ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-01-22 nr. 733

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Juodosios sapnų technologijos (76) • VIDAS POŠKUS. Sunaikinimas (50) • PATRICIJA ŠMIT. PoezijaSu Butkiškės kaimo bibliotekos vedėja VIRGINIJA PAKARKLIENE kalbasi Aistė Birgerė. Gyveni ten, kur esi (2) • RUBEN DAVID GONZÁLEZ GALLEGO. Juodu ant balto (1) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAGNĖ NARUŠYTĖ. Pakeisk adresą!WILLIAM SHAKESPEARE. Troilas ir KresidaAURELIJA JUODYTĖ. Vidutiniškai plepanti televizijaASTA GUSTAITIENĖ. Apie (ne)girdėjimą (3) • MYKOLAS SLUCKIS. Žemiški ir nežemiškiJUSTINAS KUBILIUS. ProperšosLiaudies medicinos ir tautosakos žinovę RITĄ BALSEVIČIŪTĘ kalbina Juozas Šorys. Tarp šventų žolių, gyvių ir dvasių (17) • DMITRIJ GORČIOV. Padugnės (1) • TURINYS (23) • L A I Š K A I (147) •

Žemiški ir nežemiški

Iš nupigintų knygų kampelio

MYKOLAS SLUCKIS

[skaityti komentarus]


Peter Carey. Oskaras ir Liusinda.
Iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė.
V.: Tyto alba, 2002. 539 p.

Šią storą knygą pastebėjau viename knygyne. Paskui ji krito man į akį kitame ir dar kitame. Ir vis nupigintų knygų kampelyje. Nors sudomino girdėto autoriaus – Peterio Carey – pavardė ir puikus Rimanto Dichavičiaus darbas viršelyje – "Amžinas motyvas" (na taip, meilės), nepuoliau jos pirkti.

Kaina nebaidė, kaip kitų gražių storų knygų. Priešingai, 2003-iųjų pradžioje, spėtina, kainavusią 20 litų, jei ne daugiau, prekybininkai dabar siūlė už 4–5 Lt.

"Pigią mėsą šunys ėda", byloja liaudies išmintis, tačiau šiuo atveju mane, kaip tikriausiai ne vieną knygų mylėtoją, atsargiai rinktis vertė kitkas. Juk ne be pagrindo plinta nuomonė, kad komercija į gerų vakarietiškų knygų puokštę prikiša menkaverčių stagarų. O tokiems ir kelių litų gaila.

Pagaliau knygą nusipirkau ir per mėnesį įveikiau, nors esu įpratęs skaityti greitai. Pasivariusį į priekį grąžindavo prie pirmųjų skyrių teksto bumerangas. Per daug jau neįprastas mums, tegul ir realistiškiausias, gyvenimas. Aibė nelengvai išpainiojamų, suprasti būtinų "pažintinių" mazgų mazgelių, ypač – religinių. Įtempta dievoieškos, "teisingo tikėjimo" pasirinkimo atmosfera. Užtenka pasakyti, kad pagrindinis knygos veikėjas Oskaras, būsimas dvasininkas ir aistringas lošėjas iš pinigų (bet ne dėl jų!), auga tarp besikryžiuojančių, tačiau fanatiškai savo pirmumą ginančių religijų bei sektų.

Čia ir aršūs kalvinistai "Plimuto broliai", ir kieti baptistai, ir nepalenkiami anglikonai, ir katalikai, besirungiantys dėl vaiko, paauglio, jaunuolio sielos. Visa tai ryškėja per galingus charakterius ir sukrečiančius vaizdus, per ginčus su savimi ir dauguma, per kentėjimus dėl nuopuolių ir nuodėmių. Sykiu tai ir Anglijos kolonijos Australijos – ištiso žemyno – civilizacijos gimimas. Milžiniškos fizinės ir dvasinės pastangos, idealizmas ir smurtas (ne tik nelaimingųjų aborigenų atžvilgiu), laiką lenkiančio intelekto ir neišbrendamų prietarų priešprieša. Tai ir istorija, ir dviejų nesimylėjusių įsimylėjėlių, Liusindos ir Oskaro, likimas.

Nenuspėjama Liusinda, netikėtai tapusi didelių turtų paveldėtoja, meta iššūkį savo naujajam luomui ir laikui – nusiperka primityvų stiklo fabriką Sidnėjuje. Negana, kad graužiasi į stiklo paslaptis, kas to meto moteriai, juolab netekėjusiai, nederėtų, ji dar svaiginasi fantazija pastatyti arba, tiksliau, sukurti iš stiklo bažnyčią toli nutremtam, vesti jos taip ir nesiryžusiam, beje, jos mylėtam šviesaus proto dvasininkui (ne Oskarui, šis čia pat, arti ir toli). Neįsikūnijančios asmeninio ir visuomeninio gyvenimo viltys, raganiška aistra lošti ne dėl naudos – dėl pergalės jausmo, pergalės prieš save ir visus, o, svarbiausia, prieš sau lygų lošėją Oskarą! – susilieja į kone paranojišką "stiklinės pilies" viziją, turinčią materializuotis laukiniškiausioje žemyno vietovėje, į kurią neveda jokie sausumos keliai.

Toks pat žemiškas ir nežemiškas Oskaras. Kaip tik jam bus lemta nugalėti varžybose, kurių užstatas tik formaliai visas Liusindos turtas. Iš tikrųjų lošiama iš jųjų meilės, iš jos, Liusindos, išdidumo, ir nugalėtojas droviai mylėtą moterį praras. Per neištirtą, žudančią dykumą nugabenęs jųdviejų (jau jųdviejų!) kūrinį – stiklo bažnyčią, – per stebuklą išvengęs pražūties, pats, sąžinės graužiamas, nusižudys.

Ši sudėtinga dvasios pakilimų ir nuopuolių epopėja – beje, ne sykį gausim ir nusišypsoti, nes autorius ironizuoja net graudžiausiose situacijose! – pradedama Oskaro, Kalėdų šventės nepripažįstančio dvasininko, slapta paragautu, jų pastogėje draudžiamu "netikėlių" Kalėdų pudingu. Ir štai jau vyniojamas vingių vingius mėčiojantis, painiojantis ir susipainiojantis siužeto siūlas. Iš netyčių, su šypsena esi viliojamas, bet staigmenų vilkduobės šalia. Vietomis, tiesa, galėtum įsivaizduoti skaitąs Thackerayų, tačiau gniuždančią materijos galybę įveikia stiliaus ekspresija.

Impresionizmu čia nekvepia, ekspresionizmu – be abejo.

Oskaras ir Liusinda, atviras Dichavičiaus kvietimas pasinerti į meilės istoriją... Taigi klausimėlis sau pačiam – ar galėčiau šį romaną prišlieti prie "meilės romanų" stirtos? Manyčiau, taip. Vienintelis geidulingas Oskaro ir Liusindos susilietimas, nudriekiantis ištisą fizinių jaudulių ir psichologinių inversijų grandinę, atstoja dešimtis puslapių sekso gana aukšto lygio kūriniuose, pretenduojančiuose į Nobelio premiją ir ją kartais gaunančiuose.

Oskaras ir Liusinda – žemiški ir nežemiški. Tikrai ne jų kaltė, kad abu liūdnokai žvelgia iš nupigintų knygų kampelio.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:37:49 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba