ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-09-01 nr. 859

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Epizodai iš broilerio gyvenimo (46) • RIČARDAS ŠILEIKA. Pietų Lietuvos rugpjūčio savaitė dzūkum dzūkum (8) • -gk-. Sekmadienio postilė (132) • JONAS TRINKŪNAS. Mokykloje prieš 50 metų (3) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (23) • JONAS VALATKEVIČIUS. ŠMC knyga (4) • LAURYNA LUNICEVAITĖ. Eilės (23) • CASTOR&POLLUX. Subkultūrinė Lietuvos spauda (14) • RENATA ŠERELYTĖ. Pokario varnų nostalgija (3) • DINO BUZZATI (9) • ANDRA SIMNIŠKYTĖ. Moterys vyriškais drabužiais (17) • Kalbėjosi Marina Dmitrevskaja. Rezo Gabriadzė: teatras prasideda nuo... (2) • 12 PAGALIUKŲ (6) • bjaurus zmones zodzio per visa diena neisstena (436) • 2007 m. rugsėjo 8 d. Nr. 34 (860) turinys (18) •

Pietų Lietuvos rugpjūčio savaitė dzūkum dzūkum

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

Prie Druskininkų mus artinančio kretančio neoplano langų monitoriuose šmėsčioja besiruošiantys išvykiman gandrai, didžiaakės karvės, dykaduoniai parasparniai, tiesiastuburis Merkys. Sėdynė apkibusi svetimų ilgaplaukių. O žmogaus primėtyti plaukai man yra vienas iš pačių didžiausių šlykštybių. Vairuotojas uoliai leidžia lenkų radiją.

Prie Liškiavos vienuolyno durų juodakailė katė doroja kaži kieno dosnios rankos nusviestą žuvies riebią galviokę.

– Kai katytė valgo, prie jos lįsti nereikia, – mokau be mėnesio dvimetį sūnų. Jis sutinka.

Aplink verda statybos darbai. Tvirtinamas šlaitas, kad šventovę juosianti tvora ir prie jos slampinėsiančios gyvybės nenugarmėtų vandenų pragaruosna. Įkopę į Liškiavos piliakalnį čiupinėjame storakamienį iš krūmo į medį virtusį kadagį. Rudakailis plačialapis Nemunas žemų žemiausiai tyso po mūsų kojomis. Automobilių aikštelėje saulės blyksnius atšvaituoja nepajėgtas iki dugno išgerti degtinbutelis.

Gerb. gyventojai! Dingo mano mielas, juodas, su raudona apykakle kačiukas. Pažadu, atsilyginsiu, jei bus kokia informacija. Su pagarba. Tel. 8 672 502 36

(Ant žibintstulpio priklijuotas pieštuku rašytas skelbimas Šaltinių gatvėje.)

Mano senstančią ausį malonina Pakalnės gatvės gaidija. Vijūnėlės tvenkinio ilgažolės čiūžteli per plaukiančiojo pilvą ir kabinasi už kairės kojos. Iš krūmų savo neogotikinę smailę dangun įbedusi raudonplytė bažnyčia. „Pušyno“ viešbučio lauko kavinėj mažulytis vorelis nuo tėvo smiliaus perbėga ant vaiko nykščio. UAB „Draugystės“ sanatorijos fitobare plazda menininkų veidai. Čia šeimininkai Violeta ir Algirdas Kaubriai ištaisė rimtas vaišes, mat ką tik atidengtos dvi panevėžiečio Algimanto Vytėno skulptūros. Įėjimo į sanatorijos pagrindinį pastatą tuščias nišas patogiai užėmė vyras ir moteris. Tai Nemunas ir jo intakė Ratnyčėlė. Tuo metu Senamiesčio vidurinės mokyklos budėtoją Alvydą pakeitė budėtojas Valdas. Rūtos Mickevičienės pradinių klasių kabinete pagrindinės sakinio dalys prisijungė antrininkes sakinio dalis. Rositos ir Kęsto Bočių sodyboje žemėn bumbtelėjo jau kaži kelintas obuolys. Palei kūrenamą pirtį žolėmis straksėjo jaunučiai varliagyviukai. Dar nebuvo atkimštas Kęsto Bieliuko butelaičio formon įpiltas viršpusšimtinio stiprumo turinys.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčion moterys plaukia su žolytėm, žolelėm, žoliukėm, žaliukėliučiais. Nuo didžiašakės lelijos iki kuklių lauko gėlelių. Daugiausia, žinoma, darželių žiedyčiai flioksai, astrai, serenčiai. Pagyvenusių moterų puokštelės įguldytos ar įstatytos patrintuosna rankinukuosna. Kai kurių bukietėliai „pagardinti“ smidrų liaunašakėm, mat anksčiau kaimo darželių gėliapuokštės būtiniausiai turėjo būti podraug su smidrų žalumais. Tarp vienos žilagalvės pirštų – viso labo vienužis klevalapis, kitos saujoj – trys ąžuolo lapai. Žvilgteliu dešinėliau: moteris su dviem paauglėm dukraitėm. Visų jų rankose vienodas asortimentas: po rudbekiją ir kelias kanadinės rykštenės šluoteliukes. Moters kairės basutės užkulnio vienas dirželis nutrūkęs.

Vis labiau tirštėjančioje bažnyčioje žydi įsimaišiusi suknelė su saulėgrąžom.

Šilainėje – prikritę nokiausių obuolių. Vytautas sako, tai dvaro saldiniai. Paragavęs atpažįstu vaikystės skonį. Mes juos vadindavome salduoliais. Tai salduola ubelė. Tokių obelų mūsų sodyboje Atkočiuose buvo keturios. Per Žolinę Šilainėje žaidžiame kroketą. Kroketas – neabejotinai Žolinės žaidimas. Abi partijas, žinoma, laimi sodybos šeimininkas Vytautas Žukauskas. Grįžusius iš maudynių Ančioje ir pakelingo kuklaus pagrybavimo pasitinka tauriais žolynais nuklotas stalas ir Vytauto prikepti miltiniai blynai su paskutinių alyvinių obuolių koše. Vienu metu Eugenijaus Raugo SMS pypteli mano, Vytauto ir Andriaus mobiliuosiuose telefonuose.

Druskininkų miesto muziejuje Vilma Šileikienė tiesia muziejininko pažymėjimą, o aš delnan dzingteliu tris litus. Man čia rūpi lenko Jano Misieko koliažai. Toje pačioje ekspozicijos salėje rodomi ir jo tapyti keli katinų portretai. Absoliučiai nederantis reikalas. Pasirodo, savo katinus irgi paukštelius Janas jau rodęs Druskininkuose per pirmąjį kartą. O autoriaus koliažai – klasikiniai. Naudojami seni laiškai, laikraščių atplėšos, senos fotografijos, siūlai, augalų lapeliai, stiklas, surūdijusios geležėlės, kniedės, medvaržčiai. Mane, susidomėjusį žiūrovą, muziejininkas apdovanoja net keturiais J. Misieko katalogais ir lankstinukais.

Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis“ kamputyje aptinku pranešimėlį, kad viešojoje bibliotekoje vyks rašytojo Juozo Šikšnelio skulptūrų parodos atidarymas. Medžio ir akmens skulptūras, apsirodo, darąs gerus trisdešimt metų. Juozas patikina, kad jo skulptūros yra ne savivokos atspindys, o tai, kas išeina. Sako: skulptūrų aš nekuriu, o jas darau. Turįs prieškarinio plieno švedišką tekinimo kaltą, kurį naudoja drožybai. Juozo svajonė padaryti skulptūrą vien kirvuku. Apie tris šimtus skulptūrų yra pribarstęs nuo Biržų iki Kretingos, įskaitant ir Vilnių. Kai kurių net likimo nežinąs. Bernardinų kapinėse ant rašytojo Antano Ramono kapo rymo Juozo padirbdintas metro aukščio angeliukas. Tik išsiskirsčius svečiams apgailestaudamas prisiminė pamiršęs pasigirti. Mat jam medinius spaustuvus pagamino pats Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas bendravardis Aputis!

Merkinė gerokai prarausta. Mat kloja naujus vandentiekio vamzdynus. Kas kelintoje gryčioje superka grybus ir uogas. Atiduoda nusišienauti pievą prie Merkio upės ir Kurmiškėse. Perka girnų akmenis ir bričką. Perka malkas, išsipjauna pats. Parduoda trejų metų karvę, veršingą. Radyščiaus kaime parduoda pieningą karvę, keturių teliukų, galima ir su teliuku. UAB „Alita“ perka krituolius obuolius (1 kilogramo kaina 15 centų). Turgelyje išvystam juodosios keramikos meistrę Teresę Jankauskaitę su glėbeliu drapanėlių: ieško ką nors tinkama Stasiukui. Pora, o gal visi trys staliukai apkrauti vien baltarusiškom prekėm. Vienas ištisai klote nuklotas vaistais. Jei kokio tuosyk nerastum, prekeivis užsirašys į atmintinę ir už savaitės pristatys pageidautina.

Merkinės vienkiemyje gyvenantį poetą Stasį Stacevičių klupte užklupome. Pro jo pravertą langą vien laukas laukas laukas. Prie obelų kamienų parinktos rausvašonių obuolaičių krūvikės. Basa išbridusi kieman su atvykėliais sveikinasi Stasio šviesiaveidė motina Antanina. Paprastai ją vadina Antose, šiemet per Žolinę ji suskaičiavo savo aštuoniasdešimt penkerius metus. O aš ją gražiai tebematau ir sūnaus poeto nuotraukoje: balta skarutėle, laikančią raudonskiauterį gaidį. Ogi Stasys, pasirodo, irgi nemenkas geležininkas: pilnutėlis kašikas ir apypilnis čemodanas rūdim apėjusių geležiokų. O kadangi leidžia ką pasirinkti, tad pasičiumpu pačią didėliausią vinį. Palaimingai gurkšnojant vorų užpiltinę Teresė perspėja, kad gyvenime nepamatyti Bedugnio yra tragedija, todėl išsyk savanoriškai paklūstame. Dabar galiu parodyti kelias nuotraukas: ant plaukiojančios salos su pušele stovi ar sėdi nuogalių ketvertas. Mat čia griežtas priesakas: į Bedugnį net su menkiausiu rūbeliu bristi nevalia.

Naujasodės kaime, prie pat Antano Česnulio sodybos vartų, mane pasitinka geležėlė. Įžengusius palabina ką tik iš bažnyčios grįžęs pats gaspadorius, iš mūsų net neprašydamas pirkti bilietų, svetingai mosteli dešiniąja. Medžio meistro rūpestis – dabar jau, žinia, būtas – užbaigti šventojo apaštalo Baltramiejaus skulptūrą koplytstulpį iš paties drūčiausio ąžuolo, ją pastatyti Ratnyčios bažnyčios šventoriuje. Per Baltramiejaus atlaidus sekmadienį čionykščiai ir atvykėliai katalikai jau matė naują Antano darbą. O tuotarp mažylis Nojus čia išmoko ir labai įsiminė žodį slibinas. Žinoma, išvydęs Antano sumeistrautą šventą Jurgį, galabijantį ilgaliežuvę ir didžiauodegę pabaisą, kuri arčiau priėjus ima kriokti ir žaižaruoti raudonais vyzdžiais.

T. Kosciuškos g. 17 styro supleškinto kino teatro „Voveraitė“ likučiai. Maironio gatvėje srebiame nuostabią Dalios Mosiejienės grybų sriubą. O kur žvitriaakis patiešnas šuneliukas Rikis? Ogi ėjo ir išėjo vieną dieną kur jis vienas težino. Visuos Druskininkuos demonstruojamos pavyzdingai nupjautos vejos ir nosį kirbina šviežiažolių kvapsniai. Vartau menininko Valdo Giliaus fotografijų sunkiasvorį albumą „Druskininkai“. Tai pirmas toks išsamus vaizdų rinkinys apie Druskininkus ir apylinkes. Sekmadienį Mažosios galerijos kiemelyje galerininkė Silva Jakavonienė paruošia atsisveikinimo kavą. Užsakytus pietų koldūnus Gintaras Žilys perleidžia „Hyundai“ vairuotojui Andriui Mosiejui, kuris Nojų Šileiką išmoko fantastiškos veiksmo scenos „Dramblys per mišką eina namo: dzūkum dzūkum...“

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


94967. cikada2007-09-04 16:35
per daug epitetu

94976. mie2007-09-04 17:01
plepys.

94979. e2007-09-04 17:04
plepys- priesui tikras radinys.

95113. tiesiastuburis Merkys?2007-09-05 17:15
tiesiastuburis Merkys - kur cia taip, Richka?

95251. dunkst2007-09-06 21:31
Ar tos A.Vytėno skulptūros iš medžio ar kitos medžiagos? Gal kas nors žinote? Labai informatyvus tekstas tose vietose nesilankiusiam. Ačiū!

95443. s2007-09-08 13:45
juodasis metrastininkas

95477. R2007-09-08 18:58
man patiko.

95520. Richka - juodasis? durniau2007-09-08 23:31
blaivykis

Rodoma versija 21 iš 22 
0:42:57 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba