ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-18 nr. 753

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (144) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Suknelės (191) • KASPARAS POCIUS. Po gegužės 9-osiosSIGITAS GEDA. Trumpos istorijosAr pasaulis pasikeitė?Kalbėjosi Linas Bukauskas. Tėvas Stanislovas: mylinčių žodžiais daugVYTAUTAS ŠERYS. Pasiilgau pono DumelotoSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Statiška ir dinamiška gamta (1) • PAULIUS KLIŠEVIČIUS. PoezijaVALDAS KILPYS. Teledepresija (48) • PETRAS RAKŠTIKAS. MiniatiūrosSIGITAS PARULSKIS. Bijok savo artimo meilėsARŪNAS VAICEKAUSKAS. "Saulės vardu, Perkūno griausmu..." (3) • VIDAS POŠKUS. Nykstantis veidas (7) • RAMŪNAS JARAS. VerksmasMARIUS BIELSKIS. Eilės

Miniatiūros

PETRAS RAKŠTIKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aldona Tamonytė. Dutūkstantųjų skiautinys. 1999

Bendras vaizdas

Ant Ančios ežero stalo puikuojasi spalvingas Veisiejų tortukas su baltu Dievo namų paukštuku viršuje. Duok Dzieve, balambija varpas. Ir Dzievas paduoda. Didmiesčių žvirbliams nuo dzūkiškos dygsta sparnai. Dangaus pilyje, po debesų kandeliabrais, tarp medžių kolonų, inkilo menėje, žemės kirminais pamaitinta straksi giesmė. Bitė laksto po miestelį. Kaišiodama nosį į spalvotus langus nešioja saldžias paskalas. Varnėnas liurlina saksofoną. Pavargęs solo partiją perduoda pasaulį padėjusiai vištai. Sentimentalūs debesys prie ką tik nutapytų peizažų be perstojo lieja ašaras. Klebonas su šventaisiais, angelais ir maldomis periodiškai kviečia oro taisytoją. O kalviui tai kas, kaukštelėjo plaktuku, nukalė kryžių ir nakčiai nusikryžiavo. Nevargsta ir drožėjai. Suverčia vargus rūpintojėliams – ir laisvi.

Etiudas su drugeliu

Spalvotų namų atspindžiuose už bangų tvoros ganosi ichtiofauna. Patiltėje žvejys pasodino plūdės daigą. Senoje valtyje ant kranto plaukia bobutės rūpesčiai, narcizai ir tulpės. Užčiaupusios žiedus jos saugo medų nuo bičių, lietaus ir šalnų. Apstoję šiaurinę Ančios pakrantę juodalksniai mėgaujasi besimaudančių kitame krante pušų formomis. Nuo medžio viršūnės varnėnas sparnais krapšto prikibusią debesies atplaišą, vieversio aitvarą, ilgu čirenimo siūlu parištą virš pievos. Geltono skrydžio siūlų tinkle pagautą drugelį žvilgsnis sega ant krūmo kaktos.

Peizažas su Romu Pučeku

Naktį dangaus valytojas nušlavė debesis į pasienį ir išbarstė ant lenkų. Iškarksėjusi rytą pušyno viršugalviu nulėkė varna, stryktelėjo į atspindžio valtį ir nuirklavo per ežerą. Aukštybių koplyčioje vieversys laimina saulę. Laiko nugludintos melodijos skaidriais sluoksniais lieja ramybės peizažą. Iš verpimo ratelio, geldos, geležėlių, spalvų ir karklo vytelės sukurtas ganytojas gano žolyną. Kirvarpų labirinte ant duonos ližės R. Pučekas pučia dūmus, degina anglis, kala, riša, nusukęs nuo vieno prisuka prie kito, dažo ir daro visokias nesąmones, kurias blaivus protas apeina. Atkentėjęs pusdienio kūrybines kančias apsunkina lovą ir labai uoliai pumpuoja orą į organizmą maždaug vieną valandą. Po pietų, kaip ir prieš pietus, kirminas lipa į kriaušę ėsti žiedų bei pašerti poezijos paukštės.

Mūzos sparno plunksna

Ant sienos saulė sodina užuolaidos šešėlio gėlyną. Pusę medžio palaisto šilta ochra, o kitą – ultramarinu. Drobės žaidimų aikštelėje stripinėja teptukas, ropinėja mūza. Ji valgo šviesa ir šešėliu įdarytą debesies bandelę, kantriai kramto vaikų smalsumo pipirą, kiemsargio įtarumą ir užsigeria gera nuotaika. Siurbdamas ežerą pučiasi ir tamsėja audros debesis. Kai gangrena išplinta nuo miško ligi miško, žaibo pjūvis atidaro dangų. Iš žaizdos iškritusi liga užsimuša į bažnyčios stogą. Papt. Saulė uždega bažnyčios žvakę tarp medžių, paremia ilgu šešėliu ir klebono šypsena laimina dienos paveikslą.

Peizažas

Šuo puolė perkūno žaibą, žvitriai atšoko nuo trenksmo, nugvelbė samanės mėgėjo užkandą ir užsisiuvęs burną nuvirto po kadagiu. Iš ievos atspindžio purptelėjo upėtakis, pagavo žvilgsnį ir nusinešė į paskendusio juodalksnio pilį. Apsigobusi prietemos skarą saulė hipnotizuoja pievą. Lietaus lašai lipa nuo žolių ir drausmingai kopia į dangų. Paskui juos seka geruoju vakarą minintys žodžiai, laužo dūmai ir suvalgyto paršiuko siela. Prieš naktį medžiai nubrido į rūko pažadintą tamsą.

Pas Antaną Česnulį

A. Č. davė karščio ir su kadagių, dilgėlių bei ąžuolų vantomis iš kūnų vijo blogąsias jėgas. Nupraustos gerosios pajėgos iššoko iš Ratnyčėlės ir apsėdo stalą. Tuomet A. Č. atidarė ąžuolyną ir išleido iš jo pulką nykštukų, mergelių, bernelių, senolių ir milžiną, kuris kakodamas į ąžuolines kelnes kažin kur susiruošė nešti dar visai gerą akmenį. Gerai, kad batus meistras spėjo pribetonuoti, tai būtų iš ūkio ištempęs dar visai gerą riedulį, o gal net ir akmenines celes būtų išardęs, kuriose stomatologo laukia eilė parimusių blendamed nemėgėjų.

Adolfas Teresius ant arklio

Būsimas dar ne šventas Jurgis projekte baksnoja ietimi žemę. Gal ieško sliekų, gal grybų, gal slibino, o gal K. Šiaulyčio, kuris puldamas Veisiejų piliakalnį buvo sužeistas erkės ir pasislėpė žydkapiuose. Visą savaitę Teresius barškino ąžuolą, lankstėsi jam, šokinėjo, dainavo husvarnių liaudies dainas, viliojo į šį pasaulį medyje pasislėpusį Jurgį. Antrą dieną dovanojo jam veidą, šalmą, arklio galvą, o tai galvai uždėjo kamanas. Slibino nedrožė, todėl veidas išėjo susikrimtęs lyg lydeką paleidusio žvejo. Naktimis sapnavo nerūdijančio plieno ietį. Ietis smigo į bažnyčios grindis toje vietoje, kur kitais metais raitysis šiemet neišdrožtas blogis su ėduonies nugraužtais dantimis ir nuo parapijiečių nuodėmių išpūstu pilvu. Jis kals ir kitais metais, kad iš pagirių išviliotų nuo naminukės pasiutlige susirgusį blogį ir jį sutramdytų. Keistas tas Hitlerio bendravardis, gimęs Kelmėje, gyvenantis Garliavoje, o Veisiejuose kalęs Jurgį, arklį ir samanę.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 26 iš 28 
0:35:16 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba