ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-01-18 nr. 636

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

W. S. Merwin. Žmogus su vienu lapu spalio naktį (7) • Gintarė Adomaitytė. Tai buvo sausio šeštą (1) • Laimantas Jonušys. Apie "mažąjį draugužį" ir kitus žvėrelius (3) • Romualdas Ozolas. Supratimai: kasdienės mintys (11) (23) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analaiSigitas Geda. Šuo šunį džiovina (30) • Saadi A. Simawe. Apie šiuolaikinę arabų poeziją (2) • Audra Baranauskaitė. Prijaukintos boružės (1) • Vygantas Vareikis. Kelionės per sienasJūratė Baltrukėnaitė. Apie Vaidoto Daunio "Kelio ženklus" (2) • D.P.. Kodėl nesijuokė Kristus? (9) • Saulius Šaltenis. Rinkimų pagauti ir pakylėti (2) • Jurgis Raudys. Nejučiom (4) • Neringa Špukaitė. Kolekcija Nr. 13 (1) • Darius Girčys. GegutėTomas Arūnas Rudokas. Belaukiant amerikiečių (4) • -kp-. Tylėti ar netylėti (16) • Arvydas Gilys. [Dvyliktasis puslapis] (1) • Laiškai redakcijai (3) •

Žmogus su vienu lapu spalio naktį

W. S. Merwin

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paukščiai virš jūros IV. 1984
Viktorija Daniliauskaitė


W. S. (Williamas Stanley) Merwinas gimė Niujorke 1927 m. Augo Niu Džersyje ir Pensilvanijoje. Dirbo tutoriumi Prancūzijoje, Portugalijoje, Majorkoje. Vertė iš prancūzų, ispanų, lotynų ir portugalų kalbų. Išleido keliolika savo poezijos rinkinių ir keletą tomų prozos. Yra gavęs P. E. N. apdovanojimą už vertimus, Bollingeno, Pulitzerio ir daug kitų premijų už originalią kūrybą. Ypač pagarsėjo rinkiniais The Lice ("Utėlės", 1967) ir The Carrier of Ladders ("Nešąs kopėčias", 1970). Gyvena Havajuose, dalyvauja aplinkosaugos veikloje.

Varnos šiauriniame šlaite


Kilmingiesiems išmirus jų apdarus paveldėjo šitos
Dabar jos renkasi vėlų rudenį ginčijasi dėl oro
Reikalauja ko nors savo šešėliams jie pliki
Dėmisi tyli

Ankstyvas sausis


Metai atsirado tarsi iš užuoglaudos
Prisistatė iš neaiškaus nuotolio
Iš už to ką svajojome čia senaisiais
Visi laukėm bet ne prie tų kelių
Ir sunku patikėt kad jie jau čionai
Su viskuo pažįstami
Ten kur mes slėpėmės

Sutemos žiemą


Saulė leidžiasi šalty be jokių bičiulių
Be jokių priekaištų o tiek daug mums padarė
Ji smunka žemyn netikėdama niekuo
Jau išnyko ė girdžiu ją vejas upokšnis
Atplukdo jos fleitą šitiek kelio sukorė

Vakaras


Keistuolis esu čionai o vis dėlto mėginu
Kažin ką užbaigt kai šviesa jau blėsta
Kartkartėmis va ir vėl tariuosi matąs
Kad kažkas ten ana puse slenka
Palei pat tvoras po riešutmedžiais
Ir pasižiūriu bet deja tai tik
Vakaras palaikė skrybėlė be galvos
Kada pagaliau jis prabils praeidamas

Vėl sapnas


Kalnai pasuku lapų nuklotu keliu
Jau vos vos įžiūrimas jau prapuolu visai
O viršūnėse vasara

Kaip mes tausojami


Viduvasarį prieš aušrą oranžinė šviesa sugrįžta į kalnus
Tokia sunkiasvorė paukštukai sučirpsi
Kelia ją vis aukštyn

Kartą ryto užuoglaudoje


Nakties likučiai sienose dar neatsimerkė
Ir papėdėse didelė skaldytų akmenų brolija
Tebemiega
Tykinu šito jų sodo pakraščiu
Žiūriu ką jie ten augina sau

Pilnatis pavasarį


Naktis siunčia šią baltą akį
Savo broliui sniegų karaliui

Žmogus su vienu lapu
spalio naktį


Lapai pajuosta kai išmoksta skraidyti
pajuosta diena
bet su vėju pirmųjų tamsos valandų
atlekia džiaugsmas staiga
iš nepažįstamo medžio
deja nenusipelniau

Tuo pat metu


Mums kalbant
tūkstantis kalbų klausosi
nesako nieko

mums uždarant duris
būrių būriai paukščių lekia
per šviesos žiemas

mums brėžiant savo vardus
šitiek mūsų esybės
prapuola

ir nebeatsilieps

Viršūnės


Kalnai žydi vasarą
liepsnoja rudenį
bet jie priklauso žiemai
kasdien nukeliaujame vis toliau o vakare
atvykstam į tą pačią šalį
kalnai laukia bet kažin ar mūsų

visą dieną švietė pro juos naktis
ir daugelis paukščių buvo jų

Žodžiai, įrašyti nukritusiame lape>
Šaltis ateis plieskiant žvaigždėms
sakalai laibės kaip ir jų balsai
lapė apsimes pasenus
pelėda naktį prausis sniege
kiškio pėdsakai virs šešėliais
viską pamiršiu


Iš: W. S. Merwin. The Second Four
Books of Poems. Copper Canyon Press, 1993
Vertė Alfonsas Andriuškevičius


A. A. sako ačiū S. G.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


391. Dekui Alfonsui Andriuškevičiui uz nuostabaus poeto W. S. Merwin pristatyma. Dar vienas eilerastis:2003-01-18 14:23
W. S. Merwin **"Stai jau kovas"**

Stai jau kovas, juodos dulkes byra is knygu
Tuoj manes nebebus
Ta aukstoji dvasia, kuri cia gyveno
Jau isvyko.
Senos kainos ir gatviu bespalviai siulai

Kai atgal paziuri – ten visuomet praeitis
Net kai jos nebera
Bet kai i prieki ziuri –
Su purvinais krumpliais ir besparniu
Pauksciu ant peties
Ka gali tu parasyti?

Kartybe vis dar kaupiasi senose kasyklose
Kumstis issoka is gemalo
Ir termometrai is numireliu burnu.
Tam tikrame aukstyje
Aitvaru uodegos akimirkai buna
Po zmoniu kojomis.

Tai, kas skirta man padaryti, as dar
Nepradejau


406. Dar vienas gražus W. S. Merwin eilėraštis:2003-01-19 16:26
W. S. Merwin "Kuomet tu išeini"

Kuomet tu išeini
Vėjai šniokščia pro šalį į šiaurę
Dažytojai dirba per dieną, bet vakare po saulėlydžio
Dažai nukrenta, apnuogindami juodas sienas
Laikrodis sukas atgal ir muša tą pačią valandą
Kuriai metuose nepalikta vietos
Naktį, susisupęs į pelenų paklodes
Giliai įkvepiu ir pabundu –
Tuomet būna metas, kai mirusiems auga barzdos
Aš atsimenu kad krentu
Kad esu priežastis
Ir kad mano žodžiai – drabužiai, skirti tam, kuo
niekuomet nebūsiu
Kaip tuščia vienarankio berniuko rankovė


411. V2003-01-20 14:10
As ju nesuprantu :( Jie man svetimi.

413. poezija ir vertimai2003-01-20 16:19
Sutinku su V., be abejones, poezija turetu paveikti tiek jausmus tiek mintis, net be dideliu skaitytoju pastangu (jeigu skaitytojas pakankamai jautrus). Jei konkreti poezija mus nepaveikia, tuomet galbut ta poezija neturi poveikio galios, arba mes patys esame nusiderine tam tikros rusies poezijai ir autoriams (megstam trimitus, nemegstam arfu arba atvirksciai). W. S. Merwin anglu kalba skamba stipriai, ji turi poveikio galia, turinys aisku gali skaitytojui patikti arba nepatikti, tai nuo jo priklauso. Isversti poezija nera paprasta, kiekvienas vertejas uzdeda vertimui savo spalva, smuiku juk nepagrosi fortepijono partijos, kazkas dingsta, kazkas atsiranda, ko nebuvo tekste. Tai vel nera nei blogai nei gerai, nes skaitydami mes taip pat tekstui uzdedame savo spalva, verciame i savo kalba. Svarbiausia, kad ta poezija atsirastu, butu tiek pat reali, kaip kavos puodelis, lietus ar sniegas, kad ji butu sukurta. Jos atsiradimas nera paprasta kasdienybe ar visam laikui duotas autoriams sugebejimas, tai greiciau geros magijos sritis. Tuomet be abejo paveiks, gal patiks, gal nepatiks, bet tas maziau svarbu. Sie vertimai be abejo gali buti arti arba gana toli nuo originalo. Taciau svarbiausias klausimas, ar jie mus paveikia, ar sukelia emocini impulsa, ar juos skaitant staiga atsiranda netiketas suvokimas, supratimas, prisiminimas kazko svarbaus. Skaitydami, mes patys savimi tikriname, ir tik patys sau galime atsakyti, ar si poezija mums kazka reiskia, ar ne. Jeigu ne, tai nera blogai- daug yra nereiskiancios poezijos. Galima ieskoti savo autoriaus.

417. Kitas tas pats2003-01-20 17:13
Man kažkodėl komentaruose esantys du eilėraščiai gražesni. Gal dėl to, kad jie mėlyname fone:) O juos vertė tas pats A.A.?

418. Autoriai ir spalvos2003-01-20 17:14
Autoriams skirta balta spalva, komentarams melyna. Be vienu nebutu kitu.

459. VVV :-) 2003-01-23 14:00
Man shitie eilerashchiai labai panashoos I seniai skaityta A.Gustas kooryba. Lyg savotishkas tesinys.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:25:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba