ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-02-17 nr. 833

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (22) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai (15) • VALENTINAS SVENTICKAS. Dvi vasario septintosios fantazijosGARRISON KEILLOR . Ne, mulki, skaityti laikraštį yra kieta Labai politiškai nekorektiškas pokalbis su Leizeriu Brojeriu: „Leizeri, Lietuva jau sudegė?..“JONAS GRIGAS. Kas yra laikas ir kur jis bėga? (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kaleidoskopo reabilitacija ir interaktyvumo iliuzijaALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gintauto Trimako konceptualumas (1) • ROMAS DAUGIRDAS. PoezijaRAMUNĖ BLEIZGIENĖ. Apie ką mes tylime? (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Kas tu, meilės sapnų pirkly? (1) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Užgavėnių tradicijos kaita (5) • Pelenų diena Kėdainių krašte (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Prieš svetimvaldybę Vilniuje ir kitur (105) • LAIŠKAI (381) •

Ne, mulki, skaityti laikraštį yra kieta

GARRISON KEILLOR

[skaityti komentarus]

Kai stebiu kavinukėse susispietusį jaunimą, man regisi, kad jų gyvenime kažko stinga. Būtent – meno laikyti laikraštį.

Jie sėdi dėbsodami į kompiuterių ekranus, kartais jiems iš ausų dar styro laidai, ir gyvenimas skrieja pro juos, kol jie plūduriuoja „MySpace“, toje patetiškoje enciklopedijoje, žiopsodami, kaip filmuke šunelis šoka makareną.

Tiesiog liumpeniška ir liūdna, kad niekas jiems nepaaiškino, jog esminis dalykas norint atrodyti iš tiesų klasiškai ir madingai yra išskleisti laikraštį. Pamirškit tuos bronzos lentelėje iškaltus žodžius apie spaudos reikšmę demokratijai – laikraštis, vaikučiai, byloja apie stilingumą.

Sėdi ar stovi, viduj ar lauke, atsišliejęs į stulpą ar užsikėlęs kojas ant stalo – laikraštis tave apdovanos turtingu gestų žodynu.

Išskleidi jį plačiu mostu ir sušnarini popierių, tavo energingumą ir pasitikėjimą savimi liudija tai, kaip traškindamas riešu verti laikraščio puslapius, greitai permeti akimis pilką medžiagą – tavo žvilgsnis šoka virš pasaulio rūpesčių ir skuba tolyn. Paskui į vamzdelį susuktu puslapiu plekšnoji sau per delną.

Cary Grantas, Spenceris Tracy, Jimmy Stewartas... Visų įžymybių kietumą pabrėždavo jų laikomas laikraštis. Sėdėdamas priešais kompiuterį ir spoksodamas į kokią aštuoniolikmetę Kerę iš Indianos ir jos katiną Snaigių ekrane, tikrai neatrodai kietas.

Žmogus priešais nešiojamąjį kompiuterį atrodo tarsi prie darbo stalo sėdintis darbuotojas, tarsi koks nejudrus tranas. Jokio taurumo. Toks žmogus palinkęs į priekį, akys apsiblaususios, o lūpų kampučiuose telkiasi seilės ir blizgėdamos ima tekėti smakru, kai jis visas susitelkia į filmuką, kuriame rodomas iš valties drimbantis žvejys.

Tuo tarpu laikraščio skaitytojas atrodo tarsi fechtuotojas, kaubojus, privatus seklys. Laikydamas laikraštį, tampi laisvas išreikšti save. Tarsi Johnas Coltrane’as su savo saksofonu. Tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių.

Jei nori padaryti įspūdį, nusipirk ne vieną, o tris ar keturis laikraščius išsyk. Su keturiais laikraščiais po pažastim į kavinę įžengęs asmuo iš karto bus palaikytas kokiu magnatu. Jei jis jaunas – tai, be abejonės, programinės įrangos magnatas, gal net koks mafijos bosas.

Laikraštį išskleisk nesiskubindamas. Juk jau viską žinai, bose, skaitai tik todėl, kad sužinotum, ką žino kiti žmonės, tad skubėti nėra kur.

Kai jau atsiverti laikraštį, nebepakelk nuo jo galvos, nebent kas nors tave pašauktų vardu. Neatitrauk akių nuo laikraščio vien dėl to, kad pro šalį praėjo kokia ilgakojė blondinė, palikdama cigaretės dūmo ir „Chanel No. 5“ aromato pėdsaką. Aktorius tu, tad žiūrovai tebūna kiti. Scena esi tu.

Peržvelk pirmąjį puslapį, akimis perbėk antraštes, bet neįnik į tekstą, neatrodyk kaip koks nuoboda. Būk kietas. Peršok prie sporto puslapio, tada atsiversk komiksus, paskui visuomenės gyvenimo skiltį, paskui vedamąjį. Tai apverstos piramidės principu skaitomų naujienų grožis. Į jas paprastai pakanka tik žvilgtelėti.

Visada išsiplėšk vieną ar porą straipsnių ir įsikišk kišenėn. Ne kaip nors paprastai, lyg tai būtų koks maltinių receptas, o paskubom ir reikšmingai. Tai sukurs neišdildomą paslapties aurą.

Baigęs skaityti laikraštį, staigiu judesiu jį užversk ir pastumk į šalį (su nešiojamuoju kompiuteriu taip padaryti neišeitų). Tai nelyg atmetimo gestas, teigiantis: „Fe! Gana terliotis su niekniekiais! Pirmyn! Į barikadas!“

Visas čia aprašytas procesas turi užtrukti ne ilgiau nei dvidešimt minučių.

Pažįstu vieną maždaug mano amžiaus vyrą, kuris užaugo su spaustuvės dažais ant pirštų, o paskui dėl nepaaiškinamų priežasčių persimetė skaityti internetinius leidinius, netgi didžiuosius dienraščius ėmė vartyti tik kompiuterio ekrane, o galiausiai aptiko tinklalapį, kuriame rodomas vaizdo įrašas su plaukus į kasas susipynusia brandaus amžiaus austre, kuri tau aiškina, ką turi daryti.

Tas vyras sėdi įsistebeilijęs jai į akis, kai ši sako: „Valgyk, mano šunsnukėli.“ O tada ima barti jį už įsivaizduojamus nusižengimus.

Jei jis pamėgina siekti jungiklio, norėdamas išjungti kompiuterį, ji šaižiai suspinga. Tarsi rotveileris įspėjamai suurgztų žemu balsu. Taigi jis yra tapęs savo nešiojamojo kompiuterio įkaitu, jo dienos sugadintos.

Šitokie dalykai nutinka nuolat. Internetas suės tave gyvą. Iš laikraščio išnyri jau po dvidešimties minučių. Tai tavo gyvenimas, rinktis tau.


„International Herald Tribune“, 2007.I.11

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 25 
0:40:54 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba