Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“1
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
• Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS3

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
• Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
• Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andrejus Kureičikas
Skirmantės Černiauskaitės nuotrauka

Pakviestas į VIII tarptautinio universitetų teatrų forumo „Kurti pasaulį ir save“ vertinimo komisiją, jaunas Baltarusijos dramaturgas Andrejus Kureičikas dalyvavo ir kūrybinėje edukacinėje forumo akcijoje vaikų namų auklėtiniams. Teatrinėmis priemonėmis jis pristatė pjesės kūrimo modelį. Dramaturgą AndrEjų Kureičiką apie kūrybą ir Baltarusijos teatro situaciją kalbina Skirmantė Černiauskaitė.

Gal galite prisistatyti?

Esu Andrejus Kureičikas, dramaturgas iš Minsko. Parašiau apie dvidešimt pjesių, kurios buvo pastatytos keturiasdešimt vieną kartą profesionaliuose teatruose. Mano pjeses statyti pradėjo 2001 m. Maskvos dailės teatras. Po to sekė spektakliai Baltarusijos nacionaliniuose teatruose (Minske, Vitebske), Ukrainoje, V. Majakovskio teatre Maskvoje, Sankt Peterburge ir kitur. Taip pat Azerbaidžane, Austrijoje, JAV, Anglijoje. Neseniai išėjo pirmas mano, kaip scenaristo, filmas. Tai – komedija „Meilė – Morka“, sulaukusi virš trijų milijonų žiūrovų. Režisierius – Aleksandras Striženovas, pagrindinius vaidmenis sukūrė Kristina Orbakaitė, Goša Kucenko, Michailas Kazakovas, sukurtas paskutinis žuvusio Andrejaus Krasko vaidmuo.

Buvau tarptautinio Minsko teatrų festivalio „Atviras formatas“ meno direktorius, dėsčiau Rusijos teatro meno akademijoje, o šiuo metu dėstau Minske.

Kiek laiko dirbote Rusijos teatro meno akademijoje?

Metus. Tai Olego Kudrišovo kursas Režisūros fakultete. Aš dirbau su antro kurso režisūros studentais, su Olego Kudrišovo ir Sergėjaus Galamazovo neakivaizdininkais. Ten dėstoma nuostabi disciplina – režisierius mokomas dirbti su dramaturgu. Man šį dalyką dėstė Liudmila Petruševskaja. Kadangi esu minskietis ir nebuvo kur apsistoti, viskas komplikavosi, po egzaminų teko grįžti namo.

Dabar dirbu Minske, Baltarusijos valstybinio universiteto licėjuje, esu teatro dirbtuvių pagrindinis pedagogas ir meno vadovas. Čia dėstau visas teatro disciplinas vyriausioms mokyklos klasėms. Tai žmonės, kurie dar tik ketina rimtai studijuoti teatro mokslus aukštojoje mokykloje. Aš ruošiu juos tam. Mes domimės aktoriaus meistriškumu, režisūra, teatrologija, teatro istorija, kad kiekvienas galėtų išsirinkti teatrinę discipliną, kurią norėtų studijuoti.

Jūs dar ir režisierius?

Taip, aš su savo studentais statau spektaklius, nes esu įgijęs režisieriaus specialybę Rusijos teatro meno akademijoje. Mano pedagogas – Olegas Tabakovas. Režisuoju mažai, nes pagrindinis mano pašaukimas – rašyti pjeses. Turbūt tai man sekasi geriau, todėl į profesionalius teatrus neinu.

Kaip galėtumėte apibūdinti teatro situaciją Baltarusijoje?

iliustracija
Filmo „Meilė – Morka“ kadras

Baltarusių teatras yra labai tradicinis. Jis beveik nepasikeitė po Sovietų Sąjungos iširimo, sistema liko tokia pati. Net meno vadovai – tie patys. Pas mus beveik visi teatrai yra valstybiniai.

Bet mes visuomet turėjome stiprią aktorinę mokyklą, ji atėjo iš Rusijos ir yra ypatinga. Režisūros situacija – sudėtingesnė. Tarybinių laikų režisieriai, kurie dar dirba teatre, yra pavargę. Laukiame naujos režisierių bangos; deja, kol kas jos nesimato.

Dramaturgijos situacija nėra paprasta. Yra daug jaunų autorių, bet jie negali rasti savo režisierių, nes teatruose dirba pagyvenę žmonės.

O jauni režisieriai?

Teatruose jų reta, nebent su konkrečiais projektais. Man atrodo, kad jų į teatrus neįsileidžia vyresni režisieriai. Mūsų abiejuose nacionaliniuose teatruose – Jaunojo žiūrovo teatre ir Jaunimo teatre – dirba pagyvenę režisieriai. Jiems labai sunku dirbti su nauja dramaturgija.

O kaip galima įvardinti jūsų teatrą?

Mūsų teatras visada buvo režisūrinis. Todėl, kad pirmoji į Baltarusiją atvykusi režisierių karta – Jurijaus Liubimovo mokiniai. Tuometinis Baltarusijos teatras buvo paveiktas Tagankos teatro stiliaus. Tai konstruktyvus, ryškios pilietinės pozicijos teatras. Jis labiau emocionalus, nutolęs nuo poezijos. Teatrai stato daug istorinių, patosinių pjesių.

Tačiau yra daug ir folkloro teatrų, kurie išlaiko liaudies tradicijas. Tai gerai, nes Baltarusijos istorija tiek kartų perrašyta, kad žmonės pamiršo savo šaknis, ir šis teatras – būdas žiūrovams priminti jų praeitį. Bet iškyla šiuolaikinių spektaklių problema. Beveik nėra spektaklių apie nūdieną, nes susiduriama su cenzūros kliūtimis. Ji nėra atvira, tiesiog nefinansuojami spektakliai, kuriuose įžvelgiama nekorektiška tema ar mintis. Bet apie tai kalbama metaforomis klasikinėse ir istorinėse pjesėse.

Apie ką yra Jūsų pjesės?

Mano pjesės įvairios. Vadovaujuosi kūrybiniu principu – kiekviena nauja pjesė turi neigti anksčiau parašytą pjesę stilistika ir tematika. Negaliu išskirti vienos pakraipos, esu palietęs beveik visus įmanomus žanrus. Ką galėjau pabandyti, tą padariau. Man atrodo, kad teatras – daugiakryptis. 2002 m. pastatyta mano drama Maskvos dailės teatre gavo apdovanojimą už geriausią šiuolaikinę pjesę; ji – apie viduramžių vienuolyną. Vėliau sekė šiuolaikinė komedija (kuri tapo filmo „Meilė – Morka“ pagrindine idėja), „Norų pildytojas“; šiuo metu ją vaidina septyni teatrai. Po to parašiau keletą pjesių, skirtų Baltarusijos jaunimui. Viena jų vadinasi „Dangus“, ji ypač populiari Europoje, išversta į penkias kalbas, buvo skaitoma Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje, o Varšuvoje netrukus pasirodys ir premjera. Kol nepasikeis valdžia Baltarusijoje, jos niekas nepastatys. Parašiau pasaką. J. Kupalos nacionaliniame teatre (Ukraina) vaidinama mano pjesė bibliniais motyvais „Kainas ir Abelis“. Pastatytos ir kai kurios mano inscenizacijos. Man įdomu ne tik pačiam kurti, bet ir neskirtus scenai kūrinius paversti teatriniu vyksmu.

iliustracija
Spektaklio „Dangus“ scena

Ką dabar rašote?

Šiuo metu turiu daug užsakymų filmams. Dirbu su didelėmis Rusijos kino kompanijomis, su režisieriais Pavelu Lunginu, Aleksejumi Učiteliu. Už kino užsakymus iš karto gaunu pinigus. O teatras vis dėlto yra priešiškas dramaturgui, reikia vaikščioti po teatrus ir siūlyti savo pjeses. Dramaturgas yra už teatro ribų, jis negauna atlygio ir dar reikia visų prašyti, kad perskaitytų tavo pjesę. Man atrodo, kad šiuo metu teatras yra persisotinęs dramaturgija. Jaunieji dramaturgai geriausiu atveju laimi tik skaitymus, bet iš jų pragyventi neįmanoma. Manau, dramaturgo profesija šiuo metu yra sudėtingiausia. Todėl daug kas ir veržiasi į kiną, nes už vieną scenarijų gali pragyventi pusę metų. Kine yra konkretūs terminai, o teatre tu gali laukti kelis metus, kol tavo pjesė bus perskaityta. Vienas dramaturgijos pliusas yra tas, kad ji gali būti statoma daug kartų, o scenarijus – tik kartą.

Nežinau, kaip mano pjeses suranda režisieriai, kartais net nepraneša, kad ją pastatė. Neseniai Maskvoje buvo mano pjesės premjera, o aš apie tai nežinojau, vėliau, paklausęs autorinių teisių agentūroje, sulaukiau atsakymo: jie jūsų nerado. Aš juk ne ateivis, kiti teatrai kažkaip randa!..

Parašyta pjesė gyvena atskirą gyvenimą. Jei blogai pastatytas spektaklis, anksčiau ar vėliau jis mirs, o vietoj jo galbūt atsiras geras pastatymas.

Nemėgstu važiuoti į savo pjesių premjeras. Geriau jau į kokį dešimtą spektaklį, kai žiūrovas į teatrą ateina ne teisti, o atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką.

Nemėgstu repeticijų. Nes jei režisierius daro ką nors ne taip, kaip man atrodo, jam vis tiek nieko neįrodau, o tik susipykstu.

O ką galite pasakyti apie Baltarusijos studentų teatrą?

Jis gyvuoja daugiau nei 30 metų. Šis teatras stiprus. Tik man atrodo, kad jis užsikrėtęs tomis pačiomis ligomis, kaip ir profesionalusis teatras. Tik jis gyvesnis, sunkiau nuspėjamas, tokiame teatre yra mažiau atsakomybės, žmonės save daugiau realizuoja, tampa tikresni. Mėgstu šį teatrą. Pirma mano pjesė buvo pastatyta studentų teatre 1999 m., kuri lėmė tolesnį mano pasirinkimą, nes tuo metu universitete studijavau teisę. Nuo to laiko nedirbu juristu, o gyvenu tik iš dramaturgijos.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 22 
4:37:59 Jan 24, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba