ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-03-26 nr. 982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Visi laiškai – žirafos (2) • VYTAUTAS KINČINAITIS. TvermėPETER ROLLINS. Paskutinė vakarienėMINDAUGAS NASTARAVIČIUS. šviesa dėmėtų akių (1) • AUGUSTINAS DAINYS. Ars poeticaSu filosofu ALGIU MICKŪNU kalbasi Virginija Tamošiūnaitė. Kai šokteli žuvis aukštynAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Vytautas ir Nijolė, arba Keistas diptichas (3) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motinaŠARŪNAS KERŠYS. Permatomas berniukas ir teismasODETA VILKIŠIŪTĖ. La BeautéGINTARAS BLEIZGYS. eilėraščiai iš jonos dienoraščioSu amerikiečių antropologu prof. DANIELIU E. LIEBERMANU kalbasi Marcinas Rotkiewiczius. Uždusęs Homo sapiens (1) • DAINA OPOLSKAITĖ. Ex libris su atlapota apykakle-rž-. Ar nepavėluota su naujadaru?-lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbąPRANAS GERVENIS. Po devynių dešimtmečių grįžtanti Vydūno išmintisJONAS KIRILIAUSKAS. Laikrodis be rodykliųVYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS. Meilės namai (1) • Galbūt paskutiniai laiškai (980) •

eilėraščiai iš jonos dienoraščio

GINTARAS BLEIZGYS

[skaityti komentarus]


                filologiją universitete baigiau
                maždaug prieš penkiolika metų



                orūs penkiolika metų su rinktiniais
                lietuvos poetais, buvo labai
                gera skaityti išeiti iš savo gyvenimo

                kur jis yra kuris yra mano kur
                išeinu kuriam gyvenime jie rašo
                plauko poezija kuriam mano gyvenime

                gyvenimas darbe gyvenimas namuose
                gyvenimas poezijoje gyvenimas su
                poetais gyvenimas anapus – katė

                negalėtų su manimi varžytis žmogus
                gyvenimų turi daugiau negu devynios katės
                penkiolika šunų tūkstantis rupūžių

                esu daugybė knygų kurių net nespėjau
                perskaityti kaip ir metų kurių negyvenau
                kaip genų kurie atėjo į mane iš tūkstantmečio

                kaip anapus esu kuris atėjo į mane daugybė
                žolių, vanduo visokie kableliai iš nesuprantamos
                sintaksės, orūs penkiolika metų be jokios

                poezijos, nardymas, dusulys
                žodžių nereikėjo rinkti, dusdamas
                žmogus rėkia, nutyla, paskui vėl visaip kriokia

                2010.III.8





                jiems nepatiks mano eilėraščiai pra
                šau neskaityti kuriems nerašau gal
                man pačiam jų reikia gal tokios
                kopėčios iš duobės į gyvenimą

                sako gal aš lipau į gyvenimą kam
                gi reikėtų to gyvenimo tokio svetimo
                iš eilinių žodžių eilinės rikiuotės
                prie apkaso kur nors su iššaudomais

                žydais arba lietuvos partizanais kokie
                skambūs žodžiai kokios kaukės koks
                paprastas eilinis koks pilkas kuris
                numirs niekuo neišsiskirdamas nes

                jokio nebuvo išskirtinumo nė vienas
                iš milijardų neišsiskyrė jie mirė visi
                vienodai – pažiūrėk kokios kvailos
                visos šio eilėraščio eilučių pabaigos

                kuris netiki kuriam nepatiks kuriam
                tikrai neturėtų būti svarbu mylimiausiasis
                atsigręžk už tavęs stovi tavo pabaiga
                t. y. nieko visiškai nieko išskirtino

                2010.III.9





                bet vis tiek suteik kokią nors formą
                savo eilėraščiams kokį nors ryšį juk
                negalima rašyti be jokio ryšio be
                aiškiai apčiuopiamo be poezijos ne

                jaugi vienintelis tavo eilėraščio ryšys
                yra paties savęs kalbinimas – su kuo
                tu čia kalbiesi šį vakarą kokį balsą
                nori ištraukti kiek turi balsų lie

                žuviai manyje ugnies ir laiko choras
                nesustojantis be jokios užuojautos
                jie mane drasko be jokios formos
                monologai nepaliaujantys, polilogai

                2010.III.9





                paskui aš eisiu paskui troleibusą
                tai bus maždaug prieš penkiolika metų
                artės pavasaris bus beveik vidurnaktis
                beveik visiška tuštuma paskui

                penkiolika metų kaip viena diena kaip
                vienas maršrutas paskutinė stotelė ir
                viskas kartojasi viskas ratu penkiolika
                metų belaukiant pavasario vėluojant

                senstant paskui aš eisiu paskui trolei
                busą jau nieko nebegalėdamas pakeisti
                ir visi važiuos savo keliais tupės
                savo gyvenimuose – nejaugi man

                ko nors trūksta nejaugi šitaip
                viskas nuėjo –

                2010.III.9





                raudona gėlė, saulė susmigo ten
                taip toli kad nepasiekiu ir gatvėj
                daugybė nuvažiuojančių automobilių
                su raudonais žibintais gale – vien

                raudonos gėlės, per visą mano gyvenimą
                raudonis čia ne pakalnučių čia kažkokių
                raudonučių metai akys nuo raidžių yra
                raudonos – labai ilgos akys jos

                vaikšto per visus eilėraščius per visas
                gatves per visą naktį labai ilgą sapną
                sapnuoju aklybėj gyvenimo labai ilgomis
                raudonomis gėlėtomis bet aklomis akimis

                2010.III.9





                mindaugas sakė negalėjęs liūdėti per
                j. apučio laidotuves nes j. a. buvo linksmas
                žmogus ir aš, šio eilėraščio autorius, atėjau
                į j. a. šermenis su jona ir jonu
                krikštytoju ir galvojau ar viską padariau dėl
                šio žmogaus ar dabar nevėluoju norėjau
                riktelt giliai iš miško iš jordano ar ūlos
                susimaišė man visos upės šiandien esu
                labai skolingas pasauliui savo gyvenimui
                j. a. buvo labai draugiškas žmogus prieš
                dvylika metų kai neturėjau pinigų taisyti
                automobilio j. a. atvažiavo į bendrabučio kiemą
                apsivilko tokį mėlyną chalatą ir viską
                sutaisė o aš nesutaisiau aš atsinešiau
                tris jonos pinigus tris jordanus ar ūlas ir
                vieną amarilį kurį j. apučiui nupirko
                ramunė aš atsinešiau ir stovėjau jonų
                bažnyčioj niekur daugiau niekur nebe
                norėdamas eit

                2010.III.9





                anksčiau gėdydavausi rašyti tiek daug
                eilėraščių per vieną vakarą bet žiūriu
                kiek laiko kiek daug žetonų jau išnaudo
                jau iš savo gyvenimo supyliau į

                istorijos gerklę, perniek, šūdinai
                net istorijos čia nėra ilgainiui nustojau
                suprast kad rašau išnyko riba tarp
                rašymo ir nerašymo valgymo ir

                nevalgymo kliedesių ir gyvenimo anks
                čiau galvojau kad gyvenu tiksliau kad
                gyvensiu kad kažkada užeis apims tas
                gyvenimas paskui nebeliko laiko pas

                kui nustojau gėdytis kad gyvenu kad
                nieko čia ypatinga kad jokios poezijos
                kad savaime ji eina kad priešintis žmogus
                šiam pasaulyje nedaug turi šansų

                tikrai nedaug

                2010.III.9



                chirurgas ieško varžtelio


                atsidaro poezijos kaušas
                kažkur giliai galvoj skleisis
                ant šakų kačiukai bet ne galvoj

                erdvė už erdvės noriu pačiupinėti
                kur vis dėlto gyvenu, kažkur juk
                ne kūne su a. nykos-niliūno marčėno
                su j. a. a. apučio s. a. a. gedos su
                a. a. bet dar gyvo jonyno v. p.
                bložės a. a. a. mickevičiaus raidėmis

                kažkur lentynose, dievo lentynoj
                tobulinimo programoj su r. stankevičium
                varžtelių fabrike, gal jums kuriam
                trūksta varžtelio gal kokio kačiuko
                ant šakos gal žvirbliai ir zylės
                išlesė jūsų pusryčius

                atsidarau kaušą nes man tai juk
                kažkaip negerai kažkaip skersai
                pradėjau gyvent sakau reikia
                pasižiūrėti, tirpsta įšalas šitą kovą
                bėga visokie upeliai sakau kodėl
                šitiek pridrėbė košės, košės gyvybės
                mielės knygose, sutino visos
                knygos lentynose

                dabar septyniolika trisdešimt septynios
                viskas rimuojasi saulė eina vakarop iš
                kišenės išsitraukiu keletą pastarųjų
                gyvenimo metų, gyvenimas iš kišenės
                varžteliai drožlės visokie gerybiniai
                ir piktybiniai mirtini, gyvenimas
                į kurį žiūriu, atsidarau

                chirurgas ieško varžtelio, ėjo mokslus
                nežinau tiksliai bet gal kokie penkiolika
                metų lavinosi, nes nepratę alpsta nuo kraujo
                ir smegenų kiaušinienės ir visokių sapnų
                gąsdina vaidenasi, poezija ateina po to

                kai atveri kaušą tai jau nebeužversi
                nebesutaisysi, vebleni lyg koks
                kūdikis – a. a. ir kitas a. a. ir aš po tavęs
                būsiu lygiai kaip tu

                2010.III.12



                nebaigtas sonetas


                kodėl sniegas o juoda per grindinį
                kodėl lapė sulojo per sapną
                kai taip tyliai sakau – ar Jis girdi
                užrašau – ir su šypsena perbraukiu

                vienas kirtis – ir jau esu gimęs
                antras kirtis – ir eina gyvenimas
                aš kertu ir nugriūnu ir kirmėlės
                ir vėl kaunuosi – ieškau – ir kaunuosi

                o rašyti nė vienas nemokam
                ir visai nesam likimo kalviai
                mane kalė per visą gyvenimą

                pjaustė lupo skaptavo dorojo
                ir laiko nebuvo – nespėjau
                soneto išdailinti

                2010.III.5


 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 45 iš 92 
10:51:05 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba