ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-16 nr. 961

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DONALD JUSTICE. Eilėraštis, neskirtas tau (47) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Apie pražaidytus kūrinius (28) • -gk-. Sekmadienio postilė (3) • SAULIUS KANIŠAUSKAS. Pasauliai pagal Garpą, (118) • CHRISTOPHER HOWSE. Dievo artybės reikšmė (4) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (3) • VIDAS POŠKUS. Apie sezoniškumą mene,
arba Geriausia diena žiūrėti į Arvydo Pakalkos tapybą
(11) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Eilės (33) • DANUTĖ SKLĖRIŪTĖ. Giminės enciklopedija (10) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Mano meile (4) • SIGITA JAKIMOVIENĖ. Sigitas Parulskis ir erotika, mirties baimė ir „aš“ (6) • MARIJUS BERNATAVIČIUS. Eilėraštis laukia žodžių / žodžiai laukia eilėraščių...MARIJUS BERNATAVIČIUS. Jeigu šviečia tik jieKuršių etnogenezės tyrinėjimai (7) • JĀNIS KRĒSLIŅŠ. Šalinaitė-lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (3) • ALEKSANDR MATLIN. Himnas silpnėjančiai atminčiai (8) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Tikras interviu su Castor&Pollux (61) • ypač malonu Jūūms priprisiųsti begalę disertacijų kuo maloniausiais adręęsais (398) •

STOTELĖ: Tikras interviu su Castor&Pollux

Aistė Kisarauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Castor
Aistės Kisarauskaitės nuotrauka

Dažnai, užsukus pas tą kultinį trečią brolį arbatos puodelio (na ko gi daugiau?), girdėdavau: vakar čia buvo Castor&Pollux. Vakar. Arba atvykus į Č. Milošo gimtinėje vykusį „Šiaurės Atėnų“ komentatorių ir rašytojų, paprasčiau – tiesiog susitikimą, išgirdau: o praeitais metais čia lankėsi net Castor&Pollux! Pernai. Ir taip visur - jie kur nors buvo, praėjo, skelbė savo tiesas, maištavo ir dar ką nors bjauresnio iškrėtė, bet vis kažkuriuo kitu laiku, reikia pripažinti – tikri slapstymosi profesionalai. Gal todėl nedaugelis pašvęstųjų, kaip antai – M. P. Vilutis, įmažinęs juos nemirtinguose grafikos lakštuose, žino, kaip iš tiesų atrodo mitiniai Lietuvos herojai Castor&Pollux. Ne taip seniai atsisveikindami „Šiaurės Atėnuose“ jie bylojo: „Kartais atrodo, kad keičiasi pasaulis, kartais – kad reikia pailsėti, pasikeisti... Arba labai skaudžiai suvoki, kad baigėsi jaunystė. Ir tai yra baisiausia.“ Taigi, „kultūros ir dorovės sargai rado nediduką ryšulėlį. Įtardami, kad tai mažo galingumo literatūros destrukcijos bomba, atsargiai jį išpakavo. Ir apsidžiaugė. Ten – tik velionio Castoro&Polluxo nuotrauka, priešmirtinis atsisveikinimo laiškas ir testamentas.“ Tačiau puikiai žinome, kad tokie herojai net filmuose nemiršta, ypač jei pagal „kietą“ siužetą kūnas nesurastas, o ką jau kalbėti apie tikrą gyvenimą. Tuo labiau kad, pasak kai kurių legendų, Castor&Pollux yra Dzeuso ir Ledos sūnūs dvyniai (graik. Castor ir Polideuk). Gyvenimą Olimpe ir nemirtingumą dievai padovanojo tik vienam iš jų, todėl broliai rado išeitį – juo dalijosi kas pusę metų pasikeisdami. Štai ir pamaniau, kad ši Castoro&Polluxo tyla žymi to, humaniškesniojo, brolio nemirtingumo laikotarpį. Todėl nelabai nustebau vieną tokią pagiežingo ir vėjuoto rudens dieną pakėlusi akis nuo arbatos puodelio ir pamačiusi prie gretimo staliuko sėdinčius JUOS. Paklausite, kaip atpažinau? Ogi iš tų pačių fotografiniu tikslumu pasižyminčių M. P. Vilučio portretų. Įsidrąsinusi prisėdau, kažkaip nejučia užsimezgė pokalbis. Ilgai įkalbinėti ir nereikėjo – broliai lengvai sutiko papasakoti jų išsiilgusiems gerbėjams ir nekentėjams, ką jie veikia, taip pat ir atsakyti į keletą klausimų tiesiog apie gyvenimą, na, žinote, kaip ir priklauso tikrame interviu.

1. Kur buvote pradingę, ką veikiate tokį bjaurų rudenį ?

Pollux: Castoras ir Polluxas tarsi žalias chaosas sprogo ir išsiskaidė į mažyčius energijos elementus, jais užtvindydami vartotojiškos sąmonės dykumą. Mes norėjome, kad žodis taptų veiksmu, kad taptų įmanoma filosofuoti kūju ir kad žmonių mintys taptų sistemos nestabilumo priežastimi. Mūsų energijos dalelės virto radikalių akcijų lozungais, akmenimis į vaiduokliškų, sustabarėjusių institucijų langus, viešų suokalbių kavinėse ir vasaros stovyklose slaptažodžiais, sugadintais rinkimų biuleteniais. Galbūt užsitraukėme ir apie kietą kumštį kliedinčių paranojikų prakeiksmą, bet mums tai nerūpi – visuotinė sistemos krizė parodė, kad kliba tiek politinės, tiek ekonominės, tiek kultūrinės galios dantys. Netikrumas ir įtarumas, kuriuo pulsavo mūsų rašiniai, negrįžtamai išjudino dominuojančios politikos bei kultūros svertus ir sukėlė entropiją manipuliuojamos viešosios sąmonės konsensuse. Kaip manai, Castorai, gal mes ir buvome vieni iš šitos krizės sukėlėjų?

Castor: Brolau, nesusirk ta pačia liga, su kuria kovojome. Dominuojanti padėtis kultūrtrėgerių hierarchijoje sukelia iškrypėlišką establišmento megalomaniją – kaip gripas bjaurų čiaudulį. Idiotiška manyti, kad mes, paprasti pizdukai, galėjome padaryti kokią nors įtaką pasauliniams ekonominiams ar kultūriniams procesams. Vietiniame literatūros turgelyje šiokią tokią sumaištį, aišku, sukėlėme, tačiau prekijai netrukus vėl susitvarkė išvartytus prekystalius ir sudaužytas reklamines iškabas – literatūros kromeliai vėl veikia, lyg nieko nebūtų įvykę. Castoro&Polluxo projektas buvo šiek tiek per ankstyvas – jį reikėjo pradėti dabar, kai krizė pati ėmė laužyti visas įsišaknijusias nuostatas ir neginčijamas dogmas. Be to, C&P padarė keletą taktinių klaidų. Donkichotiškos kovos lauku jie pasirinko pačią nekūrybingiausią (konservatyviausią) kultūros sritį – akademinę literatūros kritiką ir, o siaube, mielai naudojo jos primestą metodiką. Kitaip tariant, kovojo su priešu jo paties ginklais ir jo paties teritorijoje. Todėl nieko keista, kad literatūrinis dvynių projektas keletą kartų pasispardė prieš „Šatėnų“ redakciją, mojuojančią grasinamais skaitytojų bei NPL laiškais, ir nudvėsė.

Patys projekto dalyviai, aišku, gyvi, jei gyvenimu galima pavadinti tą vegetacinį egzistencijos sublimavimą, kuriam esame pasmerkti visi, be jokios išimties. Į klausimus „Ką veiki? Kaip gyveni?“ ir toliau atsakinėju paprasta banalybe: „Gyvenu. Gyventojas esu.“ Valgau, skaitau knygas, rašau tekstus, tuštinuosi. Ir gana dažnai, bene kartą per mėnesį, savęs pasiklausiu, kam visa tai darau. Savo nuostabai ir šiokiai tokiai gėdai vis atrandu konkrečių ir nuoširdžių priežasčių egzistuoti toliau. Mat esu labai socialus gyvulys, kuris egzistencinėje vienatvėje tuojau pat pasidarytų sau galą.

2. Moterys, vynas, lošimai, menas, pašto ženklų kolekcionavimas – kokios mirtingųjų aistros nesvetimos tokiems herojams kaip Jūs?

Pollux: Kaip tikri pusdieviai, mes spjauname į bet kokį veidmainišką asketizmą, ir mūsų nebaugina niekas, kas žemiška. Mūsų nerūpestingame, kapitalistinės kasdienybės neužkrėstame gyvenimo būde užtenka vietos viskam – seksualiniams ir intelektualiniams malonumams, naktiniams nuotykiams stoties rajone ir ekstazei protesto mitinguose, vibruojančia muzika pulsuojančioms muzikos naktims ir nuovargiui pasvirus prie kompiuterio klaviatūros. Mūsų pomėgis – tai jokių tapatybių nesuvaržytos, todėl pačios erotiškiausios, nuogiausios, karščiausios sielos, vyno gėrimas viešoje, kamerų stebimoje vietoje. Kolekcionuojame revoliucinio orgazmo akimirkas ir laisvas erdves, kuriose galima daryti tai, kas nelegalu. Būtent tai, kas neleistina, bet malonu, sukelia mums didžiausią malonumą.

Castor: Taip, revoliucinio orgazmo akimirkos yra nuostabios, tačiau aš norėčiau, kad jos taptų permanentinės. Deja, esu monoorgazminis pagyvenęs vyriškis, metęs gerti, lošti kortomis ir kolekcionuoti pašto ženklus. Menas? Gerą dešimtmetį prasitrynęs tarp vadinamųjų menininkų, niekada neužsiimsiu tuo, ką įprasta vadinti „menu“ – šlykščiau nebūna! Todėl amžinojo orgazmo mygtuko ieškau kitur. Gamta mane apdovanojo jautriais empatijos čiuptuvėliais, kuriais galiu pajusti menkiausią skriaudą bei neteisybę. Niekinu krikščioniškas dogmas, bet artimo meilės prasme esu kuo tikriausias krikščionis. Neleiskit man kruštis, ištvirkauti, kelti revoliucijas, tik duokit padėti artimui savo! Štai kokia iškrypusi mano gyvenimiškoji aistra.

3. Paprasti padegimai, mažo galingumo literatūros destrukcijos bombos prieš stabus – kūjis, ir, žinoma, aštriausias ginklas – plunksna. Kokius dar ginklus turite savo arsenale, ką dar naudojate?

iliustracija
Pollux
Aistės Kisarauskaitės nuotrauka

Castor: Beveik visi rezistencijos metodai teoriškai yra aprašyti 2008 m. „Kitų knygų“ išleistoje A. Brenerio brošiūroje „Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos“. Praktikoje esame išbandę ne vieną iš čia minimų technologijų: rengėme demonstracijas, statėme barikadas, sprogdinome petardas, kaukėti įsiverždavome į kokį baisiai rimtą kultūrtrėgerių vakarėlį ir jį sujaukdavome. Tačiau įsijungė vadinamasis rekuperacinis mechanizmas, verčiantis kontrkultūrą kultūra, o antimeną – menu, todėl mes susipratome, pačiu laiku liovėmės „darę cirkus“ ir netapome dar vienais „gatvės performansų atlikėjais“. Tiesa, filmukai su mūsų protesto prieš oficialiąją kultūrą vaizdais bus rodomi Klaipėdos video- ir alternatyvių kino formų festivalyje „Dezintegracija“. Labai ambivalentiškas pojūtis.

Pollux: Pagrindinis ginklas šitoje žydrųjų ekranų sustingdytoje visuomenėje – tai nežabotas noras veikti ir būti aktyviems. Aktyvumas keičia mus pačius, todėl siekdami kovoti prieš visuomenės spektaklį, galime tapti ir liūtais, ir kupranugariais, ir gyvatėmis. Keisdamiesi sugeriame į save visas kovos strategijas, išplėšiame visus oficialiosios kultūros sandėlius, todėl mūsų aktyvumas leidžia mums beprotiškai praturtėti, įgyti apsčiai gyvenimo. Apsčiai.

4. Kas buvo svarbiausias kovos meno mokytojas?

Pollux: Neturiu jokių stabų, bet su pasimėgavimu skaitau ir cituoju Nyčę, o tikrovę dažnai matuoju pagal Markso pasirinktą mastelį. Bet visa tai – tik dėl žaismo, nesiruošiu tapti akiniuotu, knyginiu mokslo adeptu. Filosofija man yra jėga, kuri leidžia keisti tikrovę, galimybė kurti gyvenimo ir kovos strategiją. Kita vertus, pagrindinis išgyvenimo mokytojas man lieka pats gyvenimas, kasdieniai sprogimai, emocijos, bendravimas, veiksmas.

Castor: Mes, iškėlę juodą vėliavą su užrašu „Jokių autoritetų!“, neturėtume kalbėti apie mokytojus ar fiurerius. Vadinti juos reiktų bendraminčiais, bendražygiais ar tiesiog kolegomis. Taigi tokių kolegų turiu daugybę – ir sąmoningą beprotį Antoniną Artaudą, ir tortų svaidytoją Aroną Kay‘ų, ir savižudį antispektaklininką Gay‘ų Debord‘ą. Lietuviškoje padangėje iki šiol nepralenktas lieka užkietėjęs libertaras Kazys Boruta, įsigudrinęs „pasėdėti“ prie visų valdžių. Tiesą sakant, nenoriu apie juos daug plepėti, nes tuojau kyla nenumaldomas noras šiuos kolegas „nuvainikuoti“ ir „demaskuoti“.

5. Kokios muzikos klausosi Castoras ir Polluxas?

Castor: Netgi patys radikaliausi antimenininkai kartais mano, kad muzika – tai kažkokia politiškai, socialiai ir kultūriškai „neutrali“ meno rūšis, tiesiogiai netransliuojanti pasaulio susiskaldymo į vergus ir vergvaldžius. Esu įsitikinęs, kad muzika niekuo nesiskiria nuo kitų meno formų, siekiančių primesti hegemoninės kultūros vertybes ir dominuojantį gyvenimo būdą, todėl jos specialiai ir nesiklausau. Nebent kokios garažinės, niekam nežinomos pankų grupės arba pusgirčio folkloro atlikėjo užstalėje. Tokią muziką laikau autentiška.

Pollux: Aš mėgstu muziką, kuri arba primena aktyvias, radikalias gyvenimo akimirkas – dionisiškas demonstracijas, laukines komunas, karo dienas ir meilės naktis, arba paverčia tikrovę energijos pertekliumi, chaoso debesiu, orgazmo apimtos visatos sprogimu ir pasklidimu. Tokia muzika dažnai skamba mano galvoje. Tai – progresyvusis ir psichodelinis rokas, pankrokas, hipių muzika.

6. Kokie Jūsų santykiai su tėvais?

Pollux: Tokie, kokie ir su visa visuomene – įžūlūs ir antioidipiniai. Aš manau, kad tėvai yra instituciniai valstybės ir valdžios kūriniai, kuriems privalu žiūrėti tvarkos savo kūdikėlių lovose ir sapnuose. Kad vaikas nekištų nosies ten, kur nereikia, kad jo vaizduotė nesiplėtotų neribotais pagreičiais. Prie nykios spektaklio visuomenės prisitaikę tėvai privalo kuo greičiau įtraukti vaiką į savo pasaulį. Vietoj pirmykščio chaoso tokia atžala patenka į televizinį triukšmą, pirmykštį geismą gimdytojai nuslopina kibernetiniais, šaltais, metaliniais žaislais, polinkį atrasti naujas erdves ir surasti naujų draugų pakeičia prėski pasivaikščiojimai su mamyte ir tėveliu. Todėl manau, kad daugiausiai vaikams duoda tie tėvai, kurie palieka juos nekontroliuojamus. O aš pats, būdamas pusdievis, mintimis jau seniai atsiskyriau nuo komfortabilaus ir, deja, formaline mirkstančio savo tėvelių sociumo ir panirau į gyvybės, nevaržomos erotikos bei mažų sprogimų srautą.

Castor: Išduosiu mažą paslaptį. Mano žiniomis, visų tų žmonių, kurie įvairiais laikotarpiais pasirašinėjo kolektyviniu C&P pseudonimu (o tokių žmonių buvo 5), santykiai su tėvais buvo gana įtempti. Visų jų gimdytojai buvo užkietėję tradicionalistai ir konservatoriai, tad maišto dvasia jiems per prievartą buvo ugdoma nuo pat vaikystės. O užaugę jie ėmė maištauti prieš „tėvus“, sėdinčius šiltose valstybės pagerbtų menininkų, rašytojų sąjungos ir kultūros ministerijos vadovų kėdėse. Taigi Oidipo kompleksas turi ir pozityvią prasmę.

7. Koks jūsų nekenčiamiausias šiuolaikinis menininkas (ne rašytojas)?

Castor: Sovietmečiu liaudyje yra prigijęs menininko kaip „trečiojo brolio” stereotipas. Suprask – toks keistas žmogus, kažkoks durnelis… Šiais laikais menininko funkcijos ir pats įvaizdis radikaliai pasikeitė. Jis nebe keistuolis, o respektabilus specialistas, puikiai išmanantis savo amato specifiką, žinantis konjunktūrą, įvaldęs viešuosius ryšius, gerai besiorientuojantis fondų, galerijų, redakcijų ir leidyklų užkaboriuose. Tik tokie šiandien tampa pripažintais genijais. Nemėgstu jų visų.

Pollux: Tas, kuris trokšta parsiduoti. Jie lipa aukštyn konkurencijos laiptais, švaisto laiką ir menkas jėgas svaičiodami apie savo neeilinį talentą, apgraibomis ieško ribos tarp profesionalumo ir mėgėjiškumo – tegu pasiieško tos ribos savo kūne. Nėra jokio prigimtinio talento, visi esame savo srities kūrėjai, lygiai išmanome įvairias sritis. Ir dabar mums išties džiugu, kad ši krizė ardo aukštosios kultūros stabus. Menininkas privalo pasijusti esąs juodadarbis ir tuo panašus į paprasčiausią sandėlininką – tik taip jame gimęs įniršis leis jam išgrūsti sistemos langus ir išeiti į laisvę, kaip tam indėnui iš filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“...

8. Kaip jaučiatės atitrūkę nuo knygų recenzijų ir kultūros kritikos?

C&P: Puikiai! Projektui mirus, laikraštinėje literatūros kritikoje jautėsi tam tikra duobė, bet ilgainiui atsirado savotiški C&P epigonai – Mindaugas Peleckis ir Vilius Normanas. Jie irgi nesilaiko jokių kanonų ir nevengia aštresnio žodžio. Ko daugiau norėti?!

Ką gi, dėkui už pokalbį, ramaus Jums nemirtingumo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


172947. pinčius2009-10-21 01:12
Puiku, prisimenu brolius su meile ir nostalgija. Tikra tiesa: Castoro&Polluxo projektas buvo šiek tiek per ankstyvas – jį reikėjo pradėti dabar, kai krizė pati ėmė laužyti visas įsišaknijusias nuostatas ir neginčijamas dogmas.

172958. epigonas2009-10-21 10:20
Ei, bet CP epigonai tikrai kažkokie nevykę. Ypač Peleckis, kuris rašliavoja "bile ką" ir "bile kaip".

172959. Li2009-10-21 10:41
Hm ? Vėl kažkas su kažkuo kariauja?

172961. patys sau idomus2009-10-21 10:47
kam zinios, jei nulis harmonijos

172962. yra dar nekapitalizmo oazių,2009-10-21 10:48
gal broliai į Kubą norėtų pavažiuoti?

172969. manau,2009-10-21 11:50
Šiaurės Korėjoje jiems būtų geriausia, dvyniams broliukams C&P

172973. aha,2009-10-21 12:02
tik kažkodėl kyla baisus įtarimas, kad ten jie prasimuštų į kairiąją ir dešinę Vyriausiojo rankas.

172977. Hm2009-10-21 12:15
Vaikinai pasijuto užmiršti. Vaikinai trokšta atnaujinti savo mitą. "Legendinai" broliukai prašosi legendos. Tiek vargta kuriant legendą apie save, o išgaruoja atmintis lyg lašas ant įkaitinto akmens. Pššš... ir nėr nieko. Kaip televizinės olialia mergaitės, tik kita auditorija, kitas amplua. Bet reklamavimosi pobūdis iš esmės toks pats. Nejau niekas šiems vyrukams nepatarė patraukti į teliką? Burbuliuotų sau alaus bokalus pasistatę, kas nors gal ir akį užmestų, kol jauni ir vis dar išvaizdūs.

172979. - - - j. :-) 2009-10-21 12:17
Galiu drąsiai konstatuoti, kad šitie du vyrukai nuo kuklumo tai tikrai nenumirs...

172983. ei komentatoriai2009-10-21 12:48
baikit jūs čia kudakuoti senatvinio marazmo garsais. Castor&Polux yra tipiški, net sakyčiau etaloniai, amerikiečiai. Nebuvau sutikęs nė vieno mąstančio jankio, kurio IQ didesnis nei 100, kuris nesišlykštėtų dabartine santvarka pasaulyje.

Nors komentarai tur būt yra dėsningi - Lietuvos "elitas" tai smirdančios, degradavusios, pensininikų uzurpavusios Lietuvos dalis, kurios jaunimas "pamėgti", "pamilti", gali tik "transo" būsenos. Juk Lietuvoje 1 mln pensininkų, tai jau burbėjimo neišvengsi niekaip. Dar pridėk nuskurdintas bomžų ir degradų gaujas. Socialinė padėtis panaįi į Š. Korėją pasidarė Lietuvoje - keletas beproto turtingų ir masė biednų ir nemąstačių minia. Prieš vėją nepapūsi, pensininkų rojus turi savo dėsnius

172985. Katė2009-10-21 13:23
Šlykštėtis galimma, bet išmintingiausia yra ne kitus neigti, o pačiam kažką pozityvaus padaryti. Svarbu žinoti ir tai, jog niekada nebus taip, kad būtų gerai, kad visada vienus funkcionierius keis kiti funkcionieriai...

172986. manau,2009-10-21 13:23
pensininkų rojus yra Japonijoje ( galima visą pensiją iškart pasiimti, galima dalimis), o ne nuskurdintoje lietuviškoje Sodroje.

172987. 983-čiam2009-10-21 13:34
ar CP - tai jaunimas? Bene Karlsono, kuris gyvena ant stogo, bendraamžiai, tik įstrigę paauglystėje. Vis dar su tėvais kariauja.

172988. cholera2009-10-21 13:52
na ir kaip cia autorei pasirode, kad pas trecia broli uzsuko? foto reportazas tai smc darytas... tiek jau to, interviu gerai sukaltas, naturaliai stiuardese paasistavo.

172991. mie2009-10-21 14:13
dar butu smagiau, jei sitas sudas butu kur nors pries laiskus, nes iprasta, kad paskutiniai buna laiskai.

172993. na štai ir sulaukėm2009-10-21 14:31
tipiškos pensionieršos komsomolkos mie moralo, kuriai atrodo, kad jos kotletukai yra nešūdas, o visi kiti yra šūdas. Ir didelis didelis noras valdyt taip, kaip jai atrodo. Ko ne pensininkų rojus?

172995. mie2009-10-21 14:36
tik noreciau, kad butu taip kaip buvo. kad nelistu i akis pocevicius. kodel staiga jam tiek demesio? beje, ar jau nusiprause vaikinas po apipylimo?

172996. mie2009-10-21 14:38
ne jums suvokti, kas man atrodo sudas o kas nesudas, aisku?

172997. katė tiems, kurie štai ir sulaukė2009-10-21 14:57
Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus.

172999. katė2009-10-21 15:00
O Aistė čia labai gražiai sužaidė.

173000. pensininkas pensininkui akies nekerta2009-10-21 15:02
Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Jums iki mie kaip apie Žemę keturis kartus. Ir taip daug daug daug kartų

173001. mie - katei2009-10-21 15:13
aciu, pralinksminai.

173004. briedis naujo anarchistinio pasaulio demiurgams2009-10-21 15:37
jeigu jus tokie protingi, kodel rikiuote nevaikstot? (tpsknt nesipratinat)

173005. Katė tiems, kurie štai ir sulaukė2009-10-21 15:41
dar vieno pensininko

173006. briedis dar pazanguoliams labai siuo metu madingiems2009-10-21 15:53
jeigu jus savo revoliucijas nuo sodros pradetumet, pajusciau jums miglota pagarbos seseli.

173007. ir pagaliau briedis is visos sirdies2009-10-21 15:54
eikit, mulkiai ir pizonai, sikti.

173026. krankt2009-10-21 18:34
labai smagus interviu, aciu aistei! :)
ziuriu, dauguma komentatoriu neturi zalio supratimo apie demokratija, ji jiems - tik perbegimas is vienos stovyklos i kita. jau gal iauges i lietuviska visu ujamo ir skriaudziamo baudziauninko pasamone. :( butent kritika, savikritika ir politine opozicija palaiko tikra demokratijos dvasia, o ne vienos tironijos keitimas kita, proto ubagai jus.
labai gaila, kad satenai nebeturi c&p, jau kur kas geriau uz visokias "sekmadienio pastiles" bei kitoki juodaskverniu seilejimasi.

173033. ivs2009-10-21 19:18
vieninteli tikrai idomu klausima uzdave mie: ar jau nusiprause vaikinas po apipylimo?

173038. AišV2009-10-21 20:02
oooooooo, jeeeeee, krankt. Tavo comentaras yra pasaka. Žinai, jei kadu susitiksim Hitrou aerouoste, Aš žinoma jamu tave iškart ir neotchodia ot kasy taip padulkinu su tokiu azartu, kad klyktum ant viso Hitrou palaco iš malonumo. Net south saido service staffas išgirstų. Pagarba.
O jei rimtai, tai esu jau dabar nukritęs po Tavo kojomis ir bučiuoju mažajį kojos pirštelį. Pagarba ledi Krankt.

173039. AišV2009-10-21 20:10
o pats intervu man labai nepatiko. Tragiškai. Kažkokia prostitucinė/nomenklatūrinė/manipuliacinė/intepretacija padviso. Yei bohu, pasmirdo. Gal čia ant greitųjų, gal čia dar kaip nors. Na nors užsimušk, ne tą reikėjo traukti į prioritetinius planus, ne tą. O tas kas ištrauktą yra liūdna.

Nors, su visa pagarba, totaliai pripažįstu, kad ištrauktas CandP savimyla ir infantilizmas yra gal ir gerai. Bet tai jau matėsi ir anskčiau, o tai ką jis pragertom ir išgertom ir sugertom smegenėlėm susižaidęs pats su savimi varo. Neturi motyvacijos toliau ieškoti mokytis ir kurti, pasikabinęs naftalinu dovkiančią anarchizmo vėliavą, matyt iš vienatvės ir išdavystė nevilties vaidina lūzerį. Tai tiesiog neetiška. Juk nekalba niekas apie mano suplyšusęs kojines. Tiesiog tai yra neetiška

173040. Karlas & Marksas2009-10-21 20:12
nebevadinkit Fidelio & Castro vaikinais, nes jiems jau pensija ne uz kalnu, o vis dar anarchistai:) gerai butu, kad vyrai turetu omeny, jog tam tikrame amziuje maishtas perauga i marazma.

173042. AišV to KandM2009-10-21 20:28
ai, tu, etiketini KandM, tavo žodis po dvylikos, nors ir kaip reikšmingai pranešinėtum svarbias žinias. Tavo laikai praėjo.

Bet kitą vertus, tavo inf turi kontekstą, vadinasi, tiesiog žinosiu. Bet tavęs pagerbti negaliu, nors užsimušk, negaliu.

173050. gegutė alergiška monetoms to k&m2009-10-21 23:17
pvz, Gandhi socialinės idėjos nebuvo laikomos marazmatinėmis dėl jo amžiaus (na, nebent metropolijoje) O C&P buvo šaunuoliai vien dėl įvairovės; šaunus ir jų dabartinis projektas - LUNI

173052. gegutė alergiška monetoms pamiršo padėkoti :-) 2009-10-21 23:36
Dėkui šios naujos rubrikos autorei - ŠA jau senokai reikėjo šviežienos

173054. AišV2009-10-22 00:15
fain gegute, bet ... Tik tu atsiliepei, ---- kiti yra papirkti, o tu grqaži likai iki šiol (ar supranti lietuviškai

173055. gegutė alergiška monetom to AišV2009-10-22 02:09
tik šiugždesys papirktų gegutę

173056. 1730562009-10-22 02:32
lapų nerudeninių

173059. krankt > AisV2009-10-22 04:19
labai keistos tavo sexualines fantazijos - grustyje, imperialistu britu oro uostyje. :) gal geriau ka nors pasapnuotum apie sexa prie kinu sienos? tapus ar anapus? ;)

173118. fantazija2009-10-22 19:38
džiaugsmo maišelis laukia tvinksinčio prasčioko.

173135. xX2009-10-22 23:14
jei C&P projektas buvo tik projektas, o ne iš širdies, tai ... hmm. sintetika eilinė. gal ir su LUNI tas pats - jei patys netiki tuo, ką daro?

173138. chi chi2009-10-22 23:45
xX-as ieško C&P širdies... Kurioje vietoje?

173146. xX2009-10-23 08:28
iš tikrųjų didelė dalis kult. reiškinių yra sintetika. režisierius ateina į repeticijas kaip į darbą ir išeina. na, dar pasivarto naktimis, žiūrovui kaip labiau įtikti.

173148. Anushka - xX2009-10-23 10:23
Gal ir nederėtų man kištis, bet šiuolaikiniame mene projektas yra tik terminas, nusakantis tam tikrą kūrinį, tas pats, kas paveikslas ar spektaklis, juk negali sakyti, kad jei tai spektaklis, tai jau jame režisierius ar aktoriai neįdeda širdies. O sintetika kultūroje buvo visada, prisimeni, kaip impresionistai nepakliūdavo į salonus, kokia tada vyravo tapyba? Kitaip, nei sintetika, jos nepavadinsi.

173169. Gvntj2009-10-23 13:23
"...ir toliau atsakinėju paprasta banalybe: „Gyvenu. Gyventojas esu". Persiprašau, mieli broliai-rankelės, ši banalybė yra ne paprasta, o stebuklinga ir gal net kur kas stebuklingesnė, negu kurių ne kurių „Kuriu. Kūrėjas esu".:))

173283. Hm2009-10-24 15:31
Labai, labai daug asmenybės kompleksų nešasi vaikinas Pocevičius. Ir Marija yra jo neišvengiamas kompleksas, ir nuolatinis starkos butelys Trečiam broly broliams statomas, ir juosvas ilgaskvernis paltas, plevėsuojantis rudenio vėjuose vaidinant pasiturinčio verslininko anarchisto vaidmenį, ir susireikšminimas ten, kur nėra kur... Užmeti akį, paskaitai tekstą, išgirsti laibą balselį, ir viskas paaiškėja. Deja.

173286. deja,2009-10-24 15:40
deja vu.

173312. vl2009-10-24 21:45
sandėlininko maištas -sandėliui pragaištis.

173484. varna2009-10-26 20:02
DIEVE MIELASAI, GVNTJ atgimė. Na, tai dar ne "dugnas":)

173510. varnai2009-10-27 00:40
jei ne gvntj - mielojo nematyt negirdėt

173533. Gvntj2009-10-27 13:14
:-) Varnai - mirkt. Ponedėliau šventas, taigi veriasi malonių prisiminimų riba, kaip viena profesorė sakydavo. Apie šatėniškius starovietus, galima sakyti: varną, keulę, xX, lorcą, abr, eglegle, korną, sorry, ko nepaminėjau. Ek, negaliu, taip net norisi paspausti tvirtai Jums dešinę ir per petį paplekšnoti. Laikykimės! Kur jau mums tas dugnas:-)

173534. Gvntj :-) 2009-10-27 13:16
Starovierus. Persiprašau.

173536. naujakurys2009-10-27 13:32
Va, renkasi starovierai, šitą mėlyną žemę atsiims, neliks vietos mums, naujakuriams, prisiminimų brūzgynus tarpusavyje užveis, su mumis nė nesisveikina. Tfū, tokį gyvenimą.

173540. mie2009-10-27 13:45
tegu veisia, mes, naujakuriai, paskaitysim, bet zemes ne pedos neuzleisim.

173542. Gvntj-> naujakuriui2009-10-27 13:55
Supratau. "...ir tokias gvntj":)

173544. kas yra gvntj?2009-10-27 14:02
gavnotaji?

173545. Gvntj - naujakurys2009-10-27 14:03
Ar bėgsi šalin, Gvntj? Nei aš veju, nei priekaištauju. Prisiminimai - aludės tvaikas. Reikia kurti ventiliacines sitemas deguoniui, ok?

173548. Gvntj2009-10-27 14:18
Pabūsiu, kol eisiu:)

173561. korna2009-10-27 15:45
Kaip nenorėčiau, kad atbėgtų kas, ir išplėštų mane iš Gyventojos sąrašo.

173566. archyvaras2009-10-27 16:54
Delete išplėš mus iš ŠA registro. Bet vėl galima prisiregitruoti, kaip antai padarė Gvntj...Svarbu - pačiam neišsibraukti.

173603. xX2009-10-28 07:56
aš tai nedrįstu ką nors ir pasakyt... kaip išvydęs seniai išsvajotą drugelį, čia netikėtai nutūpusį - sustingsti, kad tik nenuskristų ilgiau. čia tau, gvntj

173620. Gvntj2009-10-28 13:35
Oi, tik glaudžiu glaudžiu sparnus, taip švelniai xX-o pamaloninta... Ačiū, dar patupėsiu truputį-:) Net bijojau pasivaidenti: maniau, gal kas supykę, gal kas pamiršę:)

Rodoma versija 27 iš 28 
0:37:34 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba