ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-04-22 nr. 794

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (68) • AGNĖ BILIŪNAITĖ. Kiniškas sodas (11) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros-js-. Sekmadienio postilė (4) • VIDAS POŠKUS. Prestižinė iliustracijaDANUTĖ RIMKEVIČIŪTĖ. Laiškonių baladėsJACKIE WULLSCHLAGER. Nesupranti? Tai tamsuolis!LAURIE GOODSTEIN. Rankraštis apie Jėzų ir Judą?SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiROMAS RAILA. EilėsRAMŪNAS JARAS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (69) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Atkastos knygosLAIMANTAS JONUŠYS. Srovenimas savitomis vagomisSVETLANA RYŽAKOVA. Kalkutos zoroastristaiALDONA RADUŠYTĖ. Labanoro Rožė (1) • ANDRIUS ŠIUŠA. Vademekumas, arba Pažink pasaulį (3)LAIŠKAI (170) •

Miniatiūros

PETRAS RAKŠTIKAS

[skaityti komentarus]

Nežadėjo rytas atšilimo

Visai nežadėjo rytas atšilimo, o pavakaryje gatvė sušlapo ir į parduotuvę teko eiti drumsčiant penkiaaukščio atspindžių ramybę. Daugelyje langų šmėžavo parlekiančių paukščių besilaukiantys veidai su neramiai teliūskuojančių balų atspindžiais akyse. Ir viskas per tą meilę alui. Nereikėjo trukdyti ir pardavėjų pokalbio. Savo akimis mačiau, kaip nemeiliai mane aptarnavo, nes kažką uoliai apkalbinėjo. Nereikėjo ir žieminės striukės vilktis. Tik per gatvę perėjau, o aptaškė autochuliganai. Vėl išlaidos skalbimui, o Velykos ant nosies. Kas galėjo pagalvoti, kad turėsiu tuojau vairuoti mašiną, o policija labai sargiai budės čia pat, už kampo, ir būtinai mane stabdys, alumi pasidžiaugusį. Ir atsitik tu man taip, kad pūsdamas į alkoholio tikrintuvą pripūčiau kone visą leistino neblaivumo porciją. Vakare nieko nelaukiau, o svečiai užvirto ir vėl turėjau lėkti į parduotuvę per gatvę be žieminės striukės. Nesivilkau net marškinių, kad neaptaškytų, bet grįždamas paslydau ant užšalusio atspindžio ir, kol gulėjau be sąmonės, į mane įsigavo gripo virusas ir apkrėtė organizmą, kuris visai nenorėjo susirgti prieš Velykas, nes buvo pažadėjęs nebegerti net alaus. Nuo tos dienos nebetikiu jokiais pažadais.

Šaltas sausio trupiniukas

Pasislėpusi už debesies saulė apėjo namą iš pietų pusės, netikėtai įšoko į kambarį, akimirksniu suraižė kilimą, sienas, išlupo iš jų šešėlių lakštus, išpiešė ant sienų kryžius ir vėl įšoko į amžino sekmadienio patalus. Miško pjūklas eglių viršūnių dantukais metodiškai džyrina dangų. Saulės lova grimzta į vakarus paskui save vilkdama juodais siūlais išaustą tamsos baldakimą. Kol arbatžolė juodino vandenį ir saldino savo kartumą, šešėliai prisiuvo dangų prie žemės. Vėjas išpurtė iš sudūlėjusių debesų paklodės žvaigždes, pakorė saulės meilužį, uždegė žibintus ir, pavogęs nuo virvės svetimus rūbus, nubėgo per kiemą makaluodamas rankomis, kaktomuša bloškėsi į namo sieną, sustaugęs šoko aukštyn ir kalendamas dantimis spruko į pašiurpusį mišką. Trisdešimt šalčio laipsnių nusileido ant žemės ir visą naktį su girtuokliais kilojo taures už tylią jų mirtį. Dvylika sušalusių kūnų rado rytas. Seniai buvo toks sausis, kad girtuokliai taip būtų aukojęsi šalčiui.

Mažeikiai–Kuršėnai

Ant pražilusio vasario peizažo tarp miško ir miško įtemptą kelio stygą virpina mašinos variklis. Kelias kaip kelias. Juodas, su purvo pakraščiais, su linijomis, kelio ženklais, posūkiais, su atsisveikinimu viename gale ir pasisveikinimu kitame. Kraujo spalva praeityje, saulės spalva ateityje ir begalinė tuštuma virš galvos, kurioje telpa viskas.

Vakarykščio ryto brolis

Vakarykščio ryto brolis dvynys kakšinčiais laikrodžio batais vaikšto po kambarį, nuleidžia vandenį tualete, įpučia saulę ir atneša kavos. Dangus neseniai atsiskyrė nuo žemės ir į vietas sudėliojo naktį išblaškytas namų figūrėles prie horizonto. Beržų teptukas atsargiai lieja praskydusius debesis. Eglė dangstosi šakų skarmalais šalia pasipūtusio ąžuolo, kuris idiotiškai brązgina elektros stygų gitarą. Garsas straksi nuo stulpo prie stulpo ir supančioja miestą. Aprištas pilkos tvoros kaspinu liepų šakų pakuotėje kėpso geltonai dažytas juodaakis su išklypusiais nublukusių langinių akiniais. Mažas jo vaikas nuklydęs į patvorį pritūpė po egle dideliam reikalui ir juoda neįstiklinta akute įsispoksojo į jau visai visai mažą brolį liepoje. Tas nosį užrietęs žiūri į saulę ir gargaliuoja nusenusio žvirblio knarkimą. Šarka kraipydama vairalazdę atskraidino naujienų ir įdėjo į ąžuolo pašto dėžutę. Daugiabutyje garsiai nusičiaudėjęs vyras pro elektros lizdo skylutę kaimynei į nosį įlašino gripo bacilą. Kaimynė mandagiai atsikosėjusi žengia į interneto svetainę. Įvairiakalbiai virėjai pelių uodegomis maišo burbuliuojantį marmalą, trupina į jį sulaužytą laiką, laižo delfi ir google spalvotus saldėsius, verda meilės eliksyrą ir vaišina moterį. Ant palydovinės televizijos antenos tupi šarka ir kraipydama galvą kraunasi į ją interpaslaptis. Sekmadienį uosdamos katės eina į pamaldas. Saulėkaitoje atsisegiojusios kailinius subtiliais aromatais kvėpina prasmirdusius pasienius ir sprogina ant palangių įkalintų sekso taupyklių akis. Piršlys zylė Makalaimakalai balandžių vestuvėse pasikorė ant baltinių virvės, nes tie nesulaukę nakties balkone sušoko kamą ir sutrą ne tris ir ne penketą kartų.

O ji sukasi, sukasi

Sukasi galva nuo linijų kilpų ir raidžių. Sukasi ir nuo prekių gausos parduotuvėje, nuo šiukšlių smarvės ir nuo supimosi. Sukasi, kai mankštinuosi, kai pasuku mašinos vairą, kai lydžiu akimis gražuolę, kai žiūriu žemyn iš dvylikto aukšto balkono. Į saulę spoksodamas matau, kaip sukasi žemė. Sukasi kompaktinis diskas ir mašinos variklis. Kaip nesisuks, jei jame sproginėja benzinas, salone darosi karšta ir vėl sukasi galva, sukasi kelias, sukasi ratai, planetos ir laikrodžių rodyklės. Sukasi pavasarį lysvę, pasuki galvą – ką čia pasodinus: gėlę, pomidorą ar maudžiančias strėnas, nusuki nuo savęs išeiginę, apsisuki ūkyje – ir vėl darbadienis. Taip ir sukinėjiesi lyg vandens čiaupas. Jei nereikėtų mokėti už vandenį, nesisukinėčiau. Tegu sau sukasi skaitikliai, jei nereikėtų sukti galvos, kuo mokėti. Kur bepasuksi: į kavinę ar į politiką – visur sukasi sąskaitos. Sukąsi dantis, kad nesikeiktum, o keiksmažodžiai vis tiek suksis ant liežuvio galo. Suka elektros turbiną upė su medžių ir dangaus atspindžiais sukinėdama sąnarius, švendres ir skenduolius už posūkio sukasi...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 21 iš 21 
0:36:36 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba