ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-10-13 nr. 864

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Nuskriausti vaiką (98) • DAINIUS JUOZĖNAS. Vaikžudystė (27) • ARVYDAS GENYS. Rudeniškas sielų pokalbis (24) • -kp-. Sekmadienio postilė (7) • VYTAS GEDUTIS. Dilingenas (1) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie kvietimą atsiversti (5) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (34) • DAINA OPOLSKAITĖ. Rugsėjis: populiacijos gairės (10) • STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Miegančio rūpesčio sapnas (18) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (14) • RENATA ŠERELYTĖ. Sergančio kūno kelionė (1) • VALENTINAS SVENTICKAS. Tebūnie sutemos (9) • VIRGINA ŠUKYTĖ. Iš nutikimų šunų (7) • DARIUS JAMES ROSS. Mažoji Bonė Vilniuje (52) • ANDRIUS ŠIUŠA. Gnomos (3) • PDR ’07: drėgmė ir stingulys. Ar yra alternatyvų? (24) • aš truputį kitaip matau... (220) • 2007 m. spalio 20 d. Nr. 39 (865) turinys (10) •

Nuskriausti vaiką

KĘSTUTIS NAVAKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Medeinos Bleizgytės piešinys (2000)

Pilni namai tų mašinėlių, jos pačios atrieda po kojom, o ir pirštinių didumo striukės pačios krinta nuo kabyklos ragų. Vaikas užmigo, tačiau jo daiktai tebelaigo, lyg senoj dainoj, kur snieguolę pajacas myli. Lyg vaiko ranka įsuko juos visai nakčiai. Kur žengsi – jie, kur sėsies – jie.

Kadais vaikas sirgo, viena tų, pirmiesiems ligos istorijos lapams būtinų ligų, kurios praeina, kambary tepalikusios charakteringą košių ir prisvilusio pieno kvapą. Tada sėdėjome prie jo, buvome tylūs, tačiau dar tylesni atrodė vaiko daiktai. Kelioms dienoms buvo stabtelėję, sustingę kaip termometro padalos. Ir tai buvo savaip kraupu. Prisiminiau, kad ir mano draugės daiktai, kokie nors atsitiktiniai auskarai lentynoje, jai kur išvykus prisisunkia sunkios tylos ir žvilgsniu jų iš vietos jau nepajudinsi, užklius.

Tąsyk žinojau, kad mano vaikas pasveiks, lengvai ir neišvengiamai. Nebeprisimins sirgęs, o jo daiktai vėl judės įprastom trajektorijom. Tačiau žinojau ir tai, kad jis mirs. Lengvai ar sunkiai, bet neišvengiamai. Kada nors, po daugybės metų, spėjęs pasveikti nuo daugybės gyvenimo karštligių ir pabendravęs su daugybe žmonių, kurių dabar dar apskritai nėra. Tuomet jis bus kitoks, bet aš nematau koks, aš matau, kad po daugybės metų mirs šitas šviesiaplaukis mano vaikas, pupos didumo. Tuomet jo daiktai stabtels nebepajudinamai.

Kol kas mes dar vienas kito projekcija ir galimybė, kurį laiką dar galėsiu savimi jį tikrinti ir įtakoti, tačiau kada nors jis ir nuo manęs pasveiks, kaip nuo šios popierinės ligos. Tuomet tikrinti ir įtakoti tegalėsiu visu pasauliu. Savu, kito neturiu. Ir jei mūsų preferencijos esmingai skirsis, vėl gausime mokytis vienas kito. Nuo pat pirmosios nuotraukos.

Štai manoji. Turiu ankstesnių, bet ši pirmoji spalvota: saulė, suraukti antakiai, pūkuotas megztinis kažkokiais rombais bei kvadratais, jurgino žiedą liečianti ranka, fone didelis alyvų krūmas. Pojūtis, kad minimi augalai man visiškai neegzistuoja, kaip ir beveik visas likęs pasaulis. Visa, kas svarbu / realu, tilpo už surauktų antakių. Ta mistinė erdvė už jų nuo šiol vis pildysis, keisdama vidinius mano kontūrus, kiekvienas vidinis pokaris perbraižinės teritorijų sienas. Kol tapsiu šia keista potyrių ir pokyčių suma, dabar sėdinčia prie kompiuterio.

Net keista, kokia daugybė skirtingų žmonių mumyse telpa. Jei visi susėstų prie vieno stalo, tektų kalbėtis apie orą, nes pernelyg skirtingas būtų ne tik temų traktavimas, bet ir pačios temos. Oras, be abejo, vienodas net ir tada, kai skirtingas.

Būtų išeitis – kalbėtis apie tą vaiką, ranka liečiantį jurginą, jį kiekvienas atsimintų, tačiau pernelyg skirtingi kelio etapai ir čia trukdytų susikalbėti. Būtų čia norinčių liesti bet ką – dviratį, šautuvą, šunį – tik ne tą papiepusį jurginą. Kita vertus, dialogas yra kalbėjimasis, nebūtinai susikalbėjimas.

Pernelyg paprasta manyti, kad tie žmonės mumyse egzistuoja vertikaliai, yra vienas kitą keitę, išstūmę, uzurpavę. Veik kiekvienas paliko čia savo pėdsakus, kuriais ir tebekeliaujame į daugybę pusių. Štai jau ir mano vaikas patiria pirmuosius fragmentacijos atvejus. Juk ne jis čia užsispiria, griūva ant kilimo ir imituoja plaukiko judesius. Ne, tai „ožiukai atbėga“. Jie neįkyrūs, greit išbėga ir vaikas ramus sau šveičia savo sūrelį. Ankstyvasis asmenybės skaldymas, dar įtakojamas suaugusiųjų, kurie visi suskilinėję kaip veidrodžiai. Vėliau visa tai plėsis, šakosis ir, jei nevirs klinikiniais atvejais, asmenybę tiktai gilins bei turtins.

Todėl ir mechanizmas žmogui apibūdinti yra ne sakinys, o romanas. Klinikiniais atvejais – eilėraštis. Sutrinku, susidūręs su trumpesnio pobūdžio tekstais, tarkim: „N. yra durnas.“ Na, taip, kartais tai taikliai prismeigia tam tikrą čia ir dabar, tačiau tuomet ir požiūris į žmogų lieka adatos skylutės pločio. Ne, jei man kas nori ką pasakyti apie kitą žmogų, tegu skaito romaną. Ir kiekvieno to romano pradžioje stovės vaikas, ir lies jurginą, dviratį, šunį, ar ką jis ten turėjęs. Ir kiekvieno to romano pabaigoje tas vaikas mirs. Poriniuose puslapiuose jis bus neabejotinas, neporiniuose – abejotinas, kartais net „durnas“, tačiau sakyti taip apie jį, tą žmogų, be viso konteksto, vadinasi, nuskriausti vaiką jame, stovintį prie jurgino ir nieko neįtariantį.

iliustracija
Medeinos Bleizgytės piešinys (2000)

Didžiuma žmonių pasisukę į mus tik viena savo briauna, dažniausiai funkcija. Pardavėjos, aktoriai, policininkai, krepšininkai, banditai. Kitų mums tarsi ir nereikia, bet visada smagu pastebėti iš po uniformos kyštelint kitokios tekstilės kraštelį. Neišsimiegojusi lėktuvo palydovė, policininkė su eilių sąsiuviniu (esu sutikęs) ir net lietuviškai kalbantis slovėnas yra šiokios tokios anomalijos, liudijančios, kad pasaulis ne dvimatis. Kiti sėkmingai slepiasi, V. Masalskis po spektaklių specialiai važiuodavo namo taksi, kad žiūrovai neužkluptų jo su talonėliu rankoj, tačiau išsiduodančių pilni miestai. Man nuo to tik jaukiau. Nejauku buvo stebėti tuntus klonuotų klerkų Penktojoje aveniu, atrodė, kad joks vaikas jų datų pradžioje nestovėjo, o jei ir stovėjo, jie seniai jį pasmaugė kaklaryšiais.

Kaklaryšis yra žmogaus integralumo antiženklas, jei ir dėvėčiau, specialiai pasiriščiau klaidingai. Tikra iliuzija galvoti, kad klaidos ardo visatos pusiausvyrą, klaidos, kaip ir bet kuri nerecidyvinio silpnumo atmaina, rodo mus esant žmonėmis, nuo kurių, kaip nuo svogūnų, nulupus visus vėlesnius antsluoksnius, rastume tą patį vaiką, pažvelgę į save kaip pro žiūroną, kitame gale pamatytume tą patį vaiką, ranka liečiantį... Taip, simbolistai sakytų, kad mirtį, nes kas labiau gali nuskriausti vaiką, jei ne ji. Tačiau pažvelkime į save ir pamatysime, kad liečiam tik jurginą, nieko daugiau. Tol, kol mes būsim, jurginas stipresnis.

Feliksas Arversas iš „Maltės Lauridso Brigės užrašų“ gulėdamas mirties patale išgirsta, kad jį slauganti vienuolė sako „kolidorius“. Tvarkos poreikis jam stipresnis už mirtį, jis pakyla kupinas jėgų ir pataiso žodį. Tuomet jėgos jį vėl apleidžia, visiems laikams. Simptomiškas vakariečio judesys, tuo tarpu aš čia pakilčiau pasidžiaugti klaida, kaip džiaugiuosi savo vaiko klaidomis tikėdamasis, kad jis jas darys visą gyvenimą.

Nežinau, ar prie jurgino stovinčiame vaike jau glūdi visos jo gyvenimo užuomazgos ir potencijos. Tačiau kadais mane bardavo ir peikdavo už trūkumus, kurie vėliau subrendo ir tapo pranašumais. Žinoma, kažkur vaikšto menkesnės sėkmės lydėti žmonės, kurių trūkumai tik fiksavosi, gilėjo ir dabar apie juos žino vargšė visuomenė. Įsivaizduočiau, kad tiems vaikams buvo sunkiau nei man, ne kiekvienas įveiks nepalankią aplinką ir prastą genetiką, bet galėtume rasti nuotraukų, kur mes visi panašūs: aš, jūs, jie. Ir ne tik nuotraukų. Akimirkų. Laikotarpių. Buvimų.

Deja, žmonės labai linkę save kataloguoti. Vidinis Linnaeus čia kiekvienam išduoda vis po naują kortelę, su kuria puolama tapatintis. Susitikus penkiolika metų nematytą bičiulį bendrauti jau sunku. Ano savęs jis nebepamena ir labai nustemba, kad kažkas ligi šiol žavisi jo išaugtiniais pavidalais. Nė vienas klasiokas nebeleis kartu aitvarų, o nė viena klasiokė neis bučiuotis ant laiptų. Jų vidinė istorija nėra koncentrinė ir čia jie skriaudžia jau ne tą vaiką, bet mane. Ką gi, telieka keršyti, šypsotis septyniasdešimt devintųjų šypsena.

Kada nors ir mano vaikas ilgam sukiš savo mašinėles į sandėliuko kertę ir kompiuteris nešis jį vis toliau nuo neskaitmeninės (mano) šiandienos. Kol kas jis miega, o aš apie tai rašau. Daugiau nėra apie ką. Jis niekuo nebesirgs. Kada nors jei sirgs, ligos bus visai kito pobūdžio. Tada apie jas ir rašysiu, kad sveiktų.

Nes rašymas yra vienas dalykų, galinčių atitolinti mirtį. Ir to, kuris rašo, ir to – kuriam, ir – apie kurį. Neilgam, bet visiems laikams.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


99112. po palme2007-10-17 16:54
Stepiu vilkas keliais sakiniais. Noreciau tokia atmusta ranka tureti.

99131. gerai raso2007-10-17 20:04
Kai Navakelis gavo nacionaline,pradejo daug geriau rasyti, daug geriau.

99135. varna (nulenkia savo žilą galvą)2007-10-17 20:23
Dieve, kaip aš myliu tokius sakinius: "Neilgam, bet visiems laikams."

99162. toto2007-10-18 03:20
Nesižavėjau „dienoraštine“ Kęstučio publicistika. „Iš reikalo“, man rodėsi ji sumesta-sudurstyta, iš atraižų lipdyta, saujoj netelpančių skiaučių puokštė. Tokia nei amatu, nei kriaučiumi patenkinta, nei savo forma tikinti suknelė, kuriai tik šventvagiškai pasvajoti apie tapsmą kūnu. Prisipažinsiu, buvau bepatikįs, kad K. Navakas „visiems laikams“ paliks puikiu poeziją išdavusiu XX a. pabaigos poetu. :)

Tuo šiandien malonesnė staigmena, išmintam prozos poligone netikėtai radus, ... o gal tiksliau - vienoj krūvoj atradus - ir talentingą ranką ir efektingus, poezijos šviesoj išbišblizgintus jos ginklus.


99163. toto2007-10-18 03:28
Ps. Trečiame nuo galo žodyje aiškiai trim raidėm per daug! Negi teks pratintis perskaityti, o po to siųst...

99164. ivs2007-10-18 03:44
... tačiau dar tylesni atrodė vaiko daiktai. Kelioms dienoms buvo stabtelėję, sustingę kaip termometro padalos.
...pabendravęs su daugybe žmonių, kurių dabar dar apskritai nėra.
... vėl gausime mokytis vienas kito.
...kiekvienas vidinis pokaris perbraižinės teritorijų sienas.
...atrodė, kad joks vaikas jų datų pradžioje nestovėjo...
...trūkumus, kurie vėliau subrendo ir tapo pranašumais.

Ir tas, kurį nurašė varna. Kaligrafiškai parašyti sakiniai. Kokie sakiniai? Tai ne sakiniai, tai graviūros sieloje.

99165. ivs > toto2007-10-18 03:54
tos trys raidės netikėtai tau pridavė šiek tiek žmogiškų bruožų. vieną bruožą. bet tu tuoj pat nuo jo atsipratinsi ir vėl būsi... ai, nesakysiu.

99168. snobė2007-10-18 07:23
Kodėl "Nuskriausti vaiką"?

99172. Languoti marškiniai (aišv)2007-10-18 07:44
siaubas, kokia šlykšti podlyzų (rampos) šviesa. .. na palyginus pvz su saule. Net skaitant nupurto - konotatyvas kaip reta homosovietinis. Vargšas varna/toto - negali be tuštumos, reikia kažką vis tiek garbint. Reikia, matyt gimti, nepilnavertiškumo genais apdovanotą, runkeliu, kaip terra/korra/abr. Nors, kita vertus, kaip RK ir archyvas pastebėjo - ::aproximuoju:: rašliavą skaityt reikia iš pradžių be pavardės.

99178. kvailutė2007-10-18 08:57
kažkas ne taip, bet niekaip nesuvokiu, kas.

99179. termometro padala2007-10-18 09:26
yra keletas gražių detalių, gal trys ar keturios, visa kūrinio slinktis - nuobodi.

99186. ragana Kornelija2007-10-18 11:19
aha, man į galą irgi truputį atsibodo.

99191. r2007-10-18 11:32
nuostabus ramiai tekantis straipsnis tarsi R Aleknos paskaita apie vaiko tapsma suaugusiuosiu ir besalygiska meile

99218. Laima :-) 2007-10-18 15:09
Noriu pagirti, bet iseis papeikimas. O papeikti nenoriu. Jusu kai kurie ese zymiai grazesni uz poezija. Sitas taip pat

99220. krankt2007-10-18 15:16
gal Kestuciui ir pakenke ta premija, nors meno zmogui pinigo niekad per daug nenumeta, bet garbe, atsitinka taip, ima ir pakisa koja. anksciau jo opusiukai buvo zaismingesni, zavesni. Kestuciui reiktu vengti itin rimtu temu, nes darosi panasus i niurzganti ir savo isminti isimylejusi patriarcha, o toks jis nera. ;)

99230. kiskis p - krankt2007-10-18 15:48
ar pailsejai ir pralinksmejai?

99245. krankt kiskiui p2007-10-18 16:32
aha. labas, kiskeli? kur buvai prapuoles? ar su cece Ispanijoj siautejai? :)

99250. xxx2007-10-18 16:39
dukart skaičiau - patiko, bet trečio jau nė už ką ir niekados.pats savęs klausiu, - kodėl.

99253. kiskis p - krankt2007-10-18 16:41
manes nieks i keliones neima, nes su manim vieni rupesciai.

99256. krankt kiskiui p2007-10-18 16:52
tai reikia patyliukais kam i kisene ilisti ir "zuikiu" vaziuoti. :)

99261. kiskis p2007-10-18 17:02
taip ir padarysiu.

99263. vinis2007-10-18 17:28
Liuks. Kuo toliau, tuo geriau. Kasdienybe idealiai sulimpa su giliais apibendrinimais.

99272. rudra2007-10-18 20:44
Man, kaip ir Kvailutei, irgi pasirodė, jog čia kažkas ne taip. Štai jeigu autorius suspaustų šį tekstą iki smeigtuko galvutės dydžio... paskui dar šio to pridėtų, - gal tekstas ir sprogtų apkurtindamas (taip, kaip atsitiko praeito nr. 1 psl.), tuo tarpu toks, koks yra, jis tik pamažėle bliūkšta tyliai išleisdamas orą.

99273. cc2007-10-18 20:45
Prisiminiau, kad ankstyvoje vaikystėje kartą verkiau pasikukčiuodamas. Susirūpinusi Mama paklausė kas atsitiko. Springdamas ašaromis vos ne vos išstenėjau, kad man labai jos gaila,nes ji sena ir greitai numirs. Jai tada buvo apie 40 metų.Išgyveno iki 80m.

99287. archyvaras ( pirmas skaitymas).2007-10-18 22:15
Kažkuo keistas ir įtartinas absoliutas (ar koketavimas) glūdi žodžiuose: " Kol kas jis miega, o aš apie tai rašau. Daugiau nėra apie ką".

99293. zeta2007-10-18 22:33
Atstokit nuo gerojo Navako. Jusu vaikystes floristika, matyt, buvo kitokia. O mes su tais jurginais, gladiolem ir piliarozem turim savu saskaitu. Skaitau, suprantu, ir man viskas prie sirdies. Go, gerasis Navakai, go.

99294. kiskis p2007-10-18 22:35
uoj uoj.

99298. zeta2007-10-18 22:54
Ai, cia dar tiems, kas nesusigaudo: pagal senaja antinomine tradicija, kadaise isryskejusia Satenu kuluaruose, blogasis Navakas turetu buti lyg ir skulptorius, nu, vienu zodziu, toks piktaakis Lacplesis ir dideliom rankom... O semantiskai sudeje du navakus, geraji ir ta, blogaji, gauname NN, paslaptingaji Nomen Nescio arba Nomen Nominandum(cia kaip jums graziau) - t.y.,"vardas nezinomas". Tuomet suplojame rankomis ir atsidustame: sic transit gloria mundi...

99300. kiskis p2007-10-18 23:08
na, kad merginoms labiau patinka svelniavilniai poetai, apie tai visi susigaudo.

99307. bri2007-10-19 05:37
Sugeriau visa teksta vienu ypu. Ir mielai dar skaitysiu.

99311. rudra2007-10-19 07:13
Nesakau, kad tekstas blogas. Ar nuobodus. Bet tegu ima ir parašo tobulą, kad visi aikteltume. Nes NPLas tai gali. Va taip.

99315. rudra > snobei (99168)2007-10-19 08:03
"Nuskriausti vaiką" - nes įžeisdami ar nuskriausdami bet kurį žmogų įžeidžiame tai, ką jis visada gins - jame slypintį, visais gyvenimo tarpsniais jame išliekantį vaiką. Tai, kas jame švariausia.

99318. kvailutė rudrai2007-10-19 09:04
vaikas vaikui nelygu. tas vidinis vaikas gali būti ir niekaip ne(su)bręstantis, bestuburis, priklausomas, be atsakomybės jausmo ir t.t. arba - tyras, švarus, besistebintis, pa(si)tikintis, atviras ir t.t.

99319. vaikas :-) 2007-10-19 09:20
super

99321. archyvaras (antras skaitymas)2007-10-19 09:31
Tikrai, mano vaikystės bei paauglystės floristika ir fauna buvo kitokia. Gerai parašytas tekstas, valingai ir racionaliai perteikti jausmai ir jutimai, bet manęs...neveikia. Atsiprašau: tekste nieko neatpažįstu, ir neskambteli joks mano atminties varpelis. Prasilenkiame...

99331. rudra2007-10-19 10:06
Ne apie vidinį vaiką kalba, kvailut, o apie tą, kuriuo kadais buvai, apie mažą vaiką, kurio jau turbūt neliko, tik atminty. Ar nebūna tau kartais keista prisiminus vaikystę? Man pasitaiko suabejot - nejau tai aš ten buvau? Nejau aš šitaip tą vaiką galėjau nuskriaust. Gerai, kad tas mano vaikas nenumanė, kad taip jam padarysiu. Kad vis žudysiu jį palengvėle, žudysiu, niekaip neprisiversdama liautis.

99349. ragana Kornelija2007-10-19 11:18
ypač man kliūva tos vietos, kurios yra tarsi iš kokio psichologijos mokslo populiarinimo straipsnio: "...asmenybę tiktai gilins bei turtins", "...žmonės labai linkę save kataloguoti". netinka tokiam gražiam poetiškam kalbėjimui apie vaiką, kaip pvz., ta pastraipa apie pirmąją spalvotą nuotrauką. mh, Navakui netinka kalbėti išminčiaus tonu, išmintį jis turėtų apvilkti poetizmo rūbeliais, nes dabar išeina kažkaip nelabai skaniai ir galiausiai truputį atsibosta.
paskutinis sakinys gražus. tačiau visos pastraipos patosas apie mirties atitolinimą man svetimas. kaip ir, ko gero, apskritai patosas, bent jau tokiuose kūriniuose. šiaip man atrodo kvaila trokšti, kad tave atsimintų, - tai jau ne tavo reikalas, o tų, kurie gyvens toliau. bijau tik tikros mirties, kuri iš manęs atims viską, ką dabar turiu, o ne tos, apie kurią paskutinėj pastraipoj kalba Navakas.

99351. kvailutė rudrai2007-10-19 11:32
atsakysiu tau truputį vėliau...

99354. kvailutė2007-10-19 11:41
Didžiuma žmonių pasisukę į mus tik viena savo briauna, dažniausiai funkcija. Pardavėjos, aktoriai, policininkai, krepšininkai, banditai.

nesąmonė. žmonės visada atsisukę visomis pusėmis, net tomis, ypač tomis, kurias labiausiai stengiasi nusukti, o taipogi tomis, apie kurių egzistavimą net nenumano. esmė tame, kad nėra matančių. yra tik žiūrintys per savo klišes, filtrus, stereotipus, kompleksus, išmokyklinimus...

99360. Rūta > RK2007-10-19 11:57
o aš , durnaja, nebijau savo mirties. nebent bijau savo mirtimi ką įskaudinti..o kai mirsiu sena, jeu susidėvėjus ir viską atidavus-niekam nebus baisu ir gaila.to visiems ir linkiu:))mirti pagal eilę ir laiku:)) ir nenoriu nei tos mirties atitolinti, nei priartinti.man ji paslaptis ir šventas dalykas.

99370. e -ruta2007-10-19 12:32
prisnekejai, ruta, cia paiku stampu. kaip galima nebijot mirties, nenoret jos atitolint? zmogus juk ne gyvuliukas paprastas.
tu tik rimtai isiklausyk: gyveni viena karta! vienaaaaaaaaaa!

99371. kvailutė dar ne rudrai (antro skaitymo rakinėjimai)2007-10-19 12:39
kažkur vaikšto menkesnės sėkmės lydėti žmonės, kurių trūkumai tik fiksavosi, gilėjo ir dabar apie juos žino vargšė visuomenė.

man neskani visa ta pastraipa ir ypač šis sakinys. kas yra trūkumas? ir dar gilėjantis tūkumas. kas yra sėkmė? aaa, štai ir atsakymas - tai dalykai, apie kuriuos žino visuomenė. tiksliau - visuomenė įpiršo, įteigė, įdiegė, įsodino, įskiepijo, užmukšlino. tokie kaip - nobelio pl sėkmingesnis už tik nacionalinės pl. tokie kaip - jei tavęs nežino, tai klausimas, ar tu iš viso esi. tiesa, ta visuomenė kažkodėl "vargšė". ei, o kodėl ji "vargšė"? negalima taip be pagrindo mėtytis tokiais apibendrinimais.

99373. R>e2007-10-19 12:51
"zmogus juk ne gyvuliukas paprastas". "gyveni viena karta! "-tai kieno čia štampai?
aš parašiau, ką jaučiu, t. y., ko nejaučiu, negalvoju.na, nebijau ir tiek. po mano automobilio avarijos man sakė-o, taip galėjo būti, anaip.o aš nieko nejutau.na, gaila automobilio, džiaugiuos, kad vaikam nereikėjo rūpintis mano laidotuvėm, jie dar per jauni, skaudėtų.
daugiau mane baugina mano artimųjų nesėkmės ir tai, kad nenugyventa, kaip aš norėčiau, t. y. prasmingai ir laimingai ŠI diena. tad stengiuos gyventi ŠIANDIEN kuo geriau, gražiau, prasmingiau, kaip man išeina.o mirtis..bus tai bus.aišku, kad bus.visiems.tai ko bijoti.būt geriau, kad ji ateitų staiga, kai aš būsiu nusidėvėjus, kai niekam dėl to neskaudės.bet , deja, ji nesirenka datų pagal mūsų norus.

99374. mie2007-10-19 12:54
as irgi noreciau numirt sulaukus simto metu, bet dar visai sveika, miegodama lovoj raitytomis kojomis. ir dar ant atlaso pagalviu. o po pagalve pistoletas del grazumo.

99375. kvailutei užėjo šiušas2007-10-19 13:00
Deja, žmonės labai linkę save kataloguoti.

aš jau net nebežinau, kiek kartų esu pirštu badžiusi tokį požiūrį- "žmonės - va anokie, o aš tai ne toks/tokia. aš žiūriu iš kitokio taško (aukštesnio, skaidresnio, inteligentiškesnio...). špyga taukuota. katalogavimasis yra labai trapus dalykas. žmonės slapta nori, kad tu ne tik jų viršelį pačiupinėtum, bet kad ir perskaitytum. gerai, gerai, tebus - kad nors pavartytum. bet jie yra tik sukataloguojami ir kerštingai perliejami septyniasdešimt devintųjų šypsena.

99376. mie - kvailutei2007-10-19 13:06
jeigu mano drauges dukra vaziuoja semestrui mokytis i uzsieni, ir dar su stipendija, o mano vaikas nevaziuoja, tai man labai pavydu. bet neissiduodu.

99377. kvailutė atlyžta2007-10-19 13:06
užtai kęstutis labai gražus nuotraukoje gyvenime

99378. kvailutė (šokinėja iš pasitenkinimo) >miestei2007-10-19 13:09
hop hop uraaa!!! yesss! yra. taip ir žinojau, kad kas nors prikiš man pavydą. nesitikėjau, kad taip greitai :DDDD

99379. mie - kvailutei2007-10-19 13:13
bet juk tavo vaikas suomijoj.

99380. mie2007-10-19 13:17
kestutis yra nuostabus ta jau esame girdeje.

99381. kvailutė kluptelėjusi nudrebia sėdynę ant žemės >miestei2007-10-19 13:22
o aš pagalvojau, kad tu man prikiši pavydą autoriui... daug studentų dabar vyksta mokytis į užsienį. kai pirmokėlis pranešė apie atsiradusią galimybę vykti mokytis į užsienį, paklausiau: kam? išklojo savo planus apie didesnes galimybes išgelbėti pasaulį. įtikino. ;)

99382. mie - kvailutei2007-10-19 13:29
taigi, sakau, ir mane itikintu.

99384. kvailutė rudrai2007-10-19 13:34
bijau, kad galiu nebesuspėti parašyti tau. vis tiek parašysiu, kad ir kitą savaitę :)

99386. e -"gyveni viena karta! "-tai kieno čia štampai?2007-10-19 13:45
taip, cia irgi stampas, jei neisgirdai egzistencinio riksmo.

99387. uuu2007-10-19 13:52
visi štampai atrodo banalūs, o kai išgyveni kokį dalyką, nusakomą kokiu nors štampu, iš karto jis tampa nebebanalus

99393. npl > kvailutei2007-10-19 16:06
ačiū už pastabas, veik su visom iš tiesų galiu sutikti. tikra tiesa, jog žmonės pasisukę į mus daugeliu savo pusių, tačiau mano suminėtų profesijų atstovai dažniausiai ir priimami pagal antpečius. antraip ne visada būtų įmanoma funkcionuoti, jau eidami į parduotuvę rizikuotume patirti egzistencinę atvertį (kartais uniforminis anonimiškumas labai padeda). juk atsiverti ar priimti atsivėrimą reiškia drąsą, kuriai ne visada yra jėgų. o "gilėjantys trūkumai", apie kuriuos priversta žinoti "vargšė visuomenė" ne tokie romantiški. įtariu, jog energijos sublimavimo keliai ne visad suvaldomi. kai kurie banditai gal būtų tapę įdomiais menininkais ar kuo ten. tačiau nusprendė ardyti štampų bei klišių sistemą kitais metodais. visuomenei neparankiais. o šiaip, labai smagu, kad mano gerbiami internautai/ės taip nevaldiškai komentuoja šį tekstą. nesakau, kad pavyko idealiai, tačiau kai kurios čia išsakytos idėjos - paradigminės ir man brangios. tai, žinoma, tik mano problemos, skaitytojui/ai svarbiausia tekstas. kai galėsiu, parašysiu geriau, jei galėsit - jūs parašykit. manau ir komentarų forma čia būna puikiausių dalykų. linkėjimai, kvailute. esi atidi bei subtili.

99395. mie2007-10-19 16:23
kaip nuostabu. kaip anksciau baltakis susitikinedavo su skaitytojais kolukyje, taip dabar merginu numyletas nplas kestutis susitinka su skaitytojais internete.

99396. kvailutė puola į paniką2007-10-19 16:34
paaiškinkite, prašau, kas nors, kas yra "energijos sublimavimo keliai"

99397. kvailutė riečia nosį prieš miestę2007-10-19 16:36
girdėjai? sakė, kad esu atidi ir subtili. čia tikriausiai reagavo į "yra labai gražus"

99400. snobė2007-10-19 16:42
Apie uniformą ir apie kaklaraištį. Uniformuoti ir tvarkingai kaklaraiščius pasirišę žmonės paprastai yra agresyvūs, šiais atributais jie stengiasi uždaryti savo agresiją, paslėpti ją nuo kitų, kad patogiau būtų pulti. Uniformų ir kaklaraiščių nemėgstantys žmonės yra nedrąsūs, kupini visokiausių baimių, ir mano, kad šie atributai tą nedrąsą ir baimes dar stipriau įkalins juose.

99401. krankt aiskina kvailutei sublimavimo kelius2007-10-19 16:52
labai paprasta: eini prisigeres kaip kiaule ir apvemi kita praeivi. stai tau ir nevaldomas energijos sublimavimo kelias. :)

99402. ragana Kornelija2007-10-19 16:52
kaip gerai, kad nepatenku nei prie uniformuotų, nei prie beuniformių. su tuo save ir sveikinu :)))

99404. snobė2007-10-19 16:55
Aš kaklaraiščių nemėgstu, bet marškinių sagą prie kaklo užsegu. Išeitų, kad aš kažkokia mišrainė.

99405. Rūta >snobei:)2007-10-19 16:56
eik jau eik.nereikia taip giliai sliekų ieškoti psichologais apsimetus:))jei dirbi valstybės tarnyboje ir šiaip kokiam oficialesniam darbe, kaklaraištis būtinas , kaip ir kostiumas ir pan.na, tai kaip einant į parduotuvę pasiimti piniginę ar atsikėlus ryte išsivalyti dantis.na, čia taip visi daro, negerai palyginau:))na, kaip gydytojai užsimeta baltą chalatą arba mokytoja neateina į klasę su nuoga bamba.arba einant į baseiną pasiimi maudymkę.na, yra tam tikros žaidimo taisyklės tam tikrais atvejais-darbas, poilsis ir kt.

99408. npl > snobei 2007-10-19 17:02
nesakyčiau, jog jie paprastai yra agresyvūs. tai vienas ambivalentiškų posakių, turinčių ir priešingą kryptingumą. baimę išsprūsti iš uniformos, taip prarandant tapatybės pagrindą. o uniformų bei kaklaraiščių nemėgimas gali būti tiek individualiai išsiugdyto stiliaus, tiek vidinės laisvės (kad ir anarchiškos/amorfiškos, bet nebūtinai)išdava. žinoma, Tavo minimų aprangos elementų paniška baimė iš tiesų gali būti siejama su silpnumu, net isterišku. tačiau silpnumas yra esminė savybė, o uniformos - tik žaidimas. t.y. abudu sieti galima ne visais atvejais.

99412. zeta2007-10-19 17:19
Man tai biski uzkliuvo tas pageidavimu koncertas: tegul paraso taip, tegul paraso kitaip. Lyg npl`ai butu kokie samdomi menestreliai. Man, pavyzdziui, idomu, kai paraso visaip - kartais geriau, kartais blogiau. Nemegstu idealiai nupoliruotu tekstu. Uztai patinka, kai misle tupi vidury, o protingi zmones vaiksto aplinkui.

99416. snobė > npl2007-10-19 17:32
Tai tik variantai. Tik tas pasaulio invariantiškumas, žinojimas, kad niekas neatspėta, niekas neįminta, ir pakviečia žmogų rašyti, piešti, apversti kokią nors priapžintą tiesą aukštyn kojom arba praplėsti jos veiklos ribas. Nenorėčiau sutikti (bet tai nieko nereiškia), kad kuriantys žmonės ir banditai yra giminingi. Griaunantys ir kuriantys - tai aiški opozicija. Be to, tai prigimtiniai dalykai. Beje, ką reiškia npl? Naplevat?

99420. snobė2007-10-19 17:40
Vietoje žodžio "invariantiškumas" turėtų būti "variantiškumas".

99421. npl >zetai2007-10-19 17:40
Tu teisi viena labai svarbia prasme. kadaise mokykloje, darbų pamokoje, droždavom bei gludindavom plaktukų kotus. ten visuotinai galiojo principas "tiks ir toks". nemanau, kad nors vienas rimtas autorius šį principą pasiliko tolesnei veiklai. rašome taip, kaip manome bei sugebam - optimaliai. ir, visą save suklojus į tą tekstą, žinoma, savaip keblu skaityti apie tai, kaip jis ten subliūkšta ir pan. tačiau koks kitas variantas? nesiliaujančios pagyros? manyčiau, tikrai ne, tačiau pamatyti tekstą tokį, koks jis yra, o ne kokio kas pageidautų, yra gražu. ir daug kas žydrynėje tokį ir pamato, net ir kritikai. apskritai ŠA komentatoriai pozityviai skiriasi nuo... na, patys/čios žinot. net ir LM. nupigintas, nuOnintas LM...

99423. npl > snobei2007-10-19 17:53
npl yra ne mano, o kažkieno iš žydrynės komentatorių sugalvota abreviatūra, kurią teko priimti. "naplevat" čia nebūtų geriausias perskaitymo variantas. o kuriantys žmonės bei banditai giminingi tik nominaliai: ir tie, ir tie pažeidžia taisykles. skirtingas, skirtingai, bet filmai ir kuriami apie menininkus ar banditus. arba apie meilę, kuri tas taisykles irgi pažeidžia/pakeičia. kartais - esmingai, kartais - lemtingai, kartais - kvailai.

99424. snobė2007-10-19 17:55
Ar pastebėjote, kaip šviečia gatvėse beržai? Net naktį.

99425. ivs2007-10-19 18:05
npl ne kazkieno, o kvailutes.

99426. Rūta2007-10-19 18:10
man tai atrodo (užmetus akį neatidžiai), kad tai yra neurolingvistinis programavimas. tas npl ar nlp

99428. npl > ivs2007-10-19 18:13
tuo maloniau;))

99430. Rūta2007-10-19 18:19
man tai labai patinka, kai autorius ateina pakalbėti su komentatoriais.skaičiau patį pirmą šį kūrinėlį.žinau, kad patiko, kad gera skaityti buvo(tai jau taip seniai buvo-šeštadienį), jauku, šilta(prisimenu jausmą, o ne protu kažką suvoktą), bet plačiau norint pareikšti savo nuomonę reiktų dar kartą atidžiai perskaityti.bet..aš mėgėja daug ką gyvenime priimti impulsyviai,iš pajautimo, jausmu pirminiu.nes kai labai ilgai analizuoji, kažkas, kas gražiausia, lyg ir prapuola.

99431. ivs > Rūtai2007-10-19 18:20
taip ir yra. npl prikala mums Viniu ir uzprogramuoja mumyse: nu nu nu, neskriauskite vaiko, kuris stovejo jusu datu pradzioje.

99432. npl > snobei2007-10-19 18:21
(nežinau kodėl čia taip įsirašiau, anksčiau nebūdavo) kadais būdavo liūdna (jaunystės nestabilumas, etc.) ir vieną kartą tokia Laima pasakė: o per mano gimtadienį žydi kaštonai. tada prisiminiau, kad visa mano gatvė prismaigstyta kaštonų, jie tarsi sušvito savo kreminėm žvakėm ir liūdesys tąsyk priščiūvo. gerai, kai kas nors ką nors laiku pasako, kad ir apie šviečiančius medžius. kaštonai juk irgi beržai, ypač žydintys, ypač naktį.

99434. to npl2007-10-19 18:46
Isejau specialai i lauka - jokie kastonai cia nezydi, niekas nezydi,nei berzai, tik geltonija geltonija ir krinta. Irgi gana grazu, todel liudesys prisciuvo trumpam. Gerai jums, kad zydi.

99438. npl > 994342007-10-19 18:54
tada irgi nežydėjo. įsivaizdavau. o žydi net kai geltonija ir krinta. eik dar sykį specialiai į lauką, geriausia - vidujai. pamatysi, tikiu kad.

99478. neraseiva :-) 2007-10-20 16:19
patiko, nes padvelek rudeniu, geltonais lapais ir atitiko nuotaika prie sergancio vaiko tiek tiesiogine, tiek ir prasem `apskritai`, musu ir musu vaiku santykis

99479. neraseiva2007-10-20 16:20
negi tikrai teks skaityt, o po to siust :( sorry.

99508. Nika2007-10-20 22:20
Yra neblogų „gabaliukų“, bet iš esmės banalu ir sentimentaloka. Kažkodėl primena „Sveikinimų koncertą“...

99522. archyvaras ( trečias skaitymas)2007-10-21 14:26
Visa tai gali gyvuoti /gyvuoja ir tokiu pavidalu ( turinys bei kompozicija), bet leksinėje raiškoje verta pakeisti žodžiais lietuviškais šiuos tarptautinius: "preferencijas", " fragmentacija", "funkcija", " anomalijų"," nerecidyvinio"," potencijos","koncentrinė"...

99526. archyvaras2007-10-21 14:57
Iš tiesų, kodėl " Nuskriausti vaiką"!? Užaugti? Susvetimėti? Pasenti? Suvaikėti? Susirgti ir Numirti? Pjauna mane negyvai bendratys pavadinimuose (vaikiška kairiarankio liga?)...

99546. ivs > archivarui2007-10-21 18:42
su 22 is dalies sutinku, o kuo keistum bendrati? kaip pavadintum? as ir taip ir anaip mintyse lipdziau ir vis tik pasilikciau prie teksto fragmento, taip isryskindama ta astria teksto skeveldra.

99556. pati sau2007-10-21 19:30
Lietuviu literaturoje yra du dendziai: Rastauskas ir Navakas. Kiti - vaikinai nuo zagres, pirma arba antra karta.

99557. archyvaras > ivs2007-10-21 19:31
Hm, išties, kuo ir kaip pakeisti?Hm, ivs, gal Tu turi variantą? Man...TAS VAIKAS...MANO VAIKAS - pernelyg privatu ir tiesmukiška? Tiesa, o kur tekste esama skriaudos, to "nuskriausti"? Ne itin, ne itin...nebent kiekvienas mūsų esame/buvome TAS VAIKAS.

99561. ivs2007-10-21 19:47
man siame tekste per privatu ir per tiesmukiska tik Valentino Masalskio pavarde. o tas mano vaikas man yra tokia tarsi visuotine bendratis. kaip americonai sako, there is only one extraordinary child and every mom has it, ar kazkaip panasiai.

99648. snobė>npl2007-10-22 07:39
Suklusau - kalbėjau apie beržus, išgirdau apie kaštonus - savo mylimiausius medžius. Jie man labai panašūs į žmogų. Kai žydi, atrodo kaip įsimylėję, paskui ilgai ir kantriai augina savo vaikus, o paskui paleidžia juos laisvėn. Duktė sako, kad mano pasirinkimas netikęs, kaštonai - ne lietuviškas medis, be to, lygiai taip pat elgiasi ir kiti medžiai. O aš sakau - kiti ne taip akivaizdžiai. Kitiems. Dėl sentimentalumo. Branda ir sentimentalumas - neatskiriami. Dėl tarptautinių žodžių. Čia nėra jų pertekliaus. Ir jie vietoje. Dėl patarimų. Psichologai sako, kad jokiu būdu negalima patarinėti žmogui, remontuojančiam savo butą. O čia ne butas...

99649. uuu2007-10-22 07:52
išranda problemas psichologai tada

99654. ivs2007-10-22 08:35
supavydejau snobei kastonu.

99657. snobei nuo archyvaro2007-10-22 09:13
Keli/keletas tarptautinių žodžių vis tik gadina įspūdį beletristikoje( esė tekste tinka labiau, žinoma). Gal čia ir vyrauja esė žanro mentalitetas? Galbūt, galbūt...žanrų sumaištis Babelyje/Babilone.

99660. snobė>archyvarui2007-10-22 09:49
Taip, žanrai maišosi. Ir man tai patinka. O dėl tų tarptautinių žodžių - jie kažkaip K. Navako paimtai gaidai pritinka. Elegantiškai įsikomponuoja. Na, man taip atrodo.

99662. snobė>ivs2007-10-22 10:01
Pasisodink kaštoną. Pamatysi, kaip gražiai skaičiuoja laiką. Tikras metskaitlis.

99663. kvailutė rudrai2007-10-22 10:16
Labas, rudra,
Rašei: “Ar nebūna tau kartais keista prisiminus vaikystę? Man pasitaiko suabejot - nejau tai aš ten buvau? Nejau aš šitaip tą vaiką galėjau nuskriaust.”

Būna. Keista – taip. Tačiau nei nostalgijos, nei kaltės prieš tą vaiką nejaučiu. Gražu, kai mergytė vaikosi drugelį, supuoja lėles arba net jas ardo, norėdama, pasižiūrėti, kas viduj, bet jei taip vis dar elgsis dvidešimtmetė – jau net ne kažkas su ja ne taip. Tiesiog priimu virsmą. Taip gyvatė keičia odą. Taip vikšras, stabtelėjęs, išskleidžia sparnus. Ir jei sakysi, kad drugelis nužudė vikšrą, aš spjausiu ant tavęs. Bet! Jei sakysi, kad vikšro buvimo tikslas yra tapti drugeliu, mesiu į tave akmenį. Tu taip nesakysi. Todėl plazdenu į tave dutūkstančiai septintųjų rudens šypsena. :)

99693. dalgis2007-10-25 18:04
nuobodu... rekia mankshta rytais daryti, gal ir skaitysis geriau

99781. Eugenija :-) 2007-10-26 19:48
Autorius yra Jono Aisčio premijos laureatas, tai jo poezija ir turi būti paparasta, nostalgiška. Man malonu skaityti, kai nesikartoja svetimos mintys ir nėra Skaidriaus nesamonių,

100223. as2007-10-30 20:42
ta Bleizgyte pamirsta nosi.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:26:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba