ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-01-22 nr. 733

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Juodosios sapnų technologijos (76) • VIDAS POŠKUS. Sunaikinimas (50) • PATRICIJA ŠMIT. PoezijaSu Butkiškės kaimo bibliotekos vedėja VIRGINIJA PAKARKLIENE kalbasi Aistė Birgerė. Gyveni ten, kur esi (2) • RUBEN DAVID GONZÁLEZ GALLEGO. Juodu ant balto (1) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAGNĖ NARUŠYTĖ. Pakeisk adresą!WILLIAM SHAKESPEARE. Troilas ir KresidaAURELIJA JUODYTĖ. Vidutiniškai plepanti televizijaASTA GUSTAITIENĖ. Apie (ne)girdėjimą (3) • MYKOLAS SLUCKIS. Žemiški ir nežemiškiJUSTINAS KUBILIUS. ProperšosLiaudies medicinos ir tautosakos žinovę RITĄ BALSEVIČIŪTĘ kalbina Juozas Šorys. Tarp šventų žolių, gyvių ir dvasių (17) • DMITRIJ GORČIOV. Padugnės (1) • TURINYS (23) • L A I Š K A I (147) •

Iš mėlynųjų mansardų

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 723

2002

Apie gudrumą

Ir vis dėlto (perskaičius J. Mikelinsko atsiminimus apie J. Miltinį).

Amžinatilsis buvo nesvietiško gudrumo žmogus. K. S. yra užrašęs vieną pokalbį su juo traukiny. Klausė:

– Kodėl neturi nė vieno mokinio?

J. M. pašokęs ir išpyškinęs:

– Taip, nori, kad išmokyčiau, paskui anas, užlipęs ant scenos, iš manęs išsityčiotų?

Ar pasitaiko mokinių, kurie neišjuokia, bent jau nepasijuokia iš savo mokytojo?

Tie, kurie sakosi turį "šimtus mokinių", yra labai atlaidūs žmonės. Arba gero būdo.

Arba tiesiog padidina.

Mes nesame protingesni, tiktai – toliau nuo Dievo...

Rugsėjo 30, pirmadienis

Tetos laiškas iš Kanados (Astai)

– Važiok greičiau, o tai turėsiu juodę samdyt! O juodei reikės mokėt brangiau.

Taip tetos žiūri į savo gimines Lietuvoje.

Už bilietą, žinoma, irgi teks atidirbti.

Kavalieriaus (per 50!) laiškas Rūtai:

– Atvažiok! Čia yra moterų, bet labai siaurom lūpom...

Amerikietės moterys taip keikiasi:

– Kad tave kas nors išdulkintų ištežusiu galu! (Pažodžiui dar baisiau skamba.)

Spalio 1, antradienis

Tai, kas žadina vaizduotę

Žydų šventraštis iš XIII a. – iliuminuotas, t. y. iliustruotas.

Žmonės jame pavaizduoti – paukščiagalviai. Jeigu paties žmogaus negali piešti, tai imiesi alegorijos.

Bent šiek tiek paukštis! Paukščiagalvis.

Spalio 2, trečiadienis

Daugelis mano autoritetų subliūkšdavo pamačius juos apgailėtinoj buityje. Pats buvau kietas. Reikėjo baisėtis savimi.

Pavyzdžiui, išgedę ar prarūkyti dantys...

Realizmas kartais liudija užuojautą žmogui. Suprasti, pažinti, pateisinti.

*

Žmonės ir gyvenimas nuolat krečia pokštus. Pavyzdžiui, rašytojas, kuris apie 10 metų praleido Afganistane... Dabar domisi tik senovės Lietuva.

Esama patirties, kurią žmogus nori kuo giliau "nukišti".

*

Arsenijus Tarkovskis (a. a.) mėgdavo sakyti operatoriui:

– Jūs turite nufilmuoti sugrįžtantį voratinklių aidą...

Žinoma, kad metafora. Žinoma, kad beveik iš japonų poezijos, bet vis vien gerai pasakyta.

Apie subtiliąsias esencijas. Tiesiog – apie visų menų subtiliąją pusę.

*

Klebonas iš Angelų Sargų bažnyčios Alytuje (Arūnas Sim.).

Man patinka, kad moka giedoti. Kad gina senąją liturgiją.

– Greitos mišios yra kaip greitas maistas.

Kad mokosi iš "senolių", kurie suėję į bažnyčią taip meldžiasi (mėgdžioja):

– Tsss, tsss... Kaip paukščiai.

Sykį apsivilko sutaną, manydamas, kad taip bus lengviau "tranzuoti".

Važiuotojai pristabdydavo pažiūrėti, kas per "velnias". Kiti pasukiodavo pirštu prie galvos.

Altarista, kuris jį mokė, apie smilkytuvą sakydavo:

– Toji ugnis, kuri viduje, yra liepsnojanti meile Dievui, tai liepsna, kylanti iš tikėjimo. O dūmai – malda...

Žmonės stebisi, kad seminarijoje jo diplominis darbas buvo apie smilkalus.

Didžiausią džiaugsmą jam teikia sakramentai. Kad atleidžia žmonėms, o žmonės – jam atleidžia. Jau palaidojo gal 400... Pirmąjį – altarista leido laidoti.

– Jei nebijai...

Reikia dar kada užvažiuoti. Nori medinės bažnyčios.

Spalio 3, ketvirtadienis

Kaip pakeisti tautas?

Apie 1922-uosius Carnegie ir Rockefellerio fundacijų pasamdyti mokslininkai nustatė:

tautų galvoseną ir pačias tautas lengviausia pakeisti karu ir istorijos pakeitimu.

Regis, abu būdai sėkmingai išbandyti ir bandomi. Jeigu pasaulio galingieji skelbia tezę, kad tautos atgyveno (beje, ne jų tautos), tuomet sparčiai reikia samdyti žmones pačių juodžiausių tautų istorijai sukurti.

Iš piršto laužti.

Beje, ir tokios, ir kitokios (optimistinės) istorijos yra beveik tas pats. Žmogui, turinčiam galvą.

Žmonės turėtų atsigręžti į realybę, savo patirtį.

Istorijos yra tiek, kiek lieka patikrinus savo kailiu, išbandžius.

Faktų galima prirankioti kokių tik nori.

Metodų ir metodologijų – šimtai.

Klastotė – kasdienybė.

*

Vieno dainavimo repeticija.

Svarbu, kad būtų 99 būgnai (įvairaus dydžio ir tembro).

Smarkiai juos daužyti.

1 solistas protarpiais rėkia:<.br>Ule kitosa! Ule kitosa!

Daug balsų:

Aus, aus, aus!

Jeigu būtų daugiau žodžių, viskas eitų po velniais:


Ule kitosa, –
Aus, aus, aus!

Spalio 6, sekmadienis

"Druskininkų poezijos ruduo". Andresas Ehinas – estų poetas.


Topamaja taga
Kuulan oobikuid...

Už skerdyklos nutilusios
Lakštingalos suokia...

Yra ir paaiškinta, kad estų kalba pasiųsti ką nors klausyti lakštingalų reiškia – nužudyti.

Ar mitas apie tai, neva Jogaila "mėgęs klausytis lakštingalų", nėr ironiškas? Karaliai juk privalo žudyti...

Spalio 8, antradienis

Knygų mugė Frankfurte. Įsikūrėme "Astron" viešbutyje, 19 km kelio. Šiandien galėjau pasivaikščioti po miestuką, kuris vadinasi Raunheimas, penkios stotelės iš centrinės Frankfurto geležinkelio stoties. Rudeniška saulė ir dar žydinčios "vokiškos" gėlės. Matildos, Mylimos moters ir Mėsinės gatvės... Ko daugiau reikia?

Jeigu užmirši vienišumą, kamuojantį žmogų viešbučiuos. Išplėšto iš namų žmogaus vienišumą. Apėjau kapines. Ant kirchės durų rudame medyje įrėžta:

Tavo žodis čia yra tikrovė.

Vakar ilgai repetavome V. Tarasovo Sonatiną 4 poetų balsams... Tie balsai – tai aš pats, kinų poetas Yang Lian, Kerry Shawnas Keysas, gerai pažįstamas lietuviams, ir maskvietis Dmitrijus Prygovas, kurį vos atpažinau. Buvom Platonovo seminare Šveicarijoje, Berno mieste. Gal prieš 5 metus.

Tą sonatiną atliksim vakare, o prieš tai atidaryme dar teks pasakyti kalbą (vokiškai) apie lietuvių literatūrą. Po G. Schröderio ir V. Adamkaus...

Sunkios dienos!

Vėliau pora skaitymų sykiu su Marcelijum Martinaičiu. Mums padės vokiečių aktorė Angela Amecke-Mönnigoff.

Spalio 9, trečiadienis

Beveik bobų vasara Vokietijoje. Visai netoli Vysbadeno ir Hanau. Hanau, regis, kitados priglaudė daugelį lietuvių pabėgėlių. Vis šmėkščioja išeivijos raštuose ir atsiminimuose.

Mugė – panaši į didžiulį oro uostą. Tiek knygų, kad, Kornelijaus žodžiais, trims mėnesiams atmuša norą rašyti...

Per "politines diskusijas" dar labiau į kuprą suėjęs Tatulis mokė lietuvių rašytojus...

Ilgainiui žmogus įtiki, kad viską išmano. Tamošius gi šiek tiek pakeitė savo plokštelę. Andai į Kauną atvažiavęs sakydavo:

– Lietuvoje yra daug žmonių, kurie mane šaukšte prigirdytų...

Dabar (Frankfurte):

– Lietuvoje yra žmonių, kurie mane suvalgytų.

Aš stovėjau gale salės ir pagalvojau:

– Kas gi griebtų valgyti? Senas ir neskanus.

Tuo metu jis pakartojo:

– Į kąsnelius suplėšytų!

Vanda dėl to stebėjosi visą dieną.

*

Testimonio – tai, ką Lotynų Amerikos rašytojai vadina atsigręžimu atgal.

Geriau ką nors parašysiu apie moteris.

Istorija, kurią papasakojo S. K.

Studentai, jie dengė stogus Giedraičiuose. Sėdėjo ant lotų su tokiu tipu iš griežtųjų darbų kolonijos. Pro šalį ėjo jo kurso studentė, nelabai kabinama bernų.

Tasai kriminalistas ir sako:

– Ot graži!

Saulius:

– Nesuprantu, kas čia gražaus...

– O ką? Stora, minkšta ir... kvėpuoja.

Svetur išvažiavę žmonės nori atsipalaiduoti. Todėl išgirsti istorijų, kurių niekas nepasakoja namie. Pavyzdžiui, apie lietuvių kino režisierių, kuris jaunas beprotiškai girtuokliavo.

Lukiškių aikštėje (tada Lenino) buvo viešieji tualetai. Jį ten smagiai besišlapinantį užmatė valytoja. Su kibirais...

– Ar nori? – klausia režisierius.

Valytoja:

– Taigi kad labai...

Nuėjo į valytojos namus ir tas "labai" išsipildė. Iš ryto režisierius buvo paliaupsintas, gražiai atsidėkojo – pinigų dar įkišo.

Va, lyg valytojos ne moteriškės būtų.

– Tikra varlė, – sako režisierius, – pasikočiojom. Abu šlapi kaip varlės.

Spalio 10, ketvirtadienis

Šįvakar su Marcelijum turėsime skaityti Literatūros namuose, Bockenheimer Landstr. 102.

Kas eina į tokius susitikimus?

Visados pasitaiko lietuvių. Viena lietuvaitė per "Laisvąją Europą" birželį net įspėjo:

– Visada žinokite, kad salėje sėdi bent vienas lietuvis.

Maža bėda, tiesą sakant, ar jis labai domisi poezija. Dažnai jį atveda noras išgirsti kelis gimtosios kalbos žodžius.

Vakar T. pabrėžtinai mestelėjo:

– Nepasiilgstu suartų arimų ir beržų!

Tikriausiai turėjo galvoje savo tėvo ar K. Borutos laikų poeziją.

Kokiam "Druskininkų rudeny" iš tų beržų pasijuokiama kur kas smarkiau, bet nostalgija yra įgimta.

Arba žmogus ją turi, arba ne.

Reikia ilgai gyventi kokiam name, kieme, mansardoj, šalimais klevų, beržų ar kaštonų, kad jų pasiilgtum, t. y. reikia jiems paskolinti savęs, tuomet jie irgi skolina...

Net nesvarbu kas: stalas, kerpės, portalas.

Įvairios sielos įvairiai parištos.

Ožiamušiai, paleiskit apivarus!

Tai iš D. Poškos. Dabar jau sunku suprasti, kad tai XIX a. žemaičių raginimas "pasimušti šventoriuose".

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:37:49 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba