ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-11-27 nr. 966

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

gytis norvilas. išlydžio zonos (12) • GRAŽINA CIEŠKAITĖ. Paskutinioji diena (2) • -gk-. Sekmadienio postilė (10) • ANTHONY McCANN. Mėnesio sodas (lapkritis) (2) • JOANNA WOŹNICZKO-CZECZOTT. Kaip mylisi vaikai (3) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Antikristas (35) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (3) • GINTARAS BLEIZGYS. Paveikslas (3) • RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės (3) • MIGLĖ NARGĖLAITĖ. Vilkolakis (1) • BENAS BĖRANTAS. Arbūzai (5) • MARIJUS BERNATAVIČIUS. Jaukiame šiukšlyne (5) • MINDAUGAS MILAŠIUS-MONTĖ. Be Galinė ironija (6) • ILONA JANULIENĖ. Stirnos (1) • -dj-. Šeši sakiniai apie jų ir mūsų kalbą (6) • Su Latvijos universiteto Lituanistikos centro docentu EDMUNDU TRUMPA kalbasi Laura Laurušaitė. Latvius išgelbės šalti nervai ir vėsi laikysena (5) • KOSTAS POŠKUS. Balkonas (3) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Fotografijos (19) • ŽYDRŪNAS DRUNGILAS. Procesas (1) • ŽYDRŪNAS DRUNGILAS. SuperstarPRENUMERATA (3) • keistos mintys lenda į galvą (273) •

išlydžio zonos

gytis norvilas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gytis Norvilas
Skėrys, atsukantis laiką atgal. 2007

beprotnamio spartakiada

                          viskas ko troškau – grįžti namo ir palaistyt vazone augančią bulvę...

I

ruduo talžėsi lapais. mėtėme pėdas, baudas parke, beprotnamio sporto aikštyne. krepšinio lenta, it juodoji skylė, prarydavo praskrendančius paukščius. į sapnus žiemoti jau spietės šikšnosparniai. akių obuoliais pliekėme stalo tenisą, traukėme prie tvoros pririštą virvę – – – braškėjo sąnariai ir laikas

II

rezultatus aptardavom rūkykloje, virtuvėje, kur virė viralas, gyvenimo mėsa, kur sueidavom su kibirais, didžiuliais padėklais parnešti davinio komandos draugams, gentainiams

III

palaikėm sportinę formą. visi mes – ilgų distancijų bėgikai, laimėtojai savaime. mus tenkino visi pasiekimai, atvirom gerklėm juokėmės iš medalių ir rekordų – neva gyvesnių gyvųjų. bučiavomės iš burnų neišsitraukdami cigarečių – taip per šoną. lyg pašto ženklais keitėmės nagais, tabletėm ir nemiga – – – ženklus rinkau su nuogom moterim, požemių fauna, šešėlių gimnastika ir gatvių kosmosu – – –

IIII

Vilnelėj ganėsi kelios kiauros paklydusios valtys. ant kalno – bažnyčios balistinė raketa „žemė–oras“, mišios lenkiškai. gazone – raudonas išmėsinėtas kaštonas, pilnas praplyšusių žvaigždžių, it angis raitės juodas, geltonas aukštos įtampos kabelis, rupšnojo žalias arklys, prie kurio trise (neskaitant sanitaro) badėsi švirkštais, pilnais dulsvo nektaro. oi, bitute pilkoji... – traukė apspangęs riteris

IIIII

siuntėm velniop visas pakylas – žemė mums ir išgyvenimas, ir ešafotas. visus siuntėm velniop, gyslose raitėsi laisvė, nors griaučiai tirtėjo iš meilės: svaiguliui, savo vaikams, moterims, takams, vedžiojantiems jų kojas.

negaliojo tritaškio linijos. atstumai neturi reikšmės – pasaulį gali (iš)pažinti neperlipęs tvoros, neišsimetęs užribio. apsidairyk, eidamas gatve, – pati klaikiausia haliucinacija – priešais tave – – –

IIIIII

vienas gimnastas, nutūpęs ant palangės, pro lango grotas iškišęs lytį, šaukėsi motinos, irklavo mentimis, it paukštis... jau regėjo finišo šviesą, finito – – – dievas su juo nutraukė kontraktą. šviesa – tai tik fizika, niekai. svarbiausia – aikštės apšvietimas, šešėliai – – –

kova be taisyklių, be kraujo, jokio dantų griežimo, tik taika ir ramybė, nes finalinis švilpukas. pratęsimas – amžinybė ir vėjas, besikasantis į kaštoną



skerdykla nr. x: sausis

I

stovėjau ir žiūrėjau į vedamus gyvulius. polką su ragučiais šoko elektra ir dalgiai. vaikystė atsitraukė it jūra, – vos išvydau karvių uodegom bergždžiai vejamą, it muses baidomą mirtį, iš mėsininko glėbio į buržuiką brukamas ties keliais nukirstas dar mėšlinas karvių kojas, ant viršaus pilamą lajų – kad geriau degtų

II

čirška, spragsi riebus raudonas dangus. neužsitepsi ant duonos. trimituoja ant sniego pražiodytos angelų galvos. tokia šilumos kaina. žinau šilumos kainą. vaikystės centrinis šildymas.

skerdikai – permirkę pragaru, degtine, blizgančiom rankovėm. traška laužomos galvijų uodegos – kad greičiau eitų trapu, žvilga dievo badomi šonai – kad mikliau liptų į medį

gyvulys nustoja gyvulio
žmogus – žmogaus
angelas – angelo
dievas – dievo
laikas – lako ir blizgalo

III

išdidumas, jėga nyksta, baigties kvapas įsisuka į šnerves perdėm giliai, nuožmiai ir nebepaleidžia. jokios vilties – nors viltis – perdėm žmogiška, ką galima prarasti. gyvulys perdėm gerai užuodžia iliuzijas – jų labiausiai ir baidosi

IIII

visa tai perkošus vyzdžiais, vaikystė atsitraukia it jūra, subliūkšta vaikystės burės, lieka tik musės marlėje perkošus laiką it pieną, jis jau tikrai nebe toks, koks buvo. kokie dar žaidimai: akla višta ar 10 pagaliukų, kaip leisi laivelius ir aitvarus? – – – man jau duokit degtinės

– kai mirtim pastojusios mergaitės, sudrėkę berniukų degtukai – – –

tuomet man ėjo šešiolikti



iš sargo Nacho patalų

I

Nachas – išlydžio zona, taškas, į kurį trenkė aklas žaibas, žmogus, skylė, anga, šešėlis pats savaime, kurio nieks nemeta, prietemos prieglobstis, kur ilsis vabzdžiai, gyvuliai, jų kryžmi palikuonys – – –

ir tai labai puiku – mes taip vystomės! perdėm ryškiai apšviestoje laiko skerdykloje – – –

II

– – – šis miestas, šis Vilnius grimzta į akių dugną. priklausau tiems, kurie išpažįsta paribį, užribį. nors tai labiau nepriklausymas niekam, nebent kūnui, organikai, saulei, dulkėms, vėjui. ten vienu metu esi ir svetimas, ir savas – vadinasi, galģ būti bet kuo. netgi savim. virsti lauko žiurke, didžiuoju tratiku, nuodingu haliucinogeniniu grybu, Panu, pažaliavusia skroblo žieve, upely kritusiu šernu, kurio viduriais Bachą groja vanduo, el. stulpu, samana, apsirūkiusiu plytinės kaminu plynėj, vaiku su sudužusiais akiniais delnuose, bijančiu grįžti namo – – –

miesto traukuliai atmuša tinklainę. čia aš aklas. vėjas smūgiuoja į kepenis. nepadeda nei kurmių* lazdos, nepataria ir jau kitoj pusėj Neries ausinuko klausantis Remis – – –

III

– – – o jūs žaidžiate žaidimus gatvėse, iš lėto, pasimėgaudami, it vėžiai, nakties dervoje žnyplėm dorojantys maitą:

gaminti mašinas, už jas uždirbti ir čia pat prieš jas protestuoti, kelti riaušių gastroles, o į irštvas grįžti taksais, paskaityti, kokios gastrolių recenzijos, nuotraukos.

nuogas karalius, bergždžia nuoga karalienė! juk išgano tik revoliucijos, kurios niekad nebus transliuojamos per televiziją, svarbu tik tai, ko bastantis Nachui neįmanoma apeiti – – –

IIII

laikas atsiduoti juodžemiui, it chirurgui, it kekšei, it lietui, it hienos dantims, – didžiajam sanitarui, laikrodininkui, kuris nepaiso jokių mechanizmų: išderina smagračius, rodykles nukreipia link nulio, tuštumos, kur tyla pjauna it irklai vandenį. laikas leistis į požemius, kurie čia, paviršiuj, seniai nepažinūs. laikas išsiskaidyti it eteriui.

– – – o jūs šypsotės porcelianu, artimus atpažinę ir kaimynus, žiūrėdami į juodus, baltus, rožinius manekenus vitrinose, o jie, kaip žinoma, liejami pragaro aukštakrosnėse, o sapnuose juda mūsų kojomis

– po savęs landas į požemius būtina užversti. juk žmogų užmušti galì bet kada: dabar ar po mirksnio, tačiau kaip sunku neužmušti – – – tyliai krizendamas sako tas vaikas pilnom saujom užgyvento, sudužusio, kruvino vaizdo

____________________________________
* Aklieji vieni kitus vadina kurmiais

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


175977. archyvaras2009-12-01 17:49
mažaraidis poetas rašo raiškią poetinę prozą/prozinę poeziją.Jo iliustraciją dailę įvertins ekspertė Miestė. Prošem, pani.

175978. mie - archyvarui2009-12-01 18:14
dar neskaiciau, bet skerys man patinka. o tau?

175982. miestei - archyvaras2009-12-01 18:48
Savotiškai...Paaiškink, prašau, išsamiau, kuo Tau patinka piešinys.

175985. mie - archyvarui2009-12-01 19:00
nepavyko rasti google nieko daugiau gycio norvilo nupaisyta. taigi sunku spresti. issamiau pasakius - nebjaurus man jis. sitas skerys. man bjauru yra tai, kai tvarkomi satenai. dabar nepersijungia, laiskai neperkelti. kaip suprantu, nauju niekas nebedarys nes ai kam. tai vadinasi atgrubnagiskumas. zmogui, kuris uz tai atsakingas, nepatikeciau jokio darbo. bet apie tai ne po situ tekstu turetu but.

175986. vl2009-12-01 19:03
intoksikuotas kliedesys. daug dūmų, maža galios.

175990. archyvaras2009-12-01 21:26
Skėrys, įbridęs į mėlynuosius atgrubnagiškai tvarkomus šatėnus.P.S. skiriu šią eilutę Miestei.

175994. cc2009-12-01 21:34
Kraupios mintys. Vengiu tokių tekstų, nes gyvenimas pakankamai problemų ir nervų užkrauna. Nenoriu gerti papildomą kančių taurę.

176040. Li2009-12-02 13:43
Persileidimo zonos. Gal po kokio ciklo prasigiedrins sau ir kitiems

176178. jooo2009-12-04 13:32
jei ir bezdejot jus toj skerdykloj, tai ko apie sita zygdarbi taip zviegt visam pasauliui

176179. yes2009-12-04 13:35
Epigrafas yra gražiau nei poetiniai kliedesiai, tegu jūs ir skaitykit, poetai.

176234. Prisuktukas2009-12-05 22:09
H. Murakami "Prisukamo paukščio kronikos". That`s universal, gyvueji ir mirusieji.

176262. lkj2009-12-06 15:21
na, nereikia stebetis, satenai jau seniai gilioje krizeje su eseistine tryda sedi, gal autoriui reuiketu labaiu i Nemuna rasyti?

Rodoma versija 63 iš 87 
13:25:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba