ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-09 nr. 960

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SARA POISSON. Paskui kvaksinčią šlovę (78) • JUOZAS ŠIKŠNELIS. Vasaros skutinėjimai (3) • -js-. Sekmadienio postilė (3) • ANTONIO MACHADO. Eilės (3) • Interviu su MICHAILU GASPAROVU. Inteligentija ir revoliucija (4) • DARIUS KUNDROTAS. Izraelis ir pagonys Dievo plane (43) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalėJURGA ŽĄSINAITĖ. Mutuojantis baimės sindromas (2) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Naktų mėnuo (3) • VIDAS VALAITIS. Eilės (1) • JUOZAS ŠORYS. Pasakalijos vienišius (27) • DARIUS POCEVIČIUS. Nežinomos knygos (10) • VIDAS POŠKUS. Ekspresionizmo beieškant (17) • PETRAS KAZICKAS. Garniai ir vilkai (3) • PETRAS KAZICKAS. Ir aš kliudžiau (21) • Filologijos ruduo (8) • Norėčiau tau ką papasakoti, bet...tingiu. (318) •

Paskui kvaksinčią šlovę

SARA POISSON

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autorės nuotrauka

Užpernai

                              Būtinybė kalbėti ir troškimas likti neišgirstam.
                                            P. Eluard

Man netrūko dykinėjimo dvasios malonės.

Skorpionas tarsi visas raidynas krutėjo tarytum rašydamas. Ornamentų bokštai bokšteliai, bičių betos, etos bučinių. Ilgas ženklų kelias, kadaise atvedęs prie pastangų būti.

Purpurinis paukštis pražydo druskos lizde tarytum sukruvintas. Visa kilo taip, tarsi leistųsi, ir skleidės, tarsi trupėtų. Pramanytos neršė būtybės ir krištolo nebūtys. Akyse nykstantis pabiras obelų laikrodis, pasklidęs ant tako. Čia mokiausi, kad paremdamas smakrą norėtum būti mano ir ne mano mylimas.

Kraujas buvo tirštas tarytum pilnas plunksnelių. Mane apakino kibirkštis tarp saulėlydžio ir Tavo aštraus peties kontūro, mylimasis. Regėjau plunksnelę, akimirką atgaivinančią ornamentą ir jau kitą sekundę jį sugadinančią. Regėjau: ją sugriebia raukšlėta ranka, primenanti seną pirštinę. Nežinia kas pakeitė mano klausą. Girdėjau, kartoninėse parduotuvių dėžutėse gurgžda lėlės, besivartančios nuo vieno šono ant kito.

Sakei man, kad grakštūs sakiniai vien tik nuovargį sukelia, taigi bandžiau murmėti sau: si-si-si-dabras, si-dabras, si-dabrakadabra.

Neturėjau kitų įrankių, kaip tik be perstogės nutylėti apie moterų turtą, suteptą krauju, ir emulsiją, šviečiančią virš visų kūnų – jai neprireikia mirti, nes nėra gimusi. Neturėjau kitų ginklų, kaip tik kalbas apie kūnus, spalvotus kibirėlius pievoje, kad paliktumėte ramybėje dvasią.

Man netrūko dykinėjimo dvasios malonės. Dykinėjimo dvasiai trūko džiaugsmo malonės.

Dabar mane linksmina mano galvos skausmas.

Miegančiosios pu

Nemigos fiorde ausimis įsikibau į tykų miegančiosios pu. Leidau jam ritinėti mano ašaras patamsy, būti mano pačios kas kelias akimirkas vis iš naujo save apreiškiančiu miegu, kuris niekada taip ir nebuvo visiškai mano.

Tą akimirką miegas, vienu metu mano ir ne mano, žengė nuo manęs dar vieną žingsnį, nusvirdamas į to, kas ne mano, pusę, galbūt vien tik užduodamas man užduotį įsiklausyti į jį atidžiau, papuošiant jį iš savo gelmių bekylančiu ilgesiu – jis užgimsta dar nespėjus mylimiesiems išsiskirti. Troškimas susilieti vėl, galbūt amžinai, vis dar besikryžminant kūnams ir besiporuojant žvilgsniams.

Ak, miegančiosios pu, jo klausosi ta, kurios sąmonė priešinasi miegui tarytum senatvei. Lyg plauktų prieš srovę, prieš mirtį, plauktų vietoje arba nepastebėdama, kad siaubinga srovė ją neša visiškai priešingon pusėn, nei iriamasi.

Miegančiosios pu lyg nesugaunamas naminis gyvulys, kurio buvimą junti kaip kažkieno teisę šukuoti tavąsias mintis, lyg ore besivartančią veidrodinę žuvelę, jos krustelėjimą po krustelėjimo, jos posūkius ir kūliavirsčius, piešiančius ore fantastiškas nemirksinčias akis, kurių žvilgsnį atliepia kaproninis užuolaidos plast.

Miegančiosios pu lyg širdies plukdymas, gyvas kūno kapsėjimas, kūno laikrodis, slaptoji lėtoji klepsidra, neketinanti pasirodyti niekam ir vien tik girdima kalbos prieangyje, pavidaluose iki kalbos ir po kalbos, pu ir vėl pu, tarytum iš nebūto, visiškai naujo, tik šiąnakt pradėto žodyno.

Miegančiosios pu tarytum bandytų tave užpūsti, tačiau tuo tik įkvėptų tau dvasią, kuri šokčioja lyg ugnis, sulaikanti liežuvio geluonį, kalbos nuodą.

Miegančiosios pu, kuris netgi nevisiškai pu, galbūt jau pusiau šu ir pusiau bučinys, rūgstanti tešla, pukšintis nėštumas, susikalbantis su staiga vėjo išpūsta užuolaidos kloste.

Paskui kvaksinčią šlovę

                      Taigi, galbūt tiksliau būtų tarti: šlovė nutinka (ištinka, apsireiškia, patiriama) ant briaunų, ribų zonose, ant slenksčių, pasieniuose, ir tai pasakytina tiek apie erdvės, tiek apie laiko pereinamąsias būtis tarp sustingusio ir sraunaus arba gryno ir niuansuoto, tarp fizinės (apčiuopiamos, juntamos, matomos, savybingos ir pan.) realybės ir užuominų ar metafizinės (neapčiuopiamos, nejuntamos, transcendentinės ir pan.) realybės suvokimo. Galima sakyti: šlovė yra ribinė.
                                            R. Burns

Ar klausėtės kada, kaip nemigos vejama kvaksi jūsų širdis? Ji panaši į žvyrkeliu priešais automobilį lekiančių kurapkų pulkelį: jos kurčios logo kvietimui pasukti į šoną, kurčios iki galo, iki taško, kol greitis ir mažulyčiai sparnai patys pakelia jas į viršų. Jūs klausotės savo kvaksinčios širdies, jūs apsivelkate savo prakaito kostiumą, jūs padedate jai nukvaksėti šią atkarpą, kol greitis ir mažulyčiai neregimi jos sparneliai pagaliau patys pakelia ją, ir ji purpteli virš jūsų. Ir tada jūs vejatės savo širdį, visas nuilsęs, išeikvojęs jėgas, kai lėkėte kartu su anuo kvailu kvaksėjimu, bandydamas būti ištikimas savo širdžiai, kuri tokia permaininga.

Dabar jūs užtinkate savo širdies tvinksnį derant su savo paties aimana ir su savo karščio ir drėgmės pritvinkusia lytimi – ak, ji, užsispyrusi lyg gyvulys, jums liudija palaimos ir kančios bendrą vardiklį, įvardijantį jūsų geismą, neretai taip ir nesurandantį savojo objekto arba stveriantį pirmąjį, kuris pasipainioja jūsų kelyje. Ir jūs klausotės savo širdies tvinksnio ir čežėjimo dermės, kuri šlovingai suvienija: po jūsų langais atliekų konteineryje čežančias šiukšles muštruojančios vargetos lazdos sukeliamą garsą ir garsą, kurį paskui save palieka per šlapią, tviskantį nakties asfaltą nučežantis naujutėlaitis sidabro spalvos automobilis su mėnulio atvaizdų šokiais ant kėbulo.

Ir ką jums nori pasakyti tasai, kuris įdiegė jums instinktyvų proto polinkį ieškoti garso panašumo ir giminystės, kur aptinkate šlovę, vienijančią vargetą ir turtuolį? Kas įdiegė jums proto ausį, išgirstančią nakties kačių miaukimo ir kūdikio verksmo panašumą, lygiai kaip jūsų sierą, tą pragaro produktą, gaminančios ausys, pasirengusios suklusti išgirdusios tiek meilų žodį, tiek tą, kuris primena šaltą nežinia kam tinkamo įrankio geležtę arba tiesiog nieko jums nebesakantį garsų ir raidžių krešulį, amžinai pakibusį ant tų, kuriuos mylėjote, liežuvių?

Tačiau jūs sakote, kad vis dar mylite, jūs tebeieškote panašumų, lyg vertumėte nevalgomų uogų karolius, įsivaizduodamas, kad šitaip pataikysite į pasaulio ritmą, tokiu būdu tapsite pasaulio dalimi, savaip suvaldysite visa, su kuo susiduria jūsų kvaksinti širdis. Galbūt atrasite paiką prietarą, kuris persmelkia visą jūsų gyvenimą, vis labiau nuodydamas širdį.

Šiąnakt girdėjote, kad ji užkimo, tarpais jos net nebegirdėjote, nebesuvokdamas, į kurią pusę ji pasuko, staiga išsišakojus keliui. Trumpai pasijutote praradęs širdį ir slapta pamanėte, kad galbūt jums geriau būtų be jos.

Narcizas ir paukštis

Vieną saulėtą vaikystės dieną mane užbūrė mintis pagražinti ne mano sukurtą gėlę. Tai buvo narcizas: staigus jo koto kampas ties sėklų dėžutės užuomazga man atrodė tarytum lūžis. Žiūrėjau į jauną sėkladėtę gaubiantį rusvą sausą sparnelį ir išvydau luošumą. Tai man buvo nusikaltimas proporcijai – ją, nelyginant sėklą, kažkas jau buvo pasėjęs mano galvoje.

Galbūt šią euritmiją įdiegė many įkurdintas vidinis inkvizitorius. Tai jis vertė mane įsitaisyti gėlių darželyje ir vieną po kito negailestingai drėksti narcizų žiedų sparnelius, kurių sausumas man reiškė gyvybės stygių, mirties ženklą. Tai buvo naivus kultūros aktas.

Nuo tų saulėtų dienų daug kas pasikeitė. Atradau augalo sausumo ir draiskanos paskirtį, kuri sutapo su drabužio, pridengiančio lyties, sėklos nuogybę. Galiausiai tai virto sparno užuomina, kurios pakako, kad diena, net jei ji būtų lietinga, įgautų džiaugsmo ir skrydžio šviesos.

Vakar po ką tik peržydėjusiu jazminų krūmu aptikau paukščio lavonėlį. Jis gulėjo ten lyg sudužęs laikrodis, uodega priminė pabirusį laikrodžio mechanizmą ir Tavo, mylimasis, grakštų rankos mostą, kai nueini, sudaužydamas nebaigtą pokalbį.

Tas pokalbis buvo panašus į atkaklų prakaituotą bėgiką, o Tu – į gražuolį bėglį, kuris nubėga, mostelėdamas švarių šilkinių marškinių dvelksmu. O paukštis buvo nelyginant paskutinįsyk išskleista vėduoklė ar staiga žaidimo viduryje išmesta kortų puokštė. Kas turėtų nutikti, kad žaidimas liautųsi? Galbūt tai buvo lošėjo kraują užkariavęs vynas ar ūmus geismas, kuris išsprogsta lyg pumpuras. Arba staiga sustojusi širdis, tarytum lūžusi laikrodžio spyruoklė.

Negyvo paukščio plunksnos lyg pažerti rašikliai ar ligonio šypsena, prie kurios gali prieiti, patirdamas lavono smarvės ir jazminų kvapo ritmą, amžiną dviejų – žydėjimo ir mirties – šokį. Čia gali repetuoti save prie mylimojo, paguldyto į dvokų ligos patalą. Giedoti mylimąjį lyg sausą narcizo žiedo sparnelį.

Paukštis, kas akimirką vis panašesnis į basos pėdos įspaudą, niekelį, blunkantį sapno vaizdinį. Užslinkus tamsai, ant jo šlapinasi švelnus nakties žvėrelis.

Kažkas tyliai gieda apie tai, šokdamas trise su gardenijų kvapu ir senatvės smarve, sėlindamas baltuose prieblandos gėlynuose, in Lithuanian Gaelic*.

_____________________________________
* Geilų kalba (viena keltų kalbų) – taip lietuvių kalbą pavadino vienas britų poetas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


172471. man trūksta keiksmažodžių šitiems2009-10-14 17:41
miegančios putės vogravimams apibūdinti

172474. krankt2009-10-14 17:53
susikiskite savo superlatyvini mika sau i kisene. jeigu jums autores kuryba nepatinka, tai dar neduoda jums teises imtis asmenisku uzgauliojimu.

172479. eliuaras atsako2009-10-14 17:59
"kalbanti putė,trokštanti būti neišgirsta".Sara Apsinuodijusi

172481. krankt2009-10-14 18:00
eliuara cituojantis mikas miku ir lieka. ;)

172482. narkomanė2009-10-14 18:04
krankt pagavo lavono smarvės ir jazminų kvapo glitoritmą

172488. krankt2009-10-14 18:16
go fuck yourself

172492. krankt2009-10-14 18:30
tęsia pokalbį geilų kalba kaip atkakliai prakaituojantis bėgikas,o man belieka švelniai nusišlapinti,stebintis kaip plečiasi balutė

172496. krankt2009-10-14 18:38
ziurekite, kulnus apsislapinote. gal bent jau batus apsiautumet, salta visgi. :) p.s. o as, kvaile, maniau, kad jums dar ir stovi.

172499. jo koto kampas ties sėklų dėžutės užuomazga2009-10-14 18:49
ar Jums ,brangi krankt,neatrodo - kaip lūžis?Šiame a la Egziuperi grafomaniško narkosysio ir paukščio triedalo "apsireiškimo"euritmijoj išlenda įkurdintasis inkvizitorius.

172501. reprezentacinis Š.A. tekstas2009-10-14 19:00
nieko jums nebesakantis garsų ir raidžių krešulys,ne, neduokdie, amžinai pakibęs ant tų, kuriuos mylėjote, liežuvių?Kaip nenuvalomas skreplys

172502. Akyse nykstantis pabiras obelų laikrodis2009-10-14 19:08
skraidantys į laikrodžio mechanizmą panašūs paukščių lavonėliai drebiasi ant ženklų tako,kadais išmokiusio pliurpt

172503. labai vertingas2009-10-14 19:09
krutantis žodynas tarsi rašantis skorpionas dykinėjimo dvasos malonėj

172504. meditaciniai pastebėjimai ar deviacijos?2009-10-14 19:12
pupurinis paukštis apsimyžęs lizde atrodė lyg susikruvinęs

172505. tiosiog2009-10-14 19:17
Apoteozinis moterų turtas,suteptas krauju ir negimusi emulsija

172507. krankt2009-10-14 19:18
kartoju - visa tai nesuteikia jums teises uzgaulioti autores. galite kritikuoti jos teksta, tam jis cia ir pateiktas.

172509. .Neįmanoma įžeisti to,ko nėra2009-10-14 19:24
Žiūrėjau į jauną sėkladėtę gaubiantį rusvą sausą sparnelį ir išvydau luošumą.Pramanytą neršiančią būtybę

172512. krankt2009-10-14 19:28
na jau nesakykite, kad autores nera, as ja savo akimis maciau. kita karta gal dar paciupinesiu, nors man retai vaidenasi. :)

172514. .Nemigos fiorde ausimis įsikibau į tykų miegančiosios 2009-10-14 19:36
ką?

172518. ach,miegančioji pu2009-10-14 19:46
ir ką pasakytų tasai,patikėjęs pradžiai bent instinktyvų protą,kai perskaitęs aptiks,ką su juo padarė tirštas,pilnas plunksnų kraujas?

172540. katė2009-10-15 09:45
Kiek supratau, čia visi cituoja tekstą. Aš nesugebėjau perskaityti dviejų pastraipų.

172543. Noė Katei2009-10-15 10:34
Meditacinis tekstas. Tik nelabai prasmingas. Slankioja savo pasąmonės pakraštėliais ir rankioja prasmės trupinius. Na, labai nesiginčiju, gal kam kitaip atrodys, aš tik apie narcizą ir paukštį teperskaičiau.

172551. archyvaras2009-10-15 13:15
Poetinėse impresijose kalbos slinktis ieško naujų sandūrų, leksinių bei metaforinių reikšmių nelyg mažų kalbinių fejerverkų .

172552. mie - archyvarui2009-10-15 13:43
kurie primena netgi vidutinio dydzio ugnikalnio issiverzima.

172553. dar mie - arhyvarui2009-10-15 13:43
tai kodel neateini i laiskus, ka?

172555. Katė archyvarui2009-10-15 13:52
Palikau sode popierinį ŠA. Ištampyto ekrane negaliu skaityti. Antroji pastraipa man pasirodė kvailai pretenzinga, tai nenorėjau vargti. Sara, kai pradėjo publikuotis, man buvo įdomi. Paskui kažkada kažkas netiko ir nustojau domėtis. Jeigu čia tikrai pateiktos teksto citatos...tyliu.

172558. miestei - archyvaras2009-10-15 14:18
" Uždrausatas įeiti kambarys" - Nijolė Miliauskaitė. Man - laiškų kambarys... Geriausi linkėjimai Tau.

172559. archyvaras2009-10-15 14:21
"uždraustas", žinoma, tik šitaip. beje, npl Kęstutis N. įvairiais laikotarpiais yra parašęs poetinės prozos.

172560. miestei - archyvaras2009-10-15 14:23
...taip, vidutinio dydžio ugnikalnio išsiveržimas Burkina Faso šalyje...

172561. mie - archyvarui2009-10-15 14:24
sakar makar as tau atidraudziu uzdraustus laiskus. vakare grizus is baliuko papasakosiu ispudzius, tai negi nesmalsu tau?

172563. miestei - archyvaras2009-10-15 14:59
...jei Tu viešai pasakosi apie tą pikantišką baliuką, ir aš išgirsiu užpečkyje tūnodamas...

172564. mie - archyvarui2009-10-15 15:14
tai klausykis, o as pasistengsiu, kad butu pikantiskumu.

172578. Artūras iš Vilniaus2009-10-15 18:37
tos rašlaivininkės pavardė Poisson, kažkaip su nuodais asociacijos, nors tu ką. O stilius man patinka - gyvas toks. Visiškai nesusijęs su anemija (nuodais). Archyvaro akademinis refleksas man patiko.

172591. Artūrui iš Vilniaus - archyvaras2009-10-15 23:01
Ačiū. Taikliai Tu čia apie nuodus:) Poetinius fiziologinius ir nuodingus. Alchemiškai apibūdinai Sarą, Artūrai.

172593. Artūrui2009-10-16 00:09
nuodai būtų su viena "s", su dviem "s", deja, tik žuvis (nors gal fugu?)

172596. Artūras iš Vilniaus2009-10-16 09:03
Pu - neginčyjama, pu`ssy, pu`tė (jaučiu varna ir hebrajiškai numestų tip topą)

o štai kinų kalba plačiau ir kaip tinka izoliaciniastams labai jau adaptyvu bet kokiems semantiniams atvejams. Tuo kinų kalba kalba man tragiškai patinka - ji tarsi išlaisvina tavo makaulę iš kalbinio/išraiškos kalėjimo. Jai visiškia netinka fenomenoliginis normavimas - ji pati iš vidaus fenomenologizuojasi tarytum. Šiaip simplifikuotai žiūrint irgi galima gyvent

Pu - pirma priegaidė - aišku paskutinis imperatorius. Todėl labai siaurina paklusnios kinų kalbos erdvę; - antra priegaidė - (扑) plazdėjimas, prilietimas, vingis, gydytis, pačiupti ir t.t. (gali būti ir nuodas, tarp kitko). ATrodytų bardakas, ne, nieko panašaus, bet kontekstas suveltas ir tai tikrai nepoetiškas pu apdirbimas. Kaip ten bebūtų, vienur betvarkė, kitur turi būti tvarka. Semantinė kakofonija yra erzinanti. Bet tai jau ne mano problema - tekste tvarkos įžiūrėti reiktų ramios nesnobiškos ir neasmenizuotos analizės. O man, kaip jau minėjau, suvokimą skrodžia elementarus pussy, juk Aš sveikas vyras, šiaip jau. Na, turėjau omeny, šiuo klausimu.

Yra dar ir trečia ir ketvirta priegaidė, bet čia jos nekimba, nes pats sau ištariu antrąją priegaidė. Gal kitiems kitaip, pabandykit

172607. Mag2009-10-16 12:17
"Kas įdiegė jums proto ausį, išgirstančią nakties kačių miaukimo ir kūdikio verksmo panašumą,..." Idomu, nes buvo istirta, kad kates nesamoningai ismoksta imituoti kudikio verksma, nes tokiu budu gauna daugiau paesti.

172608. katė2009-10-16 12:52
Nereikia jokių tyrimų. Nejaugi neteko girdėti katinų kniaukimo per morčių – lyg vaikas verktų.

172611. mie - Mag2009-10-16 12:57
dar buvo istirta, kad kates, irgi nesamoningai, ismoksta frazes: "duokite katinui kepeneliu" arba "keptos zuvytes pietums noreciau" arba "paserkite alkana katineli". ir tuo budu irgi gauna daugiau paesti. kartodami tas frazes apeina visus kaimynus.

172616. Katė2009-10-16 13:22
Dar buvo ištirta,kad katės supranta tai, kas joms naudinga.

172619. eikit sau2009-10-16 15:19
pussy yra ne katė, o vagina, py*da liaudiškai kalbant.

172623. Grebo2009-10-16 15:51
Komentuotojai - eruditai

172631. mie - eikit sau2009-10-16 16:55
gal turi naujesniu naujienu?

172644. čiča2009-10-16 18:37
visų eruditų susibėgimas į šį puslapį rodo, jog tai išties dėmesio vertas tekstas ir tuo labai džiaugiuosi.

172661. visi eruditai2009-10-17 00:13
skubiai išgužėjo lauk.

172682. Lockerz.bec.cc :-) 2009-10-17 18:34
E.Redakcija: Komentaras panaikintas

172684. Lockerz.bec.cc :-) 2009-10-17 18:39
E.Redakcija: Komentaras panaikintas

172686. Artūras iš Vilniaus to 1726612009-10-17 18:40
aha, man irgi gaila, kad išbėgiojo.

P.S. nors užsimuškit, bet netikiu, kad tokie "volčaja chvatka" tipai, kaip 172682, turės gerą ateitį, kuom tai primena kovno treninigų klestėjimo laikus at 1994 metais. O kaip tamstai atrodo?

172691. ?2009-10-17 19:34
Feromagnetinė kūjagalvė, svajingai vapaliodama zvonkės dainušką, nuslydo banga į patį dugną, padėjo pelėką ant kalmaro rašalu aptaškyto priekalo ir giliai atsiduso. Ji norėjo veistis ir daugintis, bet mylimasis vis virgdė kermošiuje armoniką. -" Gal nors riestainį parveš?"- nubraukė kylančią ašarą.

172694. Artūras iš Vilniaus to ?2009-10-17 20:01
so? nieponial, kažkas čia labai nemaloniai susiglamžę. Kas? galima aiškumo, ar vėl bus kaip "anasyk"

172700. AišV- Artūrui iš Vilniaus2009-10-17 20:09
Nieponial? i nienada.

172701. Artūras iš Vilniaus2009-10-17 20:19
o`key, jokių problemų. tik man labai įdomu, kodėl Jūs metate iš savo semiotinio lauko visus, kiek įmanoma gravituoja. Man svarbu, nes šiuo klausimu rašau "darbą" (mokslinį) Jeilio university. Ir man svarbu žinoti why taip nemėgstama XXI a. žmonių Mąstančaių, Kūrybiškų, ir kodėl jie turi ateiti pas Mahometą, kaip tamsta atėjai. Ačiū, kolega AišV, iš anksto

172706. oyvavoy2009-10-17 20:30
Петух, корову как-то доставал: (ему вопрос покоя не давал) "ну отчего, скажи, е.на мать, Я не умею высоко летать? На месте крылья, хвост торчит трубой, И вроде не дебил, не плох собой. Встречаются и хуже индивиды. Аж, по утрам кричу я от обиды". Корова же мычит ему в ответ: "что ж, так и быть, я дам тебе совет, Но только деликатный он весьма. Поешь-ка ты коровьего дерьма. Хотя оно и неприятно с вида, Нитрата много в нём и нуклеида, А это - как бензин для самолётов. Прекраснейшее средство для полётов. Готов на всё петух. Летать охота! Давай скорее средство для полёта. Эх! Наклююсь как я сейчас навозу, И покорю соседнюю берёзу. Он клюнул раз, другой. о небеса! Бывают же на свете чудеса. Петух, не веря счастью, ошалел И на ближайший сук легко взетел. Шло время, он никак не унимался. Чем больше ел, тем выше поднимался. И, наконец, в один прекрасный миг, Вершины той берёзы всё ж достиг. От радости, а может сперепугу Закукарекал он на всю округу. А старый дед, увидя крикуна, Подумал, что петух сошёл с ума. Он за берданкой в дом к себе сходил, И петуха спокойно пристрелил. Мораль проста. Как прежде, так и ныне, Дерьма наешься на пути к вершине, А только миг счастливый наступает, Всегда найдётся тот, кто кайф сломает

172707. Artūras iš Vilniaus (santiechnik iz Vilniusa)2009-10-17 20:48
achuiet čitat i staralivoskom/stararuskim iazykom. Blyn, 172706, ar negalėtum, kaip santechnikas man kalbėjo anais laikais - možieš nie o fašistom/liotvskom jazykie mnie objasnyt. Gal 172706 možiesš nie o fašistokom ruskim jazykom objasnit mnie kak nubut, santiechniku iz Vilniusa, bliat, O`key? Objieny, bliat

172708. AišV- kolegai Arturui iš Vilniaus2009-10-17 20:50
Koks sutapimas! Ir aš rašau daktarinę disertaciją Kembridže. Mano disertacijos tema ( verčiu lietuviškai):" Kai kurie possovietinės rytų europos gyventojų simpatijų nemąstančių ir nekūrybiškų politikų vertinimo pasireiškimo aspektai." p.s. atsiprašau už visą virtinę kilmininkų, bet taip jau įprasta disertacijų pavadinimuose. Anotaciją Jūms prisiųsiu artimiausiu metu kai tik gausiu Jūsų adręsą Jeilio universitete. Geriausi linkėjimai Artūrai.

172709. Kolegos Artūrai (dgs.)2009-10-17 21:16
ypač malonu Jūūms priprisiųsti begalę disertacijų kuo maloniausiais adręęsais (negi dabar visi Lietuvos beraščiai plaukia į Kembridžą?) Oi varge vargeli...

172710. AišV- 1727092009-10-17 22:11
Adresas rašosi su e. Laikas būtų žinoti.

172711. 709 Aišvui2009-10-18 00:19
pasiskaitykite savo 708 ir pamatysite, kad ne tik adręsas rašomas su ę, bet ir Jūms - su ū, possovietiniai - su dviem s, o jau apie disertacijos temos vertimą patylėkime abudu ("simpatijų vertinimo pasireiškimas" tiesiog už širdies griebia ir atima žadą).

172715. archyvaras2009-10-18 09:07
Vidinės uždaros sublimacijų sistemos, kuriose žodžiai - raktai - nelyg sraigių antenos...

172732. archyvarui2009-10-18 15:49
kaip tik ketinau viename tekste pavartoti "nelyg" ir kažkas sulaikė, nes tiesiog "lyg" funkcija tarsi būtų visiškai ta pati?

172734. r2009-10-18 17:28
musu aisv zlibas -su vienu akiu,todel ir klaidu pasitaiko

172736. cc2009-10-18 17:58
Aš už AišVą prisiimu visas jo nuodėmes ir leisiu būti prikalamas ant kryžiaus. Sara atleis, o Dievas atlygins jai su kaupu.

172747. uodas kolegai sparnuočiui cc2009-10-18 20:55
gal tiesiog leiskis prikalamas, bus paprasčiau, nei leisti būti prikalamam.

172749. cc2009-10-18 21:10
Geriau pats prisikalsiu, tai niekas neprisikabinės.:)

172755. uodas2009-10-18 23:13
atskrisiu pažiūrėti ir pazyzti apie ausį, zzzzzzzzzzzzzzzz...

172761. cc2009-10-19 09:06
Šiaip ar taip- ačiuoju už rašybos pamokas. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis- niekada nevėlu.

172762. dar cc2009-10-19 09:08
Sara- impresionistė. Bus visuotinai garbinama po 100 metų.

172780. archyvaras2009-10-19 10:16
Gražiai ir teisingai: "Man netrūko dykinėjimo dvasios malonės". Dykinėjimas yra somnambuliška būsena vidury dienos, atmerktomis akimis, bet verčiau nieko nesutikti "dykinėjimo malonėje", kad nepažadintų...Atsklendžia ligi čia neryškus Apolinero šešėlis, Bodleras

172784. archyvaras2009-10-19 10:34
Skaitinėjau "Lit&Meną" ir radau labai orginalią pavardę:"Julijos Perekrest"...Puiku & orginalu!

172788. Petruška Kvarkson2009-10-19 11:04
Ak, tie vyrai, ieškantys meno ne literatūroje, o po autorės sijonu

172796. jooo2009-10-19 12:11
šitas tekstas - plasdėjimas p.s. kai radau negyva paukštelį po rožių keru, jį ten irgi paakasiau, dabar po langu auga rožė-paukštelis

172806. čiča -archyvarui2009-10-19 13:38
Nesutikčiau, Gerbiamasis, jog dykinėjimas - malonė, greičiau prakeikimas.

172831. čičai2009-10-19 18:02
tai gal daug dykinėjate? Padykinėti atidavus didžiulį darbą ir nokinant naują - didžiulė laimė.

172855. kaimynas2009-10-20 09:05
O gal čia atvejis, ne vienąsyk aprašytas chrestomatijose? Sėdi Archyvaras pavėsinėje, pasidėjęs prieš save tuščią popieriaus lapą, geria kavą ir kankinasi: galvoje nė vienos minties, visos išsilakstę. Eina pro šalį Čiča, sveikinasi ir klausia: "Tai ilsitės, kaimyne?" "Ne, sako, dirbu." Vakare grįžta Čiča su maišu runkelių, mato Archyvaras su kastuvu kasa daržą, klausia: "Tai dirbate, kaimyne?" "Ne, sako, ilsiuosi."

172890. chi chi2009-10-20 15:29
geras kaimynas, priminė kitą Čiča, labai panašų, kuris dar ir auklėdavo tokius "dykinėtojus", kurie suvažiavę į sodą skubiai sukasa, pasėja, palaisto, paravėja, o paskui puola "dykinėti" prie knygos ar kompo...

172899. prasymas :-) 2009-10-20 16:50
gal redakcija galetu is komentaru pasalinti 172682? viska dergia labiau, negu kas kitas.

172953. archyvaras2009-10-21 09:10
Ačiū Kaimynui už ironiją antono čechovo stilistikoje apie archyvarą( visda pradėk " a" mažąja, kaimyne, įtaigiau skambės bendriniu žodžiu). Chi chi chi chi, - kaip kikendavo prapuolenė teisuolė ragana Kornelija...O pasigendu šios...Gal užmigo teisuolės miegu, a. kaimyne?!

173770. Virginija :-) 2009-10-29 18:15
Geras tekstas. Sunkiasvoris, ne visiems suprast, bet geras nors tu ką...

Rodoma versija 70 iš 94 
13:26:13 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba