ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-04-10 nr. 936

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JURGA TUMASONYTĖ. Liolė (52) • GILBONĖ. Apie stoką (16) • SEAMUS HEANEY. Semestrui įpusėjus (5) • -js-. Sekmadienio postilėJONAS GRIGAS. Pasaulis pagal Koraną (32) • GINTARAS BLEIZGYS. Ontologinis išteisinimas (17) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (4) • SERGEJ DOVLATOV. Vertimų paveikslėliai (12) • VALDAS DAŠKEVIČIUS. Eilės (4) • LAURA LAURUŠAITĖ. Švelnaus žiedo heliocentriška jėga (1) • GINTAUTAS NAGLIS. Niekas nejuda! Arba aš nušausiu šitą bobą! (2) • GINTAUTAS NAGLIS. Amanita muscariaARŪNAS KAZYS KYNAS. Laiškai iš praeities: ar Lietuvoje tikėta dviejų Saulių buvimu? (25) • JONAS MIKELINSKAS. Jo didenybė Kapitalas (123) • JUOZAS SAVICKAS. Aldžofrijo (7) • ... norėčiau ... (179) • Dažnai rašau lyg kitiems, bet, matyt, tai būna pamąstymai sau (253) •

Liolė

JURGA TUMASONYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iš serijos „Laukiantys“.
2005

Vidmantas Ilčiukas

Liolė gimė tą vakarą, kai tėvas susiruošė važiuoti į ligoninę ir ėjo link autobusų stotelės. Eidamas sutiko palaidą kaimynų pitbulį. Šis buvo riebus importinis šunų pjautynių čempionas. Liolės tėvas mylėjo šunis, tad sustojęs kuitėsi kišenėse kokio nors skanėsto draugiškai cimpinėjančiam gyvūnui. Užčiuopęs sutežusį irisą, atsitūpė ir pakvietė šunį. Pitbulis noriai pribėgo ir truputį šoktelėjęs iškando tėvui skruostą.

Liolė ramiai gulėjo naujagimių skyriuje, o jos motina ėmė grąžyti rankas, pamačiusi sutvarstytą vyro veidą. Jie verkė ir guodėsi gana ilgai. Vėliau reikėjo susikrauti šlepetes, chalatus, dantų šepetėlius, kūdikį ir keliauti namo.

Mergaitė ilgą laiką neturėjo vardo. Kalbėtis su kūdikiu arba jį šaukti vardu vis tiek nebuvo jokios būtinybės. Motina makaluodavo burnoje irisus ir kiauras dienas žiūrėdavo pro virtuvės langą. Paniurusi maišydavo košeles, dažnai verkdavo ir gerdavo valerijonų tabletes. Tėvas gydėsi žandą ir siurbė pitbulio šeimininkų dovanotą konjaką. Buvo gavęs didelę dėžę.

Vėliau prasidėjo nepriklausomybė. Kaimynai spėriai ėmė krikštyti vaikus. Liolė turi fotografiją: sėdi ji ant apvalių, moteriškų kelių, šalia stovi žemaūgis vyras gumbuotu skruostu, o dešinėje šypso smulkutė lenkė Janė su penkiamečiais dvynukais Adamu ir Marile. Tada Liolė ir gavo vardą, kuris motinai priminė saldžius irisus.

Kai Liolei suėjo ketveri, tėvas ėmė dirbti jūrininku ir mėnesiais ištirpdavo vos matomame laivo taškelyje. Liolės motina mėgo jūrą ir šiltomis dienomis vesdavosi mergaitę į pajūrį – jame dingdavo po raudonu skėčiu, o Liolė sėdėdavo ant smėlio ir lupinėdavosi nudegusią odą. Kartais statydavo pilį su dar keliais pajūrio vaikėzais. Bet dažniausiai tiesiog šiaip sėdėdavo – buvo nejudri it nugalabyta medūza.

– Nesuprantu, kodėl tas vaikas toks lėtas, – stebėdavosi motina.

– Gal per daug valgo? – klusteldavo Janė, sykiu su motina sėdėdama balkone ir traukdama mėtinę cigaretę.

– Lyg ir ne.

– Tai gal bus rašytoja. Kiek žinau, vaikystėje jie visi būna truputį nenormalūs, – sakydavo Janė ir sodriai nusispjaudavo.

– Kad neturėtų. Niekaip neišmoksta abėcėlės.

– Oi, o Marilka su Adamu jau trejų metų išpyškindavo neužsikirsdami.

– Nuostabūs tie tavo vaikai, Jane.

– Žinau.

Liolė pradėjo lankyti mokyklą. Tėvas grįždavo įdegęs ir sulysęs, parveždavo motinai braziliškų prieskonių, o Liolei lipdukų, kuriuos ši uoliai klijuodavo ant šaldytuvo. Motina nusišviesino plaukus ir tapo Liolės klasės tėvų komiteto pirmininke. Vaikai dažnai šaipydavosi iš nerangios ir tylios mergaitės. Liolės rankos visuomet būdavo šaltos. Net per pertraukas ji sėdėdavo suole ir žiūrėdavo į švariai nuvalytą klasės lentą.

Vieną vėlyvą vakarą prie Liolės mamos, einančios iš tėvų susirinkimo, pripuolė čigonė ir ėmė kaulyti smulkiųjų. Motinai kažką burbtelėjus apie padorumą, čigonė ištarė kelis prakeiksmus. Tuo viskas ir baigėsi, tačiau grįžusią namo Liolės mamą supykino ir ji užsidarė vonioje. Liolė tuo metu plovė indus. Tėvas plaukiojo Ramiajame vandenyne.

Kai Liolei suėjo trylika, motina nutarė su dukterimi pasikalbėti.

– Liole, aną savaitę pastebėjau, kad tau jau ėmė augti krūtinė. Supranti, ką turiu omenyje?

– Taip, mama.

– Jūsų klasėje jau daug mergaičių turi krūtines, ar ne?

– Gal.

– Negi nenužiūrėjai?

– Ne, mama.

– Sakau tik tam, kad suprastum, jog visa tai labai natūralu.

– Aha.

– Duosiu tau savo liemenėlę, kurią išsaugojau senienų stalčiuje. Turėtų tikti.

– O gal dar nereikėtų?

– Jei jau auga, vadinasi – reikia.

– Gerai, mama.

Vieną sekmadienį tėvas grįžo iš kelionės ir gnybtelėjo žalią durų skambutį. Duris atidarė Liolė. Vilkėjo balta suknele su žirneliais. Visai neblogo veido, kiek panaši į motiną. Tėvui pasirodė, kad Liolė išaugs graži. Apie tai jie netrukus pasikalbėjo su motina. Liolė buvo išėjusi į parką. Tėvas braukė pirštu per minkštą žmonos pilvą ir pabučiavęs į gilią bambą pakilo ir atsigulė ant pagalvės. Jie ėmė svarstyti.

Liolės motina mėgdavo vaikščioti į savaitinius tėvų susirinkimus, juose būdavo svarstomos klasės remonto ir mokinių įvertinimų ar elgesio problemos. Pagal pažymių vidurkį Liolė buvo trečia klasėje, ji augo mažakalbė, todėl niekam neužkliūdavo: jau seniai praėjo tie laikai, kai iš mergaitės tyčiodavosi. Dabar Liolės funkcija buvo klausyti. Motiną tenkino toks dukters elgesys, tik stebėdavosi, kad neišgirsta jokių gandų apie šios berniukus. Tokiame amžiuje pats laikas įsimylėti.

– Liole, žinau, kad jūsų klasėje yra bent kelios porelės.

– Taip.

– Man patiktų, jei ir tu su kuo nors draugautum. Tarkim, su Oskaru. Jo tėtis jau keleri metai yra mano atsakingasis pavaduotojas.

– Mes labai skirtingi, mama.

– Skirtumai traukia. Pažiūrėk į mudu su tėvu.

– Aš nemoku.

– Ko tu nemoki?

– Nemoku vilioti.

– Ai, tai niekis. Labai paprasta išmokt.

Ir Liolė pradėjo draugauti. Motina mėgdavo čiulpti irisus ir žiūrėti pro virtuvės langą: ant suoliuko kieme sėdėdavo Liolė ir bučiuodavosi su Oskaru. Gal kiek per trumpai, kaip įsimylėję paaugliai turėtų.

Kai tėvas grįžo iš Kinijos, Liolė mokėsi paskutinėje klasėje. Tuo metu motina ėmė sparčiai storėti ir niekur nerado išeiginio kostiumėlio dukters šimtadieniui. Iš kelionės tėvas parvežė spalvotus batukus, nes ant seno šaldytuvo nebebuvo laisvos vietos lipdukams – duktė užaugo.

– Kai įstosi į teisę, reikės išsiskirti su Oskaru ir gyventi studentišką gyvenimą, kaip mudu su tavo mama gyvendavome, – nusišypsojo tėvas.

– Aš nenoriu išsiskirti su Oskaru, – atsakė Liolė.

– Liole, kvailele tu. Oskaras prastai mokosi, jis niekur neįstos. Kam tau toks nevykėlis? – pasipiktino motina.

– Mus sieja daug prisiminimų.

– Tegul tai ir lieka prisiminimai, brangioji, – tarė tėvas.

Liolė pradėjo mokytis teisės. Dienomis eidavo į paskaitas, o vakarais prapuldavo studentiškuose baruose. Motina, baigusi klasės tėvų komiteto pirmininkės karjerą, sėdėdavo prie lango ir valgydavo irisus. Vėliau persikėlė į lovą. Kiekvieną rytą Liolė turėdavo surinkti saldainių popieriukus ir taukuotas lėkštes. Vieną dieną motina nutarė nebeiti į tualetą, tad Liolė nupirko naktipuodį – skaisčiai geltoną, su saulėgrąžomis.

– Liole? – subliaudavo motina, kai išgirsdavo duryse pasisukant raktą.

– Labas, mama, – įkišdavo galvą į priplėkusį kambarį Liolė.

– Gal galėtum mane apiplauti? Su skystu muilu. Medaus kvapo, gerai?

– Tuoj.

Ir Liolė mazgodavo sunkų, išplerusį motinos kūną.

Trečiame kurse Liolė pastebėjo, kad motinai kuokštais slenka plaukai.

– Auuhh... – atsidusdavo ji, kai Liolė pakeisdavo pagalvę.

Tėvas grįžo tuo metu, kai ėmė ryškėti motinos kūno kitimo požymiai: veidas panašėjo į kažkokio gyvūno snukį, nuo kūno luposi oda, atverdama pilkšvą ir slidų darinį.

– Liole, ką ten mama sako, nieko nesuprantu, – pykdavo tėvas, kai mėgindavo su ja pasišnekėti.

– Auh auh, – lodavo motina.

Gegužę motina virto ruoniu, tad negalėjai palikti jos lovoje: reikėjo daug vandens ir šviežių žuvų. Liolė išlydėjo akyse nykstantį taškelį, kuriame sėdėjo susenęs tėvas ir suvytusia ranka tapšnojo šokinėjančiam ruoniui per galvą.

Liolė baigė universitetą ir atsidavė rašymui.

– Seniai sakiau, kad iš šito vaiko išaugs rašytojas, – pasakė Janė, pamačiusi knygos reklamą, ir perjungė kanalą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


157404. il :-) 2009-04-16 11:32
jėėė, tapsmas įvykooo.

157433. Viole2009-04-16 15:53
Taip, Jurga problemų turėjo. Bent jau Edipo kompleksą irgi.

157434. Et2009-04-16 15:54
Vargšė Jurga.

157435. ex2009-04-16 15:58
Edipo? ar Elektros?

157436. ex2009-04-16 15:59
visai kafkiskas kurinelis. o kas neturejo problemu su mamom?

157437. to ex2009-04-16 16:04
Kafka neturejo, darling.

157438. ex (performuluoju)2009-04-16 16:16
mamu problema pateikta kafkisku stiliumiu

157439. ex2009-04-16 16:18
siaip tai problemos su mamom budingos moterims daugiau nei vyrams.

157440. ex >darling ( nenurodete jokio nicko, nera net kaip adresuoti komentaro)2009-04-16 16:23
is kur zinote, kad kafka neturejo?

157441. cc2009-04-16 16:55
Pradžia buvo įdomi,linksma, smagi, pabaiga- ne. ...išplerusį motinos kūną...motinai kuokštais slenka plaukai...veidas panašėjo į kažkokio gyvūno snukį,nuo kūno luposi oda,atverdama pilkšvą ir slidų darinį...///Aš jau užsinorėjau bėgti į vonią. Niekada apie motiną taip nerašyčiau. Ranka nekiltų. Tabu.

157444. atodusis2009-04-16 17:24
varge tu mano, kiek daug tokio tipo opusu... Kafka, atsakysi kaip uz daikta, sukures savo Gregora Zamza. Dabar nebeimanoma pro megdziojimus prasiirti. Ir kam to reikia?

157447. mor :-) 2009-04-16 17:50
nagi jus ir stereotipiski kolegos. jeigu jau zmogus virsta kokiu gyvunu, tai cia vadinas nukopijuota nuo kafkos? cia virsmas yra atomazga, cia netgi ne kafkiska problematika gliaudoma. pats kurinys gal nera sedevras, bet turint omeny jauna autores amziu, dedu pliusa.

157450. d :-) 2009-04-16 18:15
vaizdingo pasakojimo pasakojimo temą užbaigia brutalus motinos išvirtimas į ruonį. Tai kaip išeina ,a, jei tėvas su motina santykiaudavo- tai jis jau buvo zoofilas, ar dar nebuvo..Šis klausimas neduoda man ramumos, nes atsižvelgiant į jauną autorės amžių apie zoofiliją rašyti būtų ankstoka..

157486. kva2009-04-16 22:28
nepasakychiau kad labai idomu. ta atomazga tai soriukas, truputi nesupratau :D ta prasme, gal ir supratau, bet kazkaip nesujaudino.

157502. r2009-04-17 09:00
viskas cia gerai ir prie kafkos ir be

157518. tikroji kva2009-04-17 10:25
nebesvaik.

157559. zeta2009-04-17 14:42
Mergaite raso kaip Edward Hopper: "savo darbuose Hooper ypatingai daug demesio skyre geometriniam dizainui, atsargiai iterpdamas zmones i aplinka". Yra toks specifinis pasaulio matymo kampas - besaliskas vujarizmas, skustuvu reziama Bunjuelio akis - tikrai neblogai, mazi minusai negadina bendro vaizdo.

157571. purslas2009-04-17 15:33
Man labiau patiko ankstesni tekstai, kur apie motinos laidotuves ir tėvą - tiesą sakant, tekstai įstrigo, o autorės pavardė - ne. Bet iš karto įtariau, kad "Liolė" yra tos pačios merginos, ir pasirodo tikrai. Įdomi tematika pasirinkta, netikėta, šokiruojanti, nors asmeniškai man tai nėra labai įdomu.

157573. toto2009-04-17 15:36
Edward Hopper stilius su geometriniu dizainu (geometrical Design arba geometric Design) neturi nieko bendro.

Wikipedijos tekste Hopper paid particular attention to geometrical design and the careful placement of human figures in proper balance with their environmen žodis design reiškia kompoziciją, piešinį, eskizą, konstrukciją. Pvz., derėtų versti: ...ypatingą dėmesį skyrė kompozicijos geometrijai...


157576. ivs > toto2009-04-17 15:58
tu geriau verstum lygintuvu ir skalbimo masinu instrukcijas. turi tam talenta.

157585. skalnimo mašinois instrukcija2009-04-17 17:10
saugok dieve, geometrinis dizainas man labiau pritinka.

157586. na, ir kodėl čia nėra automatinio redaktoriaus, a?2009-04-17 17:12
skalbimo mašinos, sakyčiau.

157605. zeta2009-04-17 19:02
Kompozicijos geometrija? Tegu buna kompozicijos geometrija. Arba geometrinis paveikslo dizainas. Vis tiek mergaite raso kaip Edward Hopper - lyg ir niekas nevyksta, erdve lyg ir dvimate, bet pro sustingusi zvilgsni prabega idomus dalykai, kad ir lenkai dvynukai, Adamas ir Marile. Labai jau pazistama ir geometriska vardu kompozicija... Ir kaip Hopper paveiksluose - visur esancios vienatves seseliai, ant grindu ir ant sienu, nors tiesioginiu nuorodu - taigi jokiu! Nezinau, ka galvoja ordinais ir medaliais apsikabine grandai, bet man visai patinka paniurusios Lioles, ju motinos, virstancios ruoniais, ir tevai, nesiojami tai aukstyn tai zemyn rusio laiptais.

157606. visiems2009-04-17 19:07
durniu portalas

157613. toto2009-04-17 20:19
Nagi ne, zeta. Mergaitė (kas per mergaitė?), sakai, rašo. Iš tikro tai tik sau, mašinaliai transliuoja bele ką iš palubių, nes jai taip piešia. Kvailai ir dar kvailiau. Nesuvokiant žodžių prasmės, nesuvokiant esmės, gimsta nevykusios metaforos.
Ir tegul. Gi „geometrinis paveikslo dizainas“ - dar viena lingvistinė nesąmonė, kaip ir „lyg ir dvimatė erdvė“. - Abi neturi nieko bendro nei su realybe, nei su Edward Hopper pasaulio suvokimu, su pabrėžtinai trimate, izometriška, išskirtinai „architektūriška“, „geometriška“ jo tapyba ar akvarelių liejyba.

Ai, bet ir gerai, nes durnių portalas :).


157615. mie2009-04-17 20:28
kaipgi tu cia, totai, toks nerealiai protingas?

157617. Anushka2009-04-17 21:08
Man atrodo, kad su Edward Hopper mažai čia bendro, jis toks švarus ir tikrai labai daug geometrinio karkaso, struktūros, pasikartojančių linijų, figūrų. Šiame tekste to nėra. Kaip ir slenkantys plaukai ir į gyvūno snukį panašėjantis veidas, visa ta dalis apie ruonį nė kiek nepanaši į Edward Hopper vaizdo švarą, netgi priešinga.

157619. cc2009-04-17 21:39
Motinos virsmas į ruonį- nieko čia blogo nėra. Įdomu. Man tik nepatiko, kaip gal tik man pasirodė, šlykštokas to virsmo pateikimas,detalizavimas. Manyčiau, kad buvo galima kitaip parašyti nesugadinant įdomaus, linksmo apsakymėlio.

157621. Anushka2009-04-17 22:02
Dar sykį pažiūrėjau - nagi tikrai Edward Hopper erdvė nėra pabrėžtinai trimatė, linijinė perspektyva - taip, bet toninės - jokios, antras planas beveik tiek pat ryškus, kaip pirmas, tas ir sudaro keisto žaislinio pasaulio įspūdį, galima pasakyti, kad jo erdvė "lyg ir dvimatė".

157624. lyg ir dvimatė erdvė2009-04-17 22:29
ir kuo jau aš užkliuvau? Turiu sesę keturmatę, ir apskritai bet kokio matavimo n-matę, prieš vienmatę irgi nesididžiuoju.

157626. cc2009-04-17 22:40
Vienmatė būna linija, dvimatė- plokštuma, trimatė- erdvė. Keturmatė- erdvė laike. Daugiamatės erdvės, tai gal tik matematikos popieriuose?

157627. ivs2009-04-17 22:41
http://homepage.mac.com/mseffie/assignments/paintings&poems/sewing.html

157629. cc2009-04-17 22:51
Man ji panašesnė į solidžią moteriškę, o ne į mergaitę.

157633. lyg ir dvimatė erdvė2009-04-17 23:27
žinoma, cc, IR matematikos popieriuose, ir dar šen bei ten.

157637. briedis2009-04-18 00:00
na- nezinau- sitoj erdvej(keliu tik norit matmenu) bent jau mano ispudziai- klaustrofobiski. o autore, gal ir galetu parasyti ka nors paskaitoma, tik reiktu rasyti rasyti, paskaityti parasyta, perrasyti, vel paskaityti, tada dar parasyti, tada numoti ranka, ir po kurio laiko vel pabandyti. ir taip- daug kartu. zinoma, yra ir paprastesniu budu, bet jie arciau modernios rinkodaros ir seno gero akiu dumimo. bet cia (dievazi- tikra teisybe sakau)- tyko kiekvieno nekantraus jaunuolio laukiantis greblys. ir daznai del tokiu menku nieku, kaip kad mano bernioku noro usus tureti.na- apie tai, kaip juos itikinau- nepasakosiu, nes nelabai grazu.

157640. zeta2009-04-18 01:10
Na, ka gi, dabar del nepazistamos Lioles turesiu issitraukt karda is kisenes.
Apie "apsakymelio linksmuma" cia nekalbesiu, nes beveik neturiu ka pasakyti (pardon, cece, skirtingas pasaulio suvokimas), bet palyginimo su Hopper paveikslais neatsisakau ne uz ka. Ir ten, ir cia dinamikos kaip ir nera, apie viska, kas vyksta, pasakojama lygiu, beveik monotonisku balsu, kad ir apie iskasta tevo skruosta. Iskasta? Skruosta? O, pasirodo tikrai, pitbulis pribego ir griebe kaip gyvate. Man patinka sita stiliaus subtilybe, pasakojimas per atstuma: cia niekas nesijuokia, verkia tik du kartus ir tarp personazu praktiskai nera jokio rysio. Kaip tarp sustingusiu Hopper`io vyru ir moteru. Nes kalbetis beprasmiska. Paziurejus i Hopper`i, prasminga tik zvelgti pro langa. Vilhelm Hammershoj, kitas statisko liudesio meistras, ko gero pridurtu - dar i duris.

157644. Anushka - zetai2009-04-18 09:41
Nereikia čia to kardo, užteks ir kišeninio peiliuko sutarimo pypkei prakrapštyti, dėl pasakojimo per atstumą ir statiško liūdesio sutinku, pasiduodu be jokios kovos, nes tai ir man patinka. Tik tas ruonis ir prie Hopper`io netinka, ir, tiesą sakant, prie paties pasakojimo.

157648. cc - Anuškai2009-04-18 10:27
Neverta ginčytis dėl skirtingų skonių ar kuris pasaulio suvokimas yra teisingesnis. Nebent jei labai norisi pasikauti.:) Tikriausiai mano skonis yra miesčioniškas- mėgstu šviesų, linksmą, sąmojingą,kartais truputį liūdną (bet ne tragišką),svajingą,prasmingą, gilų ar paviršutinišką meną. Vengiu to, kas skatina įkristi į neurozę, depresiją, nuobodulį,pasibjaurėjimą. Realiame gyvenime to pakankamai esu prisiragavęs.

157649. cc2009-04-18 10:28
Štai kodėl Kafkos ir panašių nemėgstu. Neskaitau.

157660. mie2009-04-18 12:15
nesuprantu niekaip kas bendro tarp hopperio ir sito rasinio. gal man neduotas dimensiju matymas?

157695. briedis>mie2009-04-18 17:08
bendra cia tas, kad abiem atvejais belieka pro langa ziureti. ypac tokia grazia diena kaip si.

157707. Noė2009-04-18 18:37
Zetos kišenė, į kurią įkištas kardas, turėjo būti labai netrumpa... Jėzau, aš tokius straipsnius analizuoju tik tada, kai man moka.

157716. ivs2009-04-18 20:14
ir vis tik zeta teisi. jei primerki viena aki, tai taip (kaip zeta sako) viska ir pamatai. ir ruonis prie ko. o tevas tai isvis. man sitas kurinelis panasus i mobijaus juosta - nepastebimame linkyje gimsta rasytoja.

157724. gal ir ne :-) 2009-04-18 21:35
Man tai labai smagus kurinelis. Manau, visos merginos daugiau ar maziau pajunta motinu seseli. Ir naturalu, kad literaturos tekstas apie tai prakalba. Argi ne taip ir turetu buti?

157747. AišV2009-04-19 01:06
žinai, mažiuk, Jurga. Kaip staiga užsinorėjau, kad Tu žinotum. Velnias, dulkinčiau Tave į kairę/dešinę visaip, ir kitaip.

157754. cc2009-04-19 07:52
Ivsės dėka perskaičiau Tėvą. Buvau primiršęs. Dabar triptiko užbaigimui trūksta Jurgos esė apie utelėmis ir niežais apėjusius savo daunus- dukrelę ir sūnelį. Tiesa, vos nepamiršau vyro, ir svarbiausia nepamiršti savęs.Laukiu didžiai nekantraudamas. Galima būtų išleisti knygelę- "Mano šeima".

157757. cc2009-04-19 10:32
Gerokai pavariau, net per daug. Dėl didesnio efekto.:) Visumoje man patinka Jurgos kuryba.

157765. briedis>cc2009-04-19 12:10
nieko tu, cc, neperlenkei. tie pitbuliai ir plinkantys ruoniai- del sudirginimo. o dirginimas literaturoje (kaip ir kitur) = pornografija. itariu, kad autore itikejo kvailais raginimais butinai butinai "sokiruoti ir provokuoti", nes kitaip, girdi, nieko nebus. galima, zinoma, bet butinai butinai- sklandziai ir itikinamai. o dabar- kaip pas koki miciurina- obelys su kriausemis sukryzmintos. as pasakiau- hau!

157777. cc -Briedžiui2009-04-19 14:23
Nežiūriu siaubo filmų, kriminalinius- tik gerus, neskaitau laikraščiuose kas ką ir kaip išprievartavo ar užmušė. Nenoriu apsikrauti nemaloniais stresais ir neigiamomis emocijomis. Gal esu perdaug jautrus. Yra kai yra. :)

157785. ninja :-( 2009-04-19 16:18
nesamone.pfu.

157855. Katė2009-04-20 12:57
Motinos virsmas čia neatsitiktinis. Veiksmas (pasakojimas?) vyksta jūros fone. Už jūros gal anapusinis pasaulis. Lyg ir mirties tema. Kai perskaičiau "Tėvą", tik pakraipiau pečiais. Bet kai mirė Mama, nuolat mintyse kalė: "Jei galėčiau, nueičiau į turgų ir nusipirkčiau Mamą". Vadinasi, paveikaus teksto būta.

158541. Ignė2009-04-27 19:10
Man tai patiko, nesileidžiant į didelius nagrinėjimus

Rodoma versija 95 iš 119 
13:26:00 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba