ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-01-11 nr. 635

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Sigitas Parulskis. Prie krosnies užvertų durelių (135) • Laimantas Jonušys. Laimėjus piktam kandidatui (22) • Gediminas Griškevičius. Kai Kunčinas buvo jaunas... (1) • Dovilė Zelčiūtė. Eilės (2) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai (1) • Gintaras Beresnevičius. Kaukė prilipo. Kas toliau? (46) • Sigitas Geda. Šuo šunį džiovina (21) • Renata Dubinskaitė. Aernoutas Mikas: ir tai, ir tai / nei tai, nei tai (1) • Marytė Kontrimaitė. Araratas. Gyvo armėnų skausmo viršūnė (4) • Šiaurys Narbutas. Psichodelinių sapnų metamorfozės (14) • Jonas Serapinas. Kelias (1) • Christopher Lasch. Šių dienų narcizas (3) • Libertas Klimka. Alų midų gėriau… (6) • Vidmantas Jankauskas. "Savo visą gėrybę išdalijo dar tebegyvendamas..." (2) • Vilioklis Vėmalinis. Depresija (69) • Andrius Šiuša. Sizigijos (XVIII) (1) • Laiškai redakcijai (11) •

Prie krosnies užvertų durelių

Sigitas Parulskis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Skėtis. 1981
Vytautas Balčytis


Rašytojas: Aš rašytojas.
Skaitytojas: O mano galva, tu š...das!

Daniilas Charmsas

Eglės viršūnėje didžiulis gandralizdis, tačiau dabar jo nematau, nes sėdžiu nuo lango tokiu atstumu, kad žvilgsnis geriausiu atveju įstengia aprėpti keletą metrų seno kamieno, kurio apačioje, žmogaus krūtinės aukštyje, prikalta pašto dėžutė su šešiomis kišenėlėmis. Jeigu paštą sietume su paukščių pasauliu, tai gandrų funkciją dabar atlieka per pusnis kasdien atklampojančios paštininkės atnešami laikraščiai.

Mamos virtuvėje čirškia FM bangų diapazone nuolatos besipainiojantis, smulkiais taškeliais musių nutupėtas radijo imtuvas, krosnyje spragsėdamos liepsnoja pliauskos, kartais, tik su provincijai būdinga nostalgija, išleidžiančios garsą, primenantį sužeisto gyvulio vaitojimą. Tamsiai gelsvo bufeto stiklu narkomaniškai rėplinėja iš žiemos miego pakirdusi musė, nesuprantanti, kodėl sapno pasaulis jai atrodo toks realus.

Dvigubi virtuvės langai, "dubultai", beveik nepraleidžia garso, todėl galima sakyti, kad prie eglės be garso privažiuoja kariškas sunkvežimis GAZ-66, iš jo kėbulo vienas paskui kitą iššoka apie dešimt vyrų, vilkinčių kareiviškomis kamufliažinėmis striukėmis, visi su medžiokliniais šautuvais atlaužtais vamzdžiais. Paskutiniai du vyrai iš kėbulo išvelka du šernus, ir sniegas, ant kurio jie guli bejėgiškai atmetę galvas, greitai nusidažo rausva spalva.

Romano, kuris paskutinę akimirką, jau prieš pat išvežant į spaustuvę, sudegė su visa leidykla, pasakotojas pasielgė mažų mažiausiai negarbingai. Mano geranorišką pagalbą – temas, įvaizdžius, patirties atvertis, pastabas – jis panaudojo tokiu būdu, kad dabar jas galėčiau vadinti pavogtomis. Negana to, jis žiūri į mane nepatikliai, su distancija ir netgi su akivaizdžiu pasidygėjimu, tarsi manęs čia apskritai neturėtų būti. Nemalonaus ir autorių kiek žeminančio jo sukurto personažo nedėkingumo pavyzdys. Jis, grasindamas man, jo kūrėjui, šizofrenišku atspindžio savarankiškumu, netgi drįsta aiškinti, kad praeitis, kaip realių faktų virtinė, egzistuoja tik atsakomybės atveju, ji tikra tik nusikaltėliams, recidyvistams ir juos gaudantiems kriminalistams, reikšminga tik Niurnbergo protokoluose ir nieko bendra neturi su autobiografiškumu, tavo praeitį sugalvoja liudytojai, sako man jis, o tu – tik vienas iš jų, ir toli gražu ne pats objektyviausias, ne teisingiausiai prasimanantis savo praeities įvykius arba praeitį tuose įvykiuose.

Pasakotojas, aš jį vadinu pasakotoju, nors jis ir nelabai mėgsta pasakoti, jis iš tų, kurie skeptiškos nuomonės apie "naratyvą", visų komercinių tikslų siekiančių leidėjų svajonę.

Jis atsikelia nuo stalo, nueina prie krosnies ir, atvėręs įkaitusias dureles, įkiša keletą pliauskų. Jau užverdamas dureles, staiga pamato pradedančios degti pliauskos plokštuma skubiai rėpliojantį vorą. Jis smarkiai sutrikęs, jo kūno padėtis panaši į sustingusio prieš startą, į priekį palinkusio sprinterio, o ranka taip ir pasilieka pakibusi ore, prie krosnies, tarsi jis norėtų vėl ją atverti ir kišti ranką į vidų, rizikuodamas nusideginti plaštaką, idant išgelbėtų vorą. Bet jis nekiša, nes žino, kad net jeigu ir išgelbėtų vorą, vargu ar nudegimo kančias atpirktų poelgio kilnumas, be to, jis dar žino, kad voras nuo jo gelbėjančios rankos bėgtų tolyn, nuo jį sučiupti mėginančių pirštų jis spruktų tiesiog į ugnį, nes savisaugos instinktas veikia automatiškai, kur kas impulsyviau nei visi apmąstymai "už" ir "prieš", jeigu vorams apskritai būdinga mąstyti.

Jis paprasčiausiai galėjo ištraukti lauk dar tik tepradedančią liepsnoti pliauską, ištraukti kartu su voru, tačiau kaltės jausmas, kurį jis pajuto pamatęs, kad tapo nesąmoningo žudymo įrankiu, užblokavo elementariausią logiką ir jos siūlomus veiksmus. Tiesa, kartais būna ir bejėgiškumo suvokimas, kad nieko negali pakeisti. Tuomet žmogus sako – nieko nepadarysi, tokia tiesa, ir iš karto patenka į savo demagogijos nelaisvę.

Tokių jo veiksmų aš nekūriau, jis pats, pasakotojas, sklidinas įvairių norų kaip nors elgtis, tačiau jis niekados neužmiršta man priminti, kad atsakomybė už jo poelgius visuomet guls ant mano pečių, keisčiausia, kad aš šios atsakomybės ir nesikratau, ji man nėra maloni, tačiau neišvengiama.

Pasakotojas, nemėgstantis pasakoti istorijų. Jo nuomone, romanai, paremti vien tik naratyvu, yra pasibjaurėtini savo mechaniniu principu, verčiantys skaitytoją jaudintis dėl to, kas tuojau atsitiks. Ir tų atsitiks reikia vis daugiau ir daugiau, ir šiam atsitikimui autorius ima vergauti, ima rašyti nuotykius, verti įvykius ant plokštumoje ištempto siužeto siūlo, galiausiai pereidamas į anekdotą arba detektyvą. Dėl to tokios knygos "praryjamos". Geros knygos neįmanoma skaityti greitai, ji stringa gerklėje, ji šakota ir nepatogi. Kaip priversti skaitytoją jaudintis ne dėl to, kad jam rūpi, kas atsitiks, kaip priversti jį, skaitytoją, jaudintis dėl to, kas vyksta dabar. Jaudinti jį skaitymo ir patyrimo dabar malonumu.

Mano pasakotojui patinka ne pati istorija, o vieta, kur istorijos būta, pripėduota, prišiukšlinta, pilna padarinių, bet nė velnio neaiškios priežastys, jam patinka istorijos (pasakojimo) prakaitu kvepianti erdvė, bet pačiam lieti prakaitą pasakojant istoriją jam atrodo beprasmiška, neįdomu.

Psichologizmas, aiškinantis žmogaus elgesio priežastis ir jų padarinius, sako mano pasakotojas, man neįdomus. Jis per menkai priartėja prie žmogiškumo esmės, kadangi gyvūnų ar augalų elgseną galima aiškinti lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir Raskolnikovo ar ponios Bovari veiksmus. Jam norisi pasakoti ne apie žmogų, o patį žmogų, jo egzistencijos tūrį, jo nuolat kintančias formas visiškai susipainiojusių vidaus ir išorės fenomenų fone.

Dar jam patinka tarpai tarp istorijų (tarpai tarp personažų, motyvų, įvaizdžių), ten, kur visuomet yra pagunda ar reali galimybė leistis vedamam sklandaus pasakojimo, bet noras šią galimybę sugriauti kur kas įtaigesnis ir gyvesnis. Jis – medžiotojas, trokštantis nepataikyti į auką. Nevykėlis, savo noru atsisakantis daugybės skaitytojų. Kritikai – blogiausi skaitytojai, nes jie, skaitydami tekstą, pirmiausia ieško teksto sau, jie ieško medžiagos, iš kurios galėtų pagaminti savo kūrinį, menkai tesusijusį su jį įkvėpusiu tekstu.

Musė, rėplinėjusi stiklu, galiausiai nudribo ant sofos, tiesiai prieš nosį snaudžiančiam pusiau seteriui, pusiau gamtos išdaigai Spragtukui, jis kilstelėjo galvą, mieguistai čeptelėjo nasrais, ir musės sapnas baigėsi, o gal atvirkščiai – tapo tobulai nesibaigiantis.

Radijas vis dar transliuoja tris stotis iš karto, kurios nepaliaudamos rungiasi dėl pirmumo teisės, tarsi pačios bjaurėtųsi tokia nešvaria polifonija.

Medžiokliai, parūkę ir pamosavę ant sulenktų rankų kabančiais šautuvais, staiga sukrunta, patempia negyvus šernus kiek į šalį ir išsirikiuoja priešais juos visi į kompaktišką grupelę, kuri įprastai skirta fotoobjektyvams. Kai yra lavonas (šiuo atveju net du), visuomet atsiranda istorijos pagunda – žvelgiant į patenkintų, prieš fotoaparatą išsišiepusių vyrų veidus būtų nesunku sugalvoti jų biografijas, jų praeitį, kuri visuomet yra prasimanymas, ir varyti juos per laukus, per brūzgynus, per jų tariamą gyvenimą iki šernų, gulinčių nuo kraujo jau pajuodusiame sniege.

Ir tuomet man po truputį ima patikti mano pasakotojas, kuris mėgsta fotografuotis prie negyvo šerno, kurio nėra, bet nėra taip, kad jis net egzistuoja, spoksantis į gandralizdį, kuriame nėra gandrų, tačiau jie vis tiek ten tupi viduržiemy, į musę, kurios nėra, bet galėtų būti arba buvo labiau, nei įmanoma, į krosnį, kurios durelės uždarytos ir kurios iš tiesų taip pat nėra, nes jis sėdi visai kitame mieste, ir po jo langais neauga eglės.

Beje, apie sudegusią leidyklą ir romaną. Man, žmogui, kuriam, kaip ir visiems kitiems, būdingi tie patys smulkūs (net smulkmeniški) norai ką nors turėti, būtų labai gaila, jeigu romanas (ir leidykla, be abejo) iš tiesų būtų sudegęs, o rankraštis paslaptingai dingęs iš kompiuterio atminties. Tačiau menininkui, kuris gali sau leisti su panieka žvelgti į tokius tiesmukus geidulėlius, sudegęs romanas būtų beveik tas pats, kaip ir ispanų konkistadorams Eldoradas arba Skrajojantis olandas. Tokie dalykai kur kas labiau kaitina vaizduotę nei degantys objektai. Deja, rankraščiai nedega, nors leidyklas jie kartais ir padega.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


286. Edmundas Steponaitis2003-01-13 23:21
Rankraštį vertinant krosnyje kalorijminutėmis/kilokalorijvalandomis kai nebeveiks Ignalinos AE

363. Vėmalinis2003-01-17 09:33
Puikus rasinelis ! Nepaprastai patiko. Aciu autoriui ! Nekreipkite demesio i lojancius sunis. Kaip F. Dostojevskis pasake - jei metysi akmenis i kiekviena paklely sutikta lojanti suni, neuzteks laiko nueiti i tiksla.

382. rutele zalioji2003-01-17 15:18
nu siap tai zinutes visokias nesiodavo pasto karveliai, o ne gandrai... Bet siap tai visai nieko parasyta.

383. ta pati rutele2003-01-17 15:21
o jau apie vora tai visai gerai...

385. Gandrų gynėja2003-01-17 15:37
žinutes nešiodavo ir gandrai, bet tai žinutės apie netyčiukus.

35465. IVS2005-06-11 02:46
Na va, čia ir įsikursim, prie krosnies užvertų durelių :)

35466. Kaip aš ieškojau vietos skulptūrai2005-06-11 03:01
Leono Striogos skulptūra "Vilties laivas" po ilgų plaukiojimų pagaliau pasiekė numatytą uostą, kuriame buvo ilgai ir labai laukiamas ir nutūpė ant palangės Miško gatvėje, Upės krante, Ilinojaus valstijoje. Anksčiau buvau numačiusi jam vietą ant komodos, bet ten pernai įsikūrė Karalienė Bona, tad iš pradžių reikėjo laivą visur pamatuoti ir surasti jam jaukią vietą. Norejau pakabinti virs savo lovos, bet tada nemažą laiko dalį matyčiau dugną... Dėjau ant palangės, bet man pasirodė, kad jam reikia tamsaus fono (o buvo 5val. ryto). Ant mikrobanginės žiūrėjosi itin gerai, bet jautėsi blogai. Ant knygų lentynos buvo per ilgas, o ant sukamos knygų lentynos taip pat būtų nusidaužęs aureoles... Tada pavargau ir palikau ant palangės, nes ten geriausiai tilpo. Taip praėjo pirmoji diena. Atėjo vakaras ir aš pamačiau, kaip gerai tas laivas žiurisi vakarėjančio lango fone. Reikalingas tamsesnis fonas atsirado, be to jis nuolat kito. Už lango matosi gyvatvorės krūmų tankumynas, pro kurį įvairiai skverbiasi šviesa - saulėtą dieną vienokia, lietingu oru kitokia, o kartais ir mėnesiena; visa tai aš matau per ta žmonišką-vaikišką-kryžišką burę, kuri man primena, kaip mes visi Kryžių kalne stovėjom... Nuotrauka daryta iš mano lovos - ten mes valgome, klausome operų, žiūrime filmus, diskutuojame apie gyvenimą, Lietuvą, politiką ir kuo gyvensime rytoj, susėdę, kaip tam laive - lovos galuose. Kai atsibosta vaizdas iš vieno galo (o atsibosta retai) - kraustausi į kitą galą ir tada ant sienos matau fotografijas is Kaliningrado srities, o kai guliu ant šono, tai prieš užsimerkiant ir tik pramerkus vieną akį matau Nukryžiuotajį. Pridedu ir jo nuotrauką, nes manau, kad jis originalus, todėl ir apsigyveno pas mane . Jį radom paliktą remontuojamame bute. Mėgstu patogiai įsistaisyti ir skaityti kompe lietuviškus laikraščius, rašyti laiškus arba skaityti popierines knygas. Kai norisi apmąstyti perskaitytą tekstą arba pritrūksta minčių rašomam tekstui - pakeliu akis - o ten - laivas - vis kitoje šviesoje, lyg plauktų minčių tėkmėje... Manau, kad mes gerai sutarsim, nes jau dabar devyni maži žmogiukai šypsosi ir, sustoję vienas ant kito, nori dar daugiau pamatyti gyvenimo...

41320. IVS :)2005-09-04 09:06
Šiandien dangumi pas mane atplaukė mažytis melsvas debesėlis. Su baltom kojytėm ir avinėlio snukučiu. Jis toks mažytis ir skaidrus. Permatomas avinėlis. Jo žvilgsnis tarsi klausia, ar galiu aš čia apsistoti, ar būsiu mylimas? Ach, avinėli! Tu būsi labai labai mylimas, nes ne tik kad esi pats labai mielas, bet taipogi esi toks šiltas šiltas linkėjimas nuo zetos, pačios geriausios pasaulyje zetos.

46850. Solveiga:)2005-11-15 18:52
Pelenus ishsemiau, malku prineshiau, bet taip ir neradau degtuku...

46861. IVS (tamsoje)2005-11-15 21:32
Degtukų išėjo Gintaras Beresnevičius, bet be adreso jis nežino, kur gyvena, ne taip, kaip jo pradinukės:) maniškė, kai buvo pradinukė ir kažką negerai darė, pavadinau ją laukine, o ji visu rimtumu: aš ne laukinė, aš Vilniaus gatvinė!

46866. Solveiga>IVS2005-11-16 00:34
Na ka, tai sedekim abi tamsoje, svarbu,kad butu shilta...

46868. IVS > Solveiga2005-11-16 03:14
Tamsoje galime pasakoti baisias istorijas, kol as nors ateis uždegs šviesą.

46914. Solveiga>IVS2005-11-16 20:37
Kazkai baisiu istoriju nezinau, gal greiciau komishku. Gal pro shali eis koks Buteliu Zmogus..?

46932. IVS2005-11-17 01:13
Vajėėėtau, kaip kraupiai ūkia vėjas židinyje. Susikelkime kojas ant sofkos. Netempk viso dekio į savo pusę! O gal po sofka Kas Nors yra? Ką nors girdi?

46935. IVS (slopiu balsu)2005-11-17 06:19
Papasakosiu Halloweeninę istoriją, kurią girdėjau per radiją. Taigi Radija©.
    Tai atsitiko Napervil`io miestelyje. Visų mergaičių svajonė - mokyklos baigimo šokiai. Beti niekuom nesiskyrė nuo kitų. Ketverius metus ji laukė šitos progos, kai galės apsivilkti prašmatnią suknelę ir suktis šokių urduly. Toji diena artėjo. Negana to, Beti lydėti pasisiūlė futbolo komandos kapitonas! Beti vaikščiojo oru! Tačiau Beti nebuvo turtinga.
    - Nenusimink, galbūt mes dar ką nors sugalvosime, - tarė Beti mama, - juk galime nuvažiuoti į Chicago`s šiaurę, į prabangius rajonus ir pasidairyti padėvėtų rūbų parduotuvėse?
    Beti širdelė dilgčiojo iš nekantrumo, kol sulaukusios šeštadienio jiedvi išbildėjo į Chikagą. Šiek tiek paklaidžiojusios jos surado padėvėtų rubų parduotuvę prabangiame rajone. Šlumšt, šlumšt, šlumšt - stumdė pakabas ir štai ji - Suknelė. Rubino raudona, kraujo spalvos. Trink-dyk, trink-dyk bildėjo traukinys atgal į Napervil`į. Greičiau namo! - spurdėjo Beti. Rodos nekantravo net veidrodis - greičiau, Beti, greičiau! Mama užtraukė užtrauktuką. Suknelė buvo tarsi siūta Beti!
    Ir štai ji, Beti, su futbolo komandos kapitonu už parankės, žengia salės viduriu. Be abejonės, visų žvilgsniai įsmeigti į gražiausiąją porą. Jie šoko. Jie žiūrėjo vienas kitam į akis, juokavo, vėl šoko... Dar prieš vidurnaktį Beti pasijuto pavargus.
    - Aš galiu parvešti tave namo, - pasisūlė jaunuolis.
    - Ačiū, - slipnėjančiu balsu tarė Beti. - Kaip keista... aš tokia laiminga ir tokia pavargus...
    Jaunuolis nuvežė Beti iki jos namų. Jis turėjo nešte nešti Beti iki durų, kur jau stovėjo mama. Beti mama gražiai padėkojo jaunuoliui už rūpestį. Jie paguldė Beti ant lovos ir atsisveikino. Mama, pažiūrėjus į Beti, nutarė nevarginti jos nurenginėdama, tad tik nuavė batelius ir užklojo dekučiu (aš čia verčiu ant vietos ir nežinau, kaip iš tikrųjų lietuviškai vadinasi tas daiktas?).
    Rytą mama vėl užėjo į Beti kambarį. Toji vis dar miegojo. Buvo labai išblyškusi. Mama palietė jos kaktą. Ji nebuvo karšta. Vėsi... Šalta! Dunk-dunk-dunk -- sudunksėjo mamos širdis. Pabandė užčiuopti pulsą, bet iš nervulio negalėjo jo rasti. Sugriebusi telefoną, paskambino kaimynui. Daktarui. Draugas atskubėjo nedelsdamas.
    - Aš labai atsiprašau... pulso nėra. Jūs geriau skambinkite į laidotuvių biurą... Aš labai atsiprašau, aš... man labai gaila... užjaučiu, - paspaudė ranką daktaras.
    - Nesivarginkite darydami skrodimą, - paprašė Beti mama. Man vis tiek, be to, aš neturiu tam pinigų. Atsiprašau.
    Likęs vienas laidotuvių namų savininkas jau norėjo imtis darbo kaip įprastai, tačiau prisiminė motinos žodžius. Beti iš tiesų atrodė dieviškai su taja raudona suknele. Tad jis tik parausvino skruostus.
    Kitą dieną atsisveikinti su Beti susirinko keli giminaičiai ir klasės draugai. Visi gūžčiojo pečiais ir neturėjo ką kits kitam pasakyti. Buvo nejauku ir tiek.
    Laidotuvių namams užsidarius, kaip ir kasdien, atėjo valytoja. Tai buvo neturtinga moteriškė. Ji nubraukė dulkes, pertraukė šluota grindis ir atidarė karstą. Ji visada taip darydavo, jei žinodavo, kad karstas jau nebus atidaromas. Jei rasdavo, ji pasiimdavo brangenybes, kartais net ir drabužius - taip ji prisidurdavo prie atlyginimo.
    - Hm? Ar ne šitą suknelę aš jau ne kartą pridaviau padėvėtų daiktų parduotuvei? Nuostabi suknelė. Šį kartą pasiliksiu ją sau!
    Procesija pajudėjo į kapines. Duobkasiai jau laukė. Jie apjuosė karstą plačiomis juostomis ir burbuliuojant kunigui, pamažu ir atsargiai, stengdamiesi neužkliudyti žemių, pradėjo leisti jį duobėn.
    - Dunk, dunk, dunk - dunksėjo mamos širdis. Ne širdis! Garsas ėjo iš ten! Iš duobės! Iš karsto! - Plaukit! - sušuko ji. Palaukit, aš kažką girdžiu!
    - Ne, ponia. Jums vaidenasi. Beveik visiems taip būna, - švelniai atstūmė ją kunigas.
    - Tai žemės gurvuoliai, ponia - paantrino duobkasiai, - jie visada trinksi. Pardon.
    - Aš girdžiu, lyg drėkstų medžiagą, lyg gremžtų nagais! Sustokite arba aš pulsiu duobėn! Privalote atidaryti karstą! Aš reikalauju! - jau spiegė Beti mama.
    Labai nenoriai, lėtai karstas buvo vėl iškeltas. Ir štai ji - Beti - sėdasi karste. Susispietę žmonės atšlijo.
    - Mama, tu mane išgirdai. Išgirdai mane! Mama!
    Dar tą pačią dieną Beti mama paskambino policijai:
    - Suraskite tą suknelę. Čia kažkas įtartino. Jūs pasidomėkite.
    - Taip, ponia. Surasime, ponia. - Ir policija nuvažiavo į padėvėtų drabužių parduotuvę.
    - Atsimenu. Atsimenu. Būdavo čia tokių suknelių. Kas jas priduodavo? Tokia pilka moteriškė. Palaukite, - nupurto pelenus asaba - pažiūrėsiu, - ir nulenda į dulkėtus užkaborius. Netrukus grįžta šiugždendama kvitu. Štai ir adresas yra!
    Ir policija nuvažiavo į valytojos namus. Duris atidarė senyvas vyriškis. Jo veidas buvo pilkas ir suvargęs.
    - Taaip. Gyveno. Čia. Dar užvakar mes abu buvome restorane, šventėme vestuvių metines. Ji vilkėjo prabangią raudoną suknelę. Viešpatie, kokia ji buvo graži. Tarsi trisdešimt metų niekada neprabėgo. Ji atrodė aštuoniolikos. Mes šokome. Juokavome. Bučiavomės... ji leipo akyse, mirė ant šitų štai rankų, - vyriškis nepajėgė ištiesti drebančių rankų. Jos liko kaboti nežymiai virptelėjusios. Atrodė, kad tarpduryje susmuks ir vyriškis.
    - Kur? Kur ji palaidota? Turime skubėti! Tai suknelė! Turime ją kuo greičiau iškasti.
    - Ne...
    -Taip!
    - Negalima.
    - ?
    - Ji šįryt buvo kremuota.

46966. Solveiga2005-11-17 18:36
Ogogoo, IVS, mano sirdis vos neissoko, kai pamaciau, kiek cia prirasyta! Taip ir isivaizduoju: sedi IVS, palinkusi prie klaviaturos, liezuvis prikastas, o ant kaktos uzkritusi plauku sruoga, kuria vis puciate, nes nera laiko kada prisisegti ar glotniai susitepti kokiu plauku vashku...Tiesa, uzianciu veju nebijau, kas kita butu, jei imtumete pasakoti apie gyvates, vat tada tai jau ragas man - kojas ne tik ant sofos susikelciau...

46967. Solveiga (muistosi)2005-11-17 18:39
Na, mieloji, pasisilinikite, nes mano puseje kazkas duria. Ir tas dekis pilnas dulkiu..apcyy!

47019. Solveiga2005-11-18 00:31
Echs, rangausi i lova, "isielektrinusi" nuo man svetimu zmoniu problemu - net paciai keista...

47022. IVS2005-11-18 06:24
Duria! Matyt adatų prikrito aną vakarą, kai siuvinėjome kryželiu. Papasakokite apie elektrinius žmones :) Kažkada buvau aptikus kažkokią pasaką apie žmones, kuriu galvos buvo kaip lempų gaubtai ir jie šviesdavo, kai būdavo laimingi. O maži lempiukai juokdavosi ir irgi šviesdavo.

47106. nemo2005-11-18 21:46
Labas mergaites:)

47108. IVS2005-11-18 21:54
Siaubas, kaip išgasdinote! Turite degtukų?

47109. nemo2005-11-18 21:56
nee, tik postmodernu ziebtuveli. Norite ka padegti?

47110. IVS2005-11-18 21:57
Dar ne, bet galime užsidegti žvakę. Rūkote?

47111. nemo2005-11-18 22:01
Meciau. Pries metus, du menesius ir viena diena. Bet ziebtuveli islaikiau - dujinei uzdegt, na ir siaip, jei vel pradeciau...

47112. IVS2005-11-18 22:12
Man patiktų kokios nors vitaminų cigaretės, be nikotino, bet kad būtų daug dūmų. Man patinka pūsti dumus. Ar bandėte konstruoti epindokserį?

47114. nemo2005-11-18 22:13
Dar ne. KOmpiuteriniai dalykai nera tie, su kuriais man labai patinka eksperimentuoti. Tai darau tik visiskai prispirtas i kampa:)

47115. IVS2005-11-18 22:19
Ar būsite Italijoje kitų metų rudenį? Bitė apklijavo visus namus itališkais žodžiais. Man belieka, kaip tam Beresnevičiui sakyti, ak, Florencija, ak! Ar toli nuo Florencijos jūsų šakutės ir kojelės?

47117. nemo2005-11-18 22:24
Kalbejome su Bite apie tai. Kita rudeni busiu, o nuo Firenze iki manes su greituoju traukiniu pora valandu kelio. Su letuoju, gal iki 4 istystu. Siu laiku pasaulyje - ranka paduot.

47118. IVS2005-11-18 22:26
"Runkų padūt" - parodė kelią žemaitis. Ėjome gal kokius penkis kilometrus. Iki šiol galvoju, kokio ilgio žemaičių rankos?

47120. nemo2005-11-18 22:36
Prajuokinot:) Siaip prancuzu rankos yra trumputes. Tranzuojant klausdavau kelio ir ar toli. Tai jie susirupinusiais veidais linguodavo galvas ir sakydavo - labai toli, ar turi masina, a, neturi, tada reikia laukt autobuso, taip taip, toli toli. Na, o tas toli pasirodydavo uz kokia 15 minuciu kelio...

47121. nemo2005-11-18 22:38
As zemaitis. Pamenu, atvaziavo draugas is miesto. Mano draugas is kaimo bedzia pirstu i priesais tolimais dunksancia kalva ir pareiskia, kad ten eisim. O draugui is miesto nusistebejus, kad nearti mano draugas is kaimo nustebes pakraipe galva - "nu jok arti visaaaa"...

47123. i2005-11-18 22:44
Aš taip pat esu truputį žemaitė. Mamos visa giminė nuo Krąžių. Prie Kražantės praleisdavau vasaras. Atvažiuodavau, kaip į užsienį :) Miesčionka mane vadindavo, o kai grįždavau į Kauną - kaimietka šaukdavo. Ir dabar nekitaip :) Amerikoje lietuvė, Lietuvoje amerikonka :) Oi, spirgai dega!

47124. nemo2005-11-18 22:49
Bjauru gyvent ne namuose. Turiu galvoje ne tik 4 sienas. Bet dar blogiau, kai namuose palieka bjauriau, nei ne namuose.

47125. nemo2005-11-18 22:50
Jusu mailas yra talpus? Galima siusti dainas?

47126. IVS2005-11-18 22:52
O galite siųsti dainų linkus?

47127. nemo2005-11-18 22:58
Nea, dainos yra mano kompiuteryje. pasiusiu jums kvietima i google mail. atsidarysite per pora minuciu. Puikus mailas dainoms kaupti:)

47128. IVS2005-11-18 23:18
Matote, bėda ne talpume, bėda mano interneto speede. Teko rinktis tarp greito neto ir baseino. Pasirinkau baseiną.

47129. Zemaite Solveiga:)2005-11-18 23:29
Rukaaaliai smirdaaliai..:P

47130. nemo2005-11-18 23:30
Aisku. Nors nezinau kiek tai reiksminga. Man jau karta ikrovus, jus palyginant greitai turetumete nusikrauti, nepaisant neto greicio. Maziau, kaip 56 kb/s juk nera?

47131. nemo>solveigai2005-11-18 23:31
kartais man toks ispudis, kad visi lietuviai is zemaitijos, pilnai ar dalinai...

47132. Solveiga>nemo :-( 2005-11-18 23:41
Neisivaizduoju kodel jums taip atrodo...

47133. Solveiga2005-11-18 23:42
Tas veidas, tai jau ryshkiai ne mano..:)

47134. nemo2005-11-18 23:44
Kuris cia veidas?

47135. to nemo2005-11-18 23:47
47132 geltona galvyte - kazka netycia paspaudziau

47136. nemo2005-11-18 23:51
Supratau. kaip but gerai parukyt, kodel as meciau...ka daro tie mokslininkai, kodel nesukuria cigaretes be nikotino ir dervu?

47137. nemo2005-11-19 00:08
tai kaip jau ir viskas. Griunu i lova. Ederlezi.

47138. Solveiga>IVS2005-11-19 00:10
Siuvinejome kryzeliu??? Na jau ne, ash greiciau kapojau malkas, shlaviau grindis, skutau bulves, angliuku pieshiau ant sienos, grojau lupine armonikele, shokinejau "klase" ir dar daug ka galejau - tik ne siuvineti, ne megzti ir ne siuti..:) ..:) O istorijos apie zmones su lemputinemis galvomis nezinau. Zinau, tik apie "ielektrintus" zmones, bet cia nieko idomaus ir linksmo...

47139. IVS2005-11-19 00:34
Ar nustosi tu suktis, kaip sukutis? Siuvinėti ir aš tik tiek, kiek mokykloj būtinai liepė. Megsti mokėjau, bet kad būčiau labai mėgus - nepasakyčiau. Dabar va pamėgau baseiną. Gal net pavirsiu žuvele. Žuvele žemaituke. Pasirašinėsiu tada žž. Nemo galvos, kad vaidinu mašinėlę, nes ką kitą gali galvoti berniukai? Papasakokite apie įelektrintus žmones. Aš kartais negaliu nei susišukuoti, nei prisiliesti prie bet ko - net kibirkščiuoja. Ar tai reiškia, kad galėčiau gaminti nuoosavą elektros energiją? Kaip tas asiliukas, kur prisivalgė lempučių, nes norėjo būti troleibusas? Nu papsakokit! Nu?

47142. nemo2005-11-19 08:01
Atsikeliau!

47143. IVS2005-11-19 08:25
Eisit dabar į koplyčią pamiegot?

47146. Solveiga>IVS2005-11-19 17:35
Oi, IVSe, oi,mieloji! Kai pastaraji karta atsikvepiau ir ishklojau kas ant seiles, tai pati zinote - teko prashyti, kad el. redakcija shi bei ta panaikintu. Ir shiaip, na ka ash galiu pasakyti? Gal tik tiek,jog mano suvokimu "isielektrine" zmones nieko bendro neturi su kibirkshciojanciais plaukais ar lekianciomis is akiu ziezirbomis (ir tai, kad jus tai puikiai zinote pati:)) Ir nereikia privalgyti jokiu lempuciu. Paprasciausiai buna momentu, kai per daug i save sugeri neigiamu arba teigiamu emociju ir jos kazkaip ima nebesutilpti, tuo sukeldamos vidini drebuli. Blogiausia, kai nutinka taip, jog kazkuriuo metu, nespejus "ishsikresti", ant virshau gauname dar doze. Vat tada gali ka netycia ir nutrenkti. Ir nebutinai, jog tai galbut buvo visai niekuo detas zmogus - tiesiog kartais taip nutinka. Tiesa,pamacius, jog kyla pavojus trumpam sujungimui, galima uzdaryti visas langines, i kazkokia neutralia vieta nuvesti izeminima, ant duru uzdeti zenkla su uzrashu "atsargiai - aukshta itampa" ir tunoti sau tam tikra laika...Ir, jeigu aplinkiniai, musu "nepamato" - viskas praeina ir vel viskas gerai. Bet zinote, buna gi tokiu, kurie zut but uzsimano brazdintis aplink tavo erdve. Tokiais atvejai gerai, jei neuzlipa ant atviro elektros laido, o jei uz...naa tada visaip gali nutikti. Beje, mano namuose rastumete tik vienas shukas, bet ir tos smarkiai apgrauztos shuns - vadinasi nenudojamos..:) Va,prashom - kazka parashiau.

47147. nemo2005-11-19 18:11
va, darbo diena baigesi. Einu samoningai ir tyciskai pirkt vyno butelio...

47149. Solveiga>nemo2005-11-19 20:36
Tradicishkai..

47150. Solveiga2005-11-19 20:38
O as sunkiai porivalgiau, tad mielai ishgerciau kokia stiklinele alaus, gal kokio Shvyturio Ekstra.

47156. IVS :)2005-11-20 06:38
Fainai parašėte :) Patiko idėja įvesti įžeminimą, o ant durų prikabinti lentutę "Aukšta įtampa - pašaliniams įeiti draudžiama". Būtu dar gerai, kad diagnozavus "pavojingai aukštą įtampą" galima būtų gauti biuletenį ir neiti į darbą. O naminykščiai nsimaišytų po kojomis ir tik vykdytų visus nurodymus: atnešk atsigerti, uždaryk langą, išnešk šiukšles, pritildyk radiją, gesink šviesą, paskaityk man pasaką, padainuok dainelę, man šalta,o dabar per karšta, noriu apelsino, ne, geriau manų košės su cinamonu ir cukrumu, užbarstyk kvadratukais arba geriau mandala... ir taip kokią savaitę. Paskui jau vėl galėtum būti kantrus, atidus, švelnus, supratingas iki sekančio elektros potvynio.

47157. Solveiga2005-11-20 11:57
Labas:)

47163. pati sau elektrinė2005-11-20 21:01
ku-kū, kaip laikosi penkiametis? O yra ir kitokiųmečių?

47164. Solveiga:)2005-11-20 21:06
ku-kū, ku-kū..! Yra.

47165. Solveiga2005-11-20 21:22
Vakar priesh miega skaiciau pasaka apie piktaja pamote. Pasakos pabaigoje mishko medziai pamote sudraske gabalais. Mazelis atsiduso ir pasake: vajeej, kaip gaila man tos pamotes ir kaip negrazu skriausti mergaites. Tai dabar susimasciau - ar skaityti daugiau tokiu pasaku ar tokiu visai nebeskaityti. O deshimtmetis irgi mielai paklauso. Deja pats skaityti tingi, o ta Karlsona juk butent jam pirkau.

47166. nemo2005-11-20 21:39
Aisku, kad reikia skaityti. Pasakos, kaip ir zaidimai - atspindi kai kuriuos realybes aspektus. Kartais nemalonius.

47167. nemo2005-11-20 21:44
na ir nusiplukiau. Visa vakaryksti vyna isvaiksciojau siandien. Net pakinkliai dreba.

47168. Solveiga>nemo2005-11-20 21:55
hei, nemo, ir ash shi vakara kazkokio vynelio nusipirkau, bet kol parsineshiau praejo noras - pasidejau kitam vakarui.

47169. nemo2005-11-20 22:11
O prie socios vakarienes isgeriau taure vakarykscio ir dabar, kazkokiai fiziologines kilmes pilvo laimei bei ramybei uzpildzius visas egzistencialistines skausmo prarajas, eisiu jau i stipriai uzmerktu akiu kluba sokti ir dainuot per visa nakti..

Post Scriptum: jei praejo noras isgert vyno, reiskia nebuvo is tikro atejes:)

47171. elektrinė undinė su gėlėta maudymke2005-11-21 02:05
Nu koks gudrūnas tas penkiametis! Skaitykite, būtinai skaitykite. Aš irgi taip įpratau skaityti: mama vis skaitydavo vakarais, o paskui tampyk už padalkų kiek nori, sako "Pati skaityk" Arba dar geriau - išeina būdavo į darbą visai dienai ir nėr kas skaito. Knygučių yra, paveikslėliai gražūs, tekstus mokėjau mintinai, tai ir išmokau netyčia pati skaityti. Iš pradžių budavo taip: parašyta vir-vė, o aš vedu pirštu ir skaitau: šniū-ras.

     O dabar nutariau žmoniškai save pamaloninti. Įsirašiau į tokį klubą, panašų į "Undinę" Kaune. Kaip kurmis skaitliukus pasiėmus skaičiavau: puse grudo per diena, 365 dienos..., vienkartinis nario mokestis, paskui mėnesinis mokestis + maudomukas minus (nauda + sveikata) dauginti iš malonumo = verta! Tai dabar esu labai laiminga, nes ten ir dušai ir sauna ir garinė ir mini baseiniukas su srovėm ir du dideli baseinai: viename vanduo šiltas, kaip arbata, kitame, atseit, šaltas, bet Baltijos jūra retai kada iki tokio "šalčio" sušyla. Dušuose "valdiškas" muilas, šampūnas ir kūno losjonas, paskui gali plaukus džiovinti rankiniu džiovintuvu ar "sėdėti po puodu" kaip kirpykloje. Dar yra visokių ten sportavimo prietaisų ir krūva papildomai mokamų paslaugų: masažai, plaukymo, nardymo pamokos, yra net palaikymo grupė išsiskyrusiems, nu vienžo. Dar visko neišnagrinėjau. Galvojau taip tik būtų smagu paplaukioti po darbo, o jaučiuosi dabar kaip visą maišą dovanų gavus. Tai toks visas laisvalaikio sveikatingumo centras šeimoms. Galima ir vienišiams, bet tuos prižiūri. Šiandien norėjau į tą šiltą baseiną, tai sako ne, dabar čia šeimyninis plaukiojimas, reikia turėti su savim pasiėmus bent vieną šeimos narį. Vos nesukvykiau, tik prunkštelėjau, kaip koks ruonis. Saugo čia tas šeimas ypatingai. Neduokdie, kokia ar koks ims ir "atmuš" kokį tėtį/mamą, kuris sau ramiai, kaip koks delfinas su delfiniuku plaukinėja, o čia tik priplaukia vieniša undinėlė ar vandenis... Negalima! Eikit vienišiai į dušą ar į šaltą baseiną, ar po galais - čia dabar Šeimyninis plaukiojimas :) O kai būna "Atviras plaukiojimas" (Open swimming) - tai tada tik pliumt, pliumt, kaip skujukai į vandenį tokie putlūs vyriškiai, kaip jūros arkliukai tik pakraščiais kabo ir apkūnias nereides akimis glosto. Bet šiaip tai žmonių vakarais, kai aš einu, mažai, tik aptarnaujantis personalas, tai gerai įkaitus turiu neužsimiršti, kad ne mano čia pilis ir ne aš čia karalienė.

47192. Solveiga>nemo2005-11-21 17:27
O "vakarykshtis" - to paties pavadinimo kitas butelis ar likutis? O jei likutis, tai ar jis nepraranda savo skoniniu savybiu? O uzkimshote kamshciu ar kokiu susukto popieriaus gabalu? O gal uzdengete mazyte lekshtute - kad nenuduktu, zinoma..? Ir koki vyna labiau megstate - balta ar raudona? O gal rozini? (Pavadinimu galite nerashyti, nes jie man nieko nepasakys).O ash einu kepti pyrago.:)

47200. Solveiga>IVS:)2005-11-21 18:22
Truputi jums pavydziu. Bet su tuo sheimyniniu plaukiojimu tai ne labai man aishku, nors kai pagalvoji - tie amerikonai tiesiog pamishe del visokiu ten priekabiavimu, tai ka gali zinoti...O dar neaishku paliko - ka tie vyrishkiai tame baseine veikia? Sprendziant ish putlumo, tai ne plaukioja, o tik akimis darbuojasi. Kas yra skujukai?

47207. IVS2005-11-21 21:47
Skujus tai, manrods, konkorėžis latviškai. Tokie vyrai, kaip kapitonas nemo, tai užsimaukšlina kepuruką, pasibalnoja akiniais ir tik tūdy-siūdy-tūdy-siūdy toks tamsus, kaip ryklio šešėlis po tą "šaltąjį" baseiną. Nu visai kaip Klaipdėdos delfinariume, o "šiltajame" baseine, kuri dažnai buna rezervuotas "Šeimyniniam plaukiojimui" ir nėra suliniuotas, renkasi tokios šiškos ir skujukai, kurie tik plūduriuoja negiliajame gale, nes gilus galas 11 pėdų ir skirtas nardymui, bet kai ne nardytojams skirtas laikas, tai tokios bailios undinės su gėlėtais maudomukais įsidrąsina perplaukti, nors tik šiemet plaukti išmoko :)
Šeima, matote, Amerikoje yra valstybės saugoma institucija, kaip koks valstybės saugomas architektūros paminklas ir visada labai paprėžiama, kas skirta šeimai. Pvz., reklamuoja automobilį, tai kas jūs manote yra svarbu? Kiek vaikų telpa, kiek vaikiškų kėdučių mažyliams, ar yra TV multikams žiūrėti, ar saugūs vaikai smūgio ar staigaus stabdymo metu, kiek bagažinėje telpa kamuolių, palapinių, ratukinių pačiužų ir viso kito, ką reikia pasiimti keliaujant su šeima ir t.t. Amerikoje gyvenant ima rodytis, kad jei nesukūrei šeimos, tai esi kažkoks nepilnavertis pilietis. Tuo tarpu vienišos mamos statusas gana aukštas. Na, vienišų tėčių dar nedaug, tai jų kol kas nesigirdi, nors mačiau ne vieną advokato reklama tėčiams, kurie nori prisiteisti vaikus sau, nes iki šiol manyta, kad jie automatiškai lieka motinai.

47217. nemo2005-11-22 01:07
Solveiga, ten buvo likusi taure vyno is "seno" butelio, kuris nakti praleido uzkimstas kamsciu. Neatrodo, kad butu prarades savybes nuo to, bet tiesa ir tai, kad tu savybiu per daug ir neturejo. Paprastas normalus vynelis.

Idomiai su tais baseinais...Keista ta salis, Amerika. Is jos plusta aibes visokiu vulgarybiu, kartais jaunimas pasileides per visus galus (tiesiogine prasme), bet is kitos puses - kartais tai tokia puritoniska salis, palaikanti tikrai konservatoriskas vertybes, kad ne su jokiais europieciais nesulyginsi..

47218. nemo2005-11-22 01:07
Ir kas cia nesuveike?

47219. nemo2005-11-22 01:08
Supratau:)

47220. nemo2005-11-22 01:08
Pasirodo - ne..., o dabar?

47221. nemo2005-11-22 01:10
Na, jau nebezinau .........Ka daryt?

47222. nemo2005-11-22 01:10
va:)

47223. IVS :)2005-11-22 01:57
Amerika didelė. Joje yra visko: gero ir blogo. Kad ir ką pasakysi apie Ameriką - bus teisybė :)

47377. Solveiga2005-11-23 17:57
Tai va. Mane nuolat persekoja keistas keisto nerimo jausmas. Ne, ne - nemanau, jog cia tas nerimas, kuris yra vienas ish depresijos pozymiu. Cia kazkoks kitoks ir jis ypac ishlenda, kai tenka bent pusdieniui pakeisti aplinka: eidama gatve nuolat mastau, ar turiu pinigine, ar nepalikau pirhstiniu, ar nesu i ka isisedusi (ta prasme ishsitepusi).Darbe neapleidzia mintis, jog kazkam esu skolinga 2Lt,kad pamirshau pristatyti koki dokumenta ir t.t. Ir ka tai reishkia? Mm?

47382. Solveiga2005-11-23 18:58
Siandien, po seminaro turejau keleta valandu laisvo laiko, tad pasivaikshciojau po parduotuves. Uzejau i viena tokia parduotuvele, kur galima nusipirkti ivairiu graziu dalyku dovanoms, bet jie labai brangus. Kilojau ivairius mielus daiktus, varciau rankose, dziaugiausi ir tada pamasciau - jei tureciau uztektinai pinigu, ka ishsirinkciau, ko noreciau, kas man butu miela shirdziai? Ogi nezinau! Tada atejo keista mintis - tureciau pinigu ir nezinociau ka su jais daryti. Tai dabar ir nebezinau - dziaugtis ar liudeti?:)

47458. nemo>Solveigai2005-11-24 01:09
Eiti i pigias parduotuves:)

47512. Solveiga>nemo2005-11-24 17:09
Va vaaa - prabilo vyyras!:) Dar kaip tik buvo kilusi mintis, kad apie pinigus, kaip ir apie jausmus, geriau vieshai nekalbeti. Zalia ruta! Bene parshyta: nuejo moterishke i prabangia parduotuve ir uzdepresavo, nes negali nusipirkti kokio blizgucio? Juk ne tame shuo pakastas!:?))

47540. IVS :)2005-11-24 22:18
Džiaugtis, nes tai kas miela širdžiai nepriklauso katergorijai "perkama-parduodama". Mane irgi apima depresūcha parduotuvėse, nes aš NIEKO jose nenoriu. T.y. kartais supavydžiu tiems žmonėms, daugybei žmonių, kurie gali save pradžiuginti nusipirkdami niekniekį arba brangenybę. Mano niekniekiai ir brangenybės - kažkokia sunkiai nusakoma substancija. Pavyzdžiu mane apima tikras pasitenkinimas, kai vartau junkmail`o žurnalus ir garsiai dainuoju: neeegražu, nesąąąąmonė, neeenoriu. Viokiom melodijom išraitau, kiekvieną puslapį apdainuoju, visą žurnalą perverčiu ir lieku labai patenkinta. Bet taip darau, kai manau, kad niekas nemato ir negirdi, nes dainuoti tai aš nemoku. Gal iš čia ir tas malonumas. Juk dainuoti labai malonu.

47541. IVS :)2005-11-24 23:35
O nerimas, kad palikau įjungtą dujinę ar neužrakinau durų irgi velkasi iš paskos, kartais net visą dieną. Tada sau sakau: nedurniuok! Kartais net garsiai sau pasakau: išjungiau dujinę du kartus, žiūrėk, matai - rakinu duris, nepamiršk! Padeda. Atsimenu mamą. Vaikystėje žinojau, kad mama "jau tikrai išėjo", kai išėjo antrą kartą, nes visada grįždavo, ko nors patikrinti ar pasiimti.

47639. Solveiga2005-11-25 17:56
Echs...shi vakara esu labai gera, labai atvira, labai melancholishka, labai labai...Nesakysiu kodel, nes labai jau banalu..:)

47659. nemo>solveigai2005-11-26 00:40
Ijunge sildyma:)

47660. ir dar2005-11-26 00:42
kodel kiekviena gera patarima reikia devalvuot iki "vyriskos mastysenos" teiginiu klases?:)

47697. Solveiga>nemo2005-11-26 22:43
O kas taip negerai daro?:) (Pavyzdziu kaip ash reaguoju i "gerus patarimus" neminesime). Bet ish patirties zinau, kad apie moteru vaikshciojima po parduotuves, vyrai turi gana "vyrishka" nuomone, turbut todel cia ishlindo tas ishsireishkimas "prabilo vyyras".. O gal mano mastysena grynai moooterishka..?:))

47701. nemo2005-11-26 23:05
Paskutinis variantas (apie mooooteriska mastysena) teisingas. Is inercijos man uzklijavote visai netinkancia etikete. Dievinu parduotuves!

47708. Solveiga2005-11-26 23:25
Jie kada klijavau jums kokia etikete, tai tik ne shita.

47718. nemo2005-11-27 00:44
Achs tai apklijavote....:)

47720. Solveiga2005-11-27 00:54
Achs... Cia buvo klausimas?

47724. nemo2005-11-27 05:03
Cia buvo tvirtinimas linksmai grasinanciu tonu:)

47729. Solveiga>nemo2005-11-27 14:07
Naa kazi ar tvirtinimams buvo aishkus pagrindas, bet "linksmai gasdinantys tonai" mane kazkuo traukia..:)

47732. nemo2005-11-27 15:41
Priesinkites tai traukai, nes jei kas pernelyg priarteja - ta ciumpu uz gerkles. senas kapitoniskas iprotis:)

47733. ish aptrunyjusio, apmirkusio, apdegusio dienorascio...2005-11-27 16:22
...viena diena horizonte pamaciau kazka judancio... griebiau tam padarui uz vietos, kur turetu buti gerkle (senas kapitonishkas iprotis)ir, prisitempes arciau prie savo apshepusio veido, gresmingai subaubiau "bu!"...neishsigando...gal reiktu gerai papurtyti ar pririshti zemyn galva ant laivo stiebo?...po shimts pypkiu...ipilkit romo(gal geriau galvosis)!... o kol galvosiu... igrusiu ash ji i backa - tegu pabuna...

47785. Solveiga>IVS2005-11-28 14:03
Kur dingote? Skraidote, ziezulaujate? Negi man vienai teks krosni kurenti? Tai bent durimis patrankykite, nes kazkaip nejauku darosi. O dar nemo cia gresmingomis uzuominomis svaidosi..brrr...Nepalikiteee!

47995. bb bliūde2005-11-30 07:11
Plaukioju bliūde. Mat, pasigyriau vienai tokiai šatėnei, kad einu į baseiną, tai toji ir tarė visai be pavydo: "Aš tai vienam bliūde su kitom bobom neplaukiočiau ir dar ta chliorkė..." Būčiau kad supykus! Bet pasakyta taip vaizdingai, kad nesijuokti negaliu, o juoktis ir pykti, pati suprantate, nelabai išeina.

O jūs ką? Neprikišote nagučių prie nemo apsinuodijimo? Saviginos tikslais, suprantu :)

48247. Solveiga (springsta ish pasiutimo)>IVS2005-12-02 17:13
Gal tos chlorkes jums visai galva susuko ar kaip kitaip pakenke??? Daryti shitokias prielaidas! Ash...ash...ash net muses nenuskriausciau, o ka jau kalbet apie vyyyra!:)

48260. Ups!:)2005-12-02 19:55
48247 skirtas bb..

48279. bb IVS2005-12-02 23:14
Tai jau ir pasierzinti negalima?

48283. Sol>bbIVS2005-12-02 23:46
Visada...galima (ir dazniau, prashyciau).:))

48285. IVS2005-12-02 23:55
Išeinu su Reikalais, bet ne į kairę. Įmeskite kokią pliuską, kai pareisiu, kad butų šilta.

48287. >IVS2005-12-03 00:06
Nepaslyskite..

48289. nemo2005-12-03 00:51
Kuriam, kuriam ta ugnele...:) Tureciau medine koja, tai ir ta imesciau, bet sekme musiuose ir sugebejimas laiku pabegti nuo stipresnio priesininko dar nesuteike progos tos kojos isitaisyti:)

48311. Sol>nemo2005-12-03 20:06
Pabarbenkite i medi..:)

48682. Solveiga:)2005-12-10 19:39
Gal reiktu nushluostyti dulkes ar ka...?

54819. sol2006-04-03 21:23
hmm...

54820. ivs2006-04-03 21:36
hm-hmm

54874. sol2006-04-04 23:29
Oi!:)) Maniau, kad cia jau niekas nesilanko. Uchss - net linksmiau pasidare, tik nesu isitikinusi, ar zinau del ko.:)

54879. ivs2006-04-05 02:25
Ar tai svarbu?

55874. sol2006-05-02 20:48
Užėjau

55886. ivs :)2006-05-03 07:14
Ko taip nedrąsiai? Užeikit, sėskit, papasakokit, kaip gyvenate? Paskutinį kartą buvote užėjus per pūgą, su slidėmis :)

56266. sol>ivs2006-05-09 23:55
Ir vel uzejau, bet vis kazko nesikalba.Bet uztad labai dziaugiuosi jus cia radusi,o gal cia visi "eina kiaurai"? Na, nesvarbu. Tikiuosi uzeiti kada ilgelesniam laikui. Iki.:)

56268. ivs > sol2006-05-10 03:43
Ne. Visi "neina kiaurai", nes, kaip įtariu, nedaug kas naudojas programa Outlook culture.lt žinutėms=komentarams sekti. Visiškai slapta irgi nėra. Panašiai, kaip po balkonu ar jazmino krūmu :) Geros vasaros, jeigu negreit užeisite :)

67472. Už sklendės užkištas raštelis2006-11-11 13:25
Buvau. Manau vakare galėtume issikepti pyrago. Siūlau receptą: lygiomis dalimis nuoširdumo ir įsiklausymo, po žiupsnelį juoko ir liūdesio, pagal skonį drąsaus ir provokuojančio atvirumo... sol.

67485. ivs2006-11-11 19:09
Raštelį užkišau už miestės katinų namelio ir vasi durų. Vasi tai pačios pirmos po kaire. Raktas kaip visada - arba duryse, arba po kilimėliu. Bet tos žabalos, net abrės apšviestos, kelio gali nerasti. Jau greičiau abrės sulauksim.

67491. ivs2006-11-11 19:45
Zetai tai net nesiunčiau raštelio. Ana turi lietsargį su papūgos galva vietoj rankenos ir viską žino, nes taip gimė.

67495. sol2006-11-11 23:16
Niuuuu, tai kur kompanija, kur zvakes ir vynas?

67498. ivs2006-11-12 06:24
Kompanija... kam ta kompanija. Mane apėmė Liudnumas be Priežasties. Ir nereikia man jokios kompanijos. Norisi su visais atsipažinti atgal. Susiriesti į kamuoliuką ir nebūti. Visai. Net po kaldra. Jums taip nebūna?

67507. sol>ivs2006-11-12 14:38
Vakar buvau sveciuose, tokiame mergaiciu vakarelyje. Juokiausi, kitos irgi juokesi is mano samoju, nors man jie ir ne tokie juokingi ir siaip retai kada juokiuosi "is dusios". Tai vat ir cia norejosi kazko, bet viskas gerai... Na, o del to nekviesto Liudesio... Buna, o kaip nebus, nors pries keleta metu buciau isdidziai pareiskusi, kad man nera kada liudeti.:)Priesingai dar pasakysiu - neturiu vietos, kur galeciau, kad ir po anklode sleptis. O jums patarciau pabendrauti su tuo Liudnumu, drauge isgerti arbatos, paklausyti "tinkamos" muzikos. Trumpiau tariant apsimeskite, kad jo laukete, priimkite.:) O tada galbut net nustebsite supratusi,jog kartais Liudesys buna ir visai nieko. Tik neuzlaikykite per ilgai - sakykit "apgailestauju, taciau ilgiau su jumis buti nebegaliu - reikalai". O ash jusu cia lauksiu ir nuobodziausiu.:) Beje, man atrodo, kad Liudesio be Priezasties nebuna, tik mes taip norime save itikinti, mazdaug man viskas gerai, as TURIU buti "tvarkinga", reikalinga, ismintinga, darbinga, mandagi ir etc. Kodel norime? Nezinau. Gal atrodo, kad taip, patogiau, ypac aplinkiniams...Bet ar MUMS tikrai sito reikia, ar visada reikia buti "patogiam"...:/

67549. ivs2006-11-12 22:00
Miestė bijo parulskio. Ja jos mielas prigąsdino. Sakė, motin, dar kartą bandysi ten eiti - visus adresus ištrinsiu, kelio namo nerasi.

67552. ivs2006-11-12 22:51
Sol? A, sol? Jeigu tupite po lova, tai ir tupėkite. Neišlįskite, nes tuoj, sakė, ateis mieste ir kad duos mums, kad duos. Be pasigailėjimo. Bet, matyt, dar reikia palaukti, kol jos mielas užmigs. Ir katinai katinų namelyje.
Mano lova sulužo. Jau pasitaisiau. Vakar suraišiojau skautiškais mazgais, bet šnipštas. Tai šiandien atsukau visus varžtus ir apsukau lovos karkasą, kad sulužusioji dalis būtų ten, kur mažiausiai spaudimo. Tai dabar vėl kaip nauja. Turėsiu, kur sleptis.

67553. tas kas reikia2006-11-12 23:10
tai jau nebe dezuteje miegat. lovas lauzote.

67558. sol2006-11-13 00:51
Jei tupeciau, tai tik ant palanges, kaip vaikysteje. Nu niekur nera ramios vietos - nei namie, nei zydryneje. abre su mieste cia padare meskos paslauga, tad tiesiog jauciu aplinkui tamsoje zybsincias akutes - tu, kuriu cia visai nereikia. Siek tiek gaila. Gerai, kad lova susitaisete, gerai, kad uzejote...

67560. ivs > sol 2006-11-13 01:01
Tas, kas reikia - mieste. Nebijokite. Bet jeigiu norite, eikite, kur akys mato, kojos neša - aš jus surasiu.

67638. sol2006-11-13 21:30
Ir kodel jus, ivs, nesate vyras, kuris butent taip man ir pasakytu - "eik, kur akys mato, kojos nesa - as tave surasiu".:)

67639. ivs2006-11-13 21:42
:) Turbūt yra tokių vyrų, kurie moka pasakyti paprasčiausius dalykus. Nu, reik tikėtis.

67642. sol2006-11-13 22:51
Kai moteris taip pasako irgi gerai.

71396. sol2006-12-26 01:12
Paliksiu sypsena - gal kam prireiks.:)

71397. ivs2006-12-26 01:22
Kam reikia rado, pasiėmė ir nė šuo nesulos.

71630. sol2006-12-29 00:14
Uzejau kazko pasiimti ir uzsilikau - perskaiciau viska nuo pradzios iki galo apie ka kalbejome. Malonu buvo skaityti... Tik vienoje vietoje kazkas dilgtelejo.. apie penkiameti ir desimtmeti. Gal todel, kad dabar yra jau beveik septynmetis ir dvylikametis...kaip eina laikas...:/

71631. ivs2006-12-29 00:54
Taip... ir keista... jei nebūtų užrašyta, galvočiau, kad sapnavau.

78766. sol2007-03-26 14:35
Linkejimai...:)

78797. ivs2007-03-26 19:42
Ačiū. Pastarosiomis dienomis vis dažniau pagalvodavau, ar sol dar pažiūri viena akim, ar yra? Norėjau ir čia užeiti, bet patingėjau ir pasiteisnau, tipo, ai, sol, turbūt, nebeužeina. Tad tegul lieka telapatija...:)

89713. sol2007-07-13 22:44
Viena sekunde pamaniau, kad mie "tradicine vitele" bus cia. O kai eilini karta uzejau, supratau, kad cia tik musu, ivs, vietele, nors manau, kad jus tu vieteliu turit ne viena.:)

89720. ivs2007-07-14 02:16
ne. tik sita viena. su mie susirasinejame asmeniskai, tpsknt ;)

Rodoma versija 180 iš 204 
13:25:00 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba