ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-26 nr. 910

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Paskutinio teismo alėja (144) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje (10) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kompozitoriumi, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovu GEDIMINU GELGOTU kalbasi Elvyra Kučinskaitė. Švelnus tylos kalbėjimas (3) • SIGITAS GEDA. Trumpas atsakymas Egdūnui Račiui (51) • MARIUSZ WILK. Vilko užrašų knygutė (7) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Kaip vanduo vandenim (2) • IEVA GUDMONAITĖ. Nuotraukų ryškinimo paslaugos (5) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (11) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (2) • RAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (8) • Su neseniai Vilniuje festivalyje „Griežynė“ viešėjusiu anglų melodiono (dviejų ir trijų eilių armonikos) virtuozu, šokių mokytoju, muzikos teoretiku profesoriumi ROGERIU WATSONU kalbasi Juozas Šorys. Jūreiviško džigo ritmu (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Širdis (19) • artėja rudeniška okupacija... (687) • 2008 m. spalio 3 d. Nr. 37 (911) turinys (95) •

Nuotraukų ryškinimo paslaugos

IEVA GUDMONAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aleksander Strauss, Larosław Brzozowski. Jenny Krüdner.
Apie 1870

Nedideliame, ryškalais kvepiančiame kambaryje aukštas, blausus žmogus ilgais simetriškais pirštais skaido viršutinį nuotraukos sluoksnį. Jis pila skysčio, kol regimoji plokštuma suyra, suminkštėja ir tampa panaši į rusvą vatą. Tai vyksta be galo lėtai, valandų valandas žmogus kybo ryškinimo garų pilnoje erdvėje ir stebi kaitą nuotraukos paviršiuje. Iš pradžių ji buvo lygut lygutėlė ir savo šviesai jautriomis dalelėmis atspindėjo kerintį vaizdinį. Būtent vaizdinys ir buvo pagrindinė medžiaga irimui ir nyksmui, didžiajam kosminiam ryškalui. Taigi po kiek laiko spalvų skaidrumėlėse ima skirtis neaiškios putos, jos sukuria sniego salas, kurios beveik visada papildo kompoziciją – būtinai viską pakeičia taip, kad pradėtų derėti. Kartais, jei nuotraukoje yra žmogus, jos pradeda plisti kur nors būtent ant jo. Įsivaizduojat žmogaus galvos vietoje raibuliuojant gražias tviskančias puteles? Arba nežymų sidabrišką įtrūkį jo kakle? Arba juodą dugną vietoj akies (pusė akies lieka)? Kartais nykiai išdegina ištisus pastatus, jie liepsnoja tuščiam spalvų apvalkale kaip nesimetriškos apleistumo šventovės, atverdamos giluminę, svaigią tuštumą. Į ją galėtų įkristi tamsios smėlio spalvos gyvūnai, tūkstančiai ganyklose tratančių pamėklių, ištrypusių jonažoles. Nes jų ten be galo daug, liulančių ir banguojančių po šnypščiančia dangaus folija. Vis tiek sunkūs, neyrantys ryškalai galiausiai išgrauš ir juos, ir jie sklaidysis blizgiam ūke kaip pilkos ir šiltos pelių išnarėlės. Kaip medvilnės srutos, sunkių, sulytų pūkinių striukių erkutės. Jos tai blykš, tai vėl taps ryškios, kol susitelks į birias ir drėgnas salas.

O tuomet, kai viskas būna suirę nebeatpažįstamai, vietoj vaizdo, vietoj pirminės fotografijos telkšo purūs ir kvapūs žemynai, apsupti pelkių ir balų, tai yra ištisų vandenynų, į kuriuos įlašinus truputį benzino pradeda sūkuriuoti vaivorykštiniai šarminiai ežerai. Taip ir daro nuotraukų ryškintojas, jis paima pipetę ir įlašina du lašus. Iš pradžių iš tos vietos, neaišku kokiai cheminei reakcijai įvykus, pabyra kelios melsvos kibirkštys, tuomet pradeda kilti blausūs, tiršti garai ir ryškintojo ranką padengia vaivorykštiniais lašeliais. Kai garai pradeda sklaidytis, pro juos šviečiasi žavioji spalvų magma, ji raibuliuoja ir plinta, paprastas vanduo, susimaišęs su vaivorykštiniu, plakasi bangomis į žemynų krantus, apnešdamas juos spalvota puta.

Žemynai nuolat keičia formą ir konsistenciją, vyksta nuolatinė plėtra, vieniems iširus, susidaro kiti, ir tai trunka labai ilgai, kol pradeda irti ir tie klampūs, pilki pluoštai, pamažėle jie sausėja, apsidengia juosvais pūkeliais, vėliau jais patys ir virsta. Kad pats apatinis sluoksnis būtų išlaikomas sterilus, pūkeliai nėra kuo nors valomi nuo paviršiaus. Ryškintojas uždega šaltąją ugnelę ir laiko ją nuotraukos apačioj. Kadangi ji nėra karšta, tai nenurudina popieriaus iš apačios ir neišdegina skylių. Tuo tarpu pūkeliai, veikiami būtent tos šaltosios ugnelės sproginėjimo, pradeda kilti. Virš nuotraukos metro aukštyje laikoma šlapia servetėlė – ji ir priima pūkelius į savo motinišką drėgmę. Jei per ugnelės degimo laiką kuris nors pūkelis nesugeba pakilti (degimas trunka apie dvi minutes), tuomet nuo paviršiaus jis yra nuimamas miniatiūriniu mediniu pincetu. Ir štai tuomet turime švarų, baltą paviršių, tai reiškia, kad nuotrauka jau yra išryškinta.

Tuomet į ateljė ateina nuotraukos savininkas, sumoka pinigus ir atgauna savo nuotrauką, įdėtą į sterilų maišelį. Jis taip pat atgauna juosvuosius pūkelius, kurie nukrenta nuo servetėlės, šildomos specialioje krosnelėje, ir yra suberiami į centimetro dydžio kvadratinę medinę dėžutę (jos taip pat skaptuojamos vietoje). Klientas kartais pageidauja, kad šaltoji ugnelė būtų laikoma arti nuotraukos, tuomet ji yra šiek tiek išdeginama. Ant jos būna daug tamsių, įvairaus dydžio taškelių. Taip pat galima sudeginti ją visiškai. Tuomet ji atiduodama tokio paties dydžio dėžutėje kaip ir pūkeliai, tik stiklinėje. Bet vis dėlto standartinė nuotrauka yra būtent balto, švaraus paviršiaus plokštuma.

Seniau, kai žmonės nuotraukas ryškindavosi patys, tai būtent jų žemynai telkdavosi ir pokšėjo. Kiekvienas buvo magas, burtininkas, raganius. Galėdavo kas norėdavo įvairiai ir išdeginti – juk tai ir yra vienas svarbiausių dalykų. Bet dabar niekas neturi laiko. Na, ir nieko baisaus. Vis tiek ta nuotrauka yra jų. O su jomis žmonės elgiasi kuo įvairiausiai – vieni deda į albumus, kiti rėmina ir kabina ant sienų savo kambariuose, treti rengia parodas, tuomet salės būna pilnos baltumo ir stačiakampių. Tokie kūrėjai kartais tampa netgi pripažintais fotografais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


133159. Katė2008-10-01 16:30
Iš kur tokios žinios? Nuotraukas ryškinti man teko, bet neatsimenu jokių pūkelių.

133160. uuu2008-10-01 16:35
nuotraukas reikėdavo dėti į ryškalus, į fiksažą, prieš tai dar į paprastą vandenį, dar džiovintuvai tokie būdavo, jei perdžiovini, tai nuotraukos susiraitydavo, va taip būdavo

133259. Ic2008-10-02 09:50
Kam rasyti tokius tekstus(o kokius reikia?).

133946. autorė2008-10-06 23:07
:)))))))))))))))))))))

174608. 011010101010012009-11-12 21:50
Cia spalvotu ar nespalvotu nuotrauku ryskinimas?

Rodoma versija 31 iš 32 
0:35:04 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba