ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-01-25 nr. 637

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Darius Klibavičius. Minkštumo ženklas – "i" (43) • -gb-. Štai ką vadinu metimu (18) • Bertolt Brecht. Įsikalk (2) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai (1) • Thomas Merton. Mintys vienumoje (2) • Sigitas Geda. Šuo šunį džiovina (16) • Agnė Narušytė. Post Soviet Scriptum (10) • Donatas Petrošius. Eilės (3) • Gytis Norvilas. Eilės (6) • Luigi Zoja. Analizės amžius (1) • Rūta Birštonaitė. Argi tai gyvenimas (1) • Rokas Sinkevičius. Atsiliekantys stereotipai (8) • Vygantas Vareikis. Gerceno kompleksas (3) • K. K.. Septyniasdešimtmetis jaunuolis (1) • Edvardas Žižys. Eugenijaus Ginvilos-Kulviečio vaikaitis kalbės lietuviškai (3) • Juozas Šorys. Medeljino "saulutės" (28) • Janina Bielinienė. Du karaliaus autografai (5) • Dmitrij Prigov. Kūryba (10) •

Minkštumo ženklas – "i"

Darius Klibavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kablys. 1994
Mindaugas Navakas

Vienoje F. Nietzschės "Stabų saulėlydžio" alegorijoje deimantai aiškina savo cheminės formulės giminaitėms anglims, kad šios pernelyg minkštos, klusnios ir nuolankios. Nei pjauna, nei žvilga. Tik kuriantieji yra kieti. "Duodu jums šią naują "tabletę": tapkite kieti!" – sako F. Nietzschės brangakmeniai. Na, na, gal nepradėkime gydyti minkštumo? Ir anglis užsipulti tokiu oru negražu. Kai pakuri jas, būna šilta, o kai užsimauni ant piršto deimantą – nei šilta, nei šalta.

Todėl dabar aš kuriu. Bandau įpūsti tekstui raižymo ir blizgėjimo galių. Nieko baisaus, kad grafito pieštukas, kuriuo rašau, buvo pirktas kioske ir pasitaikė kažkoks minkštašerdis, nuolat trupa. Bet pasidrožiu ir pirmyn. Svarbiausia, kad "kietas" aš. Tik nežinau, kiek svarbu tai, kad pati "minkštumo" samprata mūsų kvartalo leksikone skiriama neblaiviam sąmonės būviui nusakyti: "Hė hė! Žiūrėk, minkštas eina".

Todėl ma(i)nkštinkimės tam, kad sukietintume kūną. Šio tikslo vedinas kasdien grūdinuosi, nes paniškai bijau kada nors praskysti ir lyg kokia bobytė prisipirkti baliklių ar minkštiklių savo skalbiniams. Paskui nebus tam galo – prireiks gaiviklių, tirštiklių, tirpiklių, saldiklių... Noriu būti tikras kaip duona – stora pluta apsitraukti visą minkštimą. Duona yra vertybė. Duona yra gyvenimas.

Jei jau tektų man būti dvasios reikalų žinovu, tai nebent amžinuoju diakonu, nes nuo apsisprendimo tarnauti prasideda dialogas. Be to, gali pats vesti, kitus sutuokti, palaidoti, iš gimtosios nuodėmės išvaduoti, Corpus Christi išdalinti ir Gerąją Naujieną paskelbti. Dvasėti labai svarbu! Todėl anuo metu ėmiau ir parašiau "aplikacinį" laišką Mažiesiems broliams. Šratinuku. Gatvės tiksliai nežinojau, todėl užkeverzojau taip: "Pranciškonų vienuolynas. Kretinga." Kas galėtų jų nepažinoti? Iš tiesų sakau jums, netrukus gavau atsakymą. Spausdintą! Na, šito tai tikrai nesitikėjau, Asyžiaus neturto dvasios nė ženklo. Nors nederėtų skubėti... Gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad pašto ženklas ant voko klijuotas jau nebe pirmą kartą...

Pradinėje laiško pastraipoje kalbama apie Lietuvos Provinciją, liaudį ir Mindaugą, kuris pasirūpino parsikviesti Ordino broliukus, paskui minimas Vytautas, Jogaila, vyskupas Andrius ir visuotinis krikštas. Antroji dalis (gerokai ilgesnė) – jau apie "reikalą". Dabar mane patį ir netgi asmeniškai kviečia atvykti į Žemaičių Kalvariją. Toliau išdėstoma visa priėmimo politika: pirmi metai – postulatas, antri – noviciatas, paskui trys mazgeliai laikinai, po kiek laiko – amžinai. Pabaigoje primenama: "Svarbu, kad trokštum pamilti Gyvąjį Dievą". Stiprybės tau. / Broliškai, br. kun. A.K. ofm. V. Apreiškimo Švč. M. Marijai vienuolyno gvardijonas".

..."Ką aš čia dar(i)au?" Kiek sunerimęs ėmė svarstyti jis. Biure nebuvo girdėti kolegų balsų, tik kur ne kur zvimbtelėdavo telefono aparatas, užsikosėdama praeidavo valytoja. Tai ką aš čia darau? Ką vakar dariau? Ką užvakar? Jis nenori eiti namo, nes niekas ten jo nelaukia. Jis nuolatos išsisukinėja klausiamas bendradarbių, kad turi šiek tiek darbo ir netruks jį greitai baigti. Iš tiesų jis neturi jokio skubaus darbo ir jam nieko nereikia pabaigti. Ši saviapgaulė tęsiasi jau keletą metų ir nežinia, ar kada nors baigsis. Visai neseniai jis pajuto, kad sėdėti vienam ištuštėjusiame biure yra tiesiog malonu. Tu apsimeti, kad dirbi ir užsiimi tokia veikla, kurią galėtum atlikti rytoj, poryt, o galbūt niekada ir niekas nuo to nenukentėtų. Dieną, kai biure apsilanko daugybė klientų, tave seka budri vadovo akis, tu esi mašinerijos detalė, klusniai vykdanti instrukcines procedūras. Kartas nuo karto leidiesi į barą apačioje, parūkai, persimeti keliais žodžiais su moterimis, kurios, sakytum, kiek nepatikliai tyrinėja jį. Ir ne be pagrindo. Patrauklus, žaviai besišypsantis, protingas, verslus... Moka suktis. Bet kažkoks ne toks. Per minkštas. Kas jis? Ką jis veikia? Kas jis iš tikrųjų? O kad jie žinotų, kokiame rate jis sukasi. Jis sukasi, bet nemoka sustoti. Todėl kenčia.

Jis dažnai prisimena mokyklos metus. Jam patikdavo ateiti vasarą į ištuštėjusią mokyklą dažyti klasės grindų, su džiaugsmu pasilikdavo po pamokų repetuoti vaidinimo. Pats prisigalvodavo būdų užsimiršti. Ištuštėjusi aplinka jam primindavo mirties dvelksmą, kuris jį glumino ir traukė. Jis buvo tiesus, nenusirašinėjo ir nesimuliavo. Sakydavo, ką galvoja. Įsimylėjo mokslą, ypač nepažintas ir daug žadančias jo platumas. Jis pavydėjo tiems, kurie mokėjo žiūrėti į pareigas "pro pirštus" ir "išsisukti" iš keblių situacijų. Jis to jau nebemokėjo. Spaudė "iki dugno".

Jis sąmoningai pasirinko vienatvę. Jis nepirkdavo moterų telefonu. Jis norėjo matyti Tą, su kuria kalbasi akis į akį. Jis užmezgė keletą ydingų santykių mIRC`e, bet tai tik dar labiau sujaukė jo ramybės likučius.

Iš pradžių jam kilo mintis pasipiršti vienai moteriai. Vėliau – pasitraukti. Ačiū Dievui, jam vis dėlto užteko jėgų suvokti, kad tai ne žaidimas. Arba, tiksliau, žaidimas pažeidžiant taisykles ir kito gyvenimą. Taisyklė "Nežudysi" jam vis dėlto buvo pamatinė, nepažįstant jokios leviniškos totalybės. Nepažįstant net Jos akių spalvos...

Kartais jis skaitė S. Kierkegaard`ą ir mėgino suvokti suvedžiojimo esmę. Bet nuolatos prieidavo tos pačios minties: "Kaip atpažinti, kurios tikrovės esi suvedžiotas?" Jis apsiginklavo veikla, kad tik negyventų, jis paniro į darbą, kad tik nepatirtų. Jis bijojo tikrovės, vengė pauzės, kratėsi nieko neveikimo. Jis meldėsi, bet nuolatos konstatuodavo koncentracijos stoką. Šventė šventes galvodamas apie tai, ko nepadarė, ką padarė ne taip ir ką dar reikės padaryti. Jis dirba, nes trokšta pripažinimo. Aplinkiniai tai užuodė ir, norėdami pasinaudoti, žinojo, kad reikia paspausti "Achilo kulno" mygtuką: "tik tu gali tai padaryti", "mums reikia tavo pagalbos", "niekas to nedaro taip gerai, kaip tu". Užduotis jis atlieka tobulai. Tačiau tai neteikia pasitenkinimo. Jis bodisi savimi ir neigia save. Nemoka kontroliuoti savęs, nebeatpažįsta savo jausmų, plaukia pasroviui, nori įtikti ir būti žavus. Net dėl nereikšmingų detalių baudžia save vis iš naujo ir iš naujo permąstydamas nebepataisomus dalykus. Neigia save truputį rūkalais, truputį svaigalais, bet paprastai saviplaka ir per aukštai iškelta reikalavimų kartele. "Šok, sakau, šok" – kartoja jis sau keliskart per dieną ir rizikuoja. Rizikuoja savo gyvenimu, savo moterimi. Kas gali gyventi su tokiu? Moterims patinka kasdienybės riteriai, bet pertempti nervai – tikrai ne visoms.

Jis nemėgsta ir savo kūno. Tiesa, prisižiūri jį. Palanko klubą, baseiną, kartais ir sauną, bet nusprendė, kad tai ne jam. Kūnas išduoda, lytiškumas užmuša. Kai aplinkui visi imituoja meilę, jis pradeda imituoti išėjimą. Keletą kartų atidžiai žiūrėjo "Plačiai užmerktas akis" ir sykį, išlipęs netoli Nacionalinės bibliotekos, pasiskolino J. Baudrillard`ą, bet nelabai suvokė, kodėl "simuliakrai eina pirma"...

Ak, laikas po darbo – vakaro prieblandos kupina pauzė, kai jau ne darbas ir dar ne namai. Kyburiavimas ore, balansavimas tarp. Jei šventas yra "Nežudysi", tai nejaugi mažiau šventas "Pamilsi save"? Iš tiesų jis dirba ne dėl pinigų. Jei kas nors sumažintų algą, jis tikrai nesijaustų pažemintas. Jis slepiasi. Ir slepiasi nelabai vykusiai. "Viens, du, trys – dar truputį nežiūrėsiu ir ieškoti jus pradėsiu" – sako tikrovė ir be didesnių pastangų užklumpa jį nuolatinės gėdos vietoje. "Ką aš čia dar(i)au?" Paklausia jis savęs ir šiame klausime sugaudžia tik infantiliško gyvenimo tuštuma.

Šiandien jis ryžtingai išjungia kompiuterio ekraną ir be kelių minučių "darbo pabaiga" eina pro lengvai nustebusius kolegas, linkėdamas "gero laiko". Niekas nežino, kad jis susitinka su mylima moterimi. Susitinka po ilgo nesimatymo. Jis turi jai ypatingą pasiūlymą.

Pirma jo eina Tikrovė... Daug pasauly girdėjau balsų,/ Į kiekvieną atkreipdamas ausį,/ Tiktai Tavo balse aš esu/ Tai tikrumas, kurio neapgausi...

..."Ką aš čia dar(i)au?" Dar kartą krūptelėjęs grįžau prie savo vienuoliškų minčių ir sukrapščiau du galimus paaiškinimus. Kadangi neturiu nė vieno brolio, tai, matyt, nevalingai užsinorėjau pats jų prasimanyti, o - antra - man labai patinka Tiškevičių Žiemos sodas, jei tik nusigaučiau ten, sėdėčiau ne pelėsiais trenkiančioje celėje, bet kaip tikras Saulės brolis – tarp augaliukų, galbūt net kokį didaktinį vaizdelį žydinčiam kaktusui išlaužčiau, sugėdinčiau jį, kad jis ne ežys, o tokius spyglius turi.

Vis dėlto tikrai įdomu, kodėl kai kurie dvasininkai lenda į Bažnyčią nelyginant į kokią prieglaudą. Reikia kunigų-karių, turinčių plaukuotą ranką, o visus kitus, kurių vyriškumas fliuktuoja (svyruoja), reikėtų grąžinti į seminariją perkvestionuoti. Štai buvęs mūsų klebonas – tikras kovotojas! Atkariavo Afganistane ir kai kalbėdavo iš sakyklos apie pragarą, tai iš karto matydavosi, kad šiai miglotai sąvokai jis priskiria labai realius vaizdinius. Grįžęs į "graždankę", mūsų Dievo "boicas", sako, nešiojosi etiketo vadovėlį, nes bendrauti su žmonėmis nemokėjo. O kai viešajame transporte pamatė žmogų, atsiprašinėjantį, kad užmynė kitam ant kojos, ne tuoj suvokė, kur čia nusižengimo sudėtis. Tačiau su davatkomis kovoti jis jau nebepajėgė.

Kas galėtų jas ištverti? Viena mūsų fakulteto studentė, ragavusi teologijos, į paskaitas vėluoja metodiškai – matyt, kažkodėl bijo pasilikti su kursiokais viena. J. P. Sartre’o "Būtį ir nieką" prisižadėjo skaityti originalo kalba, angliškai ir rusiškai – bet lig šiol nė puslapio neperskaitė. "Nieko čia naujo", – sako parmenidiškai, – "būtis yra, o nebūties nėra". Kai jaunas dėstytojas suabejojo vienos tezės korektiškumu, ji nuramino:

– Kadangi dar nesat profesorius, tai ir negalit žinoti.

– Tai gal žinot, kaip įsigyti profesūrą?

– Du ar tris straipsnius reikia parašyti.

– Tik tiek? Ir tuomet jau viską žinosiu? Gal vis dėlto grįžkime prie temos ir pasamprotaukime, kokių filosofinių implikacijų jums kelia "struktūros" sąvoka?

– Dabar negaliu atsakyti. Reikėtų pažiūrėti į graikų ir lotynų kalbų žodynus.

– Būtų pravartu, kad ne tik pažiūrėtumėt, bet retsykiais ir nešiotumėtės juos.

– Gerai. Atsinešiu.

– Pageidautina storesnį ir ne vieną.

– Gerai. Paieškosiu.

Kitą paskaitą ji tikrai atsinešė žodynėlį. Kišeninį. Minkštais viršeliais. Reikia išsiaiškinti, kas yra "funkcija" – o ji randa tik "fuksą" arba "furiją". Ir kai tas pats dėstytojas paprašė garsiai paskaityti angliško teksto ištrauką, ji baisiai įsižeidė: "Na, jau ne. Nebūsiu pajuokos objektu. I’m sorry, but my pronunciation is very soft".

O kas, jeigu ji susidurtų su kuo nors, kas neseniai grįžo iš Afganistano? Bijau, kad netyčia nukentėtų jos koja. Štai mano pudelis, neišmanydamas prigimtinės teologijos mokslų, yra gerokai sumanesnis ir nuovokesnis. Bent savo funkciją nutuokia. Kai netyčia užlipu ant letenėlės – sucypia ir tuojau pat slepiasi. Atėjus metui ją kirpti, stovi nuolankiai lyg avytė. Jos vilnas paprastai sudedu į maišelį tikėdamas, kad "prie progos" jos bus iškarštos ir suverptos. Bet paprastai tuos gaurus apipuola visokie gyviai ir drauge su jais tenka išmesti visus lūkesčius.

Tada ir sąmonę apninka neaiškios mintys. Jau du sykius man teko plėšti nuo asfalto savo draugę. Paskutinį kartą ji vijosi gatve arklį, lojo ir palindo po paskutiniu vežimo ratu. Pudeliai yra choleriški strakalai. Galima juos toleruoti, matyt, tik todėl, kad pats esi melancholikas? Todėl dabar dar ir dar kartą regiu, kaip ant mano rankų nebeatšaukiamai stingsta šuns kūnas, o akyse besitvenkiantis sūrymas varva ant jos gaurų. Kažkoks blokuotas kūkčiojimas veržiasi iš gerklės, palydimas giliai užslopinto pirmykščio garso – i, i, i... i r i a s i gyvulinė siela laiveliu į spindulingus namus. Viliuosi, kad tekanti atminties upė vis dėlto pripažįsta dviejų kartų įbridimo galimybę. Tą akimirką nieku gyvu negalima praskysti kaip fuksui prieš furiją. Tą akimirką atsiveria Plačiai Atmerktų Akių Tikrovė, kuri kviečia liautis spaudyti save "iki dugno" lyg klaviatūros pakraštyje "ištremtą" kietumo ženklą – "ъ"!


Pastaba. Elektroninės versijos tekstas skiriasi nuo originalo, atspausdinto "Šiaurės Atėnų" leidinyje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


477. @2003-01-25 05:48
taip

478. Stasys Balcius, inzinierius :-) 2003-01-25 12:16
Laba diena. Turiu, matyt, prisipazinti, kad jusu laikrascio niekada neperku, tik retkarciais bibliotekoje pavartau arba darbe prie kompiuterio prisedes paskaitineju. Pamates sita straipsni pagalvojau, kad bus kalbama apie taisyklinga minkstumo zenklo rasyma, zinot, taip anais laikais rasydavom "piauti", "spiauti", "biaurus". Bet paskui ziuriu, kad autorius kur kas globaliau uzsimojes. Apie Afganistana, Cernobyli raso, netgi Ikara mini. Bet Ikaras sau, o Irakas sau. Sita karo tema siandien tikrai neduoda ramybes. Be to, autorius turi polinki preparuoti zodzius, todel galima buvo ir taip padaryti - `I(karas)`. Aisku, as tik juokauju, visko cia nesurasysi ir visiems neitiksi. As, kaip solidaus amziaus zmogus, ne viska cia supratau ir ne viskas man patiko, bet skaityti idomu, su tuo nepasigincysi.

486. o oo :-) 2003-01-25 15:14
"Lietuviskos ese parodijos" ekspertui - man atrodo, kad po fraze "Reikia pagaliau išmokti minkštą mėsą laiku prikąsti" slepiasi paprasciausias LIEZUVIS. Ka jus ten iskaitote, tai Dieve Dieve, nedrasu net komentuoti.

493. Patikslinimas2003-01-25 21:54
5-o komentaro pavadinimas: "Skaitytojų maištas".

495. rusas patriotas2003-01-25 22:20
Jau seniai sakiau e-redakcijai, kad visus šveplus komentarus siųstų tiesiai į Dievo šiukšliadėžę. Nejaugi taip sunku ne tik įdomiai mąstyti, bet ir normaliai rašyti?! Gerbkim bent skaitančiuosius!

518. Bagira: rusu patriotui2003-01-26 21:05
O ka daryti sedintiems uzsienyje ir komentarus rasantiems visokiose Internet cafe? Juk nesinesiosi ir nekaisiosi i kiekviena kelyje pasitaikanti kompiuteri lietuvinimo programeliu su lietuviska klaviatura?:)

528. lenkas patriotas2003-01-27 13:50
Na netikiu, kad visi čia surašę komentarus sėdi užsienyje. Tuo noriu pasakyti, kad vienas šveplas komentaras tarp dešimties žmoniškų būtų normalu, tačiau kai visi intelektualai ilgiausias litanijas varo tik šveplai, supranti, kad jie kitaip jau nebegali (nes kitaip, t. y. lietuviškai, seniai neberašo). Juk labai sunku vienur rašyti tuos pačius žodžius vienais rašmenimis, o kitur -- kitais, tiesiog pirštai neina ant netinkamo klavišo.
O užsienyje irgi galima rašyti lietuviškai, tik reikia noro ir trupučio pastangų. Tačiau noro reikia ir esant Lietuvoje.

533. cainickas2003-01-27 15:23
Bagirai leidimas švepluot:
-- Bagira, jei sėdi užsieny ir skaitai lietuviškai, tai puiku- varyk šveplai kol kitaip negali.
Gal taip geriau, nei visai tylėt.
(Linkiu greičiau įsigyti personalinį kompiuterį, kad galėtum pilnaverčiai dalyvaut ir Lietuvos virtualiam gyvenime) Jei šveplai komentuotų tik tie, kas kitaip to padaryt negali, nebūtų apie ką kalbėt.

Siūlau negalintiems komentuoti normaliai, tiesiog parašyti trumpą info, kad štai atsiprašau, bet dėl mane ribojančių techninių galimybių rašysiu šveplai.

Atviras pripažinimas, kad "sveplas rasymas" nėra norma inteligentui, būtų žingsnis į galėjimą tai daryt ten, kur tai įmanoma. Dabar, deja, net ir tie, kas gali rašyt normaliai kažkodėl to nedaro.

Jei švepli www puslapiai laikomi nesąmone, tai kodėl komentarai tokiais nelaikomi? 99% visų atvejų tie kas skaito lietuviškai gali taip ir rašyt. O dėl vienos kitos išimties nebūtų ko kalbėt. Net būtų įdomu matyt, kad štai žmogus rašo užsienyje, interneto kavinėj. Deja dabar tai pasitaiko ir VU inteligentų transliuojančių šveplumą tiesiai iš Lietuvos sostinės.

Inteligentai, leiskite jums pranešti, kad dažniausiai kompiuteriai tinka pilnaverčiam tekstų vartojimui ir tik retais retkarčiais - ne.


539. Logo pedas :-) 2003-01-27 17:40
Mieli inteligentai, tekstu gurmanai! Rasau sveplai, nes tiesiog taip noriu. Reikia mokytis skaityti ir esktremaliomis salygomis. O pasipraktikavimui siulau cia pat sukurti bendro naudojimo teksteli "Sveplumo zenklas". Ir, ziurekit, kad nebutu jokiu dviprasmybiu, kaip maistas-maištas (plg.nr.5). Nors asmeniskai man tai buvo visai malonus atradimas. :-x

540. antipedas2003-01-27 17:55
Ša uašaren ialpevš, teb ialubta, piak sadranoeL sičniVaD ėrad. Aikier sitykom itytiaks ri ųiždordiev ejėtsylarak - iat arėn soilamertske sogyląs, iat sėnisrevni. Mak aknitapen, luget okšei ųiždož, ųreg piasiv, .zvp sėdėk užu kėdės abra alus.

546. Mikis Parazis :-) 2003-01-27 19:22
Šveplumas, žinoma, problema. Ypač ankstyvojoje vaikystėje :) P.S. Pone Antipedai - jei jau atvirkščiai, tai ir sakinio struktūrą pakeiskite :)

556. koks skirtumas2003-01-28 15:05
Visai šiltas tekstas. Tik galėtų būti trumpesnis. Labiausiai patiko tos dvi natūraliai žmogiškos priežastys, del kuriu "aš" nori stoti į vienuolyną. Taip ir toliau!

565. Gera puse2003-01-29 00:44
Darius Klibavičius laisvai ir lengvai raso. Ar cia juokais, ar rimtai isejo, kad ese daug Parulskio, Radvilaviciutes, Tamosaiciu itaku. Kai autorius rasys savo paties teksta, turetu buti visai originalu it idomu skaityti.

582. Abrutyte2003-01-29 15:32
manau kad Geda daugiausia vagia is visu, tiek vyru tiek moteru

585. vytux2003-01-29 15:58
Tai ir šaunuolis Geda. Kiti pavagia ir nežino ką daryti... taip ir nesugalvoja.

600. Vilhelmas2003-01-30 18:35
Tekstas, kaip ir visi dabar, labai siekia buti mandras, t. y. kietas... Tik tiek, kad siekimas to prasikisa... O siaip...

609. Edmundas Steponaitis :-) 2003-01-31 06:18
Antipodui ir svepliui: skaitykiet tatai ir supraskiet, kad atbulai kalba tik atbula magnetofono juosta, vadinas, visas tekstas arba bent sakinys taip turi eiti (kaip kad daro visi semitai - arabai ir izraelitai), o ne kaskart atskiraa zxodii skersai Lenino metodikos "zxingsnis kairexn, du zxingsniai desxinexn". O kad lietuvisxkame rasxte nexra minksxtumo zxenklo, tai didelis Jablonskio lapsusas. Fonetiniame rasxte balsee negali buuti tai tariama, tai netariama. Pvz., kaip skaityti "koliazxaa" ir "makiazxaa"? Ar vienodai tartini "balionas", "batalionas" ir "kapelionas"? Eurosaajungoje apsijuoksime, tuos "i" kaip cvekus kalinexdami ii lotynisxkaa leksikaa, nepaisydami savo pacxiuu baltisxkos ortografijos ir fonologijos. Jeigu panaikinome zxodii "piuvenos" ir rasxome ti "puvenos" arba "pjuvenos", kodexl visi choru dergiame ii "kompIuterii", kai civilizuotai turi buxti KOMPUTERIS, KOMPUTERIJA, juk nerasxome "parfiumerija". Pons Klibavicxe, pradexjai gerai, bet nebaigei, nes to pasxino taip ir neisxtraukei. Evald Banel parasxyta pase, o kaip su galuxne?

610. andrius :-( 2003-01-31 08:58
Tiesą pasakius, ši esė (straipsnis? išpažintis? parodija?) man pasirodė gerokai per ilga. Pradžioje dar stilius atrodė visai nieko, paskui pradėjo nusibosti. Jei tai parodija, tai pernelyg užsitęsusi, jei ne parodija - tai gaila autoriaus.

andrius


631. Pudelių niekintoja2003-01-31 18:59
Ai, šiaip tekstelis gana lengvai ir maloniai skaitosi, toks atsišerpetojęs biskį, biskį parulskiškas, bet mano skaityme dalyvaujanti asmenybės dalis labai smagiai per šią esė slydo, ką veikė kita, neskaitančioji, asmenybės dalis, įvardinti gali tiktai Z. Freudas bei O. Lapinas. O apie pudelius galiu pasakyti tik viena: bjaurūs padarai, šika kur nereikia, mano gražią kaziuko mugėj pirktą tašiukę sudraskė. Pati, žinoma, jų nelaikyčiau, bet šiek tiek gyvenau pas šeimininkus, kurie laikė net du šios veislės šunėkus ir labai juos brangino. Fu. Jei jau gailėt, tai jau geriau pamatinės rupūžnos nei kažkokio pudelio, jų pasirodymas sugadino visą straipsnį.

634. Mykolas OK apie straipsnį2003-01-31 20:45
Sudomino. Tarsi patiko. Po to aptingau. Praleidau kelias pastraipas. Po to dar kelias. Gal tikrai per ilgas? O gal aš po 13 val. darbo dienos per daug pavargęs? Nepatiko nemotyvuotai daug rusiškų žodžių. Labai akivaizdus tingėjimas paieškoti žodžių. Ir nešvakybių buvo galima išvengti. Nesu prieš nešvankybes, bet nematau jų būtinumo tokiame rašinyje. Šiaip ar taip, gerai, kad tokius kartais spausdina.

635. Mykolas OK apie šveplus2003-01-31 21:03
Prieš metus savaitę gyvenau Berlyne. Susiradau neblogą interneto kavinę TV bokšto papėdėje. (Rekomenduoju.) Ten tvarkėsi geranoriška rusiukų kompanija. Viename kompe iš www.kada.lt/litwin įmečiau lietuvišką klaviatūrą. Nebuvo sunku rašyti lietuviškai kai atmintinai moku raidžių išdėstymą.

Dėl daugybės objektyvių priežasčių tokie atvejai negali dažnai kartotis. Tik Lietuvoje nesutvarkyti savo kompo ir nepaprašyti, kad tai padarytų kiti yra apsileidimas.

Ar kas nors sakė, kad tokiems čia negalima reikšti savo nuomonės? Ar kiekvienas iš mūsų yra įsitikinęs, kartą sutvarkęs savo kompą rašyti lietuviškai neišeina į gatvę nesusišukavęs arba nevažinėja neplauta mašina? Gal Gerb. 7) rusas patriotas siūlytų "siųstų tiesiai į Dievo šiukšliadėžę" ir komentarus su skyrybos klaidomis?


636. Dar(i)us Klibavičius2003-02-01 01:26
Žinote, kaip atminimų sąsiuvinių pradžioje autorius įrašo pageidavimą: "Linkėkit draugės ir draugai, kad jus atminčiau dar ilgai". Taip turbūt derėjo man parašyti pirmojo komentaro vietoje. Nors jus visus aš ir taip dar ilgai atminsiu. Svarbus pats komentaras, atbalsis, nepaisant, su kokiu "-", "+","-/+" jis ženklu. Aišku, visuomet norisi parašyti glausčiau, konceptualiau, neprasilenkiant su savimi ir su laikmečiu. Kartais tą norėjimą pasiveji, kartais aplenki, o kartais gerokai prasilenki. Na ir kas? Smagiausia, kai atsiliepimai yra ne abstraktūs, bet konkretūs, pvz. pudelis "mano gražią kaziuko mugėj pirktą tašiukę sudrakė". Juokinga, nors tu ką. Ačiū Jums už pasidalijimą patirtimi. O koks čia žanras - parodija, pop-esė, išpažintis ar eilėraštis - tiesą sakant, pats rimtai susidomėjau. Dėl įtakų. A.Andriuškevičius, G.Beresnevičius, R.Tamošaitis,G.Radvilavičiūtė, S.Parulskis, etc. yra meistrai ir autoritetai. Šia prasme Š.A. atvėrė labai įdomią mokyklą. Aš - mokinys. Ir nereikia, Andriau (apeliuoju į nr.21) gailėti autoriaus. Tikriausiai jis dar nemirė. Tikriausiai ne toks jis minkštas, kad susijaudintų dėl kietos kritikos. "Linkėkit draugės ir draugai, aš jus...."

645. arle2003-02-01 22:38
Kaip smagu, kad pats autorius atsiliepia į komentarus ir išsako savo poziciją. Gerai, kad yra įvairių atsiliepimų, o ne spengia mirtina tyla.
Manau, čia tinka posakis "šunys loja, o karavanas eina". Autoriui - tegu karavanas eina. Sėkmės.

17053. laba ryta..2004-05-24 19:43
matau i diskusija pavelavau metelius kitus.. nu nieko, su velem snektelsiu. karavanas tai kaip karavanas, sunys ir gi nieko, bet as siap susimasciau, apie ka cia tas velnias ese buvo? apie nieka. atenuose kazkodel beveik nebuna ese apie ka nors..

20539. s.2004-08-12 17:16
velnias, "mano supratimu" man pačiam arba su stilium reik kažką daryt, arba bent kartą perskaityt, ką parašiau. przepraszam už pasikartojimus. Beje, ten dėl šveplavimo. Uh. kaip aš niekinu tokius, kurie nesugeba lietuviškai rašyti. Jūs ką - akmens amžiui? Gal per sudėtinga lietuvišką klavą įsigyt, koduotes susiinstalint? Kalbu apie tuos, kurie Lietuvoj yra. Apsileidimas. "O man p..., o man taip patinka" Aš gi sakau: "eikit jūs ...., savo kalbos net negerbia".

21748. Soffy :-) 2004-09-19 17:52
Pirmą kartą girdžiu apie šį vaikiną, atsiprašau, jei tai negerai:), bet man patiko labai, laaabai maloniai skaitosi, puikus stilius, šaunuolis, būtinai susirasiu dar ką nors paskaityti. Manau, kad čia kalbos šveplumas nei prie ko, čia jis tinka ir vietoje, neįsivaizduoju šio teksto parašyto taisyklingai lietuviškai. Sėkmės.

25974. drnerijus m., vilnius :-) 2004-12-07 17:17
Originalumas liejasi per krastus. GAL reikia kurs nors auksciau ji rodyti ? Ka autorius veikia su... mokykloje ? Gal per ilgai uzsibuvo ? gal reiketu visa tai sublimuoti i aukstesnio lygmens moksline saviraiska ir kuryba ?

31519. jasius2005-03-18 12:53
xi xi xi

32634. susizavejus :-) 2005-04-12 00:36
cia tai straipsnis..... Pradedi skaityt ir net jei reikia atsitraukti prie kitu darbu,negali atsiplest,kol neperskaitai paskutinio zodzio. Grazus sarkastiskas straipsnis.LIUX

37791. f2005-07-14 13:12
kelis metus pavelavau. nu nieko. klausimas: kokio velnio tos pseudorecenzijos komentaruose reikalingos? kad kiekvienas pademnstruotu savo nemastyma? tekstas yra, skaitytojas yra, nieko negroja? verciam toliau..

128900. testas :-) 2008-08-22 13:52
alert(`labas`)

145282. giedre vaiciulaityte :-) 2009-01-06 14:57
ui7iuiuuiu

Rodoma versija 180 iš 204 
13:25:20 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba