ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-02-17 nr. 833

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (22) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai (15) • VALENTINAS SVENTICKAS. Dvi vasario septintosios fantazijosGARRISON KEILLOR . Ne, mulki, skaityti laikraštį yra kieta Labai politiškai nekorektiškas pokalbis su Leizeriu Brojeriu: „Leizeri, Lietuva jau sudegė?..“JONAS GRIGAS. Kas yra laikas ir kur jis bėga? (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kaleidoskopo reabilitacija ir interaktyvumo iliuzijaALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gintauto Trimako konceptualumas (1) • ROMAS DAUGIRDAS. PoezijaRAMUNĖ BLEIZGIENĖ. Apie ką mes tylime? (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Kas tu, meilės sapnų pirkly? (1) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Užgavėnių tradicijos kaita (5) • Pelenų diena Kėdainių krašte (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Prieš svetimvaldybę Vilniuje ir kitur (105) • LAIŠKAI (381) •

Kas tu, meilės sapnų pirkly?

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

[skaityti komentarus]

Bernadeta Marija Baj. Meilės sapnų pirklys. Romanas. V.: Gimtasis žodis, 2007. 240 p.

Pradėsiu nuo ilgokos citatos. Štai kaip darbdavei psichologei Solveigai prisistato Mykolas Karaliūnas:

„Taip, jis truputėlį ne iš čia, jo tėvai ilgą gyvenimo dalį praleido užsieniuose, jie diplomatai, jam daug kur teko mokytis, vidurinę baigė Amerikoje, studijavo Londone, Paryžiuje, taip, turi kelių aukštųjų diplomus, ne, nevedęs, kad vis laiko pritrūkdavo, daug keliauja, tyrinėja, rašo mokslinį darbą apie sapnus, taip, įvairių tautų žmonės įvairiai sapnuoja, tai labai įdomu, todėl jis ir atvyko į Šalį, nes dabar norėtų perprasti jos gyventojų naktinės sąmonės subtilybes ir, išvydęs skelbimą, nutarė, kad labai praverstų padirbėti psichologo kabinete, tuo labiau, jis teiravosi, Solveiga turi gerą vardą mieste, ją lanko ir politikai, ir menininkai, ir paskutiniai valkatos... argi ne taip.“

Truputėlį ne iš čia ir romano „Meilės sapnų pirklys“ autorė (ar autorius...). Man sunku patikėti, kad šiame pasaulyje iš tiesų gyvena persona, vardu Bernadeta Marija Baj. O jei ir gyvena, kodėl mudvi nepažįstamos? Nes tą pasaulį, apie kurį ji rašo, aš atpažįstu. Atpažinsite ir jūs. Net jei esate, pasak autorės, pritvinkę, nusivylę, perpykę, nuskriausti.

Man sekasi!

Man tikrai sekasi, nes vis gaunu iš leidyklų pasiskaityti vieną ar kitą rankraštį. Nežinau, ar sekasi jų autoriams... Spausdintai knygai esu kur kas atlaidesnė. Labai nesąžiningai skaitau tekstus kompiuteryje. Vis perlekiu eilutes, perbėgu. „Meilės sapnų pirklio“ 120 popierinių puslapių skaičiau visą vakarą ir dar nakties gražų gabalą – užuot sapnavusi savo sapnus. Nesigailiu. Tekstas pagauna. Intriguoja. Glumina.

Ta (tas?) Baj iš tiesų moka rašyti. Juntu įgudusią ranką – juk tekstą gavau neredaguotą... Va tik rusiškų keiksmažodžių lietuviškai Baj rašyti dar nemoka. Nesibaiminkime – romane jų nėra per daug. Erotikos – taip... Mylisi, ak, kaip mylisi Solveiga su Jeronimu, ir ne tik jie... Ir visai nesvarbu, kad Solveiga – ta gundytoja – jau žilaplaukė. Patikėjau aistra ir meile. Kur kas menkiau – Solveigos kelione į užsienius, bandymais tapti sekle ir suvokti, kas pasėjo AIDS sėklą.

Dieviškoji (ar dangiškoji...) sėkla romane auga kur kas vešliau. Juk Mykolas Karaliūnas – Dievo į Šalį siųstasis. Jis tas, kuriam leista su pačiu Aukščiausiuoju žaisti šachmatais. Ir net ne žaisti – lošti. Poetiška. Žaisminga. Nė kiek nedavatkiška. Davatkoms netiks.

Savaime suprantama, kad Šalis, kurioje misiją atlieka (ir pasilieka...) Mykolas – Lietuva. Tas miestas – Vilnius. Ta kavinė – „Trečias brolis“. Bernadeta Marija Baj ten iš tiesų yra nemenkai pasėdėjusi. Kodėl nepasėdėti. Juk personažai patys siūlosi. Kai kuriuos beskaitydama čia pat atpažinau. Tik nežinau, ar buvau sutikusi „Trečiame brolyje“ dosniąją Sielelę. Gal ji ir yra Baj?

„Gimtojo žodžio“ leidykla šiek tiek įsivaizdina, kad atrado naują autorių. Būtent autorių! Jie keliems pirmiesiems rankraščio skaitytojams ir vertintojams užsiminė, kad Baj – galbūt vyras. Dėkudie, leidėjai bent jau truputį rausta mus, smalsuolius, slopindami, o kartu – kurdami intrigą. Spėju, kad rašė moteris.

Romane yra visko. Tartum sekama pasaka suaugusiesiems, bet labai stiprus publicistinis užtaisas. Sakytum, Baj eksperimentuoja ar įrodinėja savo gebėjimą pinti kuo įvairiausius žanrus. Trileris, kaip jau minėjau, menkiausias... Bet Vilniaus pakraščiai! Beržas! Net ir Užupyje, pasirodo, Baj sugeba rasti nenurašytų – neparduotų, neišnuomotų – kampų ir užkampių. Ir brolių dvynių – Filosofo ir Poeto – istorija pasekta išmintingai. O atrodė, kad muilo operos (ir ne tik jos...) dvynių temą beviltiškai išsunkė.

Neabejoju, kad „Meilės sapnų pirklys“ galėtų tapti artėjančios Vilniaus knygų mugės sensacija. Kažin ar taip atsitiks. Nebus net pristatymo. Nors knygą rasite – šiuo metu, kai rašau, ji pakeliui į knygynus. Mikalojaus Vilučio įspūdingą viršelį pamatysime iš tolo.

Baj, matyt, yra ori. Ne iš tų autorių, kurie staipytųsi prieš gausią publiką su kauke. Todėl kada nors padovanosiu jai savo meilės sapną. Juk knyga turi prierašą: visi galėsime siųsti savo sapnus – būsimos knygos labui... Jie lėks pas Baj elektroniniu paštu, manau, kad lėks. Juk kartais iš tiesų nežinai, kur dėti sapną. Ypač meilės sapną. Pasakoti drovu. Sarmata. Ar banalu. Su savimi nešiotis – slogu. Taigi, nekantraujantys: mykolasbaj@yahoo.com.

Dar vien citata: „Aš nieko nesapnuoju, broli. Aš ir tirščiausioje nakties tamsoje matau, kaip tavo vyzdžiuose išsilieja rudens dangus su baltomis debesų plunksnelėmis, jos supasi supasi it ažūrinės geldelės, paskutinių tavo minčių geldelės, jos lyg amžinos burės plaukioja po mano atminties vandenyną su mūsų gyvenimo kvapais, su pelkių aimanom ir tingiu eglių snūduriavimu prieš žiemą, su grėsmingu rujojančių briedžių baubimu, su laukinių karvelių ūbavimais per visas vasaros naktis, su retomis, bet kraują stingdančiomis pelėdos raudomis, su motinos tylutėlėm dejonėm, kurios vijosi apgirtusį tėvą miško keliukais ir tarsi nematomas, bet velniškai stiprus tinklas vis sugaudavo, tempdavo kaip spurdančią žuvį atgal į namus, smaugė, pjovė gerklę ir širdį iki kraujo.“

Baigdama privalau prisipažinti: man regis, atspėjau Tave, Bernadeta Marija Baj. Atpažinau. Lyg ir taip. Pasiruošk būti atpažinta ir kitų. Tik niekaip negaliu suvokti: kokio velnio, Sielele, slapstaisi?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


186299. edita :-) 2010-03-16 22:40
puikus straipsnis,nors knyga patiko dar labiau...

Rodoma versija 24 iš 25 
0:40:46 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba