ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-08-22 nr. 906

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ BERNATOVIČ. Lenkiškasis Vilnius (96) • -jv-. Savaitės kronika [4] (2) • INDRĖ MEŠKĖNAITĖ. hautbois (35) • -rv-. Sekmadienio postilė (15) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Namas Tbilisyje (12) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kas dar gimė Lietuvoje (8) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (17) • JURGA TUMASONYTĖ. Atimtis (3) • GERDA VENČKAUSKAITĖ. Pasirinkimai (3) • MINDAUGAS NASTARAVIČIUS. Eilės (6) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (3) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasPaulas Bankovskis: turiu pasakoti Anai. Ir sauJURGIS KUNČINAS. Pasakojimai (2) • JURGIS JANAVIČIUS. K ir smuikas (1) • TAHIR SHAH. Kalifo rūmai (9) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (4) • ANDRIUS ŠIUŠA. Haiku (48) • KAMILĖ VALENTUKEVIČIŪTĖ. Indigo dangūs (47) • Bank of Santa Miestia (497) • Kai lyja, man liūdna. O kai liūdna, man linksma (606) • 2008 m. rugsėjo 5 d. Nr. 33 (907) (10) •

Lenkiškasis Vilnius

DANUTĖ BERNATOVIČ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aušros Vartų gatvė. Apie 1905
Tyburcy Chodźko

Vilnius – daugelio tautų kultūrų miestas. Be kitų tautybių kultūros elementų ir kodų, mieste ypač daug lenkų kultūros ženklų ir simbolių. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kitų tautybių atstovai vertina lenkų kultūros simbolius Vilniaus mieste. Svarbus ir lenkų požiūris į kitų tautybių – lietuvių, baltarusių, žydų, taip pat ukrainiečių, rusų, vokiečių ir kitų – simbolius, tiek bendrus, t. y. priklausančius kelioms tautybėms, tiek simbolizuojančius tik vieną kultūrą. Dėl mitų kultūros ženklai pavirsdavo kultūros simboliais, o mitams praradus aktualumą kultūros simboliai vėl tapdavo tik atminties vieta. Ši kaita – dar viena svarbi tema.

Vilniuje gyvenantys lietuviai skirtingai vertina lenkiškojo Vilniaus sampratą: vienoks požiūris tų, kurie save vadina vilniečiais, kitoks tų, kurie savo gimtine laiko tas vietas, iš kurių yra kilę, kad ir kiek metų gyventų sostinėje. Daugeliui lietuvių Vilnius – ne tik Gedimino pilies bokštas su plevėsuojančia trispalve, bet ir Aušros vartai. Lenkas neįsivaizduoja savo vizito į Vilnių be Aušros vartų: ar jis būtų verslininkas, atvykęs į skubų kelių valandų susitikimą, ar mokslinės konferencijos dalyvis, ar piligrimas, lankantis šventas vietas, ar tiesiog turistas, svečias, atvykęs be konkrečios, iš anksto sudarytos programos. Ir visiškai nesvarbu, jis uolus ar „nelabai praktikuojantis“ katalikas, priklauso kitai religinei bendruomenei ar neišpažįsta jokios religijos. Šiems žmonėms Aušros vartai – lenkiškojo Vilniaus dalis. Ir kartais jie nustemba, išgirdę, kad ir kitos mieste gyvenančios tautos Aušros vartus vadina savo nacionaliniu simboliu. Juk per amžius skirtingų tautybių atstovai kitados buvusius Medininkų vartus vadino skirtingai, tuo lyg ir akcentuodami, kad tai jų „šventoji vieta“. Lenkai juos vadino Ostra Brama, rusai – Sviatyje Vorota s ikonoi čiudotvornoi Bogorodicy Ostrobramskoi, lietuviai – Aušros vartais, baltarusiai – Ostra Brama. Šiandien Aušros vartai tapo bendru miesto simboliu, priklausančiu visiems miesto gyventojams ir svečiams, atvykstantiems iš Lietuvos ir užsienio, kad ir kokiai valstybei, konfesijai ar tautybei jie priklausytų.

Dar vienas lenkų nacionalinis simbolis – Józefo Piłsudskio širdies kapas. Vos prieš penkiolika metų Vilniuje viešinčius lenkus lydintys lietuviai dažnai prašydavo aplenkti šią vietą, kartais motyvuodami laiko stoka, nuovargiu, prastu oru ar ieškodami kitų pretekstų. Dabar požiūris keičiasi. Prieš keletą metų Vilniuje, UNESCO parodų salėje, veikė paroda iš Druskininkų muziejaus fondų. Joje buvo eksponuojamos maršalo brolio Bronisławo Piłsudskio nuotraukos, kuriose įamžintos Sibiro ainų tautelės gyvenimo akimirkos. Prieš dešimtmetį tai atrodė neįmanoma. Tad šiandien lietuviai prašo palydėti svečius į Rasų kapines. Juk ten ne tik Piłsudskio širdis. Ten taip pat palaidotas lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Ten ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytojų bei kultūros veikėjų kapai.

Kitų tautybių atstovus Vilniuje domina tie lenkų kultūros ženklai ar simboliai, kuriuos jie irgi vadina „savais“. Atskirus simbolius, priklausančius kelioms kultūroms, skirtingų tautybių atstovai traktuoja nevienodai. Pavyzdžiui – Bazilijonų vienuolynas. Ukrainiečiams tai atminties vieta, kur dirbo ir gyveno Juozapatas Kuncevičius. Baltarusiams – kultūros židinys: čia buvo baltarusių gimnazija, muziejus, kultūros centras. Lenkus domina Konrado celė, tarpukariu buvusi Lenkų literatų sąjungos būstine ir garsėjusi literatūriniais trečiadienio vakarais, kuriuose dalyvaudavo ir Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas. Čia Adomas Mickevičius kūrė Vėlinių trečiąją dalį – „Didžiąją improvizaciją“. Dar prieš dešimtmetį turistui iš Lenkijos buvo tiesiog pareiga nusifotografuoti šalia užrašo „Gustavas mirė 1823.XI.1, čia gimė Konradas 1823.XI.1“. Šiandien, pasikeitus pastato šeimininkams ir vykstant rekonstrukcijai, nėra jokių galimybių patekti į buvusią celę. Galbūt todėl vis dažniau lenkams Bazilijonų vienuolynas – kančių vieta, buvęs kalėjimas, kuriame XIX a. pirmoje pusėje buvo kalinami Adomas Mickevičius ir Ignotas Domeika.

Keičiasi lenkų požiūris į atminties vietas, susijusias su Władysławo Sirokomlės-Ludwiko Kondratowicziaus gyvenimu Vilniuje. Tokių ženklų mieste nemažai. Tai paminklinė lenta Barboros Radvilaitės gatvėje ant namo, kuriame gyveno poetas, biustas Vilniaus universitete Šv. Jonų bažnyčioje, šeimos kapas Rasų kapinėse Literatų kalnelyje. Tarpukariu Sirokomlės kapas buvo lenkų ir baltarusių kultūros simbolis. Šiandien lenkams tai tik kultūros ženklas. Vis dažniau lenkų turistai pirmą kartą šią pavardę išgirsta Vilniuje, iki to dauguma jų nieko nėra girdėję apie jo veiklą ir kūrybą, nes mokyklinėse programose jo jau nebėra.

Sunku suvokti lenkiškojo Vilniaus sampratą be Vilniaus universiteto. Tiesa, paprastai lenkai jį vadina vengro Stepono Batoro vardu. Vilniaus universitete gausu lenkų kultūros pėdsakų: paminklinių lentų ir biustų, lenkų kultūros veikėjų vardais pavadinti universiteto kiemeliai, jų garbei nutapytos freskos. Kas keli metrai turistai susiduria su Adomo Mickevičiaus vardu. Tai paminklinė lenta Šv. Jono gatvėje, kur buvo išleistas pirmasis poeto kūrybos tomelis, biustas, skirtas poeto šimtosioms gimimo metinėms Šv. Jonų bažnyčioje, freska Filologijos fakultete su užrašu „Lietuva, Tėvyne mano“, paminklinė lenta Didžiajame (Skargos) kieme šalia iškiliausių universiteto auklėtinių ir profesorių. Adomo Mickevičiaus vardu pavadintas vienas universiteto kiemas. Vilniaus universitetas glaudžiai susijęs su tautiniu lenkų judėjimu, juk čia veikė filomatų ir filaretų draugijos. Šv. Jonų bažnyčioje vargonavo iškilusis lenkų kompozitorius Stanisławas Moniuszko. Universitete dėstė lenkų literatūros klasiko Juliuszo Słowackio tėvas Euzebiuszas Słowackis ir patėvis Augustas Bécu. Skaitydami paminklinių lentų užrašus, lenkų turistai dažnai akcentuoja, kad vienas ar kitas veikėjas yra kilęs iš jų krašto ar dirbęs jų vietovėje. Kartais su pasididžiavimu pabrėžia, kad čia mokėsi ar dėstė jų mokytojai – po II pasaulinio karo dalis Vilniaus universiteto profesūros išvyko dirbti į Lenkijos universitetus.

Dar vienas lenkų turistų mėgstamas objektas – Vilniaus katedra. Arkikatedra bazilika pavadinta lenkų šventojo, Krokuvos globėjo Stanislovo ir vengrų šventojo Vladislovo vardu. Dažnai turistai katedrą traktuoja ne tik kaip kulto objektą, bet ir kaip iškilių istorinių asmenybių palaidojimo vietą. Čia saugomos Lietuvos šventojo Kazimiero relikvijos. Lietuviams šv. Kazimieras – Gediminaičių dinastijos atstovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnus. Lenkams – Jogailaitis, Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus, Lenkijos karalaitis. Lietuviai šv. Kazimierą irgi dažnai vadina karalaičiu. Katedros požemiuose palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, taip pat Vladislovo Vazos širdis. Šalia šių valdovų – dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonos Lenkijos karalienės – Elžbieta Habsburgietė ir Barbora Radvilaitė, dažnai vadinama gražiausia XVI a. lietuvaite. Šiandien lenkus labiau domina romantiška Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, o ne politinės vedybų peripetijos.

Lenkai dažnai vadinami katalikiškiausia Europos tauta. Tad natūralu, kad lenkų turistai lanko vietas, susijusias su lenkų šventųjų gyvenimu. Pastarąjį dešimtmetį ypač susidomėta šventąja Faustina. Tik Vilniuje galima išvysti garsųjį Gailestingojo Jėzaus arba tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslą, kurį dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis tapė Vilniuje pagal pačios Kowalskos nurodymus. Lenkijoje esanti paveikslo versija nutapyta jau po Faustinos mirties. Romos katalikų bažnyčia ruošiasi beatifikuoti kunigą Michałą Sopoćko, šv. Faustinos nuodėmklausį ir dvasios vadovą Vilniuje, tad galbūt po kelerių metų mieste atsiras naujų vietų, kurios taps ne tik maldininkų, bet ir eilinių lenkų turistų traukos centru.

Daugelyje Vilniaus vietų susikerta kelios kultūros, tie patys kultūros ženklai ar simboliai priskiriami kelioms tautybėms. Šiandien dėl jų jau nekyla klausimų: kam, kieno, kodėl, kada. Bet viena vieta lenkams iki šiol sukelia tik nemalonias emocijas – tai Paneriai. Šiandien buvusių žudynių vietoje įkurtas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys – Panerių memorialinis muziejus. Šioje masinių žudynių vietoje II pasaulinio karo metais žuvo apie 100 000 žmonių: pasipriešinimo dalyvių, karo belaisvių, bet didžiausią dalį sudarė taikūs gyventojai. Dauguma žuvusiųjų – maždaug 60–70% – žydai. Nacių aukomis taip pat tapo lenkai, romai, lietuviai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Deja, jiems skirti paminklai išsibarstę po mišką, nėra takų, nesutvarkyta aplinka. Lenkų aukoms skirtas kryžius stovi atokiau, šalia automobilių aikštelės. O juk apie 20% Panerių aukų – lenkų tautybės žmonės.

Į Vilnių atvykę lenkų turistai pirmiausia ieško lenkiškojo Vilniaus. Vienus čia traukia sentimentai ir nostalgija – iš šių vietų kilę jų tėvai, giminės ar draugai. Kitiems Vilnius – miestas, kuriame gyveno žymūs lenkų istorijos ir kultūros veikėjai. Daugumai šiandieninis Vilnius – nepriklausomos Lietuvos valstybės, Europos Sąjungos narės, sostinė. Tad juos domina ne tik lenkų kultūros simboliai ir ženklai, bet ir bendra miesto istorijos raida, tradicijos, šiandieninės aktualijos ir vystymosi perspektyvos.

Šiandien vilniečiai jau atranda žydiškąjį Vilnių. Belieka tikėtis ir laukti, kad atras ir lenkiškąjį Vilnių – sudėtinį ir neatskiriamą daugiakultūrio miesto segmentą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


129375. skaitykit, žmnės, knygas2008-08-27 13:16
Skaitykit Mindaugo Kvietkausko knygą apie Vilnių: ten rasit ir lietuviškąjį, ir lenkiškąjį, ir baltarusiškąjį, ir žydiškąjį, ir rusiškąjį Vilnių...

129381. RT2008-08-27 14:13
įdomu, kodėl nuolat pabrėžiamas "lenkiškas" Vilnius, jei jame telpa ne tik lenkų kultūros pėdsakai? ar tai ne kryptingas slinkimas "nasze Wilno" kryptim? Gaila, kad ŠAtėnai šion pusėn suka....

129383. Skirmantė2008-08-27 14:13
Taip, gera Kvietkausko knyga, tačiau tai nėra monografija (būtų kalbos lengvesnis pobūdis) - tai disertacija, varginanti jos (gal ir autoriaus pats stilius, nežinau) kalba. Guli ji mano lentynoj, niekaip netraukia.

129386. Skirmantė2008-08-27 14:26
P.S. Ir dar apie knygą. Manau, kad dar viena priežastis- paprastos mintys sunkiai suverptos.

129451. haribo2008-08-28 00:11
kaip graudu. ui ui. ner kur lirtuviui prasieit. tik berlyne

129466. ivs2008-08-28 06:48
parsiveziau Laimono Briedzio knyga Vilnius City of Strangers, tai ja ir skaitysiu.

129569. asdasd2008-08-29 01:03
http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/23.htm

129616. asdasd :-( 2008-08-29 11:43
O tai kas gerai?

129623. MIAU2008-08-29 12:31
El. Redakcija: IP 193.219.2.79, Host name u2-79.iti.lt, Paslaugų tiekėjas: Informacijos tiltas, UAB. Kompiuterio savininkas nustatinėjamas.

129716. J. :-) 2008-08-31 09:07
Geras straipsnis- be nemalonaus nacionalistinio dvelksmo. J.

129719. Vija :-) 2008-08-31 10:17
Iš tiesų geras straipsnis. Pritariu paskutiniam komentatoriui. Nėra to nemalonaus nacionalistinio dvelksmo.

129729. varna2008-08-31 13:29
Kaip keista, o ką, Vilniuje ir lenkų būta? Vertas dėmesio atradimas.

129768. cc- Ivs2008-08-31 20:27
Kur pažvelgsi- visur Briedžiai. Net leidykla "Briedis" yra.

129855. Mykolas OK :-) 2008-09-01 21:50
Puikus straipsnis. Vilnius yra toks...

129859. castrum curvum2008-09-02 00:39
Ypatingai silpnas rašinėlis. Košė galvoj. Apie lenkakalbį lietuviškąjį Vilnių ir apie lenkakalbę (slavakalbę) lietuviškąją kultūrą - nė žodžio, nors išvardinti beveik vieni lietuviai veikėjai. Autorei (sprendžiant iš pavardės) turėtų būti aiškus skirtumas tarp gausėjančių koroniarzų Vilniaus "poklonikų" gaujų ir tų vargšų lenkakalbių lietuvių, po karo praradusių tėvynę (ir iki šiol nesusigaudančių, kodėl Lenkija jiems vis dar svetima, o mūsų kraštas toks mielas) piligrimystės. Tų vargšų tremtinių -koroniarzų propagandos aukų, tebemanančių, kad dėl jų blogos savijautos mūsų Šventajame Mieste, kalti Vilnių apsėdę Švenčionių, Gervėčių, Lydos ar Trakų "žemaičiai". Tai jiems, panele ar ponia Bernatovič, galėtumėte skirti daugiau jėgų atskleisdama daugiakalbę lietuviškąją Lietuvą ir patarti susivynioti užančiuose atsivežtas baltas raudonas vėliavas. Čia ne jų vieta. Čia vieta Pirmosios Valstybės Raudonajai su Vyčiu ir Antrosios Valstybės Trispalvei.

129865. ba > castrum curvum2008-09-02 09:57
Taip tai taip, bet lietuvius nuo lenkų skirti koroniažu titulu labai netikslu, nes Lenkija lyginant su Lietuva yra jauna valstybė, lietuviai su Mindaugo karūna turi beveik šimtmetinį pirmumą.

129918. haribo2008-09-02 19:59
vilnius multi kulturinis-jokia naujiena. bet tai yra lietuviska vilnietiska kultura.o straipsni-suminkstinto nacionalizmo brukimas.vien pavadinimas ko vertas. nu ner lietuvisko vilniaus nors pasiusk

129923. to haribo2008-09-02 21:32
lietuviai irgi, brangusis, ėmėsi kitų kultūrų pagrindų savo pagrindui sukurti. Buvo laikas, kai ėmėsi (smetonos laikais visi Baltic State) iš vokiškųjų. Iki šiol tiksi germaniškos folkgenšt lietuvių priimtos nacionalinės relikvijos. Net Ventspilyje teko matyt kuršių apdarus germaniškai in aenim. Bet tai praeitis.

Nieko naujo, lietuviai šiame postmodernistiniame vaakume neatrado nieko naujo, tik pasiimti aškenazių verslumo outside stilistiką: VP market, net Lubio expansija in freez country. Tai nauja epocha, think again - revizuot jų negali niekas, nes net stalinas nesugebėjo suslavinizuoti Baltic State ženklų sistemos. Tai kaip kitas susireikšminęs iššišokėlis sugebės?
O Vilnius pergyvens ne vieną norą repatapti.

129937. katė2008-09-03 09:35
Antraštė neatitinka pagrindinės minties. Juk kalbama apie tai, kas lenkus domina Vilniuje. Mus, pvz., Krokuvoje irgi daug kas domina, bet mes nedrįstame sakyti - lietuviškoji Krokuva. Yra Vilniuje lenkų kultūros pėdsakų, kuriuos paliko sąjunga ir okupacija. Bet tai - ne lenkiškasis Vilnius.

129939. Grebo2008-09-03 09:43
Pritariu Katei, ir dar - labai gražus grindinys nuotraukoj, dabar viskas trinkelėmis

129949. Balys2008-09-03 12:20
daug prieštarų buvo sukėlęs valdžios vyrų užmanymas Paco rūmus perduoti lenkams, kaži kuo tai baigėsi? Juk kunigaikštis Pacas pagarsėjo vykdydamas visiškai savarankiška nuo lenkų veiklą.

129952. uuu2008-09-03 13:11
gražios pavardės Pacas ir Vaza

129967. Balys > uuu2008-09-03 14:24
Paco pavardė užrašyta neaiškiai, regis turėtų būti Pocius. net paveiksle panašus į dabartinį Pocių.

129969. mie - uuu2008-09-03 14:44
o Vaza turetu buti lietuviskasis Vazonikas. irgi labai panasus.

129973. Balys2008-09-03 15:00
Na mie, plyšk nuo tokio sąmojo, o jeigu be irgi, reikėtų dėtis galvon, kad apie Pocių už tvirtą Lietuvos savrakiškumą XVII a. buvo sakoma: „Pacas yra rūmų vertas, o rūmai yra verti Paco“.

129975. mie2008-09-03 15:27
reiktu pamatyt tuos rumus tada spresti. koks adresas?

129979. uuu2008-09-03 15:44
adresas yra Latvių g., čia jums turėtų būti juokinga, aš tai nesuprantu ir man nejuokinga, bet tiek to

129981. prašau2008-09-03 16:03
Pacų rūmai yra šalia Vilniaus universiteto. Rūmai - dviejų aukštų su vidiniu kiemu. Šv. Jono gatvėje 3.

129984. o man2008-09-03 16:43
graži pavardė Batoras.

129985. uuu2008-09-03 16:47
dar gražu Žygimantas Augustas Pinočetas

130004. haribo>kate2008-09-03 21:33
teisingai teisingai. krokuvoi bijau ir prasizioti lietuviskai. o vilniuj net gatves uzdaro kai lenkai piligrimai i ostra brama traukia. gi ant saligatviu neissitenka. tik jokiu budu negalvokit,kad esu bukas nacionalistas. bet nekenciu jo apraisku bet kokiam kontekste.

130006. kiskis p2008-09-03 21:40
kai lenku piligrimai atvaziuoja prie vilniaus vartu, reikia vartus uzkelti ir lenku neisileisti. apipilti juos nuo miesto sienu karsta derva ir apmetyti akmenimis. as esu bukas nacionalistas ir tuo didziuojuosi.

130007. haribo>to haribo2008-09-03 21:45
ir dabar dar semias tu kitu kulturu kas nedurnas. ir super daro. todel ir vaiksto po ta vilniu issizioje net italai. vienas belarusas islipo is autobuso prie onos ir bernardinu,pamate ir pakilo 5cm nuo grindinio ir sako: kakaja krasota-abasratsa mozno.mes gi neprigrobem per karus rembrantu ir neferticiu. tarp kitko kursiu kultura globaliai pereme zalcburgo tremtiniu-protestantu kultura. buities. nes daugiau jie nieko ir negalejo savo getuose tureti

130008. kiskis p2008-09-03 21:48
as tai maciau kaip visas autobusas belarusu pakilo 20cm nuo grindinio, kai pamate "akropoli".

130009. haribo2008-09-03 21:53
kiski p! kur buvai dinges? tik tau pasakysiu-sirdyje ir mentyse kaip ir nacionalistas,o kasdien lyg ir ne, be to su kiekvienu atskira kalba.vilnietiska lenku dialekta moku ir net kelia jiems i TEN parodau

130010. haribo2008-09-03 21:56
nu kiski p tu ir lygini. prie akropolio ir as pakylu. tai gamtos desnis

130032. to haribo2008-09-03 23:13
blyn, haribo, prie ko čia akropolis ar lenino paminkldas, kur gamtos dęsnis, juokauji ar ką? nusipiškikžnk su xxiškinkinkvkžliaziunu. Vilnius yra toks galinga,kaip tavo provincialios smnegenėlės neįtraukia. Tegu kas nori, ir ką nori. Jis susiurbs Jus, o ne jūs Jį.

130033. haribo2008-09-03 23:16
kas nemoka gert-te negerie.(schopinas) eik miegot anonime

130038. to haribo (IP 89.249.88.29 Host name: ip-89-249-88-29.bnk.lt)2008-09-03 23:31
tu tikras vyras, uvazaju. pasakei, kaip kirviu nukirtai. Kokia ismintis, koks protas? Tegyvuoja amzinai neklystantis Tavo protas Musu Nekllystanciai Tavo remiamai ... cia pats pridek is komunistiniu brosiuru .... Just like

130039. haribo2008-09-03 23:37
kas tas durnius?

130042. to harivbo2008-09-03 23:49
sakai durnius - tada tvarkoj, viskas. Svarbu nepasakyk bosui, gerai bus tik tau. O šiaip, pasisaugok geriau kitų (pvz xx`o lisbinių podlyzų), tada busi, tipo , geras.

130043. haribo2008-09-03 23:54
zmogau-nurimk. painioji arba tau gliukai. neturiu boso ir neturesiu. ne su tuo adresatu kalbi.

130045. to haribo2008-09-04 00:00
sakiau kad tvarkoj, raminkis. Ką negirdėjai? Jei negirdi, matyt, ne mano problema.

130056. laumė2008-09-04 09:21
haribo, iš tikrųjų nekreipk dėmesio, čia mūsų savas, vietinis :)

130179. tadas :-( 2008-09-05 09:28
Kuo cia lenkai Vilniuje nuskriausti?Autore tegul pasidomi, kaip Lenkija grazina zemes vokieciams,kaip trukdo statyti paminklus,zydams trukdo susigrazinti savo turta(gimtaji nama,dvareli,ar verslo imone ...)As su sia problema susipazines jau nuo keliu metu,ir patikekit,lenkams daugiau daroma,nei jie daro.Juk manot, kad lietuviai buvo tokie moliai ir tik Lietuvoje tupejo?Palenke kadaise priklause lietuviams, cia musu didiku rezidencijos yra, Varsuva, Krokuva yra pilnos LDK zenklu, tik kur jie? - nera, o jei kam kiltu noras surasti ir pazymeti atmintine lenta, siulau bandyt, pamatysite tikraji lenku veida.

130304. ivs > tadui2008-09-06 02:54
va va, tokius lenkus ir as pazistu.

130314. kiskis p2008-09-06 07:42
butu visai prastai su kaimynais, jei ne fainieji rusai.

130328. haribo2008-09-06 13:43
noreciau serbu,cecenu,gruzu salia. tokie temperamentai. nu nesiseka

130329. obirab2008-09-06 14:04
Norėčiau mongolų, totorių ir kinų netoliese.

130330. Pani od polskiego2008-09-06 14:55
Kompleksuoti tie lietuviakalbiai lietuviai, vienok..., bent kurie sicia komentuoja. Buvau as Krokuvoj, bet kazkaip niekas man netrukde lietuviskai kalbeti. Ir kas trukdo ieskant lietuviskos kulturos zenklu tame mieste pavadinti savo paieskas Lietuviskoji Krokuva? Ar cia gal pensijinio amziaus komentatoriai visi, kurie iki siol su trispalve Vilniaus vaduoti zygiuoja? "Ko tu nusizvengiai, berasai zirgeli..."

130332. skinas2008-09-06 15:05
Čia jauni bachūrai, trispalvininkai.

130343. haribo2008-09-06 16:12
nu tadai,kiskip, pasakom jiems viska ar pratylim?

130345. kiskis p - haribo2008-09-06 16:20
gerai, pasakom. tu pradek, as pabaigsiu.

130353. haribo>pani2008-09-06 17:15
tu issikask pilsudckio sirdi ir pasikask kur nori.pvz.paryziuj ar sudetuose. mes lietuvakalbiai trispalviai labai dosnus ir supratingi-iki siol Krokuvos lietuviska nevadinam

130356. kiskis p - haribo2008-09-06 17:45
tai cia tas tavo visko pasakymas?

130357. haribo2008-09-06 18:03
negalima kurstyt nesantaikos tarp zvereliu. bijau el redakcijos. viena komentatoriu nuteise,nes liepe pedikus must.gerai,kad tik pinigus reiks moket,o galejo ir ka kita liept daryt

130363. kažką girdėjęs2008-09-06 18:32
Ča kaip dainoje sudėta, - negaila bekonų, negaila lietuviškos medienos, negailėta nei jotvingių, nei prūsų, negaila nė Vilniaus... Kažkas nori eiti šieno pjaut.

130365. haribo2008-09-06 18:37
bet gaila lenkisko vilniaus-dingsta ant akiu. reik gelbet. Gelbekit!

130404. cc2008-09-07 15:50
Prašyčiau apie mūsiškius cecenus - su pagarba.

130411. mie2008-09-07 16:30
as su svelnumu parasyciau apie cigonus, kurie apsistoja prie ezero. tik jie visai nemoka plaukti. ir prisiukslina.

130436. haribo2008-09-07 22:30
tai ka ten ir berasyt apie cigonus. vot as girdejau kaip 2 baronaites cigoniskos vakare vilniuj prie menininku rumu(dabar prezidentura) su gitarom dainavo tercijom. ech,romale...........

130438. haribo2008-09-07 22:34
radau 10 skirtumu: 1. ne danute(straipsnio autore) o danuta

130461. sandra2008-09-08 07:05
Pirmojoje (6 eilučių) pastraipoje - 5 žodžiai "simbolis" ir 1 žodis "simbolizuoja". Toliau neskaičiau.

130518. peckel > haribo2008-09-08 12:31
Koks turtingas dabar Vilniaus pliurpalpasaulis. Kaip reikšminga, kad buvę menininkų rūmai (dabar prezidentūra) po cigonių dainavimo - jau ech,romale rūmai. Dabar romai nukonkuruos lenkų turistus. Tik pamanyk, dainavo net 2 baronaitės ir dar net su gitarom.

130541. haribo>peckel2008-09-08 13:32
jei jau apie multi kultura -tai apie ivairiapuse. tarp kitko tie cigonai i jokius lietuviskus rumus niekad nepretendavo. skirtingai nuo vilniaus simbolio-lenku. P.s. aciu sandrai uz statistika. palinksminai

130624. varna2008-09-08 20:55
O aš Onos bažnyčią pirmą kartą pamačiau būdamas ketverių. Man irgi, kaip tam baltarusiui, pakilo. Taip ir stovi iki dabar. Bet prie ko čia lenkai, taip ir nesupratau.

130626. varna2008-09-08 20:57
Tiesa, dabar Onos bažnyčią uždengę pastoliai. Girdėjau, kad nusprendė nutinkuoti - seniai laikas, o tai tos plytos vis byra - nekokybiškos. Juk gali kokį lenką turistą sužeisti.

130657. katė2008-09-09 08:16
Va, dabar man Varna patiko. Subtiliai...

130667. ebola2008-09-09 10:05
galetu geriau apjuosti kokiu tinklu - plytoms gaudyti.Man patinka aptrupeje baznycios.

130674. Balys2008-09-09 11:15
Užtai dabar jie taikosi į Paco statytą Antakalnio baroko šedevrą.

130716. haribo2008-09-09 17:03
reiktu lenkams atrestauruot dominikancu vienuolyna. turetu visa vilniaus kvartala-simboliu simboli.

130717. RT2008-09-09 17:05
Dėkoju už smagius komentarus, skaniai prisijuokiau!:))

Rodoma versija 35 iš 36 
0:35:40 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba