ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-03-26 nr. 742

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (42) • ANDRIUS MARTINKUS. Naujosios pagonybės prakeiksmas (63) • PAULIUS SAUDARGAS. "Drungnojo karo" šešėlyjeGINTARAS BERESNEVIČIUS. Kažkas nebeveikia (72) • OUJAN SIU. PoezijaŽANETA SMOLSKUTĖ. Pietų Lietuvos moterų veikla rezistencijoje 1944–1953 m. (2) • SIGITAS GEDA. Žydinčių bulvių sapnai (3) • GIEDRIUS JOKUBAUSKIS. Miltai (1) • GYTIS NORVILAS. PoezijaKONSTANTIN KRYLOV. Moteriški politikos aspektaiDAIVA TAMOŠAITYTĖ. Čarli, pabusk! (223) • Mums rašo Daiva Steponavičienė. Sunaikinimas?TOMAS KAVALIAUSKAS. Išryškintas paviršius ir vidus (1) • JONAS KIRVELIS. Penki vakarai su mizantropuJŪRATĖ VISOCKAITĖ. LNK ir kt. – "pasiklydę vertime"

Naujosios pagonybės prakeiksmas

ANDRIUS MARTINKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Malūno sienos. Pakruojo rajonas


Žmogus yra tai, ką jis skolingas kitiems.
Michel Schneider


Kur mašinų Mounier, gyvūnų Lévinas, faktų Ricoeuras?
Bruno Latour

Gyvename naujosios pagonybės amžiuje. Aišku, tai ne naujiena. Tačiau pagonybė yra šis tas daugiau už paprastą stabų garbinimą, stabmeldystę – būtent tai dažnai prikišama visuomenėms, kuriose tarpsta masinės kultūros dievukų kultai, įsigalėjusi prekės ženklo ir reklamos diktatūra, klesti astrologų, būrėjų ir parapsichologų verslas bei visuotinai paplitusi vartojimo manija. Pagonybė neišnyksta vien nuvertus stabus. Pagonybė traukiasi tik tada, kai pasaulis demitologizuojamas.

Anksčiau krikščionis galėjo pabėgti nuo pasaulio. Jis galėjo pasitraukti į Egipto tyrus nuo jį persekiojusio Romos žvėries. Nuo pasaulio tuštybės jis galėjo pasislėpti už aukštų viduramžių vienuolyno sienų. Pagaliau jis galėjo sugrįžti į save, kaip mokė Augustinas, galėjo, kaip tasai Kierkegaard’o tikėjimo riteris, peržengti hėgelišką visuotinybės pasaulį ir šokti į Dievo ir savojo "aš" santykio nelygstamybę. Tačiau kad pasitraukimas būtų tikras, o ne suvaidintas, tas, kuris pasitraukia, turi būti šiek tiek kitoks nei pasaulis, nuo kurio jis bėga. Pasitraukimas į save, bent jau krikščioniškojoje civilizacijoje, grindžiamas prielaida, kad "aš" ir "pasaulis" nėra tas pats.

Kadaise krikščionybė, išvadavusi žmogų iš mitų ir archetipų valdžios, dovanojo jam laisvę ir unikalumą. Mitologinė sąmonė vertė žmogų už kiekvieną, net menkiausią, savo veiksmą jaustis skolingą dievams, kultūriniams herojams ar protėviams. Negali įvykti nieko, ko anksčiau nebūtų buvę. Mano gimimas, mano gyvenimas, mano kančia ir mano mirtis – visa tai įmanoma tik todėl, kad kažkam, kažkada, kažkur gimimas, gyvenimas, kančia ir mirtis įvyko. "Kiekvienas herojus kartojo archetipinį veiksmą, kiekvienas karas atnaujindavo gėrio ir blogio kovą, kiekviena nauja socialinė neteisybė buvo sutapatinama su Išganytojo kančiomis (arba, ikikrikščioniškame pasaulyje, su dievo Pasiuntinio ar augmenijos dievo kančiomis ir t. t.), kiekvienos naujos žudynės atkartodavo šlovingą kankinių mirtį ir t. t. [...] Tokio požiūrio dėka dešimtys milijonų žmonių šimtmečių šimtmečius galėjo iškentėti didžiulį istorijos spaudimą nepuldami į neviltį, nebaigdami gyvenimo savižudybe ir dvasiškai nesudirždami..." – rašo Mircea Eliade. Mainais už laisvę ir savojo "aš" unikalumą senoji pagonybė laidavo žmogui gyvenimo, kad ir koks skurdus bei kupinas kančių jis būtų, prasmę ir dalyvavimą būtyje. Eliade rašo: "Vadinasi, teisėtai galima kalbėti apie archajiškąją ontologiją, ir tiktai atsižvelgdami į šią ontologiją galime suprasti – ir dėl to neniekinti – "pirmykščio pasaulio" elgseną, netgi pačią ekstravagantiškiausią; iš tikrųjų šis elgesys reiškia beviltiškas pastangas neprarasti ryšio su būtimi" (išskirta – Eliadės). Senoji pagonybė žmogui dovanojo būtį.

Naujoji pagonybė alsuoja nebūties šalčiu. Akivaizdžiausiai tai liudija kančios ir mirties beprasmiškumas, demaskuojantis save eutanazijos praktikos plitimu ir Philippe’o Aričso aprašytu "mirties draudimu". XXI a. pagonybės demoniška prigimtis pasireiškia tuo, kad, atimdama iš žmogaus unikalumą ir laisvę kurti būtyje, ji nekompensuoja praradimo prasmės (pirmiausia kančios ir mirties prasmės) patirtimi. "Kodėl aš? Kodėl tai turėjo atsitikti būtent man? Tai neteisinga! Taip neturėjo įvykti!" – klausia ir šaukia, klausdamas ir šaukdamas protestuoja šiuolaikinis žmogus, nes savižudybė, eutanazija ir "mirties draudimas" yra protesto prieš kančios ir mirties beprasmiškumą formos. XXI a. žmogus vis dar bando vaidinti Jobą. Nors viešumoje jis mėgsta demonstruoti ištikimybę sekuliariai kultūrai ir jos vertybėms, širdies gilumoje jis lieka ištikimas krikščioniškosios kultūros per ilgus šimtmečius suformuotam įpročiui laikyti save unikaliu ir nepakartojamu individu, turinčiu teisę į tai, ką Antanas Maceina pavadino egzistenciniu skundu. Jis vis dar nedrįsta pripažinti, kad gyvena iš esmės mito pasaulyje, kuriame nėra vietos jo "aš" unikalumui, legitimuojančiam protestą ir skundą.

Nieko negali atsitikti man, ko anksčiau nebūtų atsitikę kitam – tokia informacijos amžiaus mitinio pasaulio Realybė, kurios neįsisąmoninimas gimdo naujosios pagonybės žmogaus vienatvės ir apleistumo prakeiksmą. Iš tikrųjų kas gali atsitikti man, tariamai unikaliam, nepakartojamam ir vieninteliam, ko nebūtų patyręs kitas, apeliuojantis į mus iš mirgančių televizorių ekranų, naujienų agentūrų pranešimų, romanų ir filmų kūrėjų vaizduotės? Mūsų "aš" tariamas unikalumas ir nelygstamumas ištirpsta nuolatiniame vaizdų, pranešimų ir tekstų sraute, kuriame įkalintas kitas yra patyręs viską, pradedant Holokaustu ir baigiant šunų sudraskyto vaiko iš žinomo Dostojevskio romano lemtimi, pradedant Rugsėjo 11-ąja ir baigiant žudiko maniako ("tikro" arba "virtualaus", "iš filmo") aukų likimais. Vaizdų, pranešimų ir tekstų srautas informacijos amžiuje niekada nesiliauja. Jis, kaip ir dera tikram mitui, yra amžinas.

Naujosios pagonybės pagimdytas vienatvės ir apleistumo prakeiksmas minta tuo, kad į vaizdą ir tekstą ištremtas kitas, skirtingai nei senosios pagonybės dievai, pusdieviai, kultūriniai herojai, protėviai, žodžiu, mitų veikėjai, dažnai suvokiamas kaip nepakankamai realus, "virtualus", kaip fantomas, simuliakras, kuris negali pretenduoti į mūsų, "tikrų", "unikalių" ir "nepakartojamų" būtybių "iš kūno ir kraujo", įsipareigojimą, kokio reikalavo senieji dievai. Senoji pagonybė nežadėjo laisvės ir "aš" unikalumo, bet laidavo dalyvavimą būtyje, kartu atšaukdama vienatvės ir egzistencinio apleistumo grėsmę. Naujoji pagonybė už vienatvę ir apleistumą kančios ir mirties akivaizdoje moka mūsų ego unikalumo ir nepakartojamumo iliuzija.

Mitinė informacijos amžiaus Realybė Kierkegaard’o pretenzijai į žmogaus apsisprendimo nelygstamumą yra daug nepalankesnė nei Hegelio Istorijos tironijai. Nieko negali atsitikti man, ko nebūtų atsitikę kitam. Senojoje pagonybėje tai guosdavo, padėdavo ištverti kančią ir susitaikyti su mirtimi. Naujoji pagonybė kito kančią ir mirtį, plūstančią iš televizorių ir kino ekranų bei dienraščių puslapių, skelbia esant nepakankamai realią, todėl informacijos amžiaus mitinė Realybė, skirtingai nei senosios pagonybės mito tikrovė, palieka žmogų vienišą ir be prasmės kančios ir mirties akivaizdoje. Sakoma, kad didžiausia velnio pergalė – įtikinti žmones, kad jis neegzistuoja. Panašiai ir XXI a. žmogus, naiviai tikėdamas, kad jis vis dar yra vienintelis ir nepakartojamas, kad jis vis dar yra asmenybė kilniausia šio žodžio prasme, tik dar labiau grimzta į mito gelmę, kurioje, tarsi juodojoje skylėje, be pėdsakų išnyksta unikalumas ir nelygstamumas. (Galima prisiminti kai kurių Lietuvos politikuojančių moralistų įkyriai į lietuvių galvas kalamą mintį, kad, girdi, ten, "brandžiosios" demokratijos kraštuose, kur demokratijos tradicijos gyvuoja "kelis šimtmečius", – pasitaiko ir tokių nusišnekėjimų, – egzistuoja pilietinė visuomenė, o štai čia jos nėra. Tarsi tie ponai, kurie tikriausiai manosi atlieką labai kilnų pedagoginį darbą à la prancūzų švietėjai, nežinotų, kad Vakaruose jau seniai kalbama apie demokratijos ir pilietinės visuomenės krizę. Deja, XXI a. pradžioje pilietinė visuomenė tiek čia, tiek ten yra labiau tikėjimo dalykas. Faktas yra vartotojų visuomenė. O tai nėra tas pat.)

Iš tikrųjų, nors per pastaruosius porą šimtų metų žmonių planetoje neregėtai padaugėjo, ar galima tvirtinti, kad įvairovė Žemėje dėl to laimėjo? Deja, spartus rūšių, kalbų, o su kalbomis ir genčių bei tautų nykimas gundo padaryti priešingą išvadą. Gal pasaulio matymo būdų, kuriuos kuria kiekviena atskira kalba, nykimą atsveria pasaulio matymo būdų, besikuriančių kiekvieno "unikalaus ir nepakartojamo" individo sieloje, įvairovė, didėjanti su nuolat augančiu homo sapiens rūšies kiekybiniu pranašumu? "Vienintelis ir jo nuosavybė" – taip vadinosi vieno iš filosofinio anarchizmo krikštatėvių Maxo Stirnerio skandalingas veikalas. Deja, masinės ir vartotojų visuomenės kritikai, masių psichologijos tyrėjai nelabai kuo gali paguosti. Pasirodo, tų "vienintelių" nuosavybė ne kažin kiek skiriasi. Pascalis Bruckneris savo "Amžinojoje euforijoje" ironizuodamas rašo: "Taigi, kai mums nieko nenutinka, yra du būdai suteikti gyvenimui romantišką atspalvį: įsiklausyti į menkiausius savo dvasios virpesius arba pasakoti savo fizines negalias. Iš tikrųjų froidizmas, atskleidęs pasąmonę, suteikė naują postūmį savistabos menui. Dėl šio tamsaus kambario, kupino neišsenkamų mūsų pačių atspindžių, kiekvieno žmogaus gyvenimas netikėtai tampa prasmingas. Originali parafrazė: kaip sapnuose gausu netikėtų intrigų ir posūkių, kurių smegenys mums pateikia tiesiog miegant, taip ir patys nereikšmingiausi mūsų poelgiai įgauna prasmę, apsirikimai ir klaidos patį paprasčiausią artoją paverčia raiteliu ant šuoliais lekiančio žirgo. Dabar kiekvienas gali gražbyliauti apie save, leistis į savo vidinius požemius, prisinešti iš ten paslapčių, mitų ir savotiškai išpuošti jais kasdienybę. Nebėra pilkų žmogelių, yra tik asmenybės, pačios sau dar neatsiskleidusios, demonstruojančios Michelangelo, Borgia’os ar Shakespeare’o dvasiai prilygstančius sielos lobius..."

Informacijos amžiuje nuo informacijos niekur nepabėgsi. Senojoje pagonybėje visa gamta buvo persmelkta dievų veikimo, o šiandien visas pasaulis yra smelkte persmelktas informacijos srautų su juose įkalintais ir besiblaškančiais naujosios mitinės Realybės gyventojais. Ir Egipto dykuma, ir viduramžius menančio vienuolyno celė sklidinos elektromagnetinių bangų – "virtualaus" kito egzistavimo stichijos. Aišku, galima bandyti visiškai "atsijungti", pabėgti jei ne į Himalajus, tai bent jau "į save", pasitraukti į savo sielos vidinę tvirtovę, kurioje Baudrillard’as gal dar tikėtųsi atrasti tikroviškumo liekanų. Bet ar toks pabėgimas pats būtų pakankamai tikroviškas? O gal informacijos epochoje esame pasmerkti nuolat būti su kitu? Pamenate garsųjį Sartre’o "Pragaras – tai kiti"? Realybė, pilna besiblaškančių šmėklų, fantomų ir simuliakrų, bekraujų, virtualių ir netikrų kitų, iš tikrųjų yra pragaras. Tai naujosios pagonybės pragaras, gimdantis informacijos amžiaus mitinio pasaulio žmogaus vienišumo ir apleistumo jausmą kančios ir mirties akivaizdoje.

Informacijos amžiaus pranašas ir "globalaus kaimo" termino kūrėjas Marshallas McLuhanas neklydo teigdamas, kad naujausios technologijos ir masinės medijos iš esmės pakeis planetos gyventojų bendravimo kokybę. Jo manymu, turėjęs įvykti pasikeitimas į gera. Tačiau pasirodė, kad globaliame kaime (dichotomijoje "miestas–kaimas", bent jau Vakarų kultūros istorijoje, "kaimas" – pagoniškosios praeities liekanų saugotojas, mitologinės sąmonės bastionas) žmonės jaučiasi daug vienišesni nei tradiciniame senosios pagonybės kaime.

Paradoksalu, tačiau visuomenėje, kurioje, kaip teigia kai kurie kritikai (dažniausiai atstovaujantys krikščioniškajai pasaulėžiūrai), plinta "mirties kultūra", vis labiau įsigali ir vadinamasis "mirties draudimas". Tuo pačiu metu, kai mirtis iš asmeninės egzistencijos plotmės vis labiau traukiasi į medicinos ir technikos problemų sritį, iš intymios šeimos aplinkos – į ligoninių palatas su ne tiek žmogų, kiek gyvybę palaikančius prietaisus aptarnaujančiu personalu, smurtas, kančia ir mirtis plūste plūsta į mus iš televizorių ir kino ekranų, radijo imtuvų, laikraščių puslapių. Nors dėl dirbtinio gyvybės palaikymo vis dažniau mirštama be sąmonės, kančia ir mirtis vis labiau atakuoja mūsų sąmonę. Nors asmeninis santykis su savo paties mirtimi silpsta, kitų mirties stebėjimo galimybės nuolat plečiasi. Aišku, tie kiti beveik visada yra vaizdo ir teksto kaliniai, "virtualūs" kiti, simuliakrai. Bet kiek mūsų pačių, būtybių iš kūno ir kraujo, mirtis yra "tikresnė" už anų virtualaus pasaulio tremtinių mirtį?

Šiuolaikinėse išsivysčiusiose Vakarų visuomenėse individui iš kūno ir kraujo pretenduoti į savo mirties "tikrumą" ir "unikalumą" darosi vis sunkiau. Sąmonės nelydima mirtis tarp vamzdelių, prietaisų ir visokios elektronikos ne kažin kiek "tikresnė" už elektronų judėjimo sukurtą mirtį televizoriaus ekrane, spinduliuojančiame holivudiško siaubo arba veiksmo filmo banalybę. "Mano" mirties "tikrumas" ir "nelygstamumas" išgaruoja tarp vamzdelių, prietaisų ir elektronikos, per neasmeniškumo ir neautentiškumo slenkstį į aną pasaulį palydėjusių šimtus iki manęs ir dar palydėsiančių šimtus po manęs. Globalaus naujosios pagonybės kaimo Realybė yra būties numarinimas pasitelkus bekvapį, beskonį ir bejausmį sterilumą – televizoriaus ekraną arba vegetacinius kūno procesus palaikančią elektroniką. Kito kančia ir mirtis yra ištremtos į neįpareigojantį "simuliakrų" pasaulį, o mūsų, "tikrų" būtybių iš kūno ir kraujo, mirtis yra ištremta į anonimišką ligoninės erdvę ir taip atimta iš mūsų.

McLuhanas karštai gynė tezę, kad masinės medijos nėra vien priemonės, galinčios praversti tiek geriems, tiek blogiems žmogaus, manipuliuojančio jomis, tikslams. Jis teigė, kad medijos pačios savaime iš esmės keičia pasaulį ir žmogų. Deja, šioje vietoje jis buvo visiškai teisus. Deja, nes, priešingai nei vylėsi naujosios pagonybės šauklys, pasaulį informacijoje paskandinusi epocha nesuteikė globalaus kaimo gyventojams senojo kaimo intymumo, bendruomeniškumo ir taikos. Globalaus kaimo mitinė Realybė kuria ne intymumą, o susvetimėjimą. Masinių medijų prigimtyje glūdinti perkeičianti jėga pati savaime gimdo anaiptol ne tai, kas atsiranda gerajam burtininkui mostelėjus stebuklinga lazdele. Pati savaime ši jėga veikiau yra juodoji magija ir raganos kerai, ištremiantys kitą iš žmonių pasaulio į nežmonių, žvėrių ir pabaisų pasaulį, virtualų simuliakrų, vaizdų ir tekstų pasaulį. O kerai, žinia, niekada neišnyksta patys savaime. Pasakose žmogus turi keliauti už jūrų marių ir atlikti daugybę žygdarbių, kad pabaisa būtų sugrąžinta į žmonių bendruomenę; kartais žmogus turi pamilti pabaisą. Bet kokiu atveju žmogus turi žengti žingsnį pabaisos link, žmogus turi būti aktyvus, jis turi pripažinti pabaisos teisę pasiekti laimę ir sulaukti kitų dėmesio bei užuojautos, galiausiai jis turi pripažinti, kad kitas pabaisos pavidalu yra iš žmonių pasaulio ištremtas kitas, taigi labai panašus į jį patį, "tikrą" žmogų. Nieko negali atsitikti man, ko nebūtų atsitikę kitam. Tik tai suvokus gali prasidėti globalaus kaimo mitinės Realybės pasaulio atkerėjimas.

Gal ir teisūs buvo kalbos filosofai, teigę, kad mirus autoriui gimė skaitytojas. Nes tik jis – skaitytojas, žiūrovas, klausytojas – gali atlikti į vaizdą ir tekstą ištremto pasaulio atkerėjimo darbą. Bet kas užėmė nuo scenos pasitraukusio autoriaus, kurį filosofai kaltino autoritarizmu ir teksto prasmės uzurpavimu, vietą? Ar tik ant pakylos neužsiropštė dar didesnis despotas, žiaurus Rytų satrapas, kasdien perkantis vergus – į vaizdo ir teksto narvą uždarytus kitus, kuriuos jam pusvelčiui siūlosi parduoti televizijos ir radijo kanalai, masinė spauda, Holivudas ir kiti vaizdų bei žinių gamintojai, tie XXI a. vergų pirkliai? Ar tik autoriaus, kad ir koks prasmės uzurpatorius jis būtų, vietos neužėmė išlepintas tironas, tarsi koks Kaligula ar Komodas vieno piršto judesiu (nykščio iškėlimu arba nuleidimu ar nuotolinio valdymo pultelio paspaudimu – ne taip svarbu) pasmerkiantis savo įsigytas prekes mirčiai arba dovanodamas joms gyvenimą, geriausiu atveju abejingas savo milžiniškos visame Informacijos žemyne išsikerojusios imperijos gyventojų kančioms, blogiausiu – besimėgaujantis tomis kančiomis ir savo niekam neįpareigojančia visažinyste. Nes jis – skaitytojas, žiūrovas, klausytojas – yra jo didenybė vartotojas, jis – suverenas. Jis – pateptasis, taigi kitoks nei jo imperijos valdiniai, vergai, įkalinti vaizdo ir teksto narve. (Beje, net toks blaiviai mąstantis ir kraštutinumų vengiantis žmogus kaip Aristotelis vergo nelaikė "tikru" žmogumi; jam vergas buvo "gyvas įrankis". Moterys, mažamečiai vaikai, juodaodžiai, Amerikos indėnai – netgi Europoje ne visi ir ne visada šioms ir kai kurioms kitoms kategorijoms žmonių buvo linkę pripažinti "visą" ir "tikrą" žmogiškumą.) Tačiau kaip tik todėl, kad jis yra (arba, tiksliau, mano, kad yra) visiškai kitoks nei kiti, vaizde ir tekste įkalinti jo valdiniai, jis, kaip ir bet kuris tironas, jaučiasi be galo vienišas. Jo nesupa jo rango būtybės. Jį supa vaiduokliai, šmėklos, simuliakrai, "netikri" kiti. Norėdamas valdyti, jis pats tampa labiausiai apgailėtina naujosios pagonybės auka. Paradoksas tas, kad kuo labiau toks tironas (kuris, be abejo, paprasčiausiai yra "geras" vartotojas) neigia vaizde ir tekste įkalinto kito teises, kuo labiau jis įsivaizduoja, kad žaidimas su "virtualiu" kitu yra nekaltas užsiėmimas, tuo labiau vaizde ir tekste atsiverianti tuštuma įsiurbia jo paties sielos turinį, tai, kas sudaro jo asmenybės originalumą ir nepakartojamumą. Asmens priklausomybė nuo banalių serialų, muilo operų, realybės šou liudija švelnesnę tokio savęs praradimo formą. Jei žmogus visa kuo, pradedant išvaizda ir baigiant temperamentu, nori būti panašus į savo garbinamą stabą, jei jis pasirengęs žudyti, nes taip darė jo virtualus "kultūrinis herojus", turime kraštutinį savęs netekimo pavyzdį. Tai naujosios pagonybės triumfas.

Viskas priklauso nuo to, koks yra skaitytojas, žiūrovas, klausytojas. Ko gero, jis neturėtų manyti, kad yra visiškas suverenas, kad tik jis, kaip vartotojas, turi teises. Aišku, nepaisant autoriaus mirties, visuotinai pripažįstamos ir autorių teisės. O kaip su teisėmis tų, kurie uždaryti tekste, vaizde, kelias sekundes trunkančiame televizijos ir radijo žinių pranešime? Ar negali būti taip, kad, priešingai nei mano kai kurie moralistai, individo, pasiryžusio nužudyti arba iškrėsti kokią kitą niekšybę dėl to, kad kitas tai padarė "virtualybėje", apsisprendimą lemia ne tiek prastas ribos tarp "fikcijos" ir "tikrovės" suvokimas, kiek kiti dalykai? Ar tik nėra taip, kad toks individas labai gerai, netgi begėdiškai gerai įsivaizduoja, kad tarp "fikcijos" ir "tikrovės" nėra nieko bendro? Jis įsivaizduoja, kad virtualus kitas nepriklauso Realybei, todėl užsimoja paversti realybe tai, ką kitas, jo (klaidingu) įsitikinimu, darė už Realybės ribų. Tam tikra prasme jis jaučiasi esąs inovatorius – nebūtį paverčia būtimi. Tačiau iš tikrųjų jis tėra plagiatorius ir vagis. Jis mano, kad tik jis yra suverenas, o virtualybėje įkalinti kiti – žudantys, smurtaujantys, kenčiantys, mirštantys, žodžiu, gyvenantys – neturi jokių teisių, išskyrus teisę būti jo, "kūrėjo", kūrybos žaliava. Jis neigia tų kitų teisę būti originaliems ir nepakartojamiems, neigia jų gyvenimą esant Realybės dalimi. Aišku, vogdamas jų gyvenimą, jis netenka savo paties asmenybės originalumo ir nepakartojamumo, netenka savo paties gyvenimo. Toks yra naujosios pagonybės prakeiksmas.

Nieko negali atsitikti man, ko nebūtų atsitikę kitam – nuo šio kuklaus pripažinimo, kurio taip trūksta minėtam plagiatoriui ir kurio daugiau ar mažiau trūksta kiekvienam išsivysčiusių XXI a. visuomenių žmogui, prasideda Realybės atkerėjimas. Demitologizacija prasideda tada, kai pripažįstame, kad esame naujosios pagonybės mito kaliniai. Tik atsisakius egzistencinio skundo galima tikėtis, kad kada nors jis vėl taps autentiškas. Tik pripažinus teises ištremtiems kitiems, išplėtus solidarumą į būties stokojančią Realybės sferą, "simuliakrų", vaiduoklių ir pabaisų pasaulį, galima pradėti susigrąžinti savo pačių tikrumą ir originalumą. "Kur mašinų Mounier, gyvūnų Lévinas, faktų Ricoeuras? Juk žmogiškumo negalima suvokti ir išsaugoti nesugrąžinant jam antrosios jo paties dalies – daiktų dalies... Žmogiškumas nėra vienas iš Konstitucijos polių, kurį reikėtų supriešinti su nežmogiškumu. "Žmogiškumas" ir "nežmogiškumas" tėra vėlai atsiradę terminai, kurių jau nebepakanka norint nurodyti kitą matmenį... Humanizmas gali išlikti tik pasidalydamas savimi su visais savo įgaliotiniais. Žmogiškoji prigimtis – tai jos delegatų ir atstovų, figūrų ir pasiuntinių visuma", – rašo Bruno Latouras savo simetrinės antropologijos esė "Mes niekada nebuvome modernūs", abejodamas modernistiniu gamtos ir visuomenės, subjekto ir objekto, žmogaus ir daiktų pasaulio supriešinimu, reikalaudamas parašyti Nemoderniąją Konstituciją ir sušaukti Daiktų Parlamentą. Paniekintas ir beteisis į nežmonių pasaulį ištremtas kitas keršija, atimdamas mūsų pačių senamadišką teisę į originalumą ir nelygstamumą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


31938. ežeras2005-03-28 13:08
"Kadaise krikščionybė, išvadavusi žmogų iš mitų ir archetipų valdžios" O pa papa... Didesnio alogizmo dar nesu girdėjęs!Krikščionybė ,kuri antikos kraštuose vietoje šviesaus , kūrybiško , ieškančio kosmo formulės, kuriančio tokių žmogiškų dievų pasaulio mitus ir aukščiausio lygio menus , filosofuojančio, įgyvendinusio demokratijos principus,vertinačio žmogaus LAISVĘ,mąstančio žmogaus dvasios sukūrto pasaulio , tūkstančiui metų panardino Europą į nykią rytietišką despotizmo , antihumaniškos visa savo esme ,žydų liaudies pasakų rinkinio- biblijos- mitologiją , ...pasirodo kažką dar ir ...IŠVADAVO ?! :) O gal tikrai Kuba yra laisvės sala , o SSRS buvo savanoriška broliškų tautų sąjunga?:)Fariziejiškumo ir sofistikos viršūnė!

31953. IVS2005-03-28 17:49
Šitame straipsnyje kas antra pastraipa prieštarauja kas trečiai arba man jau stogas nuvažiavo.

31954. pagonys... :-) 2005-03-28 17:52
To ezeras: kol ieskai `kosmo formules`, vietoj to, kad ismoktum elementaria rasymo kompiuteriu abecele, tol patylek.

31957. ežeras2005-03-28 18:06
Hm.Rašinėju jau ketvertą metų-nieks nieko.Informuok kur ta "elementarioji" patvirtinta -mokysiuosi(bet netylėsiu):).

31966. varna2005-03-28 18:53
Lietuvoj "tikro" intelektualo požymiu tampa atvirai ir kiekviena pasitaikiusia patogia ir mažiau patogia proga demonstruojama neapykanta viskam, kas vadinama "masine kultūra". Žiūrima iš aukšto, tyčiojamasi, manant, jog tokia pseudofilosofine pasaulėžiūra jau savaime gali iškilti virš visų "kitų", naudojančių "masinės kultūros" produktus. Martinkus, Beresnevičius, Ozolas ir Co man panašūs į Miunchauzeną, kuris ištraukė save iš balos įsitvėręs įsavo paties plaukus. Taip ir šitie, "naujieji pranašai", manosi išsitrauks iš jų pačių sukurtos menamos balos. Bėda tame, jog jie patys ir įsistumė į mėšlo duobę - nieko dorai nesugebėdami pasiūlyti nei sau, nei visuomenei. Nesugebėdami pripažinti savo idėjų impotenciją, kaltina visus ir viską bukumu, išsilavinimo stoka. Visos menamos "įžvalgos" remiasi pagieža ir totaliu nenoru suprasti kitų. Juk tai nėra nei "kelio siūlymas", nei "pozityvaus" ir "negatyvaus" paieška - tai tik spjaudymasis ir dar kartą spjaudymasis. Visos varžybos - kas daugiau ir glitesnių seilių surinks savo nešvankioje burnoje - sekan,iam spjūviui. Šikniai.

31976. tatanka2005-03-28 19:44
labai daug žodžių, bet minties netrūksta. Pagonims ir varnoms reiketu suvokti, kad keitimasis mintimis yra kultūros požymis. Nebūtinai straipsnio autorius yra teisus, bet jis išsako nuomonę.Tat ir Ozolo mintys yra vertingos, galima tik džiaugtis. Pav.Kirgizai neturi nei Beresnevičiaus, nei Ozolo, todėl ir daužo vienas kitą. Žydų liaudies pasakos yra daug vertesnės už graikų kosmogoninius mitus ir tt.. Giliau griebia nei pagonių mitologija. Net indusai yra toli toli gale, nors turi bhakti, atmaną, brahmaną ir šakti. Kiniečiai turi Konfucijaus pasakojimus kaip turėtų elgtis padorus tarnautojas vadovų akivaizdoje.Permainų knygą. Ir viskas. Lietuvių mitologija yra graži, bet kas iš to? Užsiimti tautine pagonybe yra tas pats, kas žaisti indėnus.Arčiau gamtos,kaip sakoma...

31977. ežeras2005-03-28 19:54
"Žydų liaudies pasakos yra daug vertesnės už graikų kosmogoninius mitus ir tt.. Giliau griebia nei pagonių mitologija." 1.Giliau-todėl ,kad daugiau mistikos. Ir tai nereiškia , kad arčiau tiesos. 2. Maksimaliai supaprastinus taip: biblija/evangelija -vergams( arba platonizmas "liaudžiai"), antikos mitologija- dabartinės individualistines Europos pramotė ,manau...

31982. TATANKA2005-03-28 20:22
Kaip tik tose žydų "pasakose" (biblijoje) maksimaliai atsisakoma mistikos, bent tokios, kokią dauguma žmonių įsivaizduoja.Radikaliai atsisakoma, turint galvoje visą tuometinę aplinką, religiją, moralę ir suvokimą apie gyvenimą. Antikos mitologija, Egiptas ir pan. yra seniai numirusios pramotės. Nors man kyra stiprus įtarimas, kad tai visai ne pramotės o pamotės.Taip pat seniai mirusios. Bet atsiminimas lieka ir traukia kaip vaikiška pagunda- toliau už visus kitus nuspjauti. Individualiai... Žydų individualizmas yra kitoks. Vergų ir liaudies sąvokas naudojo Nyčė. Kriščionybė -bailiems vergams ir pan... Pats, būdamas "antžmogio" idėjos šaukliu, baisiai bijojo karvių. Vergystė ?

31984. ežeras2005-03-28 20:38
. "Žydų individualizmas yra kitoks." 1.Ar jis "yra"? 2.Žiūrėkit: tik sugrįžo į istorinę tėvynę( Rytus) ir iš simpatiškos,intelektualios,liberalias idėjas išpažįstančios ir visapusiškai pažangios tautos darosi pusiau rasistai(tos pasakos-biblija- skatina), pusiau imperialistai ir dar su religinio totalitarizmo kvapeliu -:(...

32001. TATANKA2005-03-29 07:39
EZERUI. pASISKAITYK KA NORS RIMTO APIE ZYDUS,BIBLIJA IR TT. lIETUVIU KALBA YRA PAKANKAMAI DAUG LITERATUROS, KAD ISGELBETU NUO SUMAISTIES GALVOJE. aS NELYGINU VISOS AUSTRU AR VOKIECIU KULTUROS SU PAGONISKU ir zmogerdrisku NACONALSOCIALIZMU. IZRAELIS TAIP PAT NEVIENALYTIS. RELIGINIAI ORTODOKSAI NET ATSISAKO KARIUOMENEJE TARNAUTI. JIE NEZUDO BET GELBEJA.TARNAUJA KARIUOMENEJE NELABAI TIKINTYS PASAULIETISKI ZYDAI. Nuo arabu reikia gintis, pastarieji ir ziauesni, ir religiskai nepakantesni, ir palestina kuria kaip apartheidine, rasistine valstybe.

32004. ežeras2005-03-29 09:12
Pasufleruok kur pasiskaityt apie ortodoksus, atsisakančius tarnaut kariuomenėj, tikrai įdomu.O aš Tau pasufleruosiu ,kad JT sionizmą pripažino rasistine ideologija ir ,kad besigindami žydai _okupuotose _ teritorijose gyvenviečių pristatė , sieną , simpatišką tokią, dabar betonuoja ,teroristų _giminių_ namus pabomdarduoja ,JT rezoliucijų keletos nevykdo ,etc...

32008. rukas2005-03-29 11:09
o čia tai geras.žydai neina i kariuomene...tai užtai dabar musiškiai varomi.atseit pagalba.niekas nenori žuti.o čia -tik be tikejimo eina.gerai ir avis sveika ir vilkas sotus.mes viska priimam,kaip čia vadina pedigripalai

32012. nemo2005-03-29 13:04
sutikau keleta palestinieciu - labai nemalonus ir pasipute. Nesakau visi - bet tie kuriuos sutikau, buvo tokie. Ir sukirbejo itarimas - o jei dauguma tokiu? Tada lietuviu isivaizdavimas apie draugiska, kilnia uzspausta tauta yra tik mitas. Greiciau tiktu TOTO kazkada pasakyti zodziai apie cecenus.

32053. Kestutis Rastenis-Rasten2005-03-30 01:53
Visas šis ilgas straipsnis apie naująją pagonybę, tai grynų gryniausias kliedesys, sudarytas iš padrikų prisikaitytų idėjų. Jums , ponas Martinkau, pats metas nusileist į realybę ir imt ne surašinėt citatų kratinį, o pačiam ką nors sugalvot,-o jei ne--tai nerašyt. Kažkos esate moronas, silpnaprotos idiotas. Kas jus tokį pagimdė ir suformab-vo? kuris čia universitetas, įdomu būtų sužinoti?

32054. nemo2005-03-30 03:12
Zodziu tai per daug - Gintaras B. siuo poziuriu turi daug lengvesne ranka ir matyt daug juokingesne gyvenimo patirti, nei Martinkus:) O ar viskas kliedesys? pripazinsiu, visumos nesuvokiau, kalba perkrauta, labai jau dramatizuota ("praradimai, prakeikimai, neigimai, istremimai, atemimai" - po galais, nesakau, kad musiske visuomenine sistema pati geriausia, bet demonizuot ja - irgi nei sis nei tas - labai didelis ideologinis spaudimas straipsnyje). Kas liko -nezinau kiek ilgam ir kiek tai autoriaus, kiek ne - tai pastraipa apie mirti, "mirties draudima" ir fraze, jog media ne tik irankis, bet pati savaime keicia zmogus ir zmogaus pasauli.

32058. Kestutis Rastenis-RASTEN to nemo2005-03-30 05:30
Gerai, paanalizuokim 6it1 jo tezę:1.Pirma ji yra žodis į žodį nurašyta, nepadėjus kabučių. Jeigu autorius mokėtų lietuviškai, galėtų paduoti p. Martinkų į teismą už plagiatą ir ėmimą pinigų už svetimą tekstą. 2. Martinkus nesuprato minties ir mmetaforos ir rašydamas "magija " ir "raganavimas" suvokiaa juos pažodžiui, o ne kaip metaforas. "Pati savaime ši jėga veikiau yra juodoji magija ir raganos kerai, ištremiantys kitą iš žmonių pasaulio į nežmonių, žvėrių ir pabaisų pasaulį, virtualų simuliakrų, vaizdų ir tekstų pasaulį. O kerai, žinia, niekada neišnyksta patys savaime. Pasakose žmogus turi keliauti už jūrų marių ir atlikti daugybę žygdarbių, kad pabaisa būtų sugrąžinta į žmonių bendruomenę; kartais žmogus turi pamilti pabaisą. Bet kokiu atveju žmogus turi žengti žingsnį pabaisos link, žmogus turi būti aktyvus, jis turi pripažinti pabaisos teisę pasiekti laimę ir sulaukti kitų dėmesio bei užuojautos, galiausiai jis turi pripažinti, kad kitas pabaisos pavidalu yra iš žmonių pasaulio ištremtas kitas, taigi labai panašus į jį patį, "tikrą" žmogų. Nieko negali atsitikti man, ko nebūtų atsitikę kitam. Tik tai suvokus gali prasidėti globalaus kaimo mitinės Realybės pasaulio atkerėjimas."

32060. Kestutis Rastenis-RASTEN2005-03-30 05:36
3. iš to išplaukia ir jo siūlomas atkerėjimo būdas. Tuo tarpu atkerėti gali vėlgi tik stambioji media, visokie new York Times, CNN, BBC, bet suteikdami objektyvų pasaulio vaizdą, REALŲ, NUO REALYBĖS ATITRŪKUSIAM ŽMOGUI. Bent jau mūsų Lietuvos R ir Respublika, vėlgi kaip raganos žmonrs tik užkalba. PVZ Respublika "užkeriŽ apraganauja žmones, kad ėšie pasiglemžtų žydų turtą, teisėtai jiem priklausamnti ur negražintų.

32061. Kestutis Rastenis-RASTEN2005-03-30 05:43
Antisemitizmo psichozei pasidavusių žmonių atkerėjimas gali būti pasiektas tik aktyviu jų atakavimu, argumentais, aiškinimu, kad įstatymas vienodas bet kurios rasės, tautos, lyties, religijos, seksualinės orientacijos žmogui, t. y. teisėta NUOSAVYBĖ TURI BŪTI SUGRAŽINT IR ŽYDAMS.

32062. Šiaurės Atėnų Babelis2005-03-30 06:06
Šiaurės Atėnų Babelis Autorius: Kažkoks Plagiatorius,
kuris gražiuoju atiduoda honorarą po palme, laikydamas jį savo mokytoju ir įkvėpėju, tačiau bijo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl maloningai prašo visus skaitytojus, kuriems patiko, visas padėkos formas siūsti adresu: po palme, Senas Diegas, Kalafiorija, pašto indeksas Ca, 92101 Įsižeidusieji prašomi skubiai išsikraustyti ir užleisti vietą p. Jumoro Jausmui. Nepamirškit, eilėje prie butų dar stovi p-lė Tolerancija ir p. Pakantumas.
Veiksmo vieta: daugiabutis Babelis, istoriniuose šaltiniuose kartais aptinkamas Babelio bokšto vardu.
Laikas: daug metų po įvykių, minimų Evangelijoje pagal po palme
Veikiantieji asmenys: na, tik jau ne jūs ir ne aš, Kažkokie Kiti, matomai palikuonys Tų Anų, kurie minimi Evangelijoje pagal po palme.
Kadaise daugiabutis buvo erdvesnis. Būdavo jame apie 15 butų ir Aktų salė, kurioje vykdavo prisipažinimo meilėje ir neapykantoje aktai, vieši pasisakymai ir naktiniai monologų skaitymai, taipogi būdavo su meile vaišinamasi Rūtos išvirtu grogu, bei šampanu, kartais pakvipdavo obuolių pyragu... Tačiau 731 metais didžiają Babelio dalį nušlavė El. Cunamis. El. Balsas iš aukščiau įspėjo Babelio gyventojus apie artėjantį Cunamį. Sunerimę jo gyventojai siūlė visokius gelbėjimosi būdus. Deja, visiems besiblaškant ir nesiimant jokių priemonių, atūžė El. Cunamis ir nušlavė didžiąją dalį namo... Liko trys vargani butai. Aktų salė, dar laikėsi kurį laiką, bet irgi sugriuvo. Vietoj jos dastatytas priebutis, jame sukrautos baldų liekanos. Ten ir renkasi dabar namiai ir benamiai Babelio gyventojai. Gyvenimas tęsiasi.
Pirmąjame aukšte, savo bute įsirengęs Neaiškaus Biznio kontorą, visus įeinančius ir išeinančius budriai stebi toto. Visus įtartinai pasvirusius ar pastorėjusius pastatydamas į vietą, retkarčiais kai kuriems pareikšdamas, kad jiems čia ne vieta. Neseniai jis pastebėjo, jog turi sekretorę, kuri jį pavaduoja, kai jis išmauna į kokį pakaunės barą. Kadangi ji dar ir plauna laiptinę - tai viešai į tai nereagavo ir, nors jam tai nebūdinga, su tuo susitaikė.
Antrame aukšte girdisi dainuojant: "Mano vardas Rūta, aš auginu gėles..." "Aha, tai Puccini "Bohema", - pagalvoja IVS, plaudama laiptinę, - išsilavinę žmonės čia gyvena". Palipa aukščiau. "Štai čia gyveno nemo, dabar išvykęs, berods į Briuselį. Protingas žmogus. Savo butą išnuomavo zetai, ji čia naujokė. Atrodo sugyvenama moteriškė, o gal panelė? Na, atsiras jai čia draugų, būtinai atsiras. Va, aną kartą buvo atvažiavus kaimietė, tai taip meiliai pašnekino, padrasino. Gaila tik, kad ABR tingi ką nors aiškinti, visą kaltę suverčia kažkokiam, čia negyvenančiam A. Sverdiolui... Ir kas jis per žmogus?! Girdėjau, taip kietai miega, kad net jo nuosava sąžinė jo pabudinti negali. Keistas žmogus. Nepritaptų jis čia," - niūniuodama tai Bachą, tai Hendelį su savim kalbasi IVS. Baigusi plauti laiptinę, eina tušinti kopūstų su dešra.
Ant stogo, vadinamąjame penthause (liet. palėpė), gyvena po palme. Na, tai netikras jo vardas. Taip jį praminė dėl tų palmių, kurių jis ant stogo prisisodino ir guli šezlonge, aplesinų sultis su degtinyte gurkšnoja. O jau koks dabita! Net triusikėlius jam tarptautinio mąsto dizaineriai siuva, o kiek dar gauna dovanų iš visokių gerbėjų. Bet kitų drabužių jis nenešioja, mat jo labai gražios kojos.
Ebola - gamtos vaikas. Jam namų nereikia, bet jis čia dažnai sukiojasi aplinkui. Visi jį myli.
Gyvenimas yra toks neįtikėtinai kompleksiškas, kad tik paskutinis durnius gali sugalvoti jį išanalizuoti ar susisteminti...
Patvinsta ežeras, užeina migla, praskrenda varna. Apima tokia savim patenkinto kvailio palaima - viskas taip nuostabu ir neįtikėtinai mįslinga.... Čia taip viskas aplinkui nuostabu ir didinga... Kam visa tai? Aš jau nebeklausiu - apie ką čia viskas...nes čia apie nieką iš tikrųjų...
Zanaves padajet.
Tekstas rastas Kauno Akademinio Teatro šiukšlyne, tad kai kurie epizodų atkurti nepavyko.

32063. Rūta to po palme:)2005-03-30 07:08
:))))))))))) kaip fainai, linksma ir tiek...ale ir išradingumas:)smagu:)

32065. Rūta:)2005-03-30 07:57
aš atsiprašau po palmės ar jo plagiatoriaus-suprasi čia:), kad seniai grogu, šampanu ir obuolių pyragu vaišinau.tai tik dėl to, kad nebėra aktų salės ir lakstyti po visur su tom vaišėm -labai nepatogu.bepigu varnai būtų, kai jis sparnus turi...

32066. Autorius2005-03-30 08:34
Ten turėtų būti: "Aha, tai Mimi arija iš Džakomo Puccini operos "Bohema". Na, dar trūksta poros nosinių, pridedu atskirai: ą,ę,į,ų. Gale turi būti "kai kurių epizodų". Atsiprašau už rusizmus, kam jie rėžia ausį. Tesa, taikiau į priebutį, bet atsidūrė čia. Na, nieko. Tinka prie iliustracijos.

32067. ;)))) fainai2005-03-30 08:37
nu blyn-kaip tinka iliustracija babelio rašinėliui

32075. migla2005-03-30 11:28
i pažadetaja žeme gali sugrižti kai ji bus laisva.kaip ji g.b laisva,išmušti visus.ne nuodemingi žmonės patys pražus.bet mums sakoma per nuodėme i atpirkimą.gal jie taip gyvena,o gal tik pasakas tokias seka.bukim geri ,kartu ir čia.gal trečia karta cunamio nebus

32082. nemo2005-03-30 13:08
po palme ant stogo, toto pirmam aukste - dilema, pas kuri eit alaus isgert, padumot, sutraukt pypke - o rodos is abieju galima ispesti naudingu gyvenimui dalyku:)Gerai, kad moteru, ismananciu gudzias virtuves paslaptis, beveik tame paciame lygyje gyvena. O ryt grisiu namo, ka reiks daryt su zeta? Moteru papratimu ji barsis, lieps nusikraustyt stala, valgyt su sakute ir peiliu, skustis barzda, piktai ziures kai nutveres alaus buteli ir raugintu kopustu maiseli eisiu aukstyn/zemyn, o uz vis blogiausia - parsives visu mylima ebola:) Nors kas zino, gal taip butu geriausiai:)

32091. abr (prabyla, kad suvis nutiltų)2005-03-30 14:58
Po palme, daviau įžadus tylėti. Žydrynėje. Kad ir kas ateity pasirašytų mano slapyvardžiu - žinokit, tai svetimas, žo, kitas:),na,intrigantas:) Jei tokis dramaturkas išnirtų/pasirodytų, paprašykit, kad nesisavintų mano slapyvardžio-"kad kas nepasakytų", jog dalin(a)u tuščius pažadus:)

32094. Autorius2005-03-30 15:16
stebi visus :) Dėkoja sureagavusiems. Laukia pasirodant po palme ir kt.

32099. nemo2005-03-30 16:09
ABR, kas jus pastumejo tokiam klaidingam zingsniui?:)

32125. Rūta2005-03-30 18:24
nemo, kodėl tamstos pasisakyme beveik parašyta kursyvu?

32133. nemo>ruta2005-03-30 20:01
kad patikslint - jog vis delto ne tame paciame:)

32141. toto2005-03-30 22:36
abr, tiksliai, - pasiaiškink. Šitaip elgtis ne fair.

32162. pasirodo po palme2005-03-31 01:15
Hei, pirma karta gyvenime pajutau, kaip smagu tureti mokiniu. Vaiksciosiu dabar su bureliu pasekeju pavandenyniui ir dalinsiuos su jais ismintim arba prasmingai tylesiu. Autorius butinai kvieciamas pas po palme. Kalafijorijoj yra daug buveiniu, visiems vietos uzteks :). Tik nevaziuokit, prasau, indeksu 92101. Pataikysit tiesiai i Seno Diego downtown. Pas mane reikia vaziuoti 92103. Ten kur Little Italy, o uz jos prasideda Mission Hills. Va ten mane ir rasit. Gatve Autorius tikrai zino arba suzinos pasiklauses gatveje. Cia mane visi zino.

32172. nemo2005-03-31 02:17
Po Palme - tai ten jus/ar ne?:)

32181. po palme2005-03-31 04:20
Ne, ne as. Tikrai ne as.
Siaip straipsnyje girdis pagalbos sauksmas:"tik jau ne jus ir ne as". Suprantu, kad esam kaltinami exkluzivizmu arba mafijizmu, t.y.kad neisileidziam nauju ateiviu savo burelin ir todel jie priversti griebtis krastutiniu priemoniu, t.y. buti grubus, pagiezingi ir uzduoti mylimai redakcijai sunku uzdavini: nusavinti kai kuriuos komentarus.
Todel siulau isteigti naujai atvykusiu priemimo komiteta: Prie iejimo i Babelio boksta atvykusius turetu pasitikti paskirtas asmuo, galiu ir as, ir iteikti geliu. Pasakyti sveikinimo kalba, kaip pavyzdziui; Gerbiamieji, jus tuojau perzengsite sventoves slenksti, kur jusu laukia...nereikia labai issiplesti, nes konfirmantai gali persigalvoti ir taip ir neizengti. Iteikti boksto plana: I kaire eisi, taves laukia Ebola, i desine: Varna. Eisi tiesiai, iseisi laukan( remonto seniai reikia). Kas be ko, toto, turi nuplesti bilietuko saknele. Ypac dabar, kai teroristai aplink. Cia butina pamineti, kad toto turi ta keista savybe; megsta gyventi pirmame aukste, nors tu ka. O megstantieji gyventi pirmam aukste kaip taisykle primena ieinantiems: meile, pozityvumas ir (pamirsau, reiks paciam pabandyti ieiti). Dar leiskit man su jumis pasidalinti maza paslaptimi: toto turi devynias galvas, ir jeigu jums ikyres jo snekos ir jus nukirsit viena kita, nereiskia, kad problema issispres. Turesit ta pati isgirsti is...eee, patys suskaiciuokit kiek galvu. Turiu jus padrasinti: kuo lipsit auksciau, tuo bus lengviau. Antrame aukste jums prades girdetis dangiski garsai. Tai gali buti bjauri boba IVS(visai nenusikalsiu jums primindamas, kaip svarbu gerbti sunkiai dirbanciuju triusa) arba nemo paskaita apie alkoholio zala ir susizavejusiu klausytoju gilus atodusiai. Jeigu nemo butu isvykes i Briuseli parsivezti kopustu, jus pasitiks isimylejeliai Zeta su Ebola ir ka nors naujo parodys. Jeigu ir tu nebutu, o garsai vistiek girdetusi...chm, turiu su jumis buti atviras, mano trumpikes turi stebuklingu galiu, bet ne tiek. Tada beliktu mano kojos. ABR padarys trumpa izanga apie grozi vietininko naudojime. O tada jums bus leista izengti i sventove. Po koju seanso jus busite maitinami "zalia ruta svetaineje". Galiu galva deti, tokio obuoliu pyrago nesat gyvenime ragave. Tik Satenuose, tik pas Ruta. Stazavosi Julian`e, aukso ieskotoju miestelyje, 60 myliu nuo Babelio boksto. Ezeras jums isdestys savo startegija kaip nepakliuti pragaran. Tikrai verta demesio. Tatanka jums paaiskins kaip ten patekti. Butina isklausyti. Naujai atvykusieji, be jokiu isimciu, privalo viena ranka laikytis rimties, kita isikibe i savo kaimyno gerkle. Nusizenge taisyklems bus priversti parasyti savo nuomone apie viena is Satenu straipsniu arba Gedos amerikietisko periodo kuryba.
Tikrai saziningai prisipazinsiu, norejau rimtai rasyti, negaliu. Bet visi naujai apsilankantieji esat laukiami ir niekas nenori jusu is cia isrukyti. Paieskokit savo vietos Babelio bokste, jos tikrai yra. Prasau atleisti, jeigu mes kartais nedemesingi ir komitetas suveluoja su gelemis, bet praeis savaite kita ir nejucia pasijusit disfunctional family members. Bandom mes cia kurti Utopija, jeigu esta tikintieji, Dangu, jusu aktyvus dalyvavimas yra butinas.

32183. Autorius2005-03-31 05:03
Kadangi po palme manęs, kaip mokinio ir pasekėjo neišsižadėjo ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti nežada, išdrįstu atskleisti savo kulią tapatybę: IVS :) Tikiuosi, kad ir kiti labai nesibars.
Ditirambai http://www.c3.hu/~bocs/ditno.htm vis tiek turi būti giedami mano įkvėpėjui po palme, o priedainis skirtas toto, kuris išmokė perkelti į naują eilutę.

32188. nemo2005-03-31 06:43
IVS:)Na, Po Palme kalba pasirodo turi didziules simbolines galios, stai rezultatai ir pirmosios aukos:) Na as irgi prie ju:)

32189. IVS2005-03-31 07:18
nesupratau?

32191. nemo2005-03-31 07:20
IVS, kalbu apie tapima mokiniu:)

32192. IVS2005-03-31 07:30
Aaaa. Nu jo. Taip ir įsivaizduoju po palme su sandalais, o mes būreliu basi iš paskos su laptopais, rekorderiais, notebukais :)

32194. nemo2005-03-31 07:45
Jo, o istorijos vadoveliai greta Aleksandrijos, Antiochijos, Konstantinopolio, Jeruzales ir Romos irasys "Seno Diego dowtown. 92103." Ka ten pop`sistas D. Brown;)

32206. ABRei - korna2005-03-31 13:57
Išvažiuoji kur nors? Tada nieko - grįši. Provožajuščich prosim spokoino vernutsa domoi.* Išlydi savo -netinį personažą na stanciju PEACEDEATH*? Tada gaila. Grįši kita(s)? Možet li telo bytj povtornym?* Tada kaip Tave atpažinti?

(* - umka&bronevichok)

32207. migla2005-03-31 14:47
tai ka jau priėmė komisija,kad saugotų ežeras veidrodinis, krištolinis ežeras.Gal čia pačių straipsnių neišvalo ir skaityti leidžiama.Lietuva laisva.Šv.rašta juk galima skaityti,netgi pasiūloma jį perskaityti

32209. kaimuipriejūrosberankinuko- abrė :-) 2005-03-31 15:27
1.? 1.:)

32211. Kestutis Rastenis-Rasten: We need stop new Jewskillers as Vitas omkus and his Respublika2005-03-31 16:20
Kestutis Rastenis-Rasten kestutisrasteni kirjutas nii: Lisamise aeg: 2005-03-31 15:33:55 -------------------------------------------------------------------------------- DEAR FELLOW HUMAN BEING CITIZEN OF EUROPE OR ASIA, MIDDLE EAST,ESPECIALLY DEAR IF YOU ARE FROM IRAC WHICH IS UNHUMANLY TORTURED AND DEVASTADED OF SAVAGE AND BARBARIAN, UNHUMAN U.S.A. TROOPS,THEIR DANGEROUS ALL KILLING IN THEIR RIAD AIRFORCES , BOMBING LIVING BEINGS, WOMAN AND CHILDREN AND EXPLAINING THAT THEY ARE BOMBING MILITARY TARGETS: FOR INSTANCE,THEY MANY YEARS ARE DOING IN THE NAME OF GOD AS S.S.. TROOPS GOTT WITH US INNOCENT CITIZS\ENS IN NORTH KOREA, VIETNAM,AFHANISTAN FEW TIMS, FEW YEARS AGO IN BEOGRAD, NOW IN IRAQ,AUSTRALIA, AFRICA, PACIFIC, NORTH, IF GOR YOU AS HIGHEST VALUES ARE REAL DEMOCRACY, HUMAN RIGHTS, INDIVIDUALISM VS COLLECTIVISM, FREEDOM, RESPONSBILITY, ETHIC VALUES DESOPITE OF YOUR INDIVIDUAL RELIGION, CONVICTIONS AND EVEN IF YOU ARE INDDEFFERENT OR ATHEIST BUT IF YOUY RESPECT AND EQUALLY VALUE AND LOVE ALL HUMAN BEINGS DEPITE OF THEIR RACE, COLOR OR NATIONALITY: LITHUANIA IS UNDER THREAT OF REVIVAL OF ANTISEMITISM, WHICH IN THE YEARS OF THE AR SUCCEDED IN TERRIBLE LARGE SCALE HOLOCAUST WHEN ABOUT 300 000 JEWS WERE UNHUMANLY KILLED ANLY IN VILNIUS IN PANERIAI HILL AND FOREST. FOR PROVOKING THIS IS RESPONSIBLE THE ONE OF THE 2 LARGEST LITHUANIAN DAILIES RESPUBLIKA AND ITS EDITOR VITAS TOMKUS WHO BEGAN COMPANY AGAINST JEWS---ITS REAL REASON IS FINANCIAL INDEED--HE LISTENS TO DEMANDS AND COMANDS OF SOME LITHUANIAN BUSINESS AND FINANCIAL CIRCLES AND ALSO PRESUMABLY LITHUANIAND AND RUSSIAN CRIMINAL WORLD, MAFIA WHO ARE MAKING AND CONTROLLING BIG MONEY IN ALL EUROPE AND UNITED STATES AND NOBODY KNOWS WHO IS A REAL GODFATHER. THEY DON`T WANT TO RETURN THEIR PROPERTY WHICH TO THEM AS TO LITHUANIANS MUST BE RETURNED ACCOARDING LITHUANIAN LAW AND ACCORDING EUROPEAN UNION LAW WHICH NEW MEMBER LITHUANIA IS. DOES IT MEAN THAT LITHUANIA IS COMING TO EUROPEAN UNION WITH SOME SOUTH AFRICAN OR EVEN RUANDIAN IDEAS WHERE ONE ETHNICITY IN THE MIDDLE O F THE DAY USING FOR IT MASS MEDIA , BROADCASTERS AND INTERNET KILLED OTHERS IN THE STREETSM AT HOME SAN D EVEN IN THE CHURCHES AND MONASTERIES. IT IS NOT EXAGGERATION. REMEBER WHAT ABOUT THREAT OF TOTALTARISM WROTE FAMOUS AND TALENTED PHILOSOPHER , ATUDENT OF MARTIN HEIDEGGERM VERY BEAUTIFUL AND ARISTOCRATIC JEWISH WOMAN HANNA ARENDT. SHE WROTE THAT WE AFTER THE WAR CAN`T NEVER NEVER LIVE A ND TRUST THE DREAM THAT PRE WAR ROMANTIC RELATIVE HARMONY OF PREWAR OLD EUROPE WILL RETURN. IT WILL NEVER RETURNED AFTE WHAT WAS DONE IN HOLOCAUST. NOW WE MUST ALWAYS REMEBR IT AN D BE VERY RESPONSIBLE. BUT LAST WEEK RESPUBLIKA PUBLISHED ARTICLE ON THE FIRST PAGE WITH THE TITLE PRINTED IN VERY LARGE CAPITAL LETTERS: JEWS WANT CAPTURE LAISVES ALEJA IN KAUNAS. KAUNASIS SECOND CITY AFTER VILNIUS , BEFORE WAR IT WAS A CAPITAL WHEN VILLNIUS WAS OCCUPIED BY POLAND. ARTICLES WRITES THAT JEWS BEFORE WAR IN KAUNAS OWNED 50 LARGE BUILDINGS IN LAISVES ALEJA AND NOW JEWS WANT THEIR PROPERTY TO BE RETURNED THEM ACCORDING EVERYTHING BEGAN FROM THAT THAT FEW MONTHS AGO `RESPUBLIKA` PULISHED ANTISEMITIC ARTICLE ABOUT WORL SPREAD JEWISH PLOT WITH CARTOON CARICATURE. ITALIAN REPUBLICA VERY ASTHONISHED THAT IN SO CIVILISED COUNTRY WITH HIGH ARTISTIC CULTURE AND VILNIUS ` UNIVERSITE FOUNDED BY PORTUGUESE AND SPANISH JESUITS IN 1547 TO WHICH WERE COMING STUDENTS FROM ALL THE EUROPO , FROM ITALY TOO, MANY ITALIAN PAINTERS AND ARCHITECTS WERE COMING TO VILNIUS AND TOOK PART IN CREATING OF SO BEATIFUL VILNIUS` OLD CITY WHICH IS UNDER CUSTODY OF UNESCO . NOW RESPUBLIKA BEGAN NEW WAve of antisemitism. We need stop it immediately Send signeddYour emails to Literatura ir menas, weekly of Lithuannnn writers unin. and to other email addresses, asking governement to close antisemitic Respublika. Forward this message to all your friends and all people of the good will. lmenas@takas.lt, platelis@takas.lt, pasaulis@respublika.lt,rita.grumadaite@president.lt Kestutis Rastenis, member of Lithuanian Writers` union, poet, tranlator, has translaed into Lithuanian D. Hume INquiry..., T.Hobbes. Leviathan, E.Gellner. Nation and Nationalim , William Wordsworth, Wiliam Blake,cyprian Norwid, Jim Morrison, Hando Runnel, Doris Kareva(last translation publishe in www.culture/lmenas.lt click Archyvas click 2005.01.28

32220. po palme2005-03-31 18:43
Cia tai bent, net nebezinau, ka tave, IVS, ir bemokyti. Buvo momentas, kai pats suabejojau savo atmintim: o gal tikrai parasiau ir pamirsau. Mano amziuj taip gali atsitikti:). Nem amik állják az idõt!

32226. IVS2005-03-31 20:00
Po palme, aš tik skaičiau skaičiau tuos tavo opusus, net dukrai garsiai skaičiau su visais paaiškinimais. Juose, kaip Ulise, reikia atpažinti begalę užuominų į realius ir nerealius įvykius, jų (įvykių ir užuominų) šaltinius - tai gaudavosi tokie jumoristiniai švietėjiški vakarai. Ir baisiai pavydėjau. Visai negražiai. Galvojau, va, po palme, koks fainas ir aš taip noriu. O norus reikia įgyvendinti, bent pabandyti, ar ne? Tik va, nežinojau ar nachališkai plagijuoti, ar pasiskelbti mokine ir pasekėja. Antras variantas pasirodė tauresnis ;)

32238. po palme2005-03-31 23:56
Kad tik tau smagu, IVS. Tam ir rasineju. Geras budas mokyti jaunaja karta, populiariai, reiks perimti patirti. kokia ten kalba tavo puslapis ir isvis kas ten?

32241. nemo2005-04-01 00:24
lauksiu ir as, kol tinkamas scenarijus voztels i kakta, tiek kiek reikes, tada kelsiuos is siltu patalu, ar nuo stalo, begsiu cia ir - jei muzos bus maloningos - gal irgi bandymeli sukalsiu:) O tai juodas/piktas/nuodingas/tvaikus pavydas ir noras prilygt kaip kirminas griauzia, miegot neleidzia, vartaus naktis/dienas, sonai kiura, nebevalgau, pameciau draugus, laikau rasikli rankoje ir neinu is namu...kad tik muzu glamoniu nepraleisciau....;)

32243. po palme2005-04-01 02:49
Jau kaip ir pradejai, nemo :). Turi tema.

32246. IVS2005-04-01 04:41
Va, va, o a6 kaip tik norėjau tą babelį pavadinti Evangelija pagal IVS ir gale pridėti:
Numatoma išleisti:
Evangelij pagal nemo
Evangelija pagal toto.
Nenuleiskime rašiklių, Evangelijų gali būti daugiau nei keturios.
P.S. po palme, ten ne mano puslapis, ten graikiški ditirambai, laikau juos prie favorites :), kad reikalaui esant galėčiau greitai pasiūsti vietoj "Thank You card" :)

32247. IVS2005-04-01 04:48
P.P.S. Graikiškų ditirambų vengriška versija. Perkūnas žino.

32253. e.Redakcija informuoja2005-04-01 06:51
Prasnešame, jog nuo kitos savaitės automatiškai bus naikinami visi komentarai, kuriuose nėra lietuviškų diakritinių ženklų.

32259. aha2005-04-01 07:11
apynasris šunims

32270. ?2005-04-01 12:14
kas yra diakritiniai - lietuviski - zenklai?

32276. tatanka2005-04-01 14:08
Ezerui Sionizmas nera religine judaizmo israiska. Tai su relighija mazai ka turi bendro. Dar daugiau - jie sunkiai susisneka Izraelyje. Pagarbiai

32286. Rūta to nemo2005-04-01 18:51
man neaišku su lygiais, nemo. Ar tu esi tas lygis, pagal kurį moterys , išmanančios virtuvės paslaptis, yra beveik-aukščiau ar žemiau..mat joms priklausau, tai ir įdomu-gal štai yra matuoklis, pagal kurį galiu pasimieruoti..

32287. Rūta to ABR2005-04-01 18:52
ABR, neišeik

32298. nemo>Ruta2005-04-02 00:07
Na, manajame komentare lygius reikejo suprast materialia prasme - pastato lygius, aukstus (ziurekite kaip mus apgyvendino IVS savo pus`e). As tik pasidziaugiau, kad turiu tokia grazia kaiminyste:)

32326. Pokštas2005-04-03 03:54
Dėl tų diakritikų - spėju, kad Balandžio 1 pokštas:)

57539. Joas Vaiškūnas2006-06-12 01:15
Kažkokie kliedesiai.

94265. tomas :-( 2007-08-30 16:21
idomau butu ar žmones turetu stebuklingu galiu. kaip jis jaustusis jas turejas

Rodoma versija 30 iš 31 
0:38:56 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba