Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai

KRONIKA 
 EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

KRONIKA

Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Urbanavičius
fiksuoja Žemutinės pilies tyrimus

Birželio 30–spalio 10 d. Taikomosios dailės muziejuje veikia archeologo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“. Joje eksponuojami per 50 metų mokslininko tyrinėti paminklai. Iš viso pristatoma daugiau kaip 1 500 eksponatų. Paroda –­ dviejų dalių. Pirmąją sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių eksponatai. Tai radiniai, kuriuos V. Urbanavičius aptiko 1957–1987 m. tyrinėdamas kapinynus. Čia pristatyti 62 kapų įkapių kompleksai (daugiau kaip 470 eksponatų) ir per 400 radinių iš Obelių ežero (Ukmergės r.). Antrąją dalį sudaro 2004 m. atidarytos ir nuolat atnaujinamos parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ eksponatai. Tai Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ sukaupta ir šiuo metu Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams perduodama medžiaga. Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“ ir Vilniaus žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kompleksiniams tyrimams 1988–2001 m. vadovavo V. Urbanavičius.

Ankstyviausias pirmosios dalies radinys – su akmens amžiumi susiję mamuto griaučiai. Dalis jų rasta 1957 m. Vilniuje esančioje Smėlio gatvėje, šiuo metu saugoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

iliustracija
Akmenų grindinys
Obelių ežere

Parodoje pristatomi ir ankstyvieji I tūkstantmečio nedegintų mirusiųjų kapai iš Jonelaičių, Obelių, Seredžiaus, Graužių, Jakštaičių-Meškių bei I tūkstantmečio antros pusės–II tūkstantmečio pradžios degintiniai kapai iš Seredžiaus, Obelių, Ruseinių, Piktagalio, Graužių.

XIV–XVII a. – sinkretizmo laikotarpis, kuriam būdinga laidojimo papročių kaita: Lietuvoje, įvedus krikščionybę, pradėta intensyviai statyti bažnyčias ir koplyčias. Prie šių buvo įrengiamos kapinės, o turtingesnieji laidoti ir maldos namų požemiuose. Mirusieji buvo laidojami išpuošti, pagal seną paprotį kartu su papildomomis įkapėmis pomirtiniam gyvenimui. Parodoje šį laikotarpį reprezentuoja Obelių, Diktarų, Jakštaičių, Šlapgirio senkapių radiniai.

Lietuvos krikšto laikus pasiekia II tūkstantmečio pradžioje Vidurio Lietuvoje paplitęs paprotys sudegintą raitelį laidoti kartu su nesudegintu žirgu. Sudeginto raitelio palaikai drauge su laužo likučiais būdavo supilami virš nesudeginto žirgo. Ryškiausiai šį paprotį parodoje atskleidžia Ruseinių, Graužių bei Obelių senkapiai. Obeliuose sudeginti mirusieji buvo laidojami ne tik žemėje, bet ir vandenyje. Obelių ežere rastos sudegintų mirusiųjų kapų liekanos leido naujai pažvelgti į laidojimo papročių kaitą Lietuvoje per 1 000 metų – nuo IV iki XIV amžiaus. Tai unikalus objektas visų Lietuvos archeologinių paminklų kontekste. Mirusieji čia laidoti skirtingais būdais beveik tūkstantį metų.

iliustracija
Antkaklė, XIII–XIV a.

Mirusiųjų pagerbimo ir kitokios su senaisiais tikėjimais susijusios apeigos baltų kraštuose būdavo atliekamos šventvietėse, kurių reliktais laikomi mitologiniai akmenys ir alkos. Keliasdešimt tokių objektų tyrė ir V. Urbanavičius.

Atskirą archeologo tyrimų ir parodos temą sudaro žymių žmonių kapų paieškos ir tyrimai: Estijos prezidento Konstantino Pätso, Latvijos prezidento Kārlio Ulmanio, lietuvių tautosakininkų brolių Antano ir Jono Juškų. Šią temą pratęsia pokario metais žuvusių bei nužudytų partizanų ir rezistentų kapai. Vien Tuskulėnų parke Vilniuje atkastos ir ištirtos 724 tokios laidojimo vietos. Dalis nužudytųjų identifikuoti. Tarp jų – Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, kuriam yra pradėtas kanonizacijos procesas.

iliustracija
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas plokštinis koklis, XV a.

Parodą papildo skulptūrinių portretų, V. Urbanavičiaus atkurtų pagal įvairių epochų kapuose rastas kaukoles, pradedant akmens amžiumi, baigiant XVIII a., kolekcija. Tai dokumentiniai portretai, kuriuose atsispindi pagrindiniai veido bruožai, atkurti laikantis anatomijos dėsnių ir galintys būti naudinga medžiaga profesionaliems skulptoriams kuriant meninius portretus. Skulptorius Stanislovas Kuzma, pasinaudojęs pagal kaukolę atkurtu Barboros Radvilaitės atvaizdu, sukūrė meninį šios valdovės portretą. Parodoje eksponuojami Kristijono Donelaičio, amtmono Teofilio Ruigio portretai.

Ypatingą nuotaiką parodoje formuoja ir V. Urbanavičiaus sukurti filmai „Oi, ratu, ratu“, „Tėvai ir protėviai“, „Obelių ežero paslaptis“, „Šventaragio slėnio mįslės“, „Karalienės portretas“ ir kiti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 14 
4:28:49 Jan 24, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba