Turinys

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Vizualumas aklųjų mene
5.7. Mane itin jaudina, pavyzdžiui, tokia Josifo Brodskio eilutė: "Там в моде серый цвет – цвет времени и брёвен". Taip pat labai jaudina ir ši Conrado Aikeno XXXIII "Preliudo Memnonui" vieta: "Alone upon the brown sad edge of chaos, / In the wan evening that was evening always..." Ir kitos panašios eilutės bei vietos įvairių poetų posmuose...
Tekstas yra parašytas tarptautiniam šiuolaikinės literatūros forumui "Šiaurės vasara. Skaityti – reiškia matyti" (Vilnius, Jurbarkas, 2006.VIII.24–27)

ORHAN PAMUK. Kam tu rašai? Štai mįslė!
"International Herald Tribune", 2006.VII.29. Vertė Kęstutis Pulokas
Aštuntajame dešimtmetyje, kai mano motina manęs paklausė: "Kam tu rašai?", jos liūdnas ir užuojautos kupinas balsas bylojo, kad iš tiesų ji klausia: "Iš ko ketini gyventi?"
Kai draugai manęs klausdavo, kam aš rašau, jie šaipydavosi, manydami, kad niekam neateis į galvą skaityti knygų, kurias parašė toks kaip aš.
Trisdešimt metų tą klausimą girdžiu itin dažnai. Veikiausiai jis pateikiamas dar ir todėl, kad mano romanai išversti į daugiau nei keturiasdešimt kalbų.

-gk-. Sekmadienio postilė
Įtartina tai, kad "Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos". Iškart suabejoji laisvo žmogaus pasirinkimo galimybės ir Dievo valios suderinamumu. Norisi bent garstyčios grūdelio didumo vilties, kad nesi visam laikui užprogramuota mašina, kurios kelias jau nutiestas ir likimas aiškus. Kad dar gali stvertis avarinio stabdžio, iššokti iš įsibėgėjusio traukinio ar dar kartą kardinaliai pakeisti sprendimą. Net jei esi tik šapelis. Tikėjimas yra dovana, jo negalima išsiugdyti ar nusipirkti. Jį galima turėti arba ne, jeigu jis nėra "duotas Tėvo". Nejaugi šis faktas atstūmė visus Jėzaus sekėjus, išskyrus jo paties išsirinktuosius Dvylika? Gal jie nedrįso (arba nenorėjo žemintis) "prašyti, kad būtų duota", ar nesuprato, kaip žodžiai gali būti duona ir gyvenimas?

MEDA BOROVSKA. Portugalija, nepažįstamoji
Atgaunu pusiausvyrą. Portugalija priartėja ir tampa atpažįstama, pamirštu jos netikėtą šaltumą. Dar lengviau atsikvepiu Porte, kur namai užstoja vėją, o drėgną kaimo sodybą pakeičia jaukus viešbutukas su kalbia savininke, linksmu jos šuneliu ir rožine vonia. Neįtikėtina, pasirodo, mėgstu komfortą ir miestą, nors mieste mažiau tvarkos nei kaime, o turistų takai aptūpti valkatų, dvokiantys šlapimu, puvėsiais, namų languose žioji skylės, lauko kavinėse ramybės neduoda padavėjų nekontroliuojami įžūlūs gatvės muzikantai. Tačiau šalia – parkai, Porto vyno rūsiai, dešimtys bažnyčių. Kontrastų miestas, nors pamažu jie nyks, tai rodo akivaizdūs ženklai: remontuojamos gatvės, naujos metro linijos, blizgantis oro uostas. Tiesa, ir čia prasimuša kitiems neįprasti papročiai: jaunos portugalės užsirūko čia pat išvykimo salėje stovėdamos eilėje, ir niekas jų nedrausmina. Taip pat niekas nesistebi parduotuvėje užsirūkiusiu žmogumi. O kam rūpi iš nuostabos suakmenėję turistai? Patys kalti, kad prieš važiuodami nepasidomėjo vietos papročiais.

MINDAUGAS GRIGAITIS. Sunki liga
Aš esu šiek tiek ligotas. Liga pastaruoju metu labai paūmėjo. Sunku paaiškinti, kas man atsitiko. Mano mąstymas ir realybės jausmas kažkaip prasilenkia. Mano kūnas didžiąją dalį energijos visąlaik sueikvodavo mąstymui, tačiau tik pastaruoju metu mąstymas man pradėjo neteikti jokių apčiuopiamų rezultatų. Kaip ir Descartes’as, aš vis dar mąstau, tačiau tai ne tik nepatvirtina mano egzistavimo, bet ir kelia man didelių prieštaravimų. Mąstyti, be abejo, normalus dalykas, tačiau amžinai netikėti tuo, ką atrandi apimtas giliausios kontempliacijos, net imti šaipytis iš savęs, vos padarius bet kokią loginę operaciją, mano manymu, yra mažų mažiausiai keista.

SIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėms
Indėnai tikėjo, kad visas juos supantis vėjas / oras pilnas sapnų, vizijų ir idėjų. Vieni kiti blogi, bet visi nori įlįsti į žmogaus mintis. Kai sapnų gaudyklę pakabinam, ji juda lėtai ir gaudo tuos sapnus, idėjas ir vizijas, plaukiančius pro šalį. Geri sapnai randa centre skylę ir įslysta pro ją. Tada jie slenka žemyn plunksnomis ir pasilieka su mumis. Blogi sapnai įsipainioja į voratinklį ir išnyksta, pašvietus pirmajam saulės spinduliui.
Sapnų gaudyklė turi 8 vietas, kur voratinklis yra sujungtas priekablio ir vaizduoja 8 voro, sukančio gyvenimo voratinklį, kojas. Jų gali būti ir 7, vaizduojančios pranašystes. Plunksna reiškia oro kvėpavimą, gyvenimo būtinybę. Pelėdos plunksna yra išminčiai, erelio – drąsai. Sapnų gaudyklės apvali forma yra tarsi gyvenimo ratas nuo vaikystės iki subrendimo ir senatvės bei dangumi kasdien keliaujanti saulė. 4 akmenys ar karoliukai reiškia 4 motinos Žemės kryptis.

EVALDAS DIRGĖLA. Stribo pagavimas. Žvaigždės šviečia visiems
Paskutinį kartą apžvelgęs susirinkusiuosius, stribas nusivelka švarką. Jo rankos dreba. Jo žvilgsnis padėręs, plaukai susitaršę.
Chaotiškai gestikuliuodamas, jis paskubomis suneria kilpą iš savo kaklaraiščio ir bando užmesti ją ant sietyno, tviskančio aukštai palubėje.
Susirinkusieji salėje aiškiai pajunta nepermaldaujamos, svaiginančiu greičiu artėjančios beprotybės dvelksmą.
Gėlės nuvysta ir nebeskleidžia jokio aromato.
Baltas rožės žiedlapis nuplevena žemyn pro išsigandusių damų nosis. Kai jis pagaliau nukrinta ant juodo marmuro grindų, pro atvirą rūmų langą įplasnoja oranžinis drugelis. Apsaugos vyrai išveda stribą iš salės... Pasigirsta juokas. Ceremonija tęsiama.

VILIJA GIRGŽDYTĖ. Naratyvieji pokalbiai. Pradžios
Juk būna, kad nešiojiesi istoriją, kurią norėtųsi papasakoti, tik vis nerandi tinkamo klausytojo. Jau ne kartą pradėjau, bet klausytojas nušoka prie savos, jam svarbesnės. Manoji lieka laukti. Ji nenori išsiskleisti abejingoje erdvėje. Istorija kažkaip lemtinga, ieškau jai pavadinimų, kartais vėl išgyvenu pojūčių aiduose. Ji man suteikia judesio. Tai intymiau už kūno nuogumą. Tai mano ir apie mane. Kai išgirstu ar perskaitau klausimą, tinkamą tai istorijai, nubundu.

VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Eilės

[...]
pati gražiausia vieta sostinės
apylinkėse buvo parkas
karaliaus Pasenadžio dovanotas
karūnprincui Džetai

Sudata, garsus pirklys ir turčius, karštas Budhos
šalininkas, galvojo atsikviesti Mokytoją
ir į Kosalos karalystę, kur ir buvo didžiuma
Sudatos turtų, o atsikviesti

vadinas, dovanoti ir kokį gražų parką jų vienuolijai
kur klajūnai bhikšos rinktųsi peržiemoti, t. y. praleisti
liūčių sezoną, kai keliaut ir pakeliui elgetaut šie
nebegalėdavo
[...]

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Agota Kristof. Man tas pats. Apsakymai. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. V.: Alma littera, 2005.
Turbūt šios vengrės, po 1956 m. neramumų palikusios tėvynę ir emigravusios į viskam abejingų buržujų rojų – Šveicariją, gyvenimėlis nebuvo panašus į pieno upę šokoladiniais "Milka" krantais. Trumpos ir keistos istorijos, nostalgiški prisiminimai, žiaurokos fantasmagorijos dvelkia ne išgalvotu, o tikrai patirtu pasaulio sielvartu. Bene geriausia per šiuos metus perskaityta knyga.

Raimondas Kašauskas. Milijoną! arba Stokholmo sindromas. Romanas. V.: Vaga, 2006.
Pinigai – vienintelis gėris. Kuo daugiau pinigų – tuo daugiau ir laimės. O kada tampi visiškai laisvas ir laimingas? Aišku, kai turi milijoną! MILIJONAS! Ir ima džiūti gerklė, daužytis širdis, pilti prakaitas, trūkčioti raumenys. Štai tokie šios ligos, kurią dar galima pavadinti milijono sindromu, požymiai, primenantys priešmirtines konvulsijas... Tačiau viskas ne taip baisu. Kai serga dauguma, šis negalavimas laikomas normalia savijauta, o ligoniais vadinami žmonės, neturintys tokio superego.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje broliškų šalių, sveikatingumo būklė šiuo metu visiškai normali. Milijono sindromu serga beveik visi. Prieš kokius du dešimtmečius nuo jūros pusės plūstelėjusia zaraza mirtinai apsikrėtę jau kokie 99 procentai tautiečių...

Rimgaudas Valentinas Graibus. Žaibo parašas. Eilėraščiai. V.: Trys žvaigždutės, 2006.
Tai knyga iš tų, kurių per metus Lietuvoje išleidžiama šimtai. Nežinoma, antrarūšė leidykla, atsilikėliškas provinciškas dizainas, pusbrangis popierius, kvailas (777 egz.) tiražas. Tokios knygos gimsta ir dingsta kaip į vandenį. Niekas jų per daug nepasigenda ir apie jas nerašo. Juk nėra apie ką rašyti – net nesudirgina. Tingisi mąstyti ir eikvoti save, kai už lango taip iš lėto gęsta vasara.

KĘSTUTIS NAVAKAS. Gero gyvenimo kronikos. B-sides
Ir taip kas rytą – paukščiai langus prakerta, rašo vienam eilėrašty tokia poetė su kirviu. Paukščiai itin neatidūs miegantiems, nuo pat ankstyvo ryto jie ima prakirtinėti langus, rėkauti pro juos visa gerkle, o tuomet jau nepamiegosi – akys plačiai atsimerkia iš sapno į gyvenimą. Paukščiai nesapnuoja, paukščiai neturi antklodžių, paukščiai neturi laikrodžių. Jie turi tik mus ir pasimėgaudami verčia iš lovų penktą, šeštą, septintą. Ir nėra kam skųstis, štai mes jau voniose, pilnom burnom dantų šepetukų. Veidrodžiuose atsispindi veidai, kurių Dievas, regis, dar nebaigė kurti.

MARTYNAS PURVINAS. Etninės kultūros topografija
Išsišokėliu teko pabūti prieš ketvirtį amžiaus ėmus vadovauti senųjų kaimų tyrimams Vilniaus krašte, detaliai fiksuoti tradicines sodybvietes. Tuomet didelėse "paklodėse" – padidintuose sodybų planuose – žymėjome šunų būdas ir vištų aptvarus, malkų rietuves ir šiaudų kupetas, tvoras ir daržų lysves (kur sėtos morkos, kur sodinti agurkai), gyventojų ištryptus takus ir plotelius bei daugybę kitų dalykų.
Tokie darbai reti liko ir dėl paranojiškų sovietinio režimo nuostatų. Anuomet didesnio ploto planelis jau laikytas "slapta medžiaga", į tikslesnius žemėlapius galėjo žvilgtelėti tik patikimiausieji. Gaudant ir naikinant milijonus "liaudies priešų" patogu būdavo segioti "šnipų" ir "diversantų" etiketes senųjų žemėlapių mėgėjams ar žmonėms, bandžiusiems nusipaišyti tikslesnius planelius. Net ir ramesniais dešimtmečiais entuziastams tekdavo patiems paišyti schemas (tartum legenda liko Tado Šidiškio ir kitų sudarinėti saviveikliniai žemėlapiai). Toks sovietmečio gyvenimas Lietuvoje daugeliui išeivių taip ir liko neįmenama mįslė. Antai lietuviškosios namotyros pradininkas Jurgis Gimbutas stebėdavosi, kad net tautinio Atgimimo metais leistose kraštotyros knygose nepublikuoti senieji žemėlapiai, tikslesni gyvenviečių planai.

Maskva netiki Tuminu. Parengė V. G.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Telefonų knyga

[...]
9835967467937833398853764154
346444974974973416
1964376797943419497978
3285273498
7349723164379872527434679725
349729821439727343
97822894336415456646773265
65686377273737
6497497975782837
67682737689672173
[...]