ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-11-29 nr. 678

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Sveika, (100) • RIČARDAS ŠILEIKA. Iš biografijų (2) • ITALO CALVINO. Saga (4) • Su GÜNTERIU GRASSU kalbasi Martinas Doerry ir Volkeris Hage. Pergalė sukvailina (27) • KĘSTUTIS PULOKAS. Sustojusio laiko nelaisvėje (11) • ANDRIUS MARTINKUS. Su epochos ir Dievo lemtimi (15) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (37) • LUANA STEBULĖ. Žalia varlė (16) • ANNETTE KUHN. Moterų žanrai: melodrama, muilo opera ir teorija (12) • ZIGMAS VITKUS. Tarp miesto ir bulvių laukų (12) • SIMONA MAKSELIENĖ. Apie šventpaikšį Tosiką Vilnietį (6) • DARIUS GIRČYS. Jie (9) • JURGIS JANAVIČIUS. Apie vagystes (4) • Verkių Parkas. Broliai Grimai: pasakos (25) • JONAS SERAPINAS. "Von" iš kelio, mano prezidentas važiuoja (13) • -vp-. Plaukimas pasroviui (17) • Mielieji skaitytojai! (33) •

Sveika,

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stasio Kairio nuotrauka

šiandien yra vienas iš tų tąsių kaip kramtomoji guma sekmadienių. Palyginimas – iš kasdienybės. Goda su kaimynų berniuku privertė nueiti į "Karlsoną, kuris gyvena ant stogo". Daviau vaikams patamsy gumos, paskui išsigandau. Klausiu mažiaus: "Ar tu kartais jos nepraryji?" Jis prisipažino: "Praryju, bet, žinokit, ne savo valia. Freken Bok sako, kad visko pasitaiko ir geriausiose šeimose. Jei suvalgyčiau iš karto kelis gabaliukus vieną po kito, mane ištiktų baltasis apendicitas". Berniuko tėvas – aktorius. Gyvena virš manęs. Matyt, ir vaiko galvoje svetimi tekstai liejasi kaip savi.

Vakar buvo irgi ilga diena. Būčiau cinikė, tai pirmą laiško sakinį būčiau parašiusi tokį – kastracijos rytas išaušo giedras ir saulėtas. (Bet apie baisiausia – vėliau. Ko gero, dėl to ir rašau.) Esu labai susinervinusi. Negana to, kad per vieną savaitę užkalė skalbimo mašiną, sugedo nešiojamas telefonas, krosnis blogai dujas traukia... Įvyko ir nepataisomų dalykų. Telefonui, tiesa, reikėjo tik elementus pakeisti. Radau žinai kur? Prie tavo taip mėgstamo "Akropolio". Pardavėjas sako, tokių elementų seniai nebegamina, koks pakroviklio galingumas? Turėjau suvaidinti, kad seniai žinau, jog turiu kroviklį. (Iš pradžių elektrotechnikos parduotuvėse man, kaip ir kiekvienam, atsakinėja mandagiai. Paskui – su įtarimu. O baigdami kalba kaip su myriop pasmerktu ligoniu.) Pardavėjas sako, važiuokit namo, mūsų telefonas – ant čekio, paskambinkit ir nuskaitykit, kas užrašyta ant pakroviklio, nes jei galingumas per mažas – sudegs telefonas. Atsargiai perklausiau, ar viską perskaityti, kas ten užrašyta, ar... su kokia nors atranka. Jis tik ranka mostelėjo. Parvažiuoju namo, o ten vietoj vieno... du tie... kas?.. gal tikrai krovikliai kabo. Suėmiau laidą prie pat telefono ir jau keturpėsčia ant grindų atsekiau "who is who in Lithuania". Bet beieškant viskozės sijonas violetinis plyšo. Ne per siūlę. Tas, kurį tada pirkai Obelių turgelyje. Planavau su juo važiuoti į klasės susitikimą, nežinau po kiek, gal po šimto penkiasdešimt metų. Kavinę užsakė, kaip ir dera Panevėžy, dukart sprogdintą.

Telefonas jau veikia. Bet klausimas, kam ant laido kabo ta kita dėžutė, kalbant tautos mandatus turinčių klišėmis, lieka atviras. Savo kaimyną – turbūt užmušiu. Būtų viens du viską sutvarkęs, bet Labanore su žmona ir tyzenšnauceriu grybauja. Skaičiau, beje, kad tie šunys ne tokie jau nepavojingi. O pririšti jų negalima, nes išprotėja. Vaikui vienas ranką perkando. Kai tik grįš – pasakysiu. Bet pirma tegul kompą naują padeda nusipirkti. Sakė, jau pirmą dieną instaliuos tris dalykus – X PI, "Alkoną" ir "Calgoną". Gal iš karto turėjau pulti dėkoti? Nes kai visiškai nieko nepasakiau, jis tarsi paniuro. O jo sūnus (vėjavaikis muzikantas) neiškišdamas nuožmaus perkusininko veidelio iš po laikraščio sako: "Tu jai dar būtinai instaliuok "Colgeit" ir "Geitsą", tada sureaguos". Nejuokinga...

Santykiai, beje, su ta šeima ima po truputį šlyti. Gaila. Buvo vieni iš nedaugelio žmonių, su kuriais nebijau bendrauti tokia, kokia esu. Važiavom neseniai iš svečių, tai kaimynas sako: "Tau reikia sutvarkyti savo temperamentą". Sėdi prie vairo. Blaivas. Profilis – be priekaištų, kaip nuo monetos. Tarsi iš skardos išpjautas. Duoną tokia nosim gali raikyti. Sakau, temperamentas – ne tavo stalčius, kuris sutvarkomas. Temperamentas yra pažabojamas. Svečiuose negražiai rėkavau (kai tyliai kalbėjau, niekas neklausė). Diskusija užvirė įdomi, apie bjaurastį literatūroje. Nemėgstu... Nei bjaurasties, nei literatūros. Daug maloniau tokius va laiškus rašyti. Literatūra – dar vienas netikras dalykas tarp visų mus supančių ir tirštėjančių netikrumų. Ir ji tampa vis netikresnė. L. H. Laphamo lentelę knygos "Kaip suprasti medijas" įžangoje, kurioje jis apibūdina piliečio ir nomado skirtumus, puikiausiai galima taikyti tradiciniams ir šiuolaikiniams tekstams. Meną pakeitė sapnas. Laimę – malonumas. Laimėjimus – išgarsėjimas. Tiesą kaip aistrą – aistra kaip tiesa. Dramą – pornografija. Heteroseksualumą – polimorfiškumas. O literatūrą – žurnalistika. Viską sugadino sumautas postmodernizmas. Kriterijai išplaukė. Kontekstai – susimaišė. Jei imperija, tai – kvepalų, jei rytinis stebuklas – tai erekcija. Aš noriu, kad imperija plytėtų – už patrankomis neperšaunamos sienos, su smirdančiais imperatoriais, o rytinis stebuklas būtų – padus besilaižantis katinas įstrižame saulės spindulyje. Bet, žinok, aš irgi... matyt, taikydamasi prie laiko, ėmiau kriterijus visiškai painioti. Pavyzdžiui, kai kurių poetų kūrybą ėmiau vertinti ne pagal teksto subtilybes, bet pagal tai, kaip jie rūpinasi savo vaikais. (Ypač – nesantuokiniais.) Ir, siaubas, eilėraščiai tada kokie blogi atrodo.

Paprasti laiškai – tampa snobų hobiu. Tik jie juos saugo, o aš plėšau. Saugoti laiškus – tas pats, kas saugoti žmogaus plaukus. Iš jų sklinda kvapai, lankstymo ypatumų sugestija, rankraščio diagnozės. Ką jau kalbėti apie tokius įvykius, kuriuos aprašo M. Waltari: "Todėl parašiau savo draugei gana paiką ir ramų laišką, bet rašant šį laišką visi mano jausmai kunkuliavo, todėl su laišku nusiunčiau jai savo akis, ausis, nosį ir savo pirštus, ir net lūpas, taigi ji turėjo susimąstyti..." Tur vieno artimo žmog laišką, šytą man, kai labai su irgo. Rašė beveik tydamas ir vos nulaikė tuką. Perdavė saugoti kitam žmogui, jei numirtų. Tada aš buvau Amer . Sužinojau, kad egzistuoja kas, kai tas žmogus jau buvo . Bet prieš rtį aš dar spėjau žti ir pakalbėti apie svarb dalykus. Laiško taip ir neskaičiau, paskambinau jį ojusiam žmogui ir paprašiau, kad neatplėšęs sudegintų. Kai tu po studijų man siųsdavai laiškus į kaimą, jie visada turėdavo dvigubą "kantą". Tik ištekėjusi taip išlyginau savo vyro kelnes (daugiau nebeleisdavo).

Jei elektroninis paštas nebūtų sugedęs, matytum šitą laišką kaip savo trim skylutėm perdurtas ausis. Bet gerai, kad taip išėjo. Tu, aišku, gavai kursiokų sąrašą kompu. Turėjo išsiuntinėti visiems. Man du susitikimai šiemet nusimato: mūsų visų ir dar klasės. Telefonai ir elektroninio pašto adresai. (Labai tavęs atsiprašau... Katinas paliejo čia panosėj ant stalo ir truputį – ant lapo kavos, tingiu perrašyti, kai kurių raidžių viršuj tekste, kai išdžius, nesimatys.)

Žinai, pamačiau sąraše Lino pavardę ir iškilo prieš akis kolūkis. Arbūzą apleistoj koplyčioj valgo, sėklas spjaudo kaip tarakonus. Beveik aptemusiame danguje ūžčioja šikšnosparniai. Obuolių vogti naktį ėjom. Mane tada pavydas ėmė, kaip tu su tuo germanistu molio griovy bučiavaisi. (Skaitei, japonai beveik įrodė, kad gyvybė galėjo atsirasti molyje.) Įsivaizdavau nuo rūgštumo atšipusius tavo dantis. Apėmė panika, kad manęs niekada niekas nemylės... Dėl dantų... Ir šiaip... dėl sudėtingumo. Vienąkart Linas, iki pusės nuogas, užsikorė ant krano kolūkio statybose, atsigulė, užsikabino kojomis, atsilošė žemyn ir iš apačios žiūrėdamas į raudoną saulę uždainavo – "Marina, Marina, Marina..." Kažkodėl, gal dėl rusiško vardo dainoje, kaip tik tada supratau, kad jis įstojo jau atitarnavęs armijoj. Jūs beveik nebendravot. Bet jis kaip tik tau sakė, kad filologės – gera amortizacija lovos pratimams. Ar sakė ne tau? Amžiną atilsį. Bet palauk, kam tada jo telefonas sąraše duotas. Gal žmoną kvies? Neseniai viskas įvyko. Virga sakė, kad jį po insulto net maitino. (Ir ne lašeline, o jau koše, švirkštu per nosį.) Bet paskui... Nu, žodžiu, arba į kapus eisim, arba tylos minute pagerbsim. Kai visi tylės, aš mintyse, kaip visada tokiais atvejais, niūniuosiu... "Marina, Marina..." Tiesa, žinojai, kad Lino mama buvo visiškai akla? Jis paauglystėj karpydavo antklodes ir siūdavo lėles. Kūno dalis durstydavo iš skirtingų faktūrų, kad motina apčiuopom jas geriau įsivaizduotų.

Aistę atsimeni? Kaip jos amerikoniškus kelniukus Mokslų akademijos bibliotekoj ant lentynos Virga rado? Kokie aistringi... kai kurie buvom. Ji dar vėliau Policijos akademiją baigė. Išsiskyrė. Kaip ir tu. Kaip ir aš. Dirba prokuratūroj. Visiškai nieko neužuodžia. Nuo ilgalaikio sinusito ir vaistų – kondukcinė anosmija. Dabar ji net džiaugiasi. Nes būna naktų, kai reikia du pakabojusius pakaruoklius nukabinti, būti ten kambaryje, kol kiti juos nufotografuoja ir aprašo. Geria. Bet ne iš numirėlių baimės. Nepakenčia, kai reikia vaikų akivaizdoj vieną iš tėvų, kuris yra nudobęs kitą, išsivežti į nuovadą. Paprastai tai vyksta naktį. Kraujo – bala, o vaikai mano, kad dėl visko kalti policininkai. Tie, kurie vieną iš tėvų nežinia kur išsiveža. Man į galvą lenda banali asociacija. Nakčiai ten turbūt pakviečia ką nors su vaikais pernakvoti. Močiutę, kaimynę. Ir vienas vaikas tamsoje atsimerkia. Kaip J. Irvingo romane – "Tomas pabudo, o Timas ne".

Kai man paskambino Virga ir paklausė elektroninio pašto adreso, kuriuo ji visų telefonus gali atsiųsti, o aš pasakiau, kad jo neturiu, vos neapsiverkė. Sako, tai kaip mes toliau bendrausim, visus žmones skirstau į tuos, kurie turi elektroninį paštą, ir į tuos, kurie ne. Aš, sakau, skirstau žmones į tuos, kurie taip žmones skirsto, ir į tuos, kurie ne. Atsiuntė viską paprastu paštu.

Einu dabar vakare vėlai iš kur nors namo, garsai aidi čia prie mano namų tarsi tunelyje. Keli akacijos lapai nuo šlapio asfalto prilimpa prie batų ir palipa medine laiptine aukštyn. Paskui pasilieka. Nutarę neužeiti. Atrodo, Nyka rašė, jog rudenį laikas susilieja su erdve. Rudeniop laiką įsivaizduoju kaip vaisius stiklainiuose. Ant dangtelių užrašyti metai po peršviečiama lipnia juostele, o laikas žiūri į šiapus, prisispaudęs ištįsusiu kriaušės veideliu prie stiklo. Kad ne tie prakeikti poetai, santykis su visais efemeriškais reiškiniais, su rudeniu, ypač – su meile, būtų lengvesnis. Nokautų mažiau būtų. Be reikalo tau apie rudenį pasakoju. Tavęs metų laikai neveikė niekada. Ir nekeitė.

Dabar, kai jau viskas praėjo, prisipažinsiu vieną dalyką. Po skyrybų buvau pamilusi tokį žmogų. Maniau, kad tai neįmanoma. (Man – šimtas penkiasdešimt metų ir aš, kaip ta kavinė Panevėžy, dukart sprogdinta.) Gal ir nepamilusi, bet tratėjau iš noro jį matyti kasdien kokius šešis mėnesius. Galėdavom kelias valandas ir blaiviomis galvomis kalbėti be paliovos. Vadindavau jį Karlsonu, kuris gyvena "be stogo". Vienąkart įsidrąsinau ir sakau – einam į kiną. Tu gi žinai, kokios būsenos turiu būti, kad kokį vyrą į kiną kviesčiau. Man tai tas pats, kaip nuo krano žemyn galva iki pusės nuogai pasikabinti. O jis sako: "Su tavim? Dvi valandas? Tamsoje?.. Negaliu, nes aš – impotentas". Kine labai seniai buvau. Nežinojau, kad juos ten visus dabar tikrina. Nuėjau viena – "Dangus. Lėktuvas. Mergina". Filmas šiaip sau, moteriškas, man struktūros pritrūko. Taip kaip "Valandose" pasigedau apčiuopiamesnio pagrindo pamišimui. Bet R. Litvinova nuostabi. Viena jos frazė labai patiko. Tiksliau – intonacija. Eina ji su mylimu žurnalistu ir klausia: "Kaip tu manai, ar aš tave myliu?" Klausia lygiai taip, kaip žmogus mintyse klausia savęs. Praėjo metai. Kaip tu manai... ar aš tą žmogų... kuris nėjo su manimi į kiną... dar tebemyliu?

Dabar – apie tai, nuo ko ir reikėjo pradėti. Tik nemanyk, kad dėl savo sėslaus gyvenimo būdo išprotėjau, kaip tyzenšnauceris, prie būdos pririštas. Pažįstamas amerikietis, pažadėjęs dovanoti Godai katiną, pirmiausia atsiuntė knygą: "Cool cats. The 100 cat breeds of the world". Ant viršelio nufotografuota rusų mėlynoji, grakšti it pantera. Tos ir norėjau, bet Goda išsirinko škotų nulėpausį. Jei būčiau ne tokia naivi, tai tos veislės aprašyme būčiau atkreipusi dėmesį į vieną sakinį: "The appeal of this shape (turima omenyje ausys) is clearly that it gives the breed a more humanoid look". (Kaip tik šios formos žavesys suteikia veislei panašumo į humanoidą.) Visi tos veislės kačių charakterio bruožai tinka tiek gyvuliui, tiek žmogui: intelligent, optimistic, sensible, sweet. Na, čia nieko nuostabaus. Šimtą kartų ir tu girdėjai, kaip nukvakusios, meilės išsiilgusios moterys giriasi: "Mūsų šuniukas toks protingas, toks protingas, rodos, viską supranta, tik kad nešneka. Jis – mūsų šeimos narys". Parodoj škotų nulėpausis atrodė normalus. Toje vadoje buvo dar du kačiukai, bet su stačiomis ausimis. Matai, dviejų nulėpausių kergti negalima, nes kai vienoje katėje atsiranda du mutuojantys genai, atsiranda dar dvi patologijos: kremzlėmis apaugusios pėdos, kurios trukdo vaikščioti, ir nuo stuburo neatsiskyrusi nejudri uodega. Nulėpusių ausų mutacija buvo pastebėta viename Škotijos kaime 1961-aisiais, bet net iki 1983-iųjų Didžiojoje Britanijoje tie katinai nebuvo įsileidžiami į jokias parodas, nes buvo laikomi ne ypatinga veisle, o tiesiog išsigimėliais. Iš veislyno kačiuką mums leido pasiimti tik po trijų savaičių. Tada ir sužinojau, kad jis gimęs, kaip ir aš, kovo 12-ąją. Abu esam – Žuvys, todėl iš pradžių idealiai sutapom. Pusę metų lakė šiltą pieną, ėdė – nedaug, žaisdavo naktimis be jokio garso su siūlų kamuoliais. Ypač man patikdavo, kai jis žvilgtelėdavo į šoną, – pasimatydavo akių baltymo trikampiukas. Bet paskui, pamažu, būnant šalia jo mane ėmė apimti nejaukumas.

Vienąkart atsibudau auštant. Prabundu dažnai, nes naktį apgalvoju, kaip turėčiau teisingiau gyventi. Poteris gulėjo šalia aukštielninkas, priekines kojytes pasidėjęs ant antklodės krašto ir žiūrėjo į lubas. Aš, nejudėdama, irgi pažvelgiau ten, kur žiūrėjo ir jis. Ten – nieko nebuvo. Nei musės, nei voro. Supranti, jis žiūrėjo į lubas... šiaip sau. Žiūrėjo ir, kaip pasakytų V. Pelevinas, "matė kažką, ko geriau nė nesuvokti".

Kitą kartą atsibudau anksti sekmadienio rytą, nes katinas užlipo ant nuotolinio valdymo pulto ir įjungė (įsijungė – rašyti kol kas nesinori) televizorių. Visu garsu. Žinai, ką rodė? Laidą apie gyvūnėlius vaikams. Jis atsigulė man ant krūtinės skersas ir dešimt minučių stebėjo tą laidą – kažkokiame veislyne žaidė jau paaugę aštuoni trumpaplaukiai persai. Iš šono vaidenosi, kad Poteris šypsosi (bet iš šono taip atrodo visi katinai), o jo užlenktos ausys priminė mažus užklijuotus meilės laiškelių vokelius. Prieš kelis mėnesius savaitgalį atvažiavo M. Tada jau tragiškai pykomės. Buvau neatleistinai šiurkšti. Kai dabar prisimenu, net gėda. Pasakiau, kad jis visai nedvasingas, ne jausmingas, bet juslingas, ir iš viso, sakau, neužsiiminėk dievoieška tarpupapy (įtariau, kad jau tada savo miestelyje moterį turėjo, tik dar negalėjo apsispręsti). Iš karto užsiraukė, atsidarė alaus ir įsijungė futbolą. Nuėjau miegoti į galinį kambarį. Katiną palikau tupintį jam ant kelių. Rytą M. rado prisisiotą batą (dėl to tik apsidžiaugiau), bet naktį katinas pirmą ir vienintelį kartą man iki kraujo perdrėskė blauzdą... Tik jau daug vėliau, kai įvairios detalės ėmė klijuotis viena prie kitos, atsiminiau, kas tada pralaimėjo. Spėk... Rungtynes pralaimėjo škotai. Atsimeni, siautėjo po Vilnių, išleido Lietuvoj tūkstančius svarų sterlingų ir vaikščiojo gatvėmis polimorfiški – su apžėlusiom kojom ir languotais klostytais sijonais.

Lovoje dabar vakarais skaitau nesibaigiantį J. Updike’ą. Poteris tupi ant komodos, nustumia letena itališkos fanerinės mano papuošalų dėžutės dangtelį ir užsineria ant kojos fosforinius motinos karolius. Laiko koją pakeltą ir ilgai ilgai į juos žiūri. Paskui leteną lėtai nuleidžia, karoliai nuslysta į tą pačią vietą. Tiksliai ten, kur ir buvo. Prieš mėnesį Virga atvažiavo į Vilnių klausyti viešųjų ryšių kursų paskaitų. Nakvojo pas mane, aš su vaiku buvau Kaune. Pasakojo telefonu paskui, kas atsitiko. Naktį atsibudo ir mato: nuo komodos į orą lėtai kyla šviečiantys karoliukai. Sako, jaučiu, kad plaukai pasidarė kaip vielos ir stojasi aukštyn, po vieną. Apsigraibė prakaituotu delnu po pagalve mobilaus skambint greitajai, bet staiga atsiminė, kad tas prakeiktas katinas yra.

Ketvirtadienį, neperspėję, pas mane buvo atėję keli "ūmaus būdo draugai". Į taksi palydėjau juos jau naktį. Grįžtu, šviesos plieskia visuose dviejuose kambariuose (buvau tikra – palikau tik koridoriuje), Poteris droviai tupi ant lentelės duonai pjaustyti ir ėda šaltą bulvę pramaišiui su raugintu agurku. Šalia ant stalo guli apverstas vyno butelis. Vyno – nė lašo. Tu manai, kad jis jį išlaižė? Aš manau – kur kas baisiau. (Jis jį – iššluostė.)

Grįždama namo iš darbo nejučia ėmiau šypsotis. Išsišiepiu jau pasukdama į bromą ir kartais dėl to maloniai nustebinu vieną, irgi išsiskyrusį, kaimyną. Šypsausi – nevalingai. Iš baimės. Taip šypsomasi netikriems autoritetams. (Prezidentui.) Nes žinau, kad kai atidarysiu duris, katinas pasitiks mane ant drėgno kilimėlio įsmeigęs akis. Vienąkart... Kaip vošiu jam per snukį. Durimis... Tyčia.

Paskutinis triukas – katinui suėjo aštuoni mėnesiai ir prireikė patelių. Žodžiu, pas mane namie dabar dažnai įvyksta rytinis stebuklas-erekcija. Kai septintą ryto geriu kavą, vaikas dar miega, žinai, ką veikia katinas? Užlipa ant Virgos atvežtos milžiniškos cukinijos ir, spausdamas ją galinga (škoto futbolininko) jėga užpakalinėmis kojomis, daro meilės judesius. Cukinija – visa nudrengta, atšerpetojusi. Gal manai, kad ją valgysiu? (Gal manai, kad kada nors valgysiu kitas cukinijas?) Katinas tupi ant jos, murkia ir žiūri į mane priekaištingu žvilgsniu. Tarsi aš būčiau kalta dėl jo šito... "sekso gamtoje iki Kristaus".

J. Updike’o citata čia gal ir ne vietoj. Suskaičiavau, kad iš viso laiške jau pavartojau aštuonias citatas. Tai reiškia, kad esu praradusi savarankišką mąstymą. Arba pervargau. Mane vargina tvyrantis visa ko nekonkretumas. Kriterijai išplaukė. Kontekstai susimaišė. Klausiu kartais savęs, kodėl sutikau, kad amerikietis katiną dovanotų. Juk žinojau, kad prižiūrės jį ne Goda: aš ir žvyrą keisiu, ir maudysiu, ir kelsiuos naktį šerti. Bet man atrodė, kad gyvuliai (jei tik jie neklonuoti) dabartiniame pasaulyje liko vienintelis tikras dalykas. Ne simuliakras. Jie nemoka taikytis prie laiko, rinkos ir apsimesti. Jais dar neįstengia manipuliuoti žiniasklaida. Mano katinas, pavyzdžiui, greičiausiai užmiega... ant laikraščio.

Taigi vakar... kastracijos rytas išaušo giedras ir saulėtas. Su veterinaru buvau sutarusi prieš savaitę. Godai papasakojau, kur eisiu, ir leidau jai į "Akropolį" pačiaužyti. Katinas visą laiką ramus tupėjo ant spintelės šalia išbarstytų centų. Vaikas išėjo. Pašaukiau Poterį jau apsirengusi ir atsiklaupusi prie jo tašės. Paklusniai nušoko. Šokdamas koja užkliudė pinigus ir vienas centas nukrito tiesiai į dubenėlį su vandeniu. Susigraudinau, nes supratau, kodėl taip atsitiko... Kai Goda grįžo iš Sankt Peterburgo, pasakojo savo įspūdžius. Apie cerkves su auksiniais turbanais ir už jų užkištomis debesų plunksnomis. Apie pakeliamus tiltus (kurie man primena išimamus dantis, tik patylėjau). Apie vienišą vyrą, kuris tuščioje gatvėje, rytą, rūke už pasaitėlio vedė tikrą mešką. Mergaitė paklausė: "Mama, įmečiau Peterhofe kapeiką į fontaną, tai ar tikrai dar kada nors į tą vietą sugrįšiu?" Katinas visą pasakojimą girdėjo. Ir todėl prieš operaciją, vargšas, sumanė į dubenėlį įmesti centą. Kad sugrįžtų.

Senamiesčio gyvūnėlių klinika geresnė negu mano Antakalnyje. Veterinaras sako, jūs net apsiverkusi, o juk viskas truks penkiolika minučių, ne ilgiau. Nes jau ir kitas pacientas laukia. Žiūriu, prieškambary ant odinės sofos guli dobermanas. Jam turėjo ausis ornamentais iškarpyti. Auksinės grandinėlės ant šuns ir ant šeimininko kaklo – vienodos. Žinai, jei man reikėtų gyventi su tokiu mafu kaip to šuns šeimininkas, aš jam smailus batus kirviu nukapočiau, o želę iš galvos – pats išsiplautų. Seselė sako: "Procedūroje norėsite dalyvauti?" Mandagiai, bet iš karto atsisakiau.

Šalia viešbutyje išgėriau du puodelius kavos. Grįžtu koja už kojos ir jau matau, kaip seselė tarpdury man moja, atseit greičiau, paskubėkit. Viskas, manau, numirė. Nepakėlė narkozės. Mano gimtajame miestelyje pažįstamas chirurgas suleido vieno turtuolio (irgi mafuko) žmonai spinalinę narkozę. Moteris iš karto mirė, tas atėjęs į ligoninę su revolveriu pirmiausia norėjo sušaudyti rūbininką. Vienam iš milijono ta narkozė netinka, o patikrinti – neįmanoma. Prieinu, seselė nuveda mane prie operacinio stalo. Katinas guli vidury. Miega atviromis akimis: galva nusukta į vieną pusę, liežuvis – į kitą. Gydytojas išsigandęs ir prakaituotas atsiprašinėja:

– Pinigų už narkozę neimsiu, pats esu kaltas. Neatėjo į galvą pirma jį apčiupinėti. Per septyniolika mano praktikos metų tokios patologijos nepasitaikė. Nors žmonėms ši patologija pasitaiko gana dažnai.

– Turite omenyje ausis, – klausiu. (Ir prisimenu savo rusės kirpėjos prie Halės turgaus nuolatinį strateginį klausimą: "Kirpsitės kaip visada? Ar ausytes paliksim atidarytas?")

– Ne ausis, ponia, škotų nulėpausių mačiau keliasdešimt. Jūsų katinui – kriptorchizmas. Gal aš paprasčiau paaiškinsiu. Jūsų katinukas – be kiaušių. Sėklidės nenusileidusios. Duokite man savo ranką... Padėsiu jums vieną kiaušiuką apčiuopti. Jaučiat? Čia giliai. Pilve. O kito, deja, man visai nepavyko rasti.

Grabinėju (dviguba ranka) aksominius katino paslėpsnius ir jaučiu, kad labai silpna pasidarė. Galvoje ėmė skrieti apvalūs pavidalai – lyg mažos cukinijos, lyg milžiniški fosforiniai karoliai. Klestelėjau prieškambaryje šalia įsitempusio dobermano su apynasriu. Seselė davė lašiukų.

Atsigavusi paklausiau, ką jie man galėtų patarti. Veterinaras sako, kad jei katino sėklidės neišsivysčiusios, tai nereiškia, kad jam patelių nereikės. Smegenys juk funkcionuoja. Patarė tiesiog laukti. Įspėjo, kad jei ims teritoriją žymėti, vis tiek reikės operuoti. Ir operacija bus sudėtinga, baisesnė negu katei. O jei neoperuosim, tai sėklidės gali suvėžėti. Nes visoms sėklidėms, tiksliau – visų sėklidėms skirta kaboti ore. Tai yra – lauke. Norėjau pasakyti, išorėje.

Parėjusi namo tuoj paskambinau tam žmogui, kuris su manimi nėjo į kiną. Jis kartais kaip niekas kitas mane paguodžia, man šalia jo saugu. Viską papasakojau. Sako: "Turi su tuo susitaikyti. Nusiramink. Jeigu tau po kojom ir gali kas pulti, tai tik kriptorchistas". Poteris atsigavo vakarop, vėmė, bet nedaug. Dabar jau sveikas. Bet šiąnakt susapnavau baisų sapną. Apie skyrybas. Ta tema seniau įvairiomis variacijomis daug sapnų sapnuodavau. Dabar sapnai buvo dingę. Tarsi einu aš į III apylinkės teismą surašyti pas advokatą pareiškimo, kad noriu skirtis. Koridoriai – voratinkliuoti, tamsūs, sienos – dukslios, kai prisilieti prie jų – įdumba, kaip hamakai. Todėl einu per kambarius kiaurai, be durų. Viename prie stalo sėdi advokatė. Kokių aštuoniasdešimties metų, bet su didele iškirpte. Krūtys – putlios, kaip jaunos moters. Su klostytu rudos vilnos sijonu ir "Nike" kedais. Užsimovė gumines pirštines, pasiėmė tušinuką, tuščią lapą ir klausia:

– Sutuoktinis?

– Škotas nulėpausis, – sakau.

Advokatė sugriežtėja:

– Teismui jūsų sutuoktinio nei tautybė, nei išvaizda nesvarbu. Ryšių su airių teroristais turi?

– Nepastebėjau, – sakau. – Per septynis... bendro gyvenimo mėnesius.

– Pavardė?

– Poteris.

Advokatė kažkodėl ima koketuoti ir visai netinkamu situacijai intymiu balsu paprašo:

– O štai jo vardą leiskite man pačiai atspėti... Haris? Ši pavardė tapo dabar pas mus labai populiari. Ir, keista, visi sutuoktiniai su ta pavarde neįtikėtinus stebuklus išdarinėja. Kokie, ponia, būtų jūsų priekaištai?

– Neadekvačios reakcijos, seksas gamtoje ir... kriptorchizmas.

Advokatė pasiima apdulkėjusią knygutę, gal Bibliją, atsiverčia keletą jau iš anksto pažymėtų puslapių ir apgailestaudama sako:

– Civiliniam kodeksui to per maža. Pagrindo skyryboms nėra. Gal jis turi kokią moterį?

Ir tada aš jaučiu (sapne), kad imu siusti.

– Turi, – sakau. – Hermioną.

Ji akivaizdžiai prasidžiunga, beveik akimirksniu, kaip animaciniame filme, per violetinę kalkę surašo visą lapą, vieną egzempliorių duoda man ir atsisveikindama informuoja:

– Kiekvienam klientui leidžiame tris savaites apsigalvoti. Pareiškimą atsiimti galite iki gruodžio penkioliktos.

Žinau, ką dabar sakysi. Sapną – išgalvojau. Nes jis per daug racionalus ir logiškas. Bet ar tu žinai, kad J. Baudrillard’as rašė, jog dabar sapnai yra pagaminami? Man šitą – irgi kažkas pakišo... Belieka atspėti – kas ir kodėl. Jis dar rašė, kad ir kur būtume, gyvename visatoje, kartais panašioje į originalą, o iliuzija tapo negalima, nes negalima yra pati tikrovė.

Klausyk, sulaužom šiemet tradiciją. Atvažiuok... ne tarp švenčių prieš Naujuosius metus, kaip visada, bet kuo greičiau. Pavyzdžiui, per Vokietijos dienas Vilniuje. Rodys "Žydrąjį angelą" su Marlena Dietrich. Galėčiau nupirkti bilietą. Filmas tarsi apie meilę, bet iš tikrųjų apie tai, kaip net dėl jos žmogus neturėtų keistis, nes pražūva. Buto raktus gi turi.

...Kai įeisi, nenustebk, jei virtuvėje nieko nerasi. Tave pasitiks tik Eminemo portretas ant šaldytuvo su ištiestu į priekį didžiuoju rankos pirštu. Iš karto eik toliau į vidurinį kambarį ir neišsigąsk – Poteris bus labai užaugęs. Augti ėmė dar prieš apsilankymą pas veterinarą. Žinojau, kad katinai paprastai ima storėti, bet tik po kastracijos. O aš – einu mažyn. Visi žmonės į senatvę traukiasi. Į vidurinį kambarį nebijok brautis laužydama mandarinmedžio šakas. Medelio sėklą atsivežiau iš Čikagos. Dabar taip išvešėjo, kad negaliu išnešti iš kambario, viršūnė pernai pramušė lubas. Kaimynas aktorius juokdamasis pasakojo. Atsibudo jo sūnus (tas berniukas, su kuriuo buvau "Karlsone...") ir iš lovytės įžengė rytą tiesiai į mandarinmedžio viršūnę. Šoko atgal po anklode ir sako mamai: "Nieko nebijokim. Kaip sako Freken Bok, visko pasitaiko ir geriausiose šeimose". Prasibrauk pro tas šakas, jei ir nulauši kokią vieną, niekis. Katinas gulės skersai kambario, ant grindų. Kaip tigras po medžiu. Po viso to, ką apie jį pasakojau, turbūt pati supranti, kad šaukti jį kaip nors "kac kac" netinka. (Gal net neglostyk jo. Apeik iš kitos pusės.) Sėdėsiu atsirėmusi į jo šoną, dabar taip atsirėmusi į jį sėdi lėlė Bratz iš rudeninės kolekcijos. Skaitysiu sunkią knygą. Vos nulaikysiu ją rankose. Atsimink vieną labai svarbią mintį iš tos knygos, nes paskui galiu užmiršti pacituoti: "...technologiją galima laikyti sugebėjimu taip sutvarkyti pasaulį, kad mums nereikėtų jo patirti". Tada atsargiai pakelk mane ir įdėk į Poterio tašę. Užtrauk užtrauktuką. (Kuo toliau, tuo labiau bijau šalčio.) Eidama iš mano itališkos papuošalų dėžutės paimk antpirštį.

...Norėčiau su tavim eiti į Pilies gatvę išgerti kavos. Jei praėjusi Aušros vartus atsisuksi ir nuoširdžiai pastovėsi, tau po kojom gali nukristi auksinis sienos puošybos gabaliukas. Pasiimk, kartais atneša laimę. Kavos norėčiau – baltos. Buvusioje "Vaivoje". Ten lėkdavom per "langus" tarp paskaitų pieniškų dešrelių. Girtas Linas vienąkart sudaužė puodelį salotų spalvos krašteliu, pardavėja ėmė rėkti, kad jai atsibodo chuliganai, o jis persisvėrė per barą iki pat jos veido ir uždainavo "Mariną"... Kai ten užsisakysi kavos, pati iš karto viską prisiminsi. (Nes rudenį laikas susilieja su erdve.) Aš kavą gersiu tašėj. Iš antpirščio.

Jei vis dėlto kartais neatvažiuotum, ryt tau išsiųsiu tris daiktus, kurie mane ėmė erzinti buku pasipriešinimu realybei. (Gali išvežti juos į Obelių trobą ar pasilikti namie, kaip nori.) Neįsižeisk, nusiųsiu stiklainį, kuriame dar bus trečdalis medaus. Jį man Panevėžy važiuojant į Vilnių prieš trejus metus įdėjo mama. Jau dveji metai, kai ji mirusi. O medus – nesibaigia. Valgau jo, tiesa, nedaug, tik vakare su arbata. Bet vis dėlto... Rasi dar netikro šilko skarą. Ant jos – Renoiro paveikslo reprodukcija, moteris ir mergaitė, užmiršau, kaip tas paveikslas vadinasi. Gali nesivargint ją rišti. Net jūreivišku mazgu. Ji – atsiriša. Pati. Esu pametusi ją ant gyvatvorės, troleibuse, gatvėse. Bet ant jos nupiešti veidai tokie ryškūs, kad pastebi, jog nuo kaklo nukrito, atsisuki – ir visada kur nors pamatai. Jei nešiosi, prisek kokia sage. Ir paskutinis daiktas – medinis rankinis kavos malūnėlis su stalčiuku. Pirkau jį senų daiktų parduotuvėj Čikagoj, 47-ojoje gatvėje. Į Lietuvą grįžau prieš penkerius metus. Kavą jame maliau daug kartų. Bet kava kvepia neaiškiais prieskoniais, kuriuos žmonės malūnėliu maldavo kažkokiuose to miesto namuose. Įdomu, ar Čikagoje jau yra šeši milijonai gyventojų?

Ate. Bučiuoju. (Kai vėl turėsiu el. paštą, parašysiu porą sakinių, kaip gyvenu.) Jaučiu tave – visada arti. Kaip arbūzo sėklą pilve. Kaip kriptorchizmą burnoj. Jėzau, atvirkščiai – kaip arbūzo sėklą burnoj, kaip kriptorchizmą pilve.

t. g.

P. S. Minėjau kaimynų šunį. Tai jis – ne tyzenšnauceris. Suklydau. Ta veislė vadinasi ryzenšnauceriai. (Nors man tų, kuriuos myliu, nei veislė, nei išvaizda nesvarbu.)

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


9812. amAsone>sveik@2003-11-30 22:49
Jūs taip įtaigiai ginate kad relybė ir sapnas perskirti aiškia riba kad esi arba šioje arba anoje pusėje.Bet šiandien man kaiptik atrodo kad Jūs išleidote šitą svarbų svajonės lygmenį jeigu jo nelaikysime nostalgijos dvasios.Daiktai daiktai ar Jie kartais netukdo faktai gyvūnai pažįstami Garsenybės man labiau patinka JūsŲ pokštaiKeberiokštai dar dabar prisimenu Fazinį

9814. varna2003-11-30 23:01
O gal nustoti skaityti šitą laikraštį? Laikraštį?

9815. aidas2003-12-01 00:13
"Плохой конец отброщен, ибо он должен, должен, должен бытъ хорошим". Klausiau dabar A.Dzicharkaniano per Svoboda, beje, fantastiskos laidos naktimis - keista, ne viskas devalvuojasi. Jo katinui - 16 metu, abu be proto myli gyvenima, ir jis siulo vienuolikta, Einsteino, dievo isakyma - nebijok.

9820. Janas :-( 2003-12-01 07:09
Geras sraipsnis ir tiek.

9824. zioma2003-12-01 08:43
Pirma -- nereikia prozos vadinti straipsniais (pastarasis žodis panašiame kontekste itin atgrasus, Janai). Antra, šįsyk autorė kiek persūdė su apimtimi: before the cat buvo so so, after the cat -- much better. Tiesiog kelios eros sutilpo. Perteklius ne visada laimė. Geriau mažiau, bet GERIAU. Ir tos iškritusios raidės laikraštiniam variante d(z)iorgino.

9826. skaitytojas2003-12-01 09:05
Kaip visada - gera esė.

9835. Medija :-) 2003-12-01 10:26
Amazonei: tekste brėžiama riba ne tarp sapno ir realybės, bet tarp tikrumo ir netikrumo.

9836. ebola2003-12-01 10:55
idomus mechanizmas kai pagalvoji, kad mirstantis ar nepajegus isgyventi individas igyja labai stipru poreiki daugintis. Pirma supuva smegenys ir tik po to lytiniai organai. O stai sterilizuotas jis tampa labai stabilios psichikos, taciau smegenu ar dusios veikla lyg ir nenukencia. Matome vienuolius - filosofus, poetus ir mokslininkus kaip pavyzdi.Fizinis tukimas - lengvai paaiskinamas dalykas, daugybe kaloriju sutaupoma neeikvojant ju hormoniniu impulsu valdymui ar realizavimui.O stai dvasinis nutukelis, jis didziuoasi savo lytiniu aktyvumu, net nenutuokdamas, jog tai pirmieji jo vidines degradacijos pozymiai.Ir jo sterilizavimas butu tolygu jo nuzudymui.

9839. Chloras2003-12-01 11:56
Ta Ebola kazkokia nenormali. Isijaute i savo monologus kaip kokia ligone.

9842. amasone2003-12-01 12:52
medija,taigi ir sakau kad realybe tai akivaizdziausia iliuzija neo geo tu tikrai maza mergaite

9844. Beyond Genre :-) 2003-12-01 14:31
Kas, kas? Proza ? Čia kaip andainykštis realizmas be krantų ? Kompetentingi Šatėnų skaitytojai tekstus skirto į tikroviškus pasakojimus ir šiaip straipsnius. Poezijos ir prozos – tuda že, įsitenka. Vot takaja žiznennaja proza polučajetcia.

9845. folderis2003-12-01 14:36
Dar viena giedra prošvaistė paniurusiame rudens danguje. Kameriniai, jautrūs, bet nebanalūs išgyvenimai, kartais, tiesa, balansuojantys ant nuvokiamos egzaltacijos ribos; rafinuotas, stilingas, netgi šiek tiek postmodernus (kavos dėmės - ko gero tikros, nors nesvarbu) jų fiksavimas. Pagaliau, tekstas neleidžiantis šiam lakraščiui užkristi, nuslysti į paribius; palaikantis aukštą jo galios ir gyvasties lygį. Atleiskite už tokią nuobodžią panegiriką.

9847. Ak ishgyvenimai!2003-12-01 15:25
Prividuriavo žodžiais ir tiek.

9848. virusas2003-12-01 15:38
toki ilga teksta apie nieka tik del honoraro rasyt galima;)

9849. avis2003-12-01 15:45
Tekstas ilgas. O katino, nors jo ausys ir trumpos, visgi gaila...

9850. MM2003-12-01 15:59
Gal kad vyno isgeriau, gal kad siaip linksmas zmogus esu ir neieskau kiekviename ese kilometriniu gyliu, skaiciau ir juokiausi. Dar labiau prajuokino ebola komentaras apie "sterilizuotus" vienuolius ir mokslininkus. Tai sugeba zmones isvesti paraleles! Bet Giedra - saunuole. :)

9854. am@sone2003-12-01 17:04
Neo Geo, bet kad tu kokia tai sterilizuota tikrove Dujokaukes pavojinga ilgai nenusiimti gali kvepavimo takai uzsikimsti Tikrai patariu isiklausyti nes gali to "beyond" neatsirasti

9863. To beyond genre2003-12-01 19:09
dura

9864. Dulsineja :-) 2003-12-01 19:50
Perskaiciau su malonumu, taciau tenka pripazinti, kad sis tekstas silpnesnis uz visus kitus, kuriuos teko skaityti (sios autores). gal kiek ilgokas, tikrai.

9865. Dina :-) 2003-12-01 20:51
Ne kiek neuzkliuvo sio ese ilgumas .. nes jis - atkarpeliu suma, kurioje kiekvienas is musu gali rasti savaja .. ir uzmigti (arba neuzmigti).. su Karlsonu po stogu `be stogu`.. arba susirgti nemiga (deka cukiniju, katinu).. p.s. beje, ne(be)patinkanti teksta galima `labai greitai sutrumpinti`, t.y. nebeskaityti.

9873. woozle :-) 2003-12-02 01:26
tokio teksto skaitymas kitoj saly kur visi kalba kitaip ir viskas yra ne kaip namie, kur namu ilgesys kiek gniauzia ore kabancius kiausius - nenusakomas malonumas. lyg namie pabuvau ta laika...

9881. Margarita :-) 2003-12-02 09:04
Sveika,tu kaip visada labai lakoniška.Brūkšteli keletą eilučių,o man palieki paraštes,kad užpildyčiau žodžiais-raktais tai,ką palikai tarp eilučių.Supratau,kad tas žaidimas tau patinka,todėl pasidariau trafaretą ir dėlioju - vienas sakinys apie ratus,kitas apie - batus.Kai perskaičiau laišką,supratau,kad tu bandei nuslėpti savo nerimą dėl berniuko,rašydama apie tokius niekus kaip M. ir Poterį.Mano "trafaretas" sako,kad ko gero tai paskutinė užuomina apie M.(ichailą),nes dėka Poterio susipažinai su privačios gyvūnėlių klinikos vedančiuoju specialistu.Ir teisingai pagaliau pasielgei,kiek gi galima laukti,kol M.apsispręs saugoti tavo namus,kol būni išvykus.Dėl to berniuko,tai nesijaudink taip.Aš irgi anądien eidama LA netyčia prarijau gabalėlį.Net stabtelėjau pašiurpus nuo girdėtos per sveitakos abc info,kad kramtoškė yra didelis skrandžio priešas.Pragriauš dabar skylę,dievaži,-pagalvojau.Toks sutapimas,kad už poros žingsnių sutikau pažįstamą medikę.Aš jai sakau:"ką tik prarijau gumą".O ji - "neprgyvenk,aš tau duosiu kitą".Tai va,nusiramink ir tu,nėra čia taip baisu,ji mane irgi nuramino,kad vienas kitas pakelis gumos skrandžio neprakiurdys. O pas mane tai tos pačios nuotaikos.Prieš porą dienų iš K.(ilerio)gavau banderolę su flopiku,o ten vienintelis žodis - nebijok.Šifruoju dabar atsisėdus,ką tai galėtų reikšti.Gal jis laukia mano išpažinties,sakydamas nebijok,-" aš ne zlapamiatnyj,tolko pametj u menia chorošaja i inogda byvaju zlym".Bet bijau ir viskas.Tiesa vasarą buvai padžiovusi rūką ant violetinių lubinų kuolelių,tai mes jį sudeginom, bevirdami košę.Košė išvirė puiki.Valgėm tave minėdami ir mintydami sau,kada tu vėl parašysi.Ir vėl prirašiau be galo ir daug.Man dar mokytis ir mokytis iš tavęs lakoniško laiško-frazės rašymo technikos.Kada nors ir aš išsiteksiu poroje sakinių.Išgersiu už tave puodelį kavos Pilies gatvėje.Iki.Bučkis.

9886. Arle2003-12-02 09:37
Hmmm... keista nuotrauka.

9887. ebola2003-12-02 09:47
kodel bobikes taip daug galvoja apie save? Rodos nesustodamos.Jos mano kad rupinasi kazkuo, bet is tiesu rupinasi savo rupesciais ir savimi, besirupinanciomis kazkuo. "Stai AS pagalvojau, kad MAN labai rupi ka anas galvoja apie MANE.Bet is tiesu AS esu TOKIA o ne KITOKIA, KOKIA MANE laiko tas, su kuriuo AS DARIAU ta ir ta.Ar tai tik ne ziauri epochos problema "neturiu ka veikti?" Pasisodintu medi ir saugotu nuo kirminu, gal pamirstu save kaip svarbiausia asmeni pasaulyje?

9892. Arle ebolai2003-12-02 11:05
Ebola, ko siunti? Bene tau trukdo? Gal pasidžiaukim, kad vienas kitas dar į save pasigilina, o nėra visiškai numaterialėję vartotojai - daiktažmogiai, nuo kurių tikrai jau bloga darosi.

9896. Arūnas :-) 2003-12-02 11:58
Iš puikaus teksto išskirčiau neįtikėtinai tikslią frazę apie filmą: "Valandose" pasigedau apčiuopiamesnio pagrindo pamišimui. Kitiems reikia puslapių. O Giedra pasako sakiniu ESMĘ. To, ko tikrai pasigendi šiame populiariame kine...

9897. ABC2003-12-02 12:10
Ebola, koks tavo išsilavinimas? Nebaigtas vidurinis?

9898. Kolombina2003-12-02 12:22
Man patinka katinas - labai Bulgakoviškas.

9901. ebola2003-12-02 13:33
As esu habilituotas mokslu daktaras veterinaras.Mano disertacijos tema - "oziai ir gaidziai - diskursai ir rakursai". Kai pabaigsiu ir tapsiu profesorium, paprasysiu kad cia isspausdintu ir pac komentuosiu issisiepes...:D:D Juk nepaslaptis kad diplominiu ir disertaciju niekas neskaito, tai nors cia gal koks abc gales parukyt...;)

9905. saimhe2003-12-02 14:33
Bjaurastis literatūroje yra gerai. Netikintys tegul skaito Gorčevą :) Idėja, kad grožis išgelbės pasaulį, seniai pasmerkta. Gerai sako ezoterikai -- siela, kurios poreikiai nedisciplinuojami praradimais, tolydžio žiaurėja.

Arle, nekonstruktyvus "gilinimasis" į save -- o iš tiesų visokių baimių užciklintos tuščios mintys apie save -- yra dar bjauriau, nei tipiško daiktažmogio abejingumas. Čia jau link isteroidinių tendencijų.


9906. Arle saimhei2003-12-02 14:49
Yra labai paprastas patarimas - nepatinka, neskaityk :) O rašyti kiekvienas turi teisę tai, kad jam atrodo priimtina ir neprivalo atsižvelgti į tai, ko vienas ar kitas pageidautų. Čia juk ne pageidavimų koncertas. O jei jums priimtinas vartotojiškas mąstymas, vartokite reklamas, ten labai daug tinkamo "peno" :) Ir apskritai teisingai Parulskis vienoje laidoje kalbėjo, kad komentarai yra baisūs, pilni keistos pagiežos, noro suniekinti. Manau, kad jie bet kuriam rašytojui neprideda noro rašyti.

9907. am@sone>saimhei2003-12-02 14:50
grozis ir geris yra du nesusije ismatavimai ir isterija visada bus grazesne uz bjaurasti jeigu si uzsiciklinusi savyje ir pripazista tik saves dauginimasi geometrine progresija

9912. saimhe :-) 2003-12-02 15:14
O kada isterija nėra užsiciklinusi savyje ir t. t.?

Arle, dabar perskaityk savo žodžius ir pritaikyk juos sau. Bus 1:1. Tada pamatysi, kad tuščiai teršei eterių, nes teisūs visi, ir analogiškai neteisus kiekvienas, kuriam kas nors nepatinka ;) Priešinantis blogiui, jis dauginasi (drakonas žuvo, tegyvuoja drakonas).


9918. 2 Arle2003-12-02 16:15
"O rašyti kiekvienas turi teisę tai, kad jam atrodo priimtina ir neprivalo atsižvelgti į tai, ko vienas ar kitas pageidautų" - o gal imtum ir nurodytum istatymo numeri, kuris tai apibrezia?

9920. Arle2003-12-02 16:48
O taip, dabar taršykite mane :) Aš sėdėsiu sau ramiai ir papsėsiu pypkutę :)))

9921. Arle anonimui2003-12-02 16:50
O kur nurodyta, kad reikia rašyti tai, ko kiti nori. Prašau pasufleruoti įstatymo numerį :)

9922. praeivis2003-12-02 17:12
Bjaurastis literatūroj gali būti gerai. Bet komentarai nėra literatūra, tai tik komentarai.

9925. aidas - saimhe2003-12-02 18:10
saimhe, gerai pavarei:.."siela, kurios poreikiai nedisciplinuojami praradimais, tolydžio žiaurėja." As prideciau, "banaleja iki vienos biblijos ir triju tipu emoticon-u kasdienio vartojimo". Bet noriu kita tavo minti preparuoti: bjaurastis gali buti gerai tik akip kaip irankis suzinoti, koks yra grozis arba kur veda pastarojo nebuvimas. Ir tu, kurie si iranki naudodavo placiau nei butina, gyvenimuose gali rasti butent grozio placiaja prasme deficita bet pakankamai ekskrementu. "Tai buvo jos[A.Arbus] budas pasakyti: pisk Vogue, pisk mada, pisk tai , kas grazu......Kitas maistas, pats itin moralistiskas, keliamas pries sekmes pasuli....Maistaujantis estetas, taip budingas septintajam desimtmeciui, teikia pirmenybe gyvenimui - siaubo filmui kaip gyvenimo - nuobodybes priesnuodziui"/ S.Sontag. Nepakankamai idarbintas issilavinimas yra rizikos faktorius pesimizmui(kaip ir perfekcionizmas - depresijos simptomas, pasak psicho mediku)- cia Giedros R. didziule erudicija jai kisa koja kuryboje stiliaus prasme. Nes, anot Shopenhauerio, intelektas matuojamas jo intensyvumu, o ne ekstensyvumu. Zanro remus ir kanonus turi sukurti pats sau tam kad ju laikytumeis - cia to man truputi truko. Tam tikros autoriaus istikimybes fokusui kaip stiliaus komponentui. "Apsakymas man turi buti kaip smugis, nokautas"/Kortasaras

9927. Bronius2003-12-02 19:16
sex`as-klimax`as

9928. saimhe2003-12-02 19:34
aidai, įtariu, kad pamiršti "<p>" :)

9931. to 98632003-12-02 20:18
zioma

9932. 2 Arle2003-12-02 20:35
Zodzius kita karta atsargiau parink. Tik tiek. :)

9938. varna2003-12-03 00:01
Paistalų pasitalai, viskas - paistalai. O vakar aš organizavau sąmokslą prieš Dievą. Gal, Dievui padedant, pavyks Jį pribaigti. Padėk, Dieve. O gal tai buvo tik sapnas? Debiliškas sapnas apie poterį? Ar šitas žodis vienaskaitoje nevartojamas - vartotinas "poteriai"?

9940. akinys varnai2003-12-03 00:12
Žodis "poteris" vartotinas po to, kai pavartoji žodį "Haris". HA HA HA

9942. varna2003-12-03 00:25
Durie, iš kur tiek sąmojo? Ar "duris" irgi nevartotinas? Prieš, ar po maisto? Hi, Hi, Hi... Pakvailiojam?

9951. gugucia :-) 2003-12-03 09:40
kad daugiau tokios kurybos LT padangeje... wow

9952. Kolombina Varnai2003-12-03 09:44
Dievą pribaiginėti paskutinį šimtmetį vienas populiaresnių užsiėmimų. O jei pavyks, kur tokį lavoną dėsi?

9954. Arle anonimui2003-12-03 10:44
Kitą kartą rašysiu vėl tai, kas man šaus į galvą ir tikrai nepažadu atsargiau parinkti žodžių. Gaila Jus nuvilti :)

9959. Langų plovėjas – nebijok, Lorca, tai buvo tik filmas2003-12-03 12:01
Sveika, berniuką turbūt nusivedėt ne į Poterį, o į Unforgiven. Jei viską teisingai prisimenu, Clint Eastwood (‘Bill’) į C(illerius) nesiprašė. Turškėsi savo tvartelyje su savo kiaulėmis. Net įkyriai spardomas kojomis. Vienąsyk neapsikentė, kantrybė trūko. Kada? Sulig replika ex machina: spektaklis (siužetas?) buvo geras, o vaidybos nė nereikėjo. Ir nebijok. Aš juk nebebijau. Tik buvau pavargęs nuo smūgių į galvą laiptinėje. Todėl jau penkeri metai gyvenu ne namie. Nemalonūs prisiminimai. O šiaip... mokausi užmiršti, jau beveik viskas išsitrynė. Tik kartais naktimis Ivanas Benamis krūpčioja. Piktas? Liekamieji reiškiniai, turėtų išdilti.Užmiršk.

9963. Kantas2003-12-03 14:05
" Nes rudenį susilieja laikas su erdve" Ar tik rudenį autorė pajunta "daiktą savyje"?

9964. Froidaz :-) 2003-12-03 14:09
Kantai, nepošlinkit...

9966. keule - ebolai2003-12-03 15:23
Nesupratau tavo "užvažiavimo" ant Margaritos. Puiki mintis - sukramtei gumą, še, imk naują, bet tu, ebola, nieko nekramtai, ane? Aš tai G.R. sakinuką "Kavinę užsakė, kaip ir dera Panevėžy, dukart sprogdintą" rinkčiau kaip "Šatėnų" metų Sakinį. Tikslus laikmečio pajutimas. Super. O dėl disertacijų "oziai ir gaidziai - diskursai ir rakursai", tai tau, ebola, vertėtų apsilankyti keulių natūriniame ūkyje, kur gaidinimas yra natūralus vyksmas, nusispaujant į visokias profesūras, njo.

9970. ebola(kas ta margarita?)2003-12-03 15:41
nenaturalus.Nors ir naturinis ukis, patarle "gus svinje nie tovarisch" galioja ir ten.Kita vertus, gaidinti gaidi - gaidishka.Zapadlo.O stai kiaules taip paprastai nepagaidinsi. Bet tu nesuprasi...jum juk sprogdinti verslininkai kazkokia egzotika, matau.Aplamai esi netikra keule kazkokia, antraip tau uzvaziavimas nebutu nieko nauja.Cia buvo istrauka is mano disertacijos.Naudojausi neautorizuota literatura is satenu komentaru.LOL

9974. Lorca2003-12-03 17:01
Margarita,užrakink duris ir eik namo:)

9979. varna2003-12-03 17:55
Ebola, o gal grįžtum į savo gimtinę Kongą? Tu piktai nuobodus. Kvailas. Nesąmojingas. Lėkštas. Mažas.

9985. zk2003-12-03 18:24
nežinojau, kad yra ir virtualiai išgaidintųjų kasta. Pas mus jie sėdi už atskiro stalo, atskiri bliūdeliai ir kitkas. o če jiems - lafa, gali nors ir su prezidentu pietaut.

9988. ebola2003-12-03 19:04
oi yra.Ziurek, varna - pavyzdys, kai taip , siuntinejasi, aiskina tu toks, anoks, o kai pasiulai pasimatyti - prasideda vel tai cia mes vieni du musio lauke(?!) ir kitos nesamones.Koks musio laukas? Cia?! Cia yra pasimakalavimu ciulpyklomis anoniminis kabinetas.Tik vieni ji priima kaip pramoga, o kiti dergiasi. As noreciau kad sitas savo blevyzgas jisai prie bokalo man pasakytu...a varna? Ne jis vienas, cia dergia kiekviena proga ant tu raseivu, bet jeigu stovetu akis i aki tai nutaise is... versiuko morzele mikciotu ir veblentu, galvodami" ar tik neapsikvailinau...":D:D Kad ir pries Geda, toki visu iskoneveikta...o paskui iskelia ta pamazgu ese apie degancia jevropa...ir aiskina kur kieno vieta...KITA vertus...JUK CIA NETAS!

9989. Gucci2003-12-03 19:25
Sako, norėdamas nubausti, Dievas pirmiausia atima protą. Matyt, varna, tavo Dievas dar gyvas...

9990. ebola2003-12-03 19:37
va dar vienas.

9991. Gucci nuo varnos2003-12-03 19:40
"Mano" Dievas savų nebaudžia.

9992. varna2003-12-03 19:47
Ebola, vaikeli, tu iš karto puoli stačia galva įsižeidinėti. Na, ir kaip dera "tikriems vyrams" (tavo supratimu), siūlai eiti snukių daužyti. Tave vaikystėje taip auklėjo? O viruso "ebola" kilmė Kongo (Zairo, jei tau taip patogiau) džiunglėse. Tai ko siunti, kad Gimtinėje pasiūliau apsilankyti? Ar bijai, kad Edipo kompleksai subujos? Tai nebebijok, jie ir taip trykšta iš kiekvieno tavo žodelio.

9994. Gucci varnai2003-12-03 19:52
Gal ne tave

9995. Haris Poteris2003-12-03 20:00
Aplodismentai varnai

9997. Gucci nuo varnos2003-12-03 20:07
O čia tai jau ne tau spręsti.

9999. Gucci2003-12-03 20:17
Nebūk toks piktas, varna, į ebolą pavirsi

10000. ebola2003-12-03 20:19
virusas su mano niku neturi nieko bendra, siaip.Kaip ir varna su polekiu.As neisizeidineju, siaip.Man nereikia isizeist, kad prasukti is kaires.Cia irgi pramoga, siaip.Syki vienam tokiam filosofui kazkaip netycia isejo...tiesiog norejosi paziuret kas liks is tos vaznos birbynes kai gaus i nosi.Zinok labai pasikeicia...atsiranda toks susirupinimas savo sveikata...kiti net ima kelti islikimo, skausmo itakos poeto dvasiai klausimus...Butu idomu paziuret i tavo, siaip.Ar tik nepradetu kokie gaidipo kompleksai ant sienu taskytis, a? Itariu, kad pradetu.

10002. varna2003-12-03 20:31
Njo. Tik fašistų šitoj Žydrynėj trūko. Dabar jau turime. Tavęs irgi į Dailės Akademiją nepriėmė, Ebola?

10003. Gucci nuo varnos2003-12-03 20:33
Matai, Gucci, ir tu darbo turėsi - naujas uniformas siūti. Gali iš anksto užpirkti rudos medžiagos Ebolai. O sakai, nebūk piktas. :)

10004. ebola2003-12-03 20:33
Prieme, bet nebaigiau.Nekenciu tasytis molbertu ant kupros.Senai buvo, bet pataikei.

10006. varna2003-12-03 20:44
Matai, Ebola, istorijos žinios kartais praverčia. O dabar po alubarius vaikštai. Ką gi, istorija, deja, kartojasi. Tik neužriesk nosies, mažasis mūsų fiureri.

10007. Gucci2003-12-03 20:54
Įtariu, kad šiais laikais vietoj rudos uniformos auksinės grandinės ant kaklo užtenka.

10009. ebola2003-12-03 21:51
nu keli patikslinimai ne pro sal: pirma, i alubari nesu uzejes labai senai.Antra, originalas fiureris man islystu per tarpkoji nepasilenkes, taip kad nesu toks jau mazasis fizine prasme.O protine, sutinku, ne ka tepriprotavau.Nesupratau kodel istorija kartojasi sitoj vietoj ir kodel deja.Ir trecia, fiureris grandiniu nevenge, gejai irgi megsta.O siaip as nefasistuoju is tiesu, gliukai cia tau kazkokie.

10011. am@sone2003-12-03 22:09
pasiilgau taves mano aukse ir tavo idn ne DNR visa vakara neatitraukiau akiu nuo ka tu ten turi na bet gal keiskim i virvute.Kam savintis kitu originalius papuosalus ne, geo? pabandyk isiulyti savo sniurelius tikrai atsiras guminiu lialiu kurios prisitaikys tik visgi turek galvoj savo ismieras kurios nelabai pakenciamo dydzio o kai paskutini karta kai maciau tai salia mamytes vis niekaip nepaaugi>>

10012. varna2003-12-03 22:29
Matai, Ebola, dar kiek ir tikru vardu prisistatysi. O prie alaus bokalo tu kvietei. Gerai, kad atgailauji. O juk aš irgi šiaip... baikim čatuoti - o tai abu per snukį gausim nuo visąmatančio dėdės.

10016. varna2003-12-03 22:53
To Medija: višta iš kulinarinės parduotuvės tik šėmai nudažyta

10018. varna (tikra)2003-12-03 23:05
Nebūkit išgamos - nesinaudokit svetimomis pravardėmis. Komentarą 10016 ne aš rašiau. Negi jau toks skurdus žodynas?

10026. ebola2003-12-03 23:46
Pala dabar as busiu malyshas.Gaila, bet lenkijoj nesu buves...esu bet visai kitais reikalais ir seniai.Seip esu zemuitijos gyventojas ir i sudlenkiu ir vilnieus puse net neziuriu, bo ten renkas patys ambicingiausi kaimieciai is visos lietuvos ir zemaitijos.Tikras lietuvis yra butinai stribo vaiks ir buozes anuks...nesvarbu ar gabus ar ne, bet nagai neissitiesia kaip pas nigerius(evoliucija, darvinizms).Mintys irgi - ego stovi kap kokiam spougoutam vaikezou.Amasones zemaiciui nera joks avtoritetas, bo gali gaut i slyva ir baigias visi mandrumai.Ka nusipjausi surmaisi viena, kietesne nebusi - ne tie lakai, krutys yra laizymui o ne ciulpimui.Kaip ledai.Eskimo.Sako - mes tokios pacios, y gerai, imk! O tada bleun - as moteris ir t.t.A ne, amasuone? Kad tava saknys nein i medievalus as matau.Greiciau i new age stearing skunk...Nu gerai, laiks pailsiet nuo itemptos atsakomybes pries mokesciu moketojus...:D:D Tiesa, varna, as tik noreciau paziuret i tave, alaus gautumei pac pirktis...

10042. M&M2003-12-04 04:37
ebola, kokioje Žemaitijos ligoninėje guli? Švėkšnoj ar Duseikiuose? Atnešiu gėlių.

10055. J&J2003-12-04 08:54
Ebola, linkime pasveikti. Užsakysim Cicino atliekamą gabalą, gal pasijausi geriau.

10070. g&g > tedui2003-12-04 13:56
Gracie to satenu heterom> mikriukas & Rule`as tojotoje > channel 2. Dede Saltis su butielkom lorcom ir kongresu na, Wilde saulele, pasisvecins pas Kornelija su kvapniosiom dovanelem. Grazina braske, dar pastovek uz duru (cia nekliauginu) dede Saltis ir saltienos atsivers kai bus nueje

10078. 2003-12-04 16:36
Sveiki visi

10119. pavydziu kaip miela skaityt2003-12-05 21:00
super laiškas. norėčiau tokius gauti.

10123. 2 Arle2003-12-06 04:33
Vargiai nuvilsi - lietuvaiciu gi daug, kurie megsta padrikai pasidrabstyti. :)

10124. jonas :-) 2003-12-06 13:28
varna, nenustok skaityti, as tik pradejau vel... gal sergu? bet taip miela.

10129. Misteris komentaras :-) 2003-12-07 17:19
My heart goes shalalalala

10210. haris krišnas :-) 2003-12-08 19:20
Cool, ane?

10221. baiska2003-12-08 22:45
SUPER!

11029. Dievas2004-01-05 20:57
Ebola čia normaliausias

43352. , :-( 2005-09-29 20:37
gaidys :(

Rodoma versija 179 iš 203 
13:25:35 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba