SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-04-09 nr. 609

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |

`

Pirmasis 
 Dalia Tarandaitė
Vita Sancti Casimiri
4
• Gerbiami skaitytojai,30

Muzika 
• Muzikos tiltai
• Elektroninės muzikos įvairovė "Jaunoje muzikoje"
• Jaunojo pianisto koncertas1
• V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas
• Naujas "Muzikos barų" numeris su "Auksiniu CD"1
• LTV muzikinės laidos
• KONCERTAI

Dailė 
• Vida Mažrimienė
Fotografiniai dialogai
• Donatas Baušys
Aukštosios kultūros neištirta svajonė
2
• Senoji sostinė modernybės akivaizdoje
• Aš esu fotoaparatas3
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI4

Teatras 
• Alma Braškytė
"Jei mes tik šiaip sau..."
3
• Daiva Šabasevičienė
Valentino Masalskio mįslė
17
• Rusų dramos teatre – velniškasis Nr. 13
• "Salemo raganos"
• "Debiutai"
• Atitaisymas3
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Ką gali pakeisti akimirka
• Snobas pavasario naktį1
• "Kino pavasario ’04" naujienos1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 

Pirmasis

Vita Sancti Casimiri

Sakralinio meno paroda "Šv. Kazimiero gyvenimas"

Dalia Tarandaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Adolfas Friedrichas Dietrichas (1817–1860). Šv. Kazimieras. Pagal Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus turėtą paveikslą

Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) vilniečiai ir miesto svečiai vėl gali gėrėtis Lietuvos ir užsienio šalių sakralinio meno kūriniais. Kovo 4 d. čia atidarytos trys atnaujintos ekspozicijos (liaudies meno; Lietuvos ir užsienio šalių profesionaliosios dailės; ikonų) bei Lietuvos globėjui šv. Kazimierui skirta paroda "Vita Sancti Casimiri" ("Šv. Kazimiero gyvenimas"), kurią Lietuvos dailės muziejus parengė kartu su Lietuvos mokslų akademijos biblioteka.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis 2004 metus yra paskelbęs šv. Kazimiero metais. Sukanka 400 metų, kai Vilniuje su didingomis, tris dienas (1604 m. gegužės 10–12 d.) trukusiomis iškilmėmis buvo pasitikta popiežiaus Klemenso VIII brevė "Quae ad sanctorum" (pasirašyta 1602 m. lapkričio 7 d.), iš Romos atgabenta kartu su popiežiaus pašventinta vėliava, ir padėtas kertinis akmuo Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčios statybai. Brevė, kuria šv. Kazimiero šventė (kovo 4 d.) yra pakeliama "sub ritu duplici", duodamos šv. Kazimiero mišioms skirtos maldos ir brevijoriaus skaitymai, eksponuojama parodos centre specialioje vitrinoje (šiandien ji saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje). Tai pirmasis oficialus popiežiaus ir Romos kurijos dokumentas, kuriame apie karalaitį Kazimierą, kaip apie šventąjį, kalbama be išlygų. Lietuvoje jis buvo sutiktas kaip šv. Kazimiero kanonizacijos patvirtinimas. Kiti eksponatai – rankraščiai, spaudiniai, vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai – supažindina su šv. Kazimiero asmenybe, kanonizacijos procesu, kulto apraiškomis. Iš seniausių rankraščių minėtinas italų vienuolio benediktino Guardalfieros vyskupo Zacharijaus Ferrerio, popiežiaus Leono X atsiųsto pradėti karalaičio Kazimiero kanonizacijos procesą, 1521 m. Vilniuje pasirašytas dokumentas, valdovų privilegijos Karalių ir šv. Kazimiero koplyčioms, šių koplyčių inventorius, liudijantis XVI a. pradžią siekiantį karalaičio relikvijų garbinimą. Parodos lankytojai gali pamatyti taip pat senuosius šv. Kazimierui skirtus leidinius lotynų ir lenkų kalbomis – Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistą didžiosioms šv. Kazimiero iškilmėms 1604 metais Vilniuje skirtą leidinį "Theatrum S. Casimiri..." ("Šv. Kazimiero teatras...", Vilnius, 1604), Valentino Bialavičiaus giesmės "Lilium d. Casimiri..." ("Šv. Kazimiero lelija...", Vilnius, 1669) pirmąjį leidimą, Jano Korsako knygelę "Trybut powinney wdzięczności świętemu Kazimierowi, królewiczowi…" ("Dėkingumo duoklė šventam karalaičiui Kazimierui...", Nesvyžius, 1751), Žemaičių vyskupo, Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios klebono Antano Tiškevičiaus parengtą karalaičio gyvenimo aprašymą "Królewska droga do nieba, albo życie ś. Kazimierza królewicza Polskiego i W.X.L. opisane w roku 1752" ("Karališkasis kelias į dangų, arba Lenkijos karalaičio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio šv. Kazimiero gyvenimas, aprašytas 1752 metais", Varšuva) ir kt. Rankraščių ir spaudinių ekspoziciją užbaigia XX a. autorių Zenono Ivinskio, Simo Sužiedėlio, Pauliaus Rabikausko, Prano Gavėno ir kitų parengti šv. Kazimierui skirti leidiniai, dokumentai ir spaudiniai, primenantys šv. Kazimiero kanonizacijos 400-ųjų metinių minėjimą Vilniuje 1922 metais (tradiciškai laikoma, kad šv. Kazimieras buvo kanonizuotas 1522 m.: martirologijoje ir Romos mišiole nurodoma, kad dar popiežius Leonas X liepęs jį įrašyti į šventųjų katalogą, tačiau nei kanonizacijos diena, nei popiežiaus bulė nėra žinomos).

Profesionalių dailininkų ir liaudies meistrų sukurti tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai supažindina su šv. Kazimiero vaizdavimo dailėje tradicija. Seniausi šventojo karalaičio atvaizdai – Zacharijaus Ferrerio knygos "Vita Beati Casimiri ..." ("Palaimintojo Kazimiero gyvenimas...", [Krokuva, 1521]) titulinį lapą puošianti graviūra ir Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esantis paveikslas (vadinamasis trirankis šv. Kazimieras) parodoje pristatomi faksimilėmis. Jose karalaitis vaizduojamas vilkintis kailiu pamuštu ilgu, plačiu apdaru, su kunigaikščio kepure, iš po kurios ant pečių krinta ilgi garbanoti plaukai. XV a. pabaigoje madingas apdaras, neidealizuotas, charakteringų bruožų veidas leidžia spėti, kad šie atvaizdai turi portretinių bruožų. Gali būti, jog jie buvo sukurti remiantis neišlikusiu epitafiniu portretu. Ir viename, ir kitame kūrinyje šventasis rankose laiko baltą leliją ir rožinį, simbolizuojančius skaistumą ir pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Aukštą jo kilmę rodo simetriškai sukomponuoti Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės herbai. Šv. Kazimiero koplyčios paveiksle vaizduojamo asmens kilmingumą ir pamaldumą primena taip pat jo krūtinę puošiantis Aukso vilnos ordinas, dažnai kartotas kituose šv. Kazimiero atvaizduose, nors žinių apie karalaičio priklausymą šiam ordinui nerasta. Dar labiau netikėta detalė Šv. Kazimiero koplyčios paveiksle yra dvi leliją laikančios dešinės rankos. Šią keistenybę aiškina legenda, pasak kurios dailininkas, norėdamas pakeisti šv. Kazimiero dešinės rankos gestą, vietoje ištiestos į šalį nutapęs nukreiptą krūtinės link, tačiau užtapytoji ranka vis išlįsdavo. Tai palaikius stebuklu, buvo paliktos abi dešinės rankos. Jau XVI a. trirankiam atvaizdui buvo suteikta simbolinė prasmė, kurią liudija 91 psalmės eilutė "IVSTVS VT PALMA FLOREBIT, SICUT CEDRUM LIBANI MULTIPLICABITVR" ("Teisusis žydės kaip palmė, augs kaip Libano kedras", Ps 91,13), 1594 m. paveikslą atnaujinant įrašyta kartuše apačioje. Nuo XVII a. trirankio šv. Kazimiero atvaizdą dengia sidabrinis aptaisas. Parodoje eksponuojamoje faksimilėje jį matome be aptaiso. Fryderyko Papée, tyrinėjusio seniausius šv. Kazimiero atvaizdus, nuomone, karalaitis jame pavaizduotas taip, kaip buvo palaidotas – vilkintis raudonos spalvos drabužiu. Tik iš vėlesnių kopijų žinome dar vieną XVI a. sukurtą šv. Kazimiero atvaizdą. XVIII–XIX a. pagal jį buvo nutapytas Krosnos parapinės bažnyčios paveikslas, turintis įrašą "BEAT. CASIMERVS" ("Palaimintasis Kazimieras") ir datą – 1520. Kaip ir aukščiau aprašytuosius, Krosnos paveikslą puošia Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės herbai, panašus karalaičio tipažas bei apranga, tik kailiu apsiūto ilgo plataus drabužio apatinis dešinysis kraštas pakeltas ir permestas per kairę ranką. Remiantis tuo pačiu prototipu kaip Krosnos bažnyčios paveikslas, XVII a. (?) ant vario skardos nutapytas parodoje eksponuojamas nedidelis paveikslėlis, kuriame karalaitis įvardijamas jau kaip šventasis – "SANCT. CASIMERVS". Kaip liudija užrašas nugarinėje pusėje, paveikslas yra buvęs Varniuose, XIX a. pertapytas. Karalaičio drabužis šiame kūrinyje yra aukso spalvos. Matyt, toks jis buvo ir pirmavaizdyje, nes aukso spalva kartojama ir kituose šiuo prototipu besiremiančiuose kūriniuose (pvz., Danieliui Schultzui priskiriamame paveiksle Krokuvos Reformatų bažnyčioje). Akivaizdu, kad Lietuvos dailės muziejuje saugomame kūrinyje nesiekta tiksliai atkartoti pirmavaizdžio – pagal dailininko skonį pakeistos detalės, fonas: atsisakyta rožinio, vietoje lelijos vaizduojamas rankoje laikomas kryžius, o viršutinėje dalyje abipus šventojo įkomponuotos mažytės Jėzaus ir Marijos figūrėlės (jų nėra kituose šv. Kazimiero atvaizduose) greičiausiai yra nusižiūrėtos iš LDK stačiatikių dailės.

iliustracija
Nežinomas XVII a. (?) Lietuvos dailininkas. Šv. Kazimieras

Išskirtinę vietą parodoje užima prieš kelerius metus baigta restauruoti didžiulio formato drobė "Šv. Kazimieras tarp angelų". Tapyta XVII amžiuje, laikui bėgant ji buvo labai sunykusi, XVIII–XIX a. ne kartą pertapyta ir restauruota. Paaiškėjus, kad autentiška tapyba daugelyje vietų neišlikusi ar išlikusi labai fragmentiškai, restauruojant ne visi užtapymai buvo nuimti. Tai kenkia paveikslo meninio vaizdo vientisumui, tačiau netrukdo gėrėtis atskirų detalių piešinio bei tapysenos meistriškumu ir bendra kompozicija, į žiūrovą prabylančia gausybe simbolių, įrašų ir alegorijų. Švelnių bruožų, raudonais kunigaikščio drabužiais vilkintis šventasis šiame paveiksle pavaizduotas į dangų pakėlęs akis ir rankas. Angeliukai debesyse laiko juostą su jo pamėgtos giesmės Švč. Mergelei Marijai žodžiais "OMNI DIE DIC MARIAE MEA LAUDES ANIMA" ("Mano siela, kiekvieną dieną šlovinki Mariją") ir baltų rožių vainiką, simbolizuojantį skaistumą ir rožinio maldą. Apačioje sėdintis angeliukas laiko baltą leliją ir kaspiną su įrašu "MALO MORI QUAM FAEDARI" ("Geriau mirti, nei susitepti") – jau pirmuosiuose karalaičio gyvenimo aprašymuose minimą šūkį, atmetantį bet kokią nuodėmę. Ryžtą kovoti su pagundomis liudija ir po šv. Kazimiero kojomis pamintas amūras – žmogiškų aistrų personifikacija. Individuali šio paveikslo detalė yra dvi už šv. Kazimiero vaizduojamos figūros. Viena iš jų su sparnais, neabejotinai angelas. Žvelgdamas į žiūrovą, pirštu jis rodo į šventąjį karalaitį. Antrosios figūros sparnų nematyti, dvejojantis jos gestas nukreiptas į save. Paveikslą tyrinėjusi menotyrininkė Sigita Maslauskaitė jo kompozicijoje įžvelgė sąsajų su poemos "Theatrum S. Casimiri..." tekstu, kuriame šv. Kazimieras pristatomas kaip Lietuvos sostinės globėjas: "Čia atkreipki akis ir dvasią, dejuojantis Vilniau, esame čia, kad galop liautumei ašaras liet. [...] Tikėk, nes gavai šlovingą globėją. Jis nelaimes visas tuoj nuo tavęs atitrauks". Paveikslo fone nutapyti Vilniaus Aukštutinės pilies rūmai.

Nuo XVII amžiaus, pradedant Giacomo Lauro graviūra, puošiančia 1603 m. Romoje išleistus mišiolo ir brevijoriaus tekstus, pagrindiniais Šv. Kazimiero atributais tapo kryžius ir lelija. Juos karalaitis laiko rankose XVII a. ant medžio lentos nutapytame paveiksle, kurio fone matyti Aukštutinė pilis, Trijų kryžių kalnas ir senoji Vilniaus katedra su 1636 m. baigta statyti Šv. Kazimiero koplyčia. Su kryžiumi ir lelija jis vaizduojamas daugumoje parodoje eksponuojamų grafikos lakštų ir maldyno paveikslėlių. Nemaža jų dalis yra Lietuvos ir Lenkijos bažnyčias puošusių paveikslų reprodukcijos, vėliau pačios naudotos kaip naujų tapybos darbų pirmavaizdžiai. Parodoje eksponuojamos net trys grafinės pas Žemaičių vyskupą Antaną Tiškevičių buvusio paveikslo "Šv. Kazimieras" reprodukcijos – Pranciškaus Balcevičiaus raižinys, Adolfo Friedricho Dietricho litografija ir Andriejaus Lipnickio knygos "Życie, cuda i cześć świętego Kazimierza królewicza Polskiego, wielkiego księcia Litewskiego" ("Šv. Kazimiero, Lenkijos karalaičio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, gyvenimas, stebuklai ir šlovė", Vilnius, 1858) iliustracija. Jose šv. Kazimieras vaizduojamas stovintis Vilniaus miesto fone su kryžiumi ir lelija rankose, po kojomis pamynęs amūrą. Kairėje klūpantis angelas ant pagalvėlės laiko kunigaikščio kepurę. Jau XVIII a. pagal šią graviūrą buvo nutapytas Nesvyžiaus bažnyčios paveikslas. Juozapo Ozemblovskio litografijos kompoziciją nesunkiai atpažįstame parodoje eksponuojamame procesijų vėliavos paveiksle.

Dailininkų įkvėpimo šaltiniu tapdavo ir atskiros šv. Kazimiero gyvenimo scenos, pomirtiniai stebuklai. Nežinomas XIX a. liaudies tapytojas paveikslo "Šv. Kazimieras" fone pavaizdavo šventojo karalaičio pasirodymo Lietuvos kariuomenei mūšyje prie Polocko sceną. Šv. Kazimierą, besimeldžiantį prie uždarytų Vilniaus katedros durų, matome Tadeuszo Kuntze paveikslo Krokuvos katedroje grafinėje reprodukcijoje. Ypač dažnai dailininkai pabrėždavo karalaičio pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Ši tema dominuoja šv. Kazimierą vaizduojančiuose XVII a. italų dailininkų paveiksluose – Carlo Dolci (1616–1687) drobėje Šv. Kazimieras rankoje laiko giesmės "Omni die dic Mariae" tekstą (Pitti galerija Florencijoje), o Pietro Novelli il Monrealese (1603–1647) paveiksle "Dievo Motina karūnuoja šv. Kazimierą" virš šventojo galvos baltų rožių vainiką laiko Kūdikėlis Jėzus (Palermo pinakoteka).

Karalaitį, giedantį himną Švč. Mergelei Marijai arba besimeldžintį prieš jos atvaizdą, ne kartą vaizdavo ir Lietuvos dailininkai (parodoje eksponuojami Kanuto ir Boleslovo Ruseckų kompozicijų šia tema eskizai).

Iš XIX a. Lietuvos dailininkų paveikslų bene geriausiai žinoma Vilniaus katedroje buvusi Vincento Slendzinskio tapyta drobė, vaizduojanti Šv. Kazimierą, besimeldžiantį prieš Aušros vartų Švč. Dievo Motinos paveikslą. Kūrinio motyvas šiandien gali atrodyti kaip nesusipratimas – tuo metu, kai šventasis karalaitis gyveno, nebuvo dar nei stebuklingojo paveikslo, nei pačių Aušros vartų. Tačiau XIX amžiuje, stiprėjant Aušros vartų Švč. Dievo Motinos paveikslo kultui, atrodė visiškai natūralu šv. Kazimierą pavaizduoti besimeldžiantį prieš Vilniaus mieste malonėmis garsiausią paveikslą, taip lokalizuojant veiksmo vietą (Vilniaus miesto mūrai atpažįstami ir paveikslo fone), o kartu sujungiant Aušros vartų Švč. Dievo Motinos globos ir šv. Kazimiero užtarimo idėjas. Šv. Kazimierą, besimeldžiantį prieš Aušros vartų Švč. Dievo Motinos paveikslą, matome ir Vladislovo Majeranovskio Vilniaus Misionierių bažnyčiai nutapytoje drobėje.

Užtarimo idėja dominuoja parodoje eksponuojamose daugiafigūrėse drobėse, kuriose šv. Kazimierą matome tarp kitų šventųjų. Didžiulio formato, efektingos kompozicijos Vladislovo Majeranovskio paveiksle "Švč. Mergelė Marija su Lietuvos ir Lenkijos šventaisiais" Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą laikantis šv. Kazimieras vaizduojamas klūpantis pirmame plane, greta Lenkijos herbą laikančio šv. Stanislovo, tolumoje matyti Vilniaus Aukštutinės pilies ir Vavelio siluetai.

Parodos ekspoziciją papildo šv. Kazimiero kulto sklaidą liudijantys tekstilės ir auksakalystės kūriniai – XVII–XVIII a. arnotai, išsiuvinėti šv. Kazimiero atvaizdais, šv. Kazimiero relikvijorius ir votas, kurį šventajam paaukojo Varmijos vyskupas Krzysztofas Janas Szembekas, atsidėkodamas už pagalbą sėkmingai išsprendžiant Kuršo kunigaikštystės sosto bylą, kurią vyskupui buvo pavedęs Žečpospolitos seimas.

Šv. Kazimierui skirta paroda veiks iki 2004 metų galo. Jauniesiems parodos lankytojams yra parengta edukacinė programa, kurios metu bus galima patrauklia praktinių užsiėmimų forma susipažinti su šv. Kazimiero asmenybės vaizdavimu dailėje, prisiminti prieš 400 metų Vilniuje vykusias iškilmes.

 

Skaitytojų vertinimai


3897. Aleksas :-) 2004-10-20 16:28
Geras straipsnis ir tiek.

3898. Aleksandras :-) 2004-10-20 16:31
Geras straipsnis.Man labai patiko.

4164. V&L :-) 2005-01-15 17:18
Mums irgi patiko!!

13476. silva :-) 2008-04-01 15:06
visai nieko straipsnis

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 170 iš 199 
10:47:30 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba