ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-03-26 nr. 742

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (42) • ANDRIUS MARTINKUS. Naujosios pagonybės prakeiksmas (63) • PAULIUS SAUDARGAS. "Drungnojo karo" šešėlyjeGINTARAS BERESNEVIČIUS. Kažkas nebeveikia (72) • OUJAN SIU. PoezijaŽANETA SMOLSKUTĖ. Pietų Lietuvos moterų veikla rezistencijoje 1944–1953 m. (2) • SIGITAS GEDA. Žydinčių bulvių sapnai (3) • GIEDRIUS JOKUBAUSKIS. Miltai (1) • GYTIS NORVILAS. PoezijaKONSTANTIN KRYLOV. Moteriški politikos aspektaiDAIVA TAMOŠAITYTĖ. Čarli, pabusk! (223) • Mums rašo Daiva Steponavičienė. Sunaikinimas?TOMAS KAVALIAUSKAS. Išryškintas paviršius ir vidus (1) • JONAS KIRVELIS. Penki vakarai su mizantropuJŪRATĖ VISOCKAITĖ. LNK ir kt. – "pasiklydę vertime"

Žydinčių bulvių sapnai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 9

2003

Vasario 19, trečiadienis

Mano supratimas apie taupumą pasikeitė (išties), kai perskaičiau, kad Velso princas (tas pats, kur buvo Vilniuje, ragavo ruginės, o Rygoje gavo per nosį raudonais gvazdikais) turi specialų metalinį išsukiklį –

pastai, kurios negalima iki galo išspausti iš tūbelės.

Ne veltui pažiūrėjus – toks "zanūda".

Šykštumas atsispindi marmūzėje.

Valdžia

R. G. teisus buvo: "Didžiausias smagumas nėra vadovauti ar tvarkyti, didysis smagumas yra niekinti ir mindyti".

Jonas V., kuris buvo andainykščio LA dienraščio redaktorius. Sykį Tėtukas pasikvietė jį pietų.

– Neatsimenu nei ką kalbėjom, nei ką valgėm. Atsimenu tik tiek, kad visą laiką jaučiausi šalia jo niekinamas kaip kirmėlė.

Jis niekino mane – žvilgsniu, kikenimu, replikom, šypsenėle...

Romas apie romano rašymą

– Iki pusės nesi valdomas. Kai parašai pusę, tada jau niekur nesidėsi. Spaudžia viskas. Ir veiksmai (personažų), ir visi žodžiai, kurie yra pirmoj romano pusėj.

Bohumilas Hrabalas

Kai kilo kalba apie jo rašymo stilių, tesugebėjau pasakyti:

– Matot, kai siena mūrijama iš plytų, tai – kiekvienas mūsų pakeliam po plytą, jinai telpa į delną, aišku, kaip glausti vieną prie kitos.

Tačiau pabandykite – iš tašytų akmenų... Čia reikia ir kitos estetikos, ir kitos jėgos.

Smaugliai nemoka atsikosėti

Mano atostogų paukščiai: mėlynos zylės vasaros kavinėse.

Žvairys netinka stogui dengti (atėjo dar kažkokia merga, bet buvo varlia-papė...). Ji raškė riešutus sode su visom šiošėm, t. y. su lukštais.

Vasario 20, ketvirtadienis

Baltijos šalių knygų mugė. Neišeina iš galvos K. pasakymas apie N. poeziją:

– Ji norėtų pakelti save už batų raištelių!

Ar tas posakis reiškia tą patį kaip Miunhauzeno – "ištraukti iš pelkės save patį už savo plaukų"? O gal tik moterišką ornamentuotę, siuvinėjimą, tam tikrą susismulkinimą?

Ar poezijai privalomos "labai didelės idėjos"?

Tyloje nėr idėjų, bet... skamba muzika.

Tyla – prieš didelį krachą. Sykiu – nusiraminimas ir grožio dalelytė.

Išsigelbėjimo kruopos...

"Ir toj gausoj padarų, atskirtų nuo Dievo, nebuvo jam padėjėjų, nebuvo apgynėjų" ("Pasakojimas", S. 28, 81 (81)).

Apie Saliamono giesmę ("Giesmių giesmę")

Iš naujo skaitydamas suvokiau (galop!), kad mane čia pirmiausia žavėdavo absoliučiai laisvas komponavimas, t. y. įprastinių ryšių nebuvimas.

Visai kita logika, ne-aristotelinė. Jokio nuoseklumo, užtat viskas nelyg apreiškimai.

Yra naracija, bet ji neturi reikšmės.

Meilės ir grožio logika... Aforizmai.

Jeigu norite – du balsai, jeigu norite – daug balsų... Daugiabalsiškumas – paukščių čiulbėjimo principas.

Struktūra. Šlovės

Bet kokioj šlovėj slypi (užprogramuotas) nešlovės skleidimas, platinimas.

Šit kodėl tikintieji žmonės privalo būti tie, kurie nesiekia išsiaukštinti žemėje.

Nusimeskite savo šlovės kaliošus, didžiagarbiai! Tai aš čia patsai apie save, apgalvojęs tą dieną, kai gavau Didįjį kryžių. Buvau keistoj minioj – tarp 200 įvairiausių "kavalierių", diplomatų, partizanų, verslininkų ir šarlatanų.

Vasario 21, penktadienis

Visos mugės, visi susitikimai pribaigia žmogų! "Ar sunku rašyti? Ar sunku versti?"

Anatolijus mane pamokė, kaip atsako kompozitoriai ir pianistai:

– Ar sunku groti pianinu?

– Ne, nesunku. Reikia tik reikiamu laiku paspausti reikiamą klavišą.

Visi žmonės rašytojai, visi muzikantai, – tai kam čia jūs, keliasdešimt apsimetėlių? Neva "su charizma". Visos charizmos jau seniai išsidalytos – būrėjų, kerėtojų, spėjikų, politikų.

Apie stabus žemėje

Tai pasitvirtino mūsų tikrovėje (šventraščių perspėjimai). Žmonės pasidaro juos iš tų, kuriuos myli... Paskui atsižada jų ir prakeikia.

Taip buvo su socializmo didvyriais. Dabar – su pagreičiu tas vyksta su naujaisiais stabais. Rašytojai apie tai irgi turėtų susimąstyti. A. B. paliudijimuose radau, kad baisiausia jam buvo, kai vienos įstaigos koridoriuje pamatė savo knygas – suverstas, apiplėšytas ir apkakotas... Gerai, kad turėjo užsiauginęs "kietą kailį".

Didžiausia slėptuvė – ugnis, ir nėra pagalbininkų.

Vasario 22, šeštadienis

Iš istorijos. Marcas Chagallas Kaune

1922 metais pakeliui iš Maskvos į Berlyną laikinoji mūsų sostinė turėjo progos susipažinti su dailininko kūryba. Buvo eksponuojama apie 60 šio jau spėjusio išgarsėti Europoje dailininko kūrinių. "Vilkolakio" teatro patalpose įvairios stilistikos paveikslų ir grafikos kompozicijų – nuo realistinių portretų iki ekspresyvių vizijų. Parodą sveikino (nuo lietuvių) tik Justinas Vienožinskis. M. Chagallas sausakimšoje salėje skaitė vėliau į daugelį pasaulio kalbų išverstą savo knygą "Mano autobiografija".

V. Bičiūnas ilgoje ironiškoje recenzijoje šį genialų kūrėją apibūdino kaip "žmogų, ne tik neturintį fantazijos lakumo, bet ir minties originalumo".

Taip praradome dar vieną litvaką.

Jo kūryba Lietuvoje susidomėta tik septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Visus talentus mes mokame "užraugti" pusei šimto metų!

Įdomu, kad bet koks avangardas Lietuvoje puolamas vieningai – ir kairiųjų, ir dešiniųjų.

Vasario 23, sekmadienis

Krikštas

Vakarykščiam pokalby su prancūzų žurnalistais sužinojau, kad ir Rumunijoje (o gal rumunų kilmės, tačiau gyvena Paryžiuje) yra filosofas (Potepovič?), teigiantis, jog mes, t. y. visa Europa buvo neteisingai apkrikštyta.

Tą mintį vis keldavome ir čia. Pavyzdžiui, imdami kad ir šv. Kristoforo emblematiką.

Kristoforas brenda per upę, vaikelis ant jo peties žegnojasi kaire...

Jie (viena moteris, lenkų kilmės prancūzė) priminė pavyzdį: Kristoforas neša ne kūdikį, o moterį...

Aš tepridūriau, kad nesunku pagalvoti, jog tokio pobūdžio krikštuose nebūta satanizmo...

Tegul sau mėgaujasi, paskui sužinos!

Ta proga – Henrikas Radauskas

Jo estetizmas patiria fiasko su tokia fraze:

"Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu..."

– Nejaugi melu jie tiki, o Viešpaties malone netiki? – prieš tūkstančius metų klausė vienas Oriento pasiuntinys.

(H. R. eilės – antros rūšies dendžiams.)

Vasario 24, pirmadienis

Žemaičių girininkas, priglaudęs vokietuką su keturiais šunimis (neva keliauja į Sibirą).

– Jis nėra durnas. Durnas namie tupi. Protingas į girias eina.

Pamaniau: kur jis tos išminties sėmėsi?

Pasirodo, po kariuomenės pats žemaitis bastėsi po Kirgizijos kalnus. Gaudė lapes etc.

Ir dabar – su kepure "lapės uodega". Kailius, nusileidęs nuo kalnų, mieste mainydavęs į maistą.

– O kaip būdavo su moterimis? – klausia smalsukė iš (...).

– Moterys? Vyras, tiek laiko praleidęs kalnuos, visad užuos moterį, pas kurią galima belstis.

– Taip lengvai?

– Ne, už lapės kailį.

Vasario 25, antradienis

Prieš naujo prezidento inauguraciją (R. Pakso) per LRT visą dieną reklama:

        Daugiau nebekosės Aladinas,
        Jam padėjo Pakse-ladinas...

Pasak vienos legendos

Dievas nuolat stengiasi sunaikinti žmoniją. Jinai jam netobula, pasibaisėjimo verta... Bet – visada atsiranda šimtas ar du šimtai pateptųjų, išrinktųjų, kurie įrodo, jog dar yra verta tęsti šios giminės egzistavimą.

Ir taip – iki nežinomos pabaigos.

Mano galva, tai pati didžiausioji iš įtampų.

Paskutinė sensacija – neva surasti (Jeruzalėje) sero Newtono rankraščiai, kur jis, šifruodamas Bibliją, apskaičiavęs pasaulio pabaigą 2060-aisiais.

Lietuviai. Prigimtis

Pasak profesorės V. Zaborskaitės, šįryt diskutavusios prezidentinės kultūros klausimu, lietuviai yra artistų tauta. Jausmo ir vaizduotės žmonės. Mąstantys, bet silpnokai atsižvelgiantys į proto argumentus.

"Nepadorūs" pasakojimai

Kitados maniau padaryti tai, ko V. Krėvei nepasisekė (jo tautosakos tomas su panašiais dalykais buvo sulaikytas spaustuvėje 1937 m.).

Antai vos prasižiojau apie Vaižganto mėgstamas blevyzgas, ankstyvą rytmetį į redakciją atbėgo patsai "karo kapelionas".

– Kaip, Geda, gali taip rašyti?

– Tai jūs Vaižgantą kaltinkit...

– Ir dar parašei?

– O ką dar?

– B...u saulės neparemsi, k...šiu mėnulio neuždengsi...

– Tai ne aš. Žmonių išmintis byloja. Iš senovės visa tai.

Apie tėvą. Tai, ko nežinojau

Kada jūsų tėvai jau seniai mirė, o kažkas pasakoja apie juos tai, ko nesi girdėjęs, – kelia keistą jaudulį.

Šiandien Algis Z.

– Ar žinai, kad prieš 40 metų aš buvau pas tavo tėvą?

– Ne.

– Važinėjau motociklu po Lietuvą. Manau, užsuksiu. Atvažiuoju, ant trobos slenksčio sėdi žmogus ir rūko.

Prisėdau ir aš. Kalbam. Karvė šlamščia miežius prie obels, kuolas įkaltas kieme.

Tuo metu į kiemą atburzgia kitas motociklas. Nuo jo nušoka jaunas ir įširdęs žmogus. Gal zootechnikas?

– Aš tau sakiau, Geda, neleisk karvės į miežius! Greit ištrauk kuolą!

Tėvas (ramiai rūko):

– Išsitrauk, kad tau reikia.

Tasai ištraukia lenciūgo kuolą ir įkala taip, kad tų kolchozo miežių nesiektų.

Algis (kai zootechnikas dingo):

– Tai kas dabar bus?

– Ogi nieko, – sako tėvas, ištraukdamas kuolą ir kaldamas ten, kur buvo. – O ką jis man padarys!

Tada tėvas buvo atsėdėjęs 10 parų už tai, kad sulupo Zenoną St., išvadinęs jį komunistu. Pasodino ne už tai, kad mušė, o už tai, kad taip pavadino.

Tai buvo, man regis, 1962-aisiais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


179496. slaptas :-( 2010-01-12 19:33
nahui lievi eilerascia mano geresni

179499. slaptas :-) 2010-01-12 19:35
:D labai man patiko

Rodoma versija 30 iš 31 
0:38:55 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba