ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-04-22 nr. 794

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (68) • AGNĖ BILIŪNAITĖ. Kiniškas sodas (11) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros-js-. Sekmadienio postilė (4) • VIDAS POŠKUS. Prestižinė iliustracijaDANUTĖ RIMKEVIČIŪTĖ. Laiškonių baladėsJACKIE WULLSCHLAGER. Nesupranti? Tai tamsuolis!LAURIE GOODSTEIN. Rankraštis apie Jėzų ir Judą?SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiROMAS RAILA. EilėsRAMŪNAS JARAS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (69) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Atkastos knygosLAIMANTAS JONUŠYS. Srovenimas savitomis vagomisSVETLANA RYŽAKOVA. Kalkutos zoroastristaiALDONA RADUŠYTĖ. Labanoro Rožė (1) • ANDRIUS ŠIUŠA. Vademekumas, arba Pažink pasaulį (3)LAIŠKAI (170) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

Atvelykis (Jn 20,19–31)

    Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: "Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė:


          "Ramybė jums!
          Kaip mane siuntė Tėvas,
          taip ir aš jus siunčiu".
          Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:
          "Imkite Šventąją Dvasią.
          Kam atleisite nuodėmes,
          tiems jos bus atleistos,
          o kam sulaikysite, – sulaikytos".

    Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: "Mes matėme Viešpatį!" O jis jiems pasakė: "Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į jo šoną, netikėsiu".

    Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: "Ramybė jums!" Paskui kreipėsi į Tomą: "Įbesk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Ištiesk ranką ir įkišk į mano šoną; jau nebebūk netikintis, būk tikintis". Tomas sušuko: "Mano Viešpats ir mano Dievas!" Jėzus jam ir sako:


          "Tu įtikėjai, nes pamatei.
          Palaiminti, kurie tiki nematę!"

    Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

Velykos. Ir vėl Velykos,

ir vėl...

Atvelykis – tai reiškia, kad Velykos atšvęstos ar atbūtos, ar atlaikytos. Panašiai Jėzus nuo kryžiaus sako apie savo misiją: "Atlikta". Mes, žinoma, atlikome tik metinį ritualą, nedaug kuo besikeičiantį visose savo plotmėse. Bet vienas kitas įvykis ar kokia smulkmenėlė būna miela, netikėta, užsilaikanti atmintyje. Šviesų Prisikėlimo rytą podraug su bažnyčių varpais žadino iš gatvės kylantis šauksmas: "Tegyvuoja Velykos!" Ir taip ne vieną sykį. Buvo minimi ir politikai, kurių ta šventė turėtų atsikratyti. Paskui balsas rūsčiai paliepė pro šalį žviegiančioms mergoms, kad eitų melstis. Jei dar ne visai pakirdęs, galėjai net pamanyti, kad klausaisi apokaliptinio angelo ar to jaunuolio baltais drabužiais, kuris anuomet per Velykas pranešė, kad Jėzaus nėra ko ieškoti kape.

Dabar už lango žvygauja tik automobiliai. Ir velykinių balsų nebegirdėti. Visi stebuklingi, dangiškas žinias atnešantys balsai kada nors nutyla. Antai Mergelei Marijai vieną vienintelį kartą teko pasimatyti su angelu. Jis pasakė, ką reikia, ir pasitraukė. O pati Mergelė, užuot maldavusi angelą sugrįžti, apsisuko ir patraukė pas savo giminaitę Elzbietą į Judėjos kalnyno miestą. Ten jos meiliai šnekučiavosi ir bendravo apie tris mėnesius, kaip rašo evangelistas. Kada čia lygini, kiek laiko duota angelų pasauliui ir kiek meilingiems žemiškiems susitikimams, akivaizdu, kad Evangelijos žmonės neturėjo iliuzijų prisijungti prie nenutrūkstamų transliacijų iš aukštybių. Ieškoti Dievo pasirodymų metamasi į kelius ir pakeles, į susibūrimų vietas, į valtį su draugais ar prie stalo. Tas pats jaunuolis iš tuščio Jėzaus kapo persigandusias moteris išsiųs atgal į Galilėją ir sakys, kad Viešpats eina pirma. Išeitų, kad mes visada tarsi pavymui jam. Jis, matyt, iš anksto nuspėja mūsų maršrutus ar užbėga už akių. Taip, kad atsitrenktum į jį, kad jis būtų mus sutinkantis. Bet būtinai išsaugant šiek tiek anonimiškumo, šiek tiek mūsų išgąsčio ir nenoro patikėti.

Atvelykio sekmadienis, kasmet primenantis Jėzaus pasirodymą mokiniams kambaryje Jeruzalėje ir apaštalo Tomo praregėjimą, galėtų skelbti įspūdingą ir nenuginčijamą Prisikėlimo triumfą, galutinį Velykų tiesos užantspaudavimą. Būrys liudininkų, pažįstamos mokytojo frazės, jo žaizdų tikrumas – žodžiu, viskas, ko reikia, kad įvyktų atsivertimas ir įtikėjimas. Anksčiau Marija Magdalietė, sutikusi Jėzų, iš pradžių palaiko jį sodininku, o dabar nėra nė lašo abejonių. Prisikėlęs mokytojas tiesiog įsiveržia į apaštalų būstą, pro uždarytas duris, su visais įvykusio stebuklo įrodymais, leisdamas pačiupinėti ir įsitikinti, kad tai jis, tikras ir gyvas. Marijai jis bus sakęs: "Neliesk manęs", o čia primygtinai siūlys liesti jo žaizdas ir "nebebūti netikinčiam". Apaštalo Tomo šauksmas "Mano Viešpats ir mano Dievas" yra didinga, aukščiausios prabos tikėjimo išpažinimo formulė, pasigirstanti Evangelijoje pagal Joną tik tą vienintelį kartą.

Ar gali dar ko nors trūkti tokiai fantastiškai Velykų šventei? Po jos aprašymo net pačiam evangelistui, rodos, dingsta noras tęsti Jėzaus istoriją ir pridėti papildomų argumentų Prisikėlimo triumfui. Esą dar būta daugel kitų ženklų, bet jau gana, jau viskas pasakyta ir sudėliota į savo vietas.

Deja, paskutinio taško šioje istorijoje dar nebus. Jono evangelija čia pat prisidurs naują skyrių, kur Velykų darbas pradedamas nuo nulio. Vėl Tiberiados ežeras, vėl tinklai ir valtys, kurie turėjo būti seniai pamiršti. Vėl ta pati kompanija, apaštalas Tomas, lietęs mokytojo žaizdas ir išpažinęs jį savo Dievu. Tarsi neįtikėję, tarsi nebuvę jo šlovingo pasirodymo liudininkai. Jų nenusisekusi žūklė labai aiškiai skelbs, kad Jėzaus nėra kartu.

Žinoma, viskas baigsis laimingai. Bus dar vienas mokytojo susitikimas su mokiniais. Bus jo parengti pusryčiai, laužas, triskart pakartotas klausimas Simonui Petrui: "Ar myli mane?" Kas domisi Šventojo Rašto virtuve, tuoj pastebės, kad šis naujasis Evangelijos pagal Joną skyrius yra vėlyvas žodinės tradicijos priedas, nepriklausantis to paties autoriaus plunksnai, dažnai net paliekamas "už borto" aiškintojų ir komentatorių.

Tačiau kad ir kas būtų kūręs šį priedą, jis ne tik gražus ir jaudinantis. Ten, kur evangelistas norėjo pabaigti Gerąją Naujieną ir pakviesti skaitytojus švęsti Atvelykio, Šventajai Dvasiai pasirodė kitaip. Visus aleliuja atgiedojusi Bažnyčia dar sykį buvo paleista tuščiomis į naujas Velykas. Jėzaus pastaba Tomui, kad palaiminti tie, kurie tiki nematę, ir negalėtų nenuvesti prie dar vieno tikėjimo egzamino. Prie įrodymo, kad jis eina pirma mūsų. Leisdamas mums pasklisti visais žemės keliais ir takeliais. Kaip ir dera angelams, vis trumpindamas dangiškųjų žinučių laiką ir plėsdamas velykinius apreiškimus, kurie renkasi iš to pravaikščiojimo, iš pranešiojimo, iš prakentėjimo, iš pramylėjimo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


55589. nemačiusi2006-04-24 21:13
Kristau, jei savo mokiniams pasirodei kūnu, pasirodyk greičiau ir mums, mes juk didesni netikėliai už Tomą ir visus Dvylika.

55609. ivs2006-04-25 10:07
Kažkas mane pagavo šitam tekste. Perskaičiau jau nebežinau kiek kartų, ieškodama to kažko. Beveik žinau, kad tai slypi trijose paskutinėse pastraipose. Tas kažkas labai arti minties, kad tikėjimas nėra baigtinis. Niekada negali patikėti. Nelabai panašu į ieškojimą-radimą. Gal panašiau į išsilavinimą, kai jau manai, kad esi - tai jau vėl visiškai nebesi, nes jau esi kitoje pakopoje, kur vėl nieko nebežinai, net silpna.

55619. Apaštalas2006-04-25 10:53
Laikas jau Šiaurės Atėnus pervadinti į Šiaurės Vatikaną. Martinkų paskirti Didžiuoju Inkvizitoriumi, Castorką&Polluciją - ŠV diplomuotais egzorcistais. Kiti atsakingi asmenys taps klapčiukais, o komentatoriai - davatkėlėmis. Aleliuja!

55927. moksleivis2006-05-03 18:53
Sveiki visi:)gal galite padeti? Stai turiu padaryti teksto analize. Pasirinkau teksta GINTARAS BERESNEVIČIUS "Kas ką nužais..." is ŠA archyvo NR.693 http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=693&kas=straipsnis&st_id=2505 Gal jums nesunku butu kelis idomesnius klausimus sugalvoti su atsakymais ? AcioO laabai :) Jus geriausi ;)

Rodoma versija 21 iš 21 
0:36:37 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba