ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-07-02 nr. 755

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (41) • SIGITAS PARULSKIS. Daiktai (1) • VALDAS KILPYS. Atostogos (40) • Mums rašo BIRUTĖ JANULEVIČIŪTĖ-IVAŠKEVIČIENĖ. KlausimasVITALIJA BOGUTAITĖ. EilėsANDREJ BESPALOV. Būti suvereniam – vadinasi, būti europiečiuCHRISTOPHER HOWSE. Kai šaukiamasi kerštoANDRIUS MARTINKUS. Pašaukimas (2) • DALIA BUFAITĖ. Bajorų Jančiauskų giminė iš ViduklėsSIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (15) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Kičo sąvokaVLADIMIR MIKUŠEVIČ. EilėsAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (7) (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Karolio Europa ir jos slinktys (3) • Su tarptautinio folkloro festivalio "Baltica" kūrybinės grupės vadove VIDA ŠATKAUSKIENE ir jos pavaduotoja JŪRATE ŠEMETAITE kalbasi Juozas Šorys. Tautų sūkurio žiežirbos (9) • RASA ŽIEMYTĖ. DruskaAUKSĖ KAŠKONAITĖ. Likimo 5-1SIMON CARMIGGELT. Nuostabus atsitikimasLAIŠKAI (64) •

Druska

RASA ŽIEMYTĖ

[skaityti komentarus]

Baltos spalvos substancija, tirpsta vandenyje, tirpdo sniegą ir ledą. Kelininkai ją vartoja kaip apsaugą nuo kelyje pasitaikančių katastrofų. Vairuotojai keiksnoja druską už tai, kad "nugraužia" nuo rūdžių apsaugančius dažus, pėstieji už tai, kad "suėda" batus. Senoliai labai pagarbiai žiūrėjo į druską.

Visame pasaulyje nuo seniausių laikų druska yra universaliausiai žmonių vartojamas mineralas, jos duodama naminiams gyvuliams. Daug kam yra tekę matyti, kaip karščio atokaitoje karvė šiurkščiu liežuviu brūžuoja druskos gabalą. Jūros vanduo palieka sūrius vingiuotus pėdsakus įdegusioje odoje, lengvas vasaros rūbas prisigeria sūrumu nuplautos odos kvapo. Pamiršę įberti druskos į sriubą, pasigendame jos skonio.

Sūrieji grūdeliai kristalizuojasi smulkių kubelio formos kristalų pavidalu. Sudiržę basos druskadirbių kojos ir saulės atspindžiai Pietvakarių Meksikos archajiškiausios Kujutlano druskynės peizažuose. Jūros ir saulės susitikimo dovanotas NaCl.

Druska vartojama pramonėje, konservavimo technologijose, farmacijoje, medicinoje ir kosmetologijoje, popieriaus, stiklo, metalo, sidabro gamyboje. Tai baltojo aukso verslo dalis, moterų dievinami papuošalai, laiškai, knygos ir langai. Druskos sūrumo intensyvumas priklauso tiek nuo ragaujančiojo skonio receptorių jautrumo, tiek nuo pačios druskos druskingumo. Jodu ar fluoru prisotinta druska siūloma vartoti profilaktiškai.

Labiausiai įprastas kasdienio vartojimo prieskonis ir kukliai pakuojama prekė, beveik nepastebimai esanti kiekvienoje virtuvėje. Be druskos indelio neapsieina pusryčių ar pietų stalas. Druskos laižoma tiesiog nuo rankos geriant Tequila, ji beriama į didesnę dalį kasdien valgomų patiekalų, dedama į kai kuriuos gaiviuosius gėrimus.

Druskos vartojimo perteklius ar stoka sukelia ligas. Druskadirbiai sugrėbia grūdelius, tarsi tai būtų kokie pievoje paskleisti šiaudai, kojomis kaip vynuoges vynininkai permaišo garinamą sūrymą, kad kristalizuotųsi gera druska. Druska graužia pėdų odą.

Vandenyno vanduo gerokai sūresnis už Baltijos jūros ir daugelį rūšių Druskininkų mineralinio vandens. Druskos bekvapis kvapas.

Druskos kasdieniškumas labai abstraktus. Ko gero, tai labiausiai metafizinis prieskonis. Jos tarsi nėra. Ji yra savo nebuvime. Čia ji kažkam suteikia reikiamas savybes ir apčiuopiamumą. Būdama ji apsaugo arba sunaikina, gali numarinti, gali prikelti gyvybei. Svarbu – tinkamas druskos kiekis.

Dar nuo seno, kai vertę turėjo gyvybiškai reikšmingi daiktai ir niekas negalvojo apie investicinius popierius ar simbolinį kapitalą, kai kuriose kalbose žodis druska išliko kaip žodžio atlyginimas dalis, nes būtent baltuoju mineralu kaip piniginiu ekvivalentu būdavo atlyginama iš mūšio lauko grįžusiems kariams – salt-salary (anglų k.), la sal-salario (katalanietiškai).

Skaitmeninių technologijų laikmetyje, kai druskos gamyboje vartojami vakuuminiai garinimo bei švarinimo metodai, beveik neįtikėtina pamatyti po atviru dangumi sudiržusiomis kojomis maišomą sūrymą. Iš jo išgaunama druska turi vandenyno ir saulės galių, ja dezinfekuojamas vanduo. Į šią anti-civilizacinę druskynę nevyksta turistiniai autobusai, o surinkta druska pilama tiesiog ant žemės.

Pietų metas. Druskadirbių likę vos keletas, kiti jau išsiskirstę. Dirbama daugiausia tamsiuoju paros metu. Tada, kai dar nekepina saulė – maždaug nuo keturių ryto iki dešimtos. Čia sutiktas druskadirbys apie savo darbą kalba oriai ir labai paprastai, kaip gero restorano virėjas. Galiausiai prasitaria, kad prieš atvykdamas dirbti su druska, anksčiau dirbo jūreiviu ir yra aplankęs aštuoniasdešimt šalių. Egzistuoja apie 14 000 druskos vartojimo būdų.

Druska sugeria ir atspindi šilumą, labai greitai prisisotina drėgme prarasdama geriausias savo savybes, sutraukia įvairius aplinkoje sklandančius kvapus, vartojama aromaterapijoje. Ją lengva, tai yra gana pigu pritaikyti kaip įvairių pridėtinių mikroelementų, pavyzdžiui, jau minėto jodo, kalcio, fluoro, vitaminų pernešimui į atitinkamus organus. Jūros druska vartojama gydomosioms ir kosmetikos vonioms, su druska valoma kūno oda. Druskos perteklius iš organizmo pasišalina per šlapimą.

Druska – kaip tarptautinio protokolo, draugiškumo tradicijos štrichas. Druskos dedama ant padėkliuko su duona, pasitinkant itin laukiamą ir gerbiamą svečią. Druska – pagarbos ir pamatinio gerbūvio simbolis, laukiamo svečio vertingumo ženklas. Karčiai sūrios sielvarto ir saldžiai surstelėję laimės ašaros.

Prietarai sako, kad druska nujaučia namų dvasios nuotaikas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 31 iš 32 
0:39:25 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba