ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-07-02 nr. 755

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (41) • SIGITAS PARULSKIS. Daiktai (1) • VALDAS KILPYS. Atostogos (40) • Mums rašo BIRUTĖ JANULEVIČIŪTĖ-IVAŠKEVIČIENĖ. KlausimasVITALIJA BOGUTAITĖ. EilėsANDREJ BESPALOV. Būti suvereniam – vadinasi, būti europiečiuCHRISTOPHER HOWSE. Kai šaukiamasi kerštoANDRIUS MARTINKUS. Pašaukimas (2) • DALIA BUFAITĖ. Bajorų Jančiauskų giminė iš ViduklėsSIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (15) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kičo sąvokaVLADIMIR MIKUŠEVIČ. EilėsAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (7) (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Karolio Europa ir jos slinktys (3) • Su tarptautinio folkloro festivalio "Baltica" kūrybinės grupės vadove VIDA ŠATKAUSKIENE ir jos pavaduotoja JŪRATE ŠEMETAITE kalbasi Juozas Šorys. Tautų sūkurio žiežirbos (9) • RASA ŽIEMYTĖ. DruskaAUKSĖ KAŠKONAITĖ. Likimo 5-1SIMON CARMIGGELT. Nuostabus atsitikimasLAIŠKAI (64) •

Karalienės sekretai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 14

2003

Birželio 4, trečiadienis

Jauno mėnulio upė, arba Vilija, Neris, – pagalvojau, pirmąsyk iš tokios aukštumos matydamas patekant mėnesį.

Upė žaliai švytėjo žemės dugne. Jaunatis. Mėnuo, upė ir medžiai... Visos upės birželio pradžioje, ko gero, yra Jauno Mėnulio.

Teka, nelyg dainuotų.

"Ir matė Jis tai per antrąjį nusileidimą" (53, Žvaigždė).

Čia apie Viešpaties pasiuntinį, dievybės apraišką.

Matė tai, kas yra žemėj, erdvėj sukurta. Negi kas ginčysis su tuo, ką Jis matė?

Mėnuo, beje, kitados irgi buvo dievaitis – Dievo sūnus.

Ir su ta tiesa labai sunku ginčytis.

Paukštis savo lizde sparnus nuleisdamas – sutinka su viskuo. Jis geriau mato nei aš.

Daugiareikšmė detalė

Toje pačioje "Žvaigždėje" (53 sura) yra sakinys (28 (27)):

"Iš tikrųjų tie, kurie netiki amžinojo gyvenimo, vadina moteris angelų vardais".

Ar čia primenamas žemės žmogaus laikinumas – pernelyg nesudievinkit "malonumų sodo"?

– Angele mano!

Toliau kalbama apie tai, kad tie žmonės nieko neišmano, vadovaujasi vien prielaidomis, o šitos – neišvaduoja iš tiesos.

(Tiesa – didžiausioji iš realybių?)

Dabar ir Čia

Šita tezė Lietuvoje pradėta ginti prieš porą dešimtmečių. Kiek atmenu, iš poetų ją pabrėždavo Alfonsas Bukontas.

Vėliau – su visa jam įgimta jėga – iškėlė ir įnirtingai akcentavo Arvydas Šliogeris. Korane (53 sura) apie žmones, kurie panašiai mano, sakoma:

"Tad nusisuk (nusigręžk) nuo tų, kurie nusisuka (nusigręžia) nuo Mūsų priminimo ir geidauja tik artimiausio (dabartinio) gyvenimo".

Neturėjau tokio gero atsakymo.

Amžinasis (arba būsimasis) žmogaus gyvenimas Korane vadinamas paskutiniuoju.

Joninių linkui –

Lietuvių reikalavimas (gal į latvius "nusižiūrėjus") paskelbti Jonines šventadieniu yra gilus ir prasmingas.

Pagalvokite apie jazminą, kuriam nelemta pražysti!

Niekados nepražystantis medis.

Netgi tada, kai paparčiai augdavę dideli, niekas jo žiedų nėra matęs (jie dauginasi sporomis – kaip grybai...).

Žmogus yra toks pats nepražydęs medis. Taigi, kad paparčio žiedas, jo ieškojimas (tegul ir banaliai skamba) turi labai daug ir gražių prasmių.

Ta šventė išties kosminė.

Paryčiu, ant akmens prie Neries

O, kad aš galėčiau išvyniot tavąjį papirusą, mėnuo! Teškant baltiems vandenims ten, ties Gedimino papėde.

O nusileidęs mėnuli! Vakar rašei, o dabar eini miego... Vienas klydinėsiu – akimis viršum pilko senamiesčio, kvepiančio kalkėm, žolėm, šlapalais, – visu tuo, kas įkvepia –

Mano Didelę Nosį, kol sugrįšiu miegot pas šventuosius prie Petro. Ir Povilo.

Būtų gera papilda –

prie kitados mano versto Knuto Sk. eilėraščio apie užuojautą.

Maždaug "aš tegaliu tavas kančias kentėti".

Tuotarp senieji šventraščiai kelissyk kartoja: žmogau, atmink, kad naštą nešančioji (siela) nepaneš už tave.

Yra tam tikra apibrėžta individuali, asmeniška, gili ir slėpininga vienos sielos zona.

Neatimk ir nelįsk! Vis vien nepakelsi. Už du.

Beje, Dievo akyse įsiskaito ir nuoširdus žmogaus siekinys. Tai, kas kartais kelia šypseną žemėje. Maždaug:

– Na darė, na stengėsi...

Žmogų išteisina ir jo viltys bei svajonės.

Jaunas Mačernis kažkur (gal sonetuose) yra rašęs apie elgetą, kuris už surinktus prie kelio grašius galėtų nusipirkti dvarą, bet... kad sėdėti pakelėje gera...

Dievo akyse tas dvaras tikrai niekų vertas!

Apie žmonių pradžią

Problema ne žmogaus, o dieviškosios sėklos. Lašo, kuris išsiveržia.

Birželio 5, ketvirtadienis

Kadangi eina 15-oji Sąjūdžio vasara, tai išplaukia daug senų istorijų.

Vakar per LTV du kartus šmėstelėjo KGB agentas (dabar Valstybės saugumo departamento darbuotojas!) Kęstutis Arlauskas.

Aktoriaus veidu, kvaila Mastroianni šypsena... Kodėl gražūs vyrai ėjo dirbti į KGB?

Be abejo, karjera, pinigai, moterys.

Dėl to juk ir Česlovas Stonys (Kazio Sajos skaitovas) metė aktorystę ir grūdosi į Minską, kur buvo "aukštoji KGB mokykla"...

Jonas pasakojo, kad iš televizijos (ir radijo) tada bent keletas važiavo "tobulintis". Grįžę, klausiami, kaip jie gali klausytis svetimų pokalbių (budėdavo prie specialios aparatūros), sakydavo:

– O tu nežinai, kaip tatai malonu!

Normalios psichikos žmogui, žinoma, turėtų būti šlykštu.

Betgi: Arlauskas! Aiškina, kad iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (1988.VI.3) užverbavę bent keturis. Tą pačią dieną viską sužinodavę – kas kalbėta, kas nutarta.

Keisčiausia, kad tie patys, kurie tarnavo okupantų saugume, dabar triūsia Sąjūdžio Lietuvoje. Kaipgi čia galėtų išsiteisinti ar V. Čepaitis, ar K. Prunskienė?

Bet kokį "raštelį" galima sufalsifikuoti.

Tiesa, caro ochrankė po revoliucijos Rusijoje perėjo dirbti Dzeržinskiui. Kuo visa tai baigėsi, žinome. Kuo baigsis pas mus – irgi beveik aišku. Fiasko.

Pats Landsbergis gal penketą metų turėjo bylinėtis su Urka...

Man pačiam neaišku tik viena: kodėl jis andai nė žodeliu neužtarė savo pavaduotojo V. Č. Nuo Sąjūdžio pradžios vaikščiodavo abu susiglaudę kaip "broliukai kunigai".

Sakau G.:

– Įsivaizduok, kad aš taip būčiau pardavęs Petrą!

Velionis Juozas Grušas apie prieškarinės Lietuvos saugumo vyrus kalbėdavo su pagarba:

– Jie dėvėjo angliškus kostiumus ir neužsiiminėjo jokiais nešvariais darbeliais...

Ar mūsiškiam saugume yra tokių žmonių?

Dėl kostiumų gal ir taip.

Teodoro Narbuto šeimyna. Detalės

Kai brolis Liudvikas, pralaimėjęs mūšį su Muravjovo Koriko kazokais ties Dubičiais (Liudvikas turėjo 90 ar 120 vyrų), žuvo, Muravjovas pranešė tą žinią tėvui, išdidžiam bajorui.

Narbutas (tėvas) pasakęs:

– Turiu dar daugiau sūnų.

Tai įsiutinę gubernatorių. Norėta ir tėvą ištremti į Sibirą, bet patarėjai pasakę, kad jis jau silpnos sveikatos.

– Nebent sykiu įdėti ir karstą...

Jaunystėje už anticarinę veiklą buvo nuplaktas 300 rykščių ir išsiųstas į Kaukazą. Ten kariavo su kalniečiais ir grįžo (regis, tėvo "išpirktas") kaip didvyris. Eišiškių, Rodūnės ir kitose parapijose už jį buvo laikomos mišios...

Prasidėjus 1861–1863 metų sukilimui, greit organizavo būrius. Turėjo iki 2000 karių, Lydos apskrityje laimėjo daug mūšių su gausesniais kazokų būriais.

Dubičiuose – slapstėsi ir buvo išduotas, regis, jau 1864 m.

Teodoras, jo brolis, per tą laiką parašė 10 tomų Lietuvos istorijos. Dešimtasis tomas ligi šiol neišleistas.

(Užrašiau dar ir dėl to, kad mano tėvo "pusė" gyveno šituose kraštuose. Taigi, kur nors kada nors jie turėjo susidurti su Karolio Gedos tėvų generacija.)

(Lydos ir Gardino Lietuva, Algirdo ir Vytauto tėvonijos!)

Ta proga – V. Mykolaičio-Putino "Sukilėliai". Apie tą laikotarpį. Tezė: "Tauta turi subręsti (!) vergijai".

Ar įmanoma ką nors kvailiau pasakyti? Subręsti tegalima laisvei.

Pats autorius nesubrendo nei kunigystei, nei laisvei (Jusčio Mikučio pastebėjimai). Baigęs seminariją, graužėsi, kad bus kunigas, atsisakęs "stono", graužėsi, kam tai padarė.

Tai šita generacija auklėjo mūsų pokario lituanistus – nuolat dvejojančius, baugščius ir dviveidžius žmones.

Nesuprantu, už ką A. Nyka laiko jį savo mokytoju? Tikriausiai už "zuikio narsą"? "Subrendę vergijai" V. M.-P. mokiniai nėrė vieningai į Ameriką...

Nesuvokiamos moralės, greičiau iškreiptos moralės žmonės.

Apie pokalbių etiką

Būna tokių atvejų, kai žmogus pačiu atsakymu į klausimą leidžia suprasti, jog viskas, amen. Toliau klausinėti nekorektiška. Tas pats galioja ir dienoraščiams. Egzistuoja ribos. Ne vien tai, kad daugelis žmonių (arba jų artimieji) dar gyvi. Veikia ir vidinė nuostata. Gilioji etika.

Tiesa, tos ribos kartais "paslankios". Jeigu rašai apie dviveidį, meluojantį žmogų – kodėl gi bijoti tiesos?

Pričiupk šešką jo guolyje.

Anądien Arv., kai RS (dar prieš minėjimą) gyvai dalijomės prisiminimais, mestelėjo K. S.:

– Jūs čia pat du kartus pamelavote!

Anas visad dėdavos tokiu teisuoliu!

Žmonės, rašantys apsakymus, nuolatos veja naracijos virvę, kuria intrigą, dailina siužetą, kad tik įdomiau, kad tik gražiau išeitų.

Realybė iškreipiama čia pat, kitų akyse. Tai, žinoma, alergiška.

Diletanto pastabos (Korano paraštėse)

Nėr abejonės, kad tie, kurie jį kūrė, puikiai išmanė ankstesnius šventraščius, Senąjį Testamentą ir t. t.

Daugelis frazių suprantamos tik anųjų kontekste.

Principas: atsiremti į tai, kas jau yra, ir eiti toliau. Sakyti savo, papildyti, improvizuoti, teigti ar neigti.

Jis laimi (daug kur) lengvumą, turi tam tikro plazdesio (poezijos), kitur – prastinamas, nuleidžiamas iki beduino savimonės.

Čia pasikartoja tiesa: kiekviena tauta (gentis, nacija, regionas) religiją prisitaiko pagal save, prisimatuoja, priduria, nukerpa...

Krikščionys galėtų surasti daugiau bendrų sąlyčio taškų, nei mano.

Kita iš prielaidų, kodėl Korano griebtasi, – iš nekantros. Žmonės manė kad ir taip: Evangelija "neveikia", reikia ko nors griebtis!

Dėl to čia juntama nekantra, raginimas "griebti jautį už ragų".

Tai suteikia šventraščiui dinamikos jausmą. Tam tikrą lakumą.

"(...) tądien, kai juos ims vilkti žemyn snukiais į ugnį" (54 sura. Mėnuo)

Tai reikštų – kniūbsčius. Rusai turi "ķą ėčöąõ, ķčö ėčöåģ".

Ar vikingai taip nedarydavo? Todėl, kad nėr gero lietuviško posakio. Kniūbsčius – labai švelnu.

Arsi tu man dar žemę snukiu! Snukiu žemę suarė! – tą esu vaikystėj girdėjęs.

Birželio 6, penktadienis

Iš dienos įvykių: visur minimas Sąjūdis, jo atsiradimas ir dabartis. Iki komiškumo.

RS vykstant minėjimui, Eugenijus (su švarku be sagų, bet išskalbtu – labdara...) ta proga nepamiršo dar sykį suniekinti M. Ivaškevičiaus romaną "Žali".

Girdi, pas jį atvažiuoja partizanų vaikai ir verkia: jų tėvai nebuvo girtuokliai ar pasileidėliai...

Jonas (su aukštesnės prabos kostiumu – iš privilegijuotos labdaros) ilgai kratė iš užančio ištrauktą Sąjūdžio ženklelį:

– Norėčiau paklausti, ar daugelis susirinkusiųjų čia turi?

Manieros ir elgesys – iš buvusiųjų. Kas atmena komunistinius literatų smerkimus ar sekretorių klausimus:

– Kodėl be komjaunimo ženklelio?

Mane taip "tardė" 1966 m. dabar garsi sąjūdininkė, o andai Januičio org. komunistė Jūra B.

Tuščių vietų nebūna. Jeigu ką nors nustumi, tai ir į jo vietą atsistoji.

Tie, kur buvo pelės, dabar skraido padangėmis. Tai kas, kad nudriskusios!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


37199. yesas2005-07-03 21:02
yes

37200. asas2005-07-03 21:04
uma turman tai per gerai kaip gedai paveiksliukyje

37204. ksaveras2005-07-03 22:52
gal ir nereikėtų užsipulti V.M.-P. kažkodėl kaskart, kai skaitau "karalienės sekretus", imu vis labiau ir labiau s. gedos...

37205. ksaveras2005-07-03 22:54
čia aišku turėjo būti parašyta: "imu vis labiau ir labiau nemėgti s. gedos..." =)

37207. dj grabas2005-07-03 23:28
Zmogus, nuosekliai besidarantis sau seppuku. Is nr i nr.

37211. zeta>vasilisoms2005-07-03 23:44
Parasiau tau laiska i praeito numerio turini.

37234. datura software2005-07-04 04:18
Visai geras straipsnis,kažkaip seniau S.Gedos pranešimų įdėmiai neskaitydavau,dabar reiks pakeisti taktika. Ir mane biesina šitas pooozshitmoderno kaziolu išradimas-terminas "textas",kažkoks gejiškas mentalinis onanizmas,keista,kad ir moterys jį perėmė.Na bet šitas glorified išradimas kiek žinau priklauso šlovingiems West,nors tiek nepazoras LT. Kas pas S.Geda yra vice versa.(dlia osobo tupyx - old school rules)

37257. pasipiktines skaitytojas2005-07-04 12:53
pretenzingas narcizas, quasi-intelektualas ir samoduras, toks isvirkscias Petkevicius.

37258. Panevėžietis2005-07-04 12:58
mes šlovinam Sigito Gedos sinkretišką įžvalgą.Taip tekstiškai"sudorojama" tikrovė.O kaip kitaip su tuo srautu tvarkytis?Gal turite kitokių receptų?

37259. Petka Petkevičius2005-07-04 13:00
O manęs čia nekaišiokit!!!

37273. skaitytoja2005-07-04 15:56
Jei jau bajoras Geda savo tėvo "puse" kildina is Narbutu gyvenamosios vietos, tai turetu zinoti, kad Liudvikas (1832-1863) buvo vyriausiasis Teodoro Narbuto (1784-1864), karo inzinieriaus ir istoriko, parasiusio "Lietuviu tautos istorijos" 10 tomu, sunus, o ne brolis. Tai istorikas Teodoras Narbutas (tevas)po Liudviko zuties 1863 m. geguzes menesi Muravjovui sake: "Turiu ir daugiau sunu!" Jo zmona (Liudviko motina)Kristina su jaunesniuoju sunumi buvo istremta, dvaras isdraskytas, turtinga biblioteka isgrobstyta. Neilgai trukus po seimos tragedijos senasis Narbutas mire Vilniuje Skapo gatveje, dukters bute. Jauniausioji dukte Teodora, brolio ir sukileliu vado Liudviko rysininke, kuriai nuo represiju pavyko pabegti i Prancuzija, apie 1863 m. ivykius yra uzrasiusi atsiminimus. Tiek detaliu is T. Narbuto seimos istorijos.

37281. paprastas zmogus2005-07-04 19:43
As visgi dziaugiuosi siuo SG opusu. Nes, kaip sakoma, "i signala reaguota" (ziur mano prasyma ankstesniame nr.). Apie "tata" patalpino jau kitoje vietoje, nei iprasta. Jauciu betarpiska virtualu rysi su autoriumi. Nors tai dziugina, visuotinio nusivylimo vasara. Aciu! Smagu, kad moterys zino musu istorija geriau, nei kai kurie vyrai. Cia as apie "skaitytojos" pataisyma.

37378. dalgis2005-07-06 21:21
pavadinimas kaip visada be rysio, koliazas kaip maniako, serijinio zudiko, bet textas vietomis visai nieko...

37382. po palme2005-07-06 21:44
S. Geda, metat pirstine ar tik siaip du kart per savaite pasijuntat teisuoliu: Anas visad dedavos tokiu teisuoliu
Keliu pirstine: kur ir kada tamsta norit padiskutuoti apie Putina ir jo gailescius?

37386. desantura2005-07-06 21:49
Gedos sekrec(t)ines liaukos.

Rodoma versija 31 iš 32 
0:39:28 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba