ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-07-02 nr. 755

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (41) • SIGITAS PARULSKIS. Daiktai (1) • VALDAS KILPYS. Atostogos (40) • Mums rašo BIRUTĖ JANULEVIČIŪTĖ-IVAŠKEVIČIENĖ. KlausimasVITALIJA BOGUTAITĖ. EilėsANDREJ BESPALOV. Būti suvereniam – vadinasi, būti europiečiuCHRISTOPHER HOWSE. Kai šaukiamasi kerštoANDRIUS MARTINKUS. Pašaukimas (2) • DALIA BUFAITĖ. Bajorų Jančiauskų giminė iš ViduklėsSIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (15) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kičo sąvokaVLADIMIR MIKUŠEVIČ. EilėsAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (7) (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Karolio Europa ir jos slinktys (3) • Su tarptautinio folkloro festivalio "Baltica" kūrybinės grupės vadove VIDA ŠATKAUSKIENE ir jos pavaduotoja JŪRATE ŠEMETAITE kalbasi Juozas Šorys. Tautų sūkurio žiežirbos (9) • RASA ŽIEMYTĖ. DruskaAUKSĖ KAŠKONAITĖ. Likimo 5-1SIMON CARMIGGELT. Nuostabus atsitikimasLAIŠKAI (64) •

Nuostabus atsitikimas

SIMON CARMIGGELT

[skaityti komentarus]

Šeštadienio vakarą, kai aš kaip prisiekęs vienišius sėdėjau savo kabinete ir krimtau Edgarą Allaną Poe, kažkas nekantriai ėmė mygti lauko skambutį. Aš atidariau duris ir išvydau liesą žmogelį su kažkokiu nykiu galvos apdaru.

– Labas vakaras, – tarė jis. – Ar ponas Lauversas namie?

– Ne, – atsakiau.

– O kada galiu jį rasti? – paklausė kepurė.

– Niekada, – pasakiau aš. – Čia toks negyvena.

Žmogelis griebėsi už smakro. Žengtelėjęs atgal, jis su kišeniniu žibintuvėliu pašvietė į namo numerį.

– Šešioliktas! – šūktelėjo jis su palengvėjimu. – Štai matote, aš žinojau, kad neapsirikau. Lauversas kaip tik gyvena name, pažymėtame šešioliktu numeriu.

Aš ryžtingai papurčiau galvą.

– Tikrai tikrai. Toks storas, su baltu šuneliu.

Iš mandagumo nutaisiau miną, lyg stengdamasis prisiminti. Bet galų gale pareiškiau, jog niekada gyvenime neregėjau nei tokio pono, nei jo šunelio.

Nykus galvos apdaras pradėjo rodyti nekantrumo ženklus.

– Jo toks apvalus veidas, to pono Lauverso. Aš jį ne pirmą kartą aplankau.

– Nėra čia tokio, gerbiamasis! Aš jums aiškiai sakau...

Tą pačią akimirką atsivėrė svetainės durys, ir į koridorių išpuškėjo nutukęs vyriškis, užsimetęs naminį chalatą, šalia jo, prie kojų painiojosi baltas šunelis. Tiesdamas ranką, jis puolė tiesiai prie kepurės ir sukliko:

– Juk tai Keesas! Pagaliau jūs išsiruošėt pas mane!

– Na tai kaip, įsitikinot? – tarė svečias, priekaištingai metęs žvilgsnį į mane.

Aš buvau gerokai suglumintas; paskui viskas išaiškėjo. Lauversas gyvena mūsų namuose jau pusantrų metų. Pasirodo, dėl namų valdybos administracijos žioplumo namą išnuomojo ne tik mums, bet ir Lauversui. Sutapus keistoms aplinkybėms, mes su juo nė karto nesusitikome. Kai mes būdavome virtuvėje, jis kuisdavosi galiniame kambarėlyje. Jeigu į galinį kambarėlį užeidavau aš, tarkim, pasiimti kokios nors knygos, jis tuo pat metu kažką veikdavo koridoriuje arba būdavo išėjęs pasivaikščioti. Taip mes per visą tą laiką nė karto ir nesusidūrėme. Tik dabar, apsilankiusiojo svečio dėka, ši keista istorija išplaukė į paviršių. Na, nieko, ką nors sugalvosim.

Tarp kitko, Lauversas šaunus vaikinas. Tik šiek tiek nusipenėjęs.

Vertė Andrius Šiuša

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 31 iš 32 
0:39:34 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba