ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-10-24 nr. 914

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Augalų atmintis (51) • LAIMANTAS JONUŠYS. Rudens mozaika (12) • -js-. Sekmadienio postilė (35) • ANNE APPLEBAUM. Kalėjimas (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (88) • ERNESTAS SAMSONAS. Keturi juodi ir balti pagrobimai (4) • IEVA GUDMONAITĖ. Pleišėjimai (4) • GINTARAS BLEIZGYS. Du peliūkščiai bažnyčioj (26) • JONAS TRINKŪNAS. Pagoniškoji teologija (170) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Literatūrinis kasdienės šypsenos pakaitalas (1) • ARŪNAS KAZYS KYNAS. Laiškai iš praeities: iš kur atsirado runos? (12) • -pv-. Pornografija (19) • VIRGINA ŠUKYTĖ. Auksakailė lapė (4) • MARIUS RAUBA. Pasiskraidymai (4) • gal galėtume pakalbėt apie ką nors asmeniško (529) • pokalbiai būna prasmingi ir švelnūs (475) • 2008 m. lapkričio 7 d. Nr. 41 (915) turinys (2) •

Augalų atmintis

KĘSTUTIS NAVAKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Bučinys. 2006
Jolanta Kvašytė

Kaip jūs manote, ar kirstukas turi atmintį? – klausia jis, nebeiškentęs buvimo šalia tos moters. Moterys turi būti pažįstamos arba neįdomios, įdomi nepažįstamoji po kiek laiko ima atrodyti tobula, nes ją supanti tyla yra puiki imitatorė, dažniausiai pamėgdžiojanti tai, ko visi mes nesiliaujame ilgėtis. Visi mes, galvoja jis, nėra visų mūsų, nėra net keleto mūsų, esu vienas. Tačiau, jei būčiau namas, mane jau reikėtų piešti pravertom durim. Aš atvėriau duris tobulybei, kitaip ji jas išlaužtų.

Kirstukas, galvoja ji, veikiausiai šitas vyras neseniai apie jį skaitė arba kalbėjosi. Negali būti, kad kirstukas sugalvotas specialiai man. Šitas vyras pernelyg stabilus, ramus, patikimas. Jo marškiniai dera prie švarko ir jei ji juos pauostytų, veikiausiai kvepėtų liepžiedžiais, tegu ir drėgnais. Atmintį turi net augalai, atsako ji.

Kreiva pavakario saulė baigia degti nenurinktose taurėse, kurios jam kelia neviltį. Jos išgertos, jas gėrę žmonės baigė kalbėtis ir išėjo. Kaip jie taip sugeba, galvoja jis. Pradėti, baigti. Ateiti, išeiti. Jie sugeba gyventi etapais, paragrafais, sakiniais. Jo gyvenimas – ištisinis tekstas, gaudžiantis, be pradžios ir pabaigos, ir visi kableliai, taškai bei dvitaškiai jo nesustabdo, tiktai nežymiai keičia kryptį ar atspalvį.

Keistai jis tyli, galvoja ji. Iš tiesų juk dabar jis kalba, ši tyla – netikra, ji reiškia tik tai, kad gyvenime jis nelabai turi kam kalbėti balsu. Tačiau jis kalba, ji mato, kad jam patinka kalbėti.

Gatve pravažiuoja didžiulis šviesiai žalias troleibusas. Troleibusai savaip nostalgiški, lyg trumpam parodytų žmones – o pamatyti žmones reiškia tikėtis su jais pabūti, gal net visą gyvenimą, nes ir taip juk atsitinka – ir vėl tuos žmones atimtų, išsivežtų, sunaikintų. Troleibusai tinka tiktai kirstuko atminčiai, tos atminties ir teužtenka laiko tarpui, per kurį troleibusų žmonės atsiranda ir vėl išnyksta. Vėliau kirstukas jų nebeprisimena. Ir jis, ir ji (dabar jie tarsi galvoja kartu) prisimena jų daug. Jie kažkur važiuoja ir važiuoja, nesiliaudami, beveik nepakeliamai, ypač pavakare, kai jų maršrutai darosi mažiau nuspėjami, jie važiuoja ir visų šlykščiausia, kad, atrodo, turi kur važiuoti.

Aš gal jau eisiu, sako ji. Aš irgi, sako jis, ir tai reiškia, kad niekur jie neis, nėra kur eiti. Gerai, sako ji, įsivaizduokim, kad lyja. Jis užsako abiem to paties. Įsivaizduokim, kad tai skėčiai, sako.

Jie sėdi prie skirtingų staliukų, tačiau staliukai arti vienas kito. Patogu, kad arti, nes jie gali kalbėtis, patogu ir kad ne prie to paties, nes jie nenori kalbėtis daug. Daug kalbėtis yra labai pavojinga, visada pavojinga iš filmo ar knygos patekti į realybę. Jiems kol kas pakanka būti šiek tiek virtualiems, lyjant iliuziniam lietui ir pro šalį važiuojant saugiai atokaus gyvenimo pilniems šviesiai žaliems troleibusams.

Šįryt prašvito graži rudens diena ir už jo lango kaimynai ieškojo dingusios katės. Rado kažkur priščiuvusią, ir kiemas vėl nutilo. Jis sudėliojo mintyse visus kaimynų judesius į komikso langelius. Ties burnomis jiems kabojo tie tuščiaviduriai balionai, kuriuose paprastai įrašomi žodžiai, bet žodžių jis neįrašė. Komiksas baigėsi tuščiu langeliu: kaimynai su kate pasitraukė, nutilo, išnyko, mirė, išsimagnetino. Tada jis atsikėlė, pasiėmė tuos aštuonis tūkstančius ir išėjo.

Aš nežinau, ar ji graži, galvoja jis, nepastebėdamas, kad galvoja balsu. Jūs žinote, atsako ji, žiūrėdama į dėmę ant savo aksominio sijono. Dėmės, tiesą sakant, nėra, ji ją susigalvojo, kad turėtų į ką žiūrėti. Jūs žinote, bet gal pakalbėkime apie salas ir jūras, parkus ir aikštes, laukymes ir properšas. Durnė, galvoja jis, graži durnė. Pakalbėkim, sako.

Iš ryto sustojo laikrodis. Sieninis, su kabančiais svarsčiais. Ji ir paliko jį stovintį, lyg tai būtų ženklas, galutinė stotelė. Jau eidama gatve pagalvojo, kiek blogo jai yra padaręs šis laikrodis su savo pigia simbolika, kiek kartų ciferblato rodmenys tarsi sutapdavo su giluminiais sielos spazmais ir kaip dažnai ji tikėjo, kad viskas čia neatsitiktinai. Dabar jis sustojo kažkaip pakeliui, juk dar buvo likusios trys valandos, trys ratai ilgąja rodykle, kuri, kaip kiekvienas žino, daug gražesnė už trumpąją. Teko tas valandas išsemti kitu laikrodžiu, paprastu iki kvailumo. Šiaip ar taip, tos valandos baigėsi ir ji ėjo į parką, nes nustatytą valandą dažniausiai einama į parkus arba prie fontanų.

Kodėl ta katė taip dažnai pabėga, galvojo jis, lipdamas laipteliais nuo kalno. Jam buvo pavydu, jis irgi norėjo turėti nuolat pabėgančią katę, tik tas noras, kaip neretai pasitaiko, buvo neatpainiojamai susimaišęs su nenoru, ir jis savotiškai džiaugėsi galėdamas patirti tokius prieštaringus jausmus, nes tai rafinuotų ir kūrybingų asmenybių bruožas. Katė gerai, mąstė jis eidamas, aš einu, o ji namie miega, aš grįžtu, o ji pabėgusi. Katė tai pats gyvenimas.

Ji atėjo į parką ir pagalvojo, kaip gerai būtų dabar čia užsirakinus.

Jis nusileido prie mūrinio dviaukščio ir paskambino. Nuo stogelio atitrūkęs lašas ištiško ties kairiuoju jo batu ir tik tada jis suvokė, kad žiūri žemyn. Keista diena, kai akys sunkios, tarsi pirkiniai.

Man patinka šitas vynas, pasakė jis, tačiau tai nieko nereiškia, nes apie vyną aš neišmanau. Taip, atsakė ji, apie vyną jūs neišmanote, o apie salas ir jūras nekalbėsite. Tai pakalbėkime apie šitą miestą. Vyras nusišypsojo, ramiai, šiltai, moteris taip pat, ir jie šiek tiek pakalbėjo.

Duris atidarė pabrėžtinai tvirtas liguisto veido blondinas. Užeik, tarė. Jis žengė du žingsnius į vidų, durys už jo užsitrenkė, tada pajuto smūgį į tarpumentę ir parklupo. Keliais, išgirdo sakant blondiną.

Saulė jau nebedilgino nenurinktų taurių, lėtai temo. Tai įdomus paros metas, jis kiek panašus į tą, kai žmogus dar nemiega, bet jau nebebudi, į tą keistą tarpuvaldį, kai siela jau beveik išskridusi iš kūno, tačiau dar liečia jį vienu savo skvernu ir paraleliniai pasauliai atrodo esantys kaip niekad arti. Taip jis galvojo ir vėl galvojo balsu. Man atrodo, pasakė ji, kad kai buvot vaikas, jūs buvot labai vienišas vaikas. Man atrodo, toks ir likot. Tik tiek, kad dabar esat stiprus, man per stiprus. Žodžius po kablelio ji pasakė labai tyliai, bet jis išgirdo. Pamanė, kad labai pasistengęs išgirstų ir tai, ką ji kalba mintyse.

Parke buvo drėgna. Drėgmė smelkėsi pro kiekvieną drabužių siūlę. Jeigu būčiau ugnis, kartojo ji, jeigu būčiau ugnis, ugnis. Vyras blizgančiais batais atėjo iš už nugaros. Sušvilpė ties ausimi ir ilgai juokėsi iš jos išgąsčio. Ir jau iš to dirbtinio, ortopedinio juoko ji suprato atėjusi čia veltui. Kaip ji gyvenanti? Gerai, o jis? Puikiai. Greitai išeis naujoji jo knyga. Apie ką? Na, tada ir pamatysianti. Kodėl jis į parką su tokiais batais, galvojo ji. Tie batai čia visai netinka, galvojo ji, žiūrėdama į žiedą su keturiais smaragdais, gulintį jai prie kojų. Žiedo, tiesą sakant, nebuvo, ji jį susigalvojo, kad turėtų į ką žiūrėti.

Parklupęs ant kelių jis bandė stotis, tačiau pajuto spyrį į nugarą. Pinigai, kažkur iš palubės pasakė blondinas. Jis išsitraukė iš vidinės kišenės. Įsikąsk, pasakė blondinas. Jis suprato ne išsyk, tad blondinas paslaugiai sukišo jam pinigus į burną ir keturpėsčią už apykaklės nutempė į kambarį. Toliau pats, pasakė ant svetainės slenksčio.

Neseniai mačiau tave parduotuvėje, tarė vyras blizgančiais batais, pirkai dvi lentynas. Pakeitei baldus? Ne, tarė ji ramiai, viskas kaip tada. Nors viskas kitaip. Man patinka abu dalykai, tarė vyras blizgančiais batais, ir kai taip pat, ir kai kitaip. Man irgi, atsakė ji, bet tik tada, kai aš vieną nuo kito sugebu atskirti. Gal jau eik, pasakė ji, nenoriu tavęs dar labiau įsiminti. Ne, pasakė vyras blizgančiais batais, čia mus įsimins tik augalai. Augalai, galvojo ji vėliau, tualete prausdamasi tris valandas pieštą veidą, ak, jeigu būčiau ugnis, ugnis.

Tą, pas kurią ėjo, jis pamatė sėdinčią svetainėje. Ji bijo, išsyk suprato. Keturpėsčias įropojęs į svetainę, išsitraukė pluoštą banknotų iš burnos ir pasakė: nebijok, aš nebijau. Blondinas su kreiva šypsena paėmė pinigus ir netrukdė atsistoti. Jis liko stovėti prie durų. Ji pasikeitė, galvojo jis, per tokį trumpą laiką, ji labai suvargo ir labai išgražėjo. Blondinas priėjo prie jos ir ėmė brutaliai ją glamonėti, vis su ta pačia šypsena žvelgdamas į jį. Jis stovėjo prie durų. Blondinas prasisegė marškinius ir ji klusniai pradėjo laižyti jam krūtinę. Ji bijo, galvojo jis, ji bijo, ar bijant galima išgražėti? Blondinas atlošė jai galvą, pražiodydamas, ir spjovė į burną, paskui ji vėl jį laižė. Ant stalo gulėjo pinigai, niekada neatrodę labiau nereikalingi.

Ji ėjo greitai, tarsi parkas ją vytųsi, riedėdamas ant nukritusių lapų. Gličiais šaligatviais ji leidosi nuo kalno, perėjo keletą skersgatvių, kuriuose šalia automobilių stovintys vyrai su kažkuo kalbėjosi mobiliaisiais telefonais. Jie visur, galvojo ji, net jų kalbos sukasi aplink mane, virtusios kažkokiom nesuvokiamom bangom, o jei taip, tos kalbos ir manyje, kodėl jie turi kalbėtis manyje, kodėl?

Jis centre atsidūrė nepastebimai, tarsi jį, kaip minutinę rodyklę, kas persuko ketvirčiu valandos į priekį. Negalvok, pasakė sau, kartais gerai negalvoti. Iš kažkurios tarpuvartės atsklido vaikiškos dainelės nuotrupa:


        Juk tai kirstukas, kirstukas, kirstukas,
        Jis viską greit pamirš...

Savivoka grįžo jau besėdint kavinėje. Kažkas jį persuko dar pusvalandžiu. Kai neturi katės, staiga pasakė jis, tai jokių problemų. Ir jam nebuvo svarbu, kad visi į jį pažvelgė, tuo žvilgsniu, kurį išsyk nusuki. Jam buvo svarbu, kad moteris prie gretimo staliuko žvilgsnio neatitraukė.

Dabar aš užsakysiu, jaukiai sako ji, aš pažįstu vyną, iš esmės aš alkoholikė. Jam šilta nuo šių žodžių, jis šypsosi. Jei per penkias sekundes nepersėsiu prie jos staliuko, nepersėsiu niekada, galvoja jis.

Ir nepažįstami žmonės važiuoja pro šalį šviesiai žaliais troleibusais, kurį laiką žvelgdami vieni į kitus, ir miesto namai žiebia langų šviesas, ir aikštėse miestas išjungia fontanus, nes atėjo ruduo ir šalčiai ne už kalnų, ir tingiosios padavėjos pagaliau nuo kampinio stalelio nurenka taures, neseniai dar pilnas sunkios rudeninės saulės, ir penkios sekundės tylos staiga perskrodžia laikrodžius tarsi ryklio pelekas.

Ne, sako ji, deja, jau nebeturiu laiko. Manęs laukia. Gaila, sako jis, aš jau irgi eisiu, mano katė pabėgo, neramu kažkaip. Jūs rasit, sako ji, jūs apskritai visada viską rasit. Ir nelijo, sako jis, šiandien nelijo, ar jūs iš ryto galėjote to tikėtis? Nieku gyvu, atsako ji, stodamasi.

Jis taip pat atsistoja ir jie žvelgia vienas į kitą, atsargiai, baikščiai, bet atvirai, tarsi bandantys vienas kitą įsiminti du rudeninės saulės ligi pelenų sudeginti augalai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


136463. vl2008-10-28 19:09
šis ša nr nevertas šimtadalio tiek, kiek prašo spaudos kioske.

136468. archyvaras2008-10-28 22:00
T-ssss, tyliau, nekelkite panikos apie kainasa, vertes, labai prašau, leiskite bebalsėje priešnakčio tyloje perskaityti šį tekstą...

136515. postfroidizmas dabar ne madoj2008-10-29 11:15
geriau Lacanas, Kestai.

136525. nora2008-10-29 11:55
Kirstukai turi puikia atmintį, na vieną mano pats žvejodamas palei Šventosios upę buvo ir visai prisijaukinęs. Būtumėt matę, kais tas kirstukėlis drąsiai prašinėdavo duonos trupinių, kaip atbėgdavo tiesiai į delną, kaip įnirtingai vilkdavo urvan už jį didesnes nugvelbtas aukšles.

136526. archyvaras, pirmu impulsu2008-10-29 12:02
Mane visada žavi įnirtingai subtilus rašymas (slaptas pojūtis), ir uždusina net mažiausia mizantropija( tekstinės užuominos)...

136529. archyvaras, kitu impulsu2008-10-29 12:22
Subtilus K.N vaizduotės žaismas su niuansuoto brutalumo prieskoniukais...Įdomiausia man yra fragmentuoto laiko segmentų jungtis, nelyg skelbimų lentos vienovė ir paskirumai, kai mūsų žvilgsnis vienu ypu nori juos peržvelgti niekur ilgėliau nestabteldamas...

136542. r2008-10-29 13:36
cia buvo kazkas is mano vaikystes,kai kalbedavaus viena ir atkreipdavau demesi i mazmozius,o gal kazkoks atvirukas,kurio nebepamenu

136545. cc2008-10-29 13:44
Hmmmmmmmmmmmrrrrrrrrrrrrrbbbbbbbbbnnnnnnncccccccc? Reikės neskubant dar kartą perskaityti.

136601. Trojos Elena2008-10-29 18:08
Yra geresnių Navako tekstų. Šis neturi geluonies.

136626. vl į archyvus2008-10-29 20:18
kęstučio šarmas kaip sakoma "на любителя". bebalsėje priešnakčio tyloje labiau linkčiau paskaiti pav. h. daktaro nei kauno "bodlero" memuarus dėl mąstelio skirtumo prekiaujant kontrobandiniu spiritu didmeniškai ir plokštelėm iš siuntinių mažmena .

136636. Noja :-) 2008-10-29 21:39
labai patiko. lengvumas, trapumas.. labai..

136638. archyvaras2008-10-29 21:46
Ir man toli gražu ne stipriausias atrodo šis npl Kęstučio N. tekstas. Pageidautume, cituojant Trojos Eleną, - geluoniškai supurtančios naujos "Vinies" ( dar puikiau - dėžės "vinių").

136639. uuu2008-10-29 21:49
o galima čia tekstų pageidauti?

136640. archyvaras2008-10-29 21:59
Žinoma, galima. tik reiktų susitarti su autoriumi dėl teksto temos, herojų ir honoraro dydžio. iš jūsų kišenaitės, žinoma...

136643. r2008-10-29 22:45
archyvarai,prasyciau tapybiska portreta uz oro bucki

136644. mmm2008-10-29 22:45
tep lep

136645. uuu2008-10-29 22:50
parašykite kas nors tekstą apie mane už du litu

136655. už tiek2008-10-29 23:59
kažin, ar koks pussakinis beišeis...

136656. po palme(laukia pinigu)2008-10-30 00:14

uuu stai nori teksto
stai as ji parasiau
(jis vertas daug daugiau)
sakykit jus ka norit
as teksta parasiau

136663. uuu po palmei2008-10-30 08:07
ooo, tai prašom parašyti sąskaitos nr, kur galėčiau pervesti žadėtus du litu, o čia pervedu ačiū :)

136691. rt2008-10-30 11:09
Būtų perliukas, jei ne tas dirbtinai įterptas, visai prie subtilaus teksto nelimpantis, lietuviškai madingas šleikštulys. Esat madingas dabar, bet su tuo š... inkliuzu, būsite visai nemadingas atety

136700. penkiaeilis uuu2008-10-30 11:54
nors nepažįstu aaa, nei ėėė, nei uuu / tik tą, kuris po palme rašinėja / bet baisiai reikia pinigų, bele kokių / kad nusipirkčiau naują mašinėlę / todėl poeziją jums šią skiriu

136712. uuu2008-10-30 13:10
o kokios mašinėlės būna už 2 lt?

136734. ats2008-10-30 16:39
2+2+100+4000+1+3800+...=15 000

136761. sentimentali kvaile :-) 2008-10-30 20:33
"Kreiva pavakario saulė baigia degti nenurinktose taurėse, kurios jam kelia neviltį. Jos išgertos, jas gėrę žmonės baigė kalbėtis ir išėjo. Kaip jie taip sugeba, galvoja jis. Pradėti, baigti. Ateiti, išeiti. Jie sugeba gyventi etapais, paragrafais, sakiniais. Jo gyvenimas – ištisinis tekstas, gaudžiantis, be pradžios ir pabaigos, ir visi kableliai, taškai bei dvitaškiai jo nesustabdo, tiktai nežymiai keičia kryptį ar atspalvį. " Paskaiciau ir beveik apsizliumbiau, as ir noriu gyvent paragrafais ar bent jau sakiniais, o iseina parastem arba isnasom!

136772. to sentimentali kvailė2008-10-30 21:53
navakas kaip prisigeria irgi kalba apie save kaip paraštėse ir išnašose. Bet tiek juo tiek Tavimi Aš netikiu, nustokit abudu mylėt save ir pradėkit gerbt.

136783. krankt2008-10-30 23:57
man taip pat siek tiek uzkliuvo ankstesnio komentatoriaus minetas "inkliuzas", kaip koks nelabai reikalingas spuogas siaip jau silkiniame teksto audinyje. ilgesio ir paslapties nuotaika sukurta tikrai meistiskai, labai patiko. go, kestuti, go!

136839. sentimentali kvaile :-) 2008-10-31 13:37
ne mylet, o gailetis saves nustot reikia. aciu. siandien jau siek tiek valdausi ir nezliumbiu. jauciuosi sakiny.

136898. Verpėja2008-10-31 21:07
Kaip mane nervina, kai romija visi gerą tekstą - blogesnis už buvusius, ne pats geriausias, buvo ir geresnių... Navakas yra klasė. Blogiau-geriau, natūralu, kad ne visi gabalai yra vieno lygio. Jis yra vienas iš geriausių rašytojų forever ever.

136899. to sentimentali kvailė2008-10-31 21:10
laikykis sakiny, bet tai irgi ne išeitis, geriau būti in arba on

136903. archyvaras2008-10-31 21:48
K. Navakas yra svarstytina klasė, nes dar neparašė nuosavo romano nelyg lotynosas Chulijo C." Žaidžiame "klases", vien dėlioja fragmeniškas autovaizduotės kaladėles...

136905. Nikvamis Vambozis2008-10-31 22:19
labai nesinervuok archyvarqii, bus visko. Labai didžiuojuosi Didžiausiu Lietuvos Pračekinėtoju,tai ir yra tas kuo Jo Didenybė Tauta patikės. Tai ne juokai, tai rimta. O Tau archyvarai, neteks savo protingo darbo numest, o gal? O gal Tu Archyvarai durnius, o gal dar kažkas. Bet resiume yra geležinė - archyvarinė

136912. archyvaras2008-11-01 00:42
Liuks, Nikvami Vambozi, kaip mes čia rimtai ir argument police style svarstome miniatiūrinį, kone dienoraštinį vaizduotės esė/novel, kuris didelės tautos literatūroje, ypač rimtoje prozojem, tebūtų periferija, smulkmena, ir mes lyg universitetiniai masonai čiulbėtume uždaroje erdvėje apie numylėyą autorių...Laukime npl K.N. kitų/kitokių pranešimų...Nesinervinu, toli tokia būsena man - juk vien žaidimas tos raidės ir žodžiai tie...

136929. dinara Verpejai (itariu, kad verpejas)2008-11-01 15:13
Kai jau vienas geriausiu - tai jau sakes. Stop vystymuisi

136933. po palme2008-11-01 15:44
npl`ui dar viskas pries akis ir viskas ka raso yra auksto lygio, ka cia besakytumet

136943. ponepalmiui2008-11-01 17:57
ka cia jus visi besakytumet, diletantai

137000. archyvaras2008-11-02 17:49
Taigi, diletantai, mums pasisekė: vakar švystelėjo trumpai nelyg kometa vienintelis taupus žodžiams Profesionalas, netaręs nė žodelio apie K.N. tekstą bei kontekstą...

137092. archyvaras, su savimi2008-11-03 12:53
Kur aš ten dar buvau radęs npl K.Navaką? Ach, tiesa, tiesa, - Rolando Rastausko knygoje " Kitas pasaulis", kur jie ten buvoja, Piteryje ar Maksvoje ( ciocė palangiškė visada šitaip tardavo "Maskva"), ir ko jis ten nepirko, kokio vinilo? nebepamenu, visiškai...ir kuris skiltininko RoRa esiukas...

137118. Nanai2008-11-03 16:29
Grazi plunksna, grazus zmogus - lietuvos literaturos princas. Butu gerai, kad jam kas heroino /ar ko/pasiulytu/ gal nebe toks grazus butu - mesteta suzmogintume. E.

137121. archyvaras2008-11-03 17:11
Princas? Tebūnie...O apyjaunis patriarchas barzdotas yra Aidas Marčėnas.

137159. Kalnietis2008-11-04 00:24
"Lotremono giesmių" stilistinis plagiatas

137168. nnn2008-11-04 09:20
Taip, kūrybos nebeliko, todėl ir sakoma ,, tekstai", panašiai kaip ,, maišai`, šūdvabaliai" ,, plagiatai" ir pan. Kūrybos čia ir nėra. Meno taip pat.

137179. mie2008-11-04 11:13
nesupratau kas bendro tarp tekstu, sudvabaliu ir maisu. nusisnekejote.

137183. archyvaras2008-11-04 11:24
Tekstai ir šūdvabaliai galiausiai sukrenta tan pačian gyvenimo maišan...

137397. Di.2008-11-05 20:25
Dieve, ačiū tau už šį tekstą.

137590. mergaite2008-11-06 23:38
kazi kazi, ar isromytas navakas berasytu?

137593. archyvaras2008-11-06 23:50
Gal kada ateityje npl K.Navakas pabandys ir epiškiau? Gal, gal, o gal taip, kaip pavyks... Gala ir Dali galėjo šitai - jie buvo puiki sindikatinė šeima...

137616. compact a2008-11-07 10:26
nu, vinilinis keistuti, tai kaip parsigavai su nuleista padanga?

137665. npl - compactui2008-11-07 19:24
padanga prisipūtė iš pasididžiavimo, kad veža tiek gerų, kartais net japoniškų vinilų (kaip šiandien sužinojau, japoniški labai vertinami). tai ligi ryto klausiau, nors nežinau kuriuo rytu tikėti. dabar, pvz. eisiu migti, nes tokijuj pusė trijų nakties.

137715. compact a2008-11-08 15:43
va jei ir turinys būtų japoniškas, haiku, tanku, gagaku etc... o vertė tokia, kokią pats sukuri, joks cajokas nesukurs. iš rūko į rūką - ma principas, keistuti san

137866. iff2008-11-09 18:11
kažkokia nomenklatūra. Gal metų pabaigoje algoms neužteko?

Rodoma versija 123 iš 147 
13:25:25 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba