskaitytas japonų knygas, bet ne Kobą Abę. Ir ne Murakami. Geriau ką nors iš senesnių laikų.

58015. Cyptyp2006-06-17 22:24
Kastoras ir Poliuksas, kaip šių šozofreniškų laikų susidvejinusi asmenybė, suteikia viltį, kad mūsų realybė dar tinkama terpė būti ir ieškoti geležėlių, kurios (ne)atrodo. Netgi pateikia neblogų instrukcijų, kur ir kaip tų geležėlių rasti. Ne, dar nekilo kitas noras ką paskaityti. O! Va, jau ir kilo. Noriu paskaityti Chuliją Kortasarą.

58026. vasilka abrei2006-06-18 11:46
Sužavėta ir paliesta sąrašėlio.. aišku, jiechidna buvo teisi šaipydamasi iš mano tekstinio deliro - kai gogolis užėmė pozicijas, paskaitau labai jau fragmentiškai. Užtat kibumo koeficientas padidėjęs:)- čia turbūt visada taip, kai galimybių diržas suveržtas. Parašyčiau tau laišką kas ir prie ko, bet kad tu sakei nemėgstanti jų gauti. Tai tiesiog neįkyriai pakišu savo e-inkilą, jei siųsi kokį balandį su sąrašu dantyse. Aha, tai vadinas, rimtai išvažiuoji? be tavęs čia būsim metodologiškai pasenę ir l.čiaudulingi. Nebus kam mūsų vienu mostu perinterpretuoti..

58027. vasi vejasi abrę pakilimo taku2006-06-18 11:49
bečiaudant iš graudulio išsprūdo inkilas...

58141. CyberAnthony2006-06-19 12:13
Kaži ko ta abr taip aikčioja... Ne, nemanau :)) Nebent tik simuliacija. Bet kiek daug pavardžių ji žino! Aš, nors ir nekvailas beigi prasilavinęs, nesu toks eruditas. Tikrai pagarba: bent kažką žmogus gyvenime nuveikė... net ir tie "oi, oi" tokiame kontekste visai mielai skamba... jaunatviškai taip, beveik natūraliai.

Rodoma versija 179 iš 203 
13:26:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba