ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-02-17 nr. 833

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (22) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai (15) • VALENTINAS SVENTICKAS. Dvi vasario septintosios fantazijosGARRISON KEILLOR . Ne, mulki, skaityti laikraštį yra kieta Labai politiškai nekorektiškas pokalbis su Leizeriu Brojeriu: „Leizeri, Lietuva jau sudegė?..“JONAS GRIGAS. Kas yra laikas ir kur jis bėga? (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kaleidoskopo reabilitacija ir interaktyvumo iliuzijaALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gintauto Trimako konceptualumas (1) • ROMAS DAUGIRDAS. PoezijaRAMUNĖ BLEIZGIENĖ. Apie ką mes tylime? (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Kas tu, meilės sapnų pirkly? (1) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Užgavėnių tradicijos kaita (5) • Pelenų diena Kėdainių krašte (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Prieš svetimvaldybę Vilniuje ir kitur (105) • LAIŠKAI (381) •

Poezija

ROMAS DAUGIRDAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lauryno Kurilos nuotrauka

Ryšys



    Ir pakartas ant aitvaro siūlo trūkčios nuo vėjo ir duobių danguje daužysis į sieną stiklinę kol ji neapaugs saldžiąja vata
    ir atsiguls ant šukių vienatinė tokia visiškai be vokų kad kas nors iš viršaus iš dangaus laimingos mirties išvystų kelionę jos akyse tarp kūno ir skardžio ir kaip jaunas mėnulis išpjauna duris naktyje
    kaip ji nežinojo kiek liko kaip reikia ir padėjo užmiršti sužymėtas kirtimui pušis kai jas įtempė vėtra tarsi stygas ir leido sulūžti netyliai




Sniego žmogus



    Gal langas o gal pakilimas pamatytas iš džiūstančios medžio viršūnės ir iki meilės nurengtas kai penktoji jaunystė kraujagysles klibina druskos kristalais
    kai kūnas įklimpsta į vakaro blyškią šaltieną o atrodo kad šokoladines sutemas
    lauki peilio kad iškirstų kanalą kad ant plausto sukalto iš to ko suprast nepavyko
    ten kur sniego žmogus rūko tavo vienintelę mintį pasodintą toli nuo tvoros
    ir ištirpsta bet jis tiktai vienas
    todėl dugnas sudrėksta nedaug nepaslepia šiukšlių iliuzijų kito likimo skeveldrų
    kurios darkart nurengia bet dabar – iki kaulų




Odė mulatams



    Už neperšaunamo stiklo šmėkščioja mulatai pagal pašaukimą – jie sukasi ant kulno per dienas kad nespėtų pamatyt ką reikia ginti
    kad neapkarstų sau lyg žydintys svogūnai – sūkurys ištrauktų iš galvos sukalkėjusius laivus o naujais atplauktų moterys ir kulkos
    bet juos aplanko tiktai vieversėliai iš blykštančios karštligės čirškauja apie širdį kuri daužos kempinių nelaisvėj apie jaunystę kaip arklį požeminėje perėjoj
    ir lesa gyvenimo aprašą primindami neįkyriai – neužsimiršta visa kas neišsipildo




Programa



    Išmaudyk mane savo ašarom lyg algoritmais veiklos ir kelią sutrumpink iki pirštų trijų kombinacijos
    ir kad šluota tarp kojų taptų vairalazde o širdis tabaluotų lyg amuletas užkalbėdama properšų dykvietes
    išvaduok mano kraują nuo seno alaus tegu balso stygos šaudo raugintais agurkais juk vis tiek nepritrūksim ugninio vandens šokyje su vėduoklėmis
    kai tiesa išmeluojama ant galvos užsitraukus vien kojinę ir nieks nežino – net ateiviai iš vyrų kirpyklų ar gali medžiai išaugę ant liežuvio tapti orientyrais neregiams
    – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
    – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
    tačiau neužmiršk – uždaromų durų melodija – prasmingiausia kalba laidojant slyvų kauliuką




Odisėjo sugrįžimas



    Gal tai debesys šokinėja per Rubikono virvutę
    gal mergaitės iš žurnalų viršelių už drąsą padžiautos tarp kvadrato ir apskritimo
    su vėjo pagalba nekaltybę nulipdo iš griuvėsių ir oro ir saulę atranda kaip žalią kiaušinį alaus bokale ir iš kūnų pabėga šikšnosparniais
    apsikarstę vien mitais ir auskarais
    ir palieka pageltusias išnaras kaip skelbimų stulpus kiek apvytusius
    kur kleptomanai jaunysčių renkas aptarti rungtynių tarp proto ir liūdesio
    ir prijaukina uždususią žvaigždę




Jungtis



    Tarp chrizantemų sukultūrintų ir žievės banano gulėjo sąžinė lyg tortas
    kurią Bikfordo laidas jungė su Mėnulio uostais nesusitepus rankų sunaikintais
    o dar tai lynas akrobatui su balto tarakono rūbais ir lesyklėlėm krokodilams ausyse
    kuris vis vertėsi per galvą ir savo eilę vis praleisdavo pravirkti
    ir žongliravo kibirkštim tarsi eilėraščiais
    išsprūdusiais iš juodo pleistro pančių




Pasivaikščiojimas



    Vesk mane vietoj rankos suspaudus šešėlį kol iš burnos penktuoju bėgiu plūstels kraujas lyg nušvitimo banga kaip tarp smėlio pilių ant jūros kranto surasti tą kur galėtum gyvent
    kaip lentpjūvėj siela laukia savo eilės kaip garsiai atsiskiria ataugos praleistų galimybių – garsiau negu džeržgia pjūklas kaip jas perdirba į purvo injekcijas
    vesk mane kaip lyrinį savo herojų per nugulėtus jausmus per pievas pražydusias virš sąvartynų per prisiminimų gretas išrikiuotas smėlio karjeruos kol sugebėsim negyvent pakaitom




Virtuali seka



    Atplūsta iš ekranų marmuro pelėsiai po kuriais tik neįvykusi avarija ar garsas vienišas kai priebalsė išduoda savo draugę balsę ir skelbia galą Lesbo meilei
    ir mes sužinome kaip nepamesti jausmo pjūklo išnykt pilkai kai pasitraukia juodai mylima
    iš ten dar žiūrinti neatpažįstama kaip visada nes veidas prispaustas prie stiklo
    kaip juokas trikampis agoniją lietvamzdžio tęsia nes baigėsi ašaros dangaus sandėliuos
    ir visus jau prarijo linksmas banginis vietoj kraujo išpurškęs baltas peles




Šalčio kamera



    Ant medinių arkliukų atjoja pliki ir bedančiai naujagimiai iš anapus viliojami laimės ledais
    kurie neištirpsta tik šaltyje
    tik kontrastuos spalvų lyg dantų šepetėliais išvalančių pakelės stoteles
    kad prie jų nepriliptų net mažiausias gyvenimo gabalas



Iliuzija



    Ateis audra kiek pavėluoto vystymosi ištrauks iš nebūties apgraužtą iki atomo piratų vėliavą ir pastatyti pamėgins palaidotus ant kėdžių
    išlydys penkto aukšto simbolius ir jie tarsi malūnai nugalėti praleidę stadiją paminklo pradės vėl dirbt tuščia eiga tačiau bus nulinčiuoti iki elektrono
    ir padalins po dinamito plytą visiems kas veidu į gyvenimą kas ant pastolių palei eiseną parado ir painioja be pastangų laikus




Žvilgsnis atgal



    Prožektoriai dantų auksinių suraiko pilką masę ir išstumia į priekį keletą šešėlių kurie reumato išklaipytom kojom sukas aplink stulpą lyg ženklą laikmečio
    kai sprogo mūsų nekalti žaidimai lyg pūslės sklidinos arbatos ir gintaro karoliais pasmaugė liudininkus
    prasmego viskas tobulai pro šalį o sarkofaguos dūla tiktai iš nevilties nukąstos švarko sagos ir palikti po pamokų nuodėmklausiai
    įžeminti nuleidus garą
    ir nors jau esame post factum zonoj kaip stajeriai kuriems sustot neleidžia neišgaruojanti degtinė ir atsarginės dalys priešingos lyties ir išdejuotas trečias dėsnis Niutono
    bet vis dar
    vis dar –
    kandidatai į gyvuosius




Laukiantis



    Kiek palauksi ir lauksi iš naujo kol dienos lyg melžiamos karvės atsikratys bent dalies nuodėmingų darbų
    ir kiekvienas suklups kas vaikšto per tavo šešėlį atsiprašydamas jūros kalba ir nuo negandos užklos viena nosine
    kol įsiurbs tave moteris pro skylutę dantų išmuštų bet greitai išspjaus kaip fauną rajono reikšmės ir už lango pradings į atšipusio peilio laikus
    ir dangus prasivers lyg Cezario pjūvis lyg skėtis angelų išvarpytas lyg suplyšęs reklaminis veidas
    ir žolę paplentės prie žemės prispaus o daugiau netesės nepadės tau išeiti be šalmo iš garbanotų šiokiadienių uoslę atgaut pliuso zonoj ir normos sulaukt tarsi antausio pakely nesustingus drebučiuos

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 25 
0:40:48 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba