ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-26 nr. 910

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Paskutinio teismo alėja (144) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje (10) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kompozitoriumi, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovu GEDIMINU GELGOTU kalbasi Elvyra Kučinskaitė. Švelnus tylos kalbėjimas (3) • SIGITAS GEDA. Trumpas atsakymas Egdūnui Račiui (51) • MARIUSZ WILK. Vilko užrašų knygutė (7) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Kaip vanduo vandenim (2) • IEVA GUDMONAITĖ. Nuotraukų ryškinimo paslaugos (5) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (11) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (2) • RAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (8) • Su neseniai Vilniuje festivalyje „Griežynė“ viešėjusiu anglų melodiono (dviejų ir trijų eilių armonikos) virtuozu, šokių mokytoju, muzikos teoretiku profesoriumi ROGERIU WATSONU kalbasi Juozas Šorys. Jūreiviško džigo ritmu (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Širdis (19) • artėja rudeniška okupacija... (687) • 2008 m. spalio 3 d. Nr. 37 (911) turinys (95) •

Kalbančios pelės

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006

Salvadoras Dalí

– Aš, nuplaukęs į Niujorką, užsidėjau katalonišką beretiną (berečių rūšis – S. G.), norėdamas, kad tai, kas priklauso vienai vietovei, taptų visuotiniu papuošalu.

L. Buñuelis, iškreipdamas jo idėjas (arba pasinaudodamas), dažnai „užmiršdavo“ paminėti net S. Dalí pavardę.

Jaunystės draugystė iširo.

Dalí idėjos žlugo Amerikoj dėl to, kad užsakytojams (filmų, piešinių) pasirodydavo per sudėtingos ir per brangios. Siaubą kėlė jo koncentruotumas ir vaizduotės sudėtingumas.

Viskas rodėsi per brangu. Laimėjo tik jo ekscentriškumas „siurrealizmo rytmečiuose“.

Tada jis pats ėmė filmuotis – stojo prieš kamerą, kad pademonstruotų savo „paranojišką beprotybę“ (jo paties terminas).

„Andalūzijos šunyje“ (filmas, 1929) – nei šuns, nei Andalūzijos, vien paauglystės meilė ir mirtis. Suardė pasakojimo rišlumą, privalomą kinui.

– Aš beprotiškai trokštu pinigų!

– Aš mirštu dėl selterinio šokolado!

(Dalí ir reklama.)

Lorca, Buñuelis, Dalí... Lorca miršta, o šiuodu išsiskiria atsiradus Galai – Dalí meilei.

Magiška šviesa ir atmosfera.

– Kai buvau 9-erių, mane užkerėjo paveikslas, kabėjęs tėvo kabinete (Vermeero „Nerėja“, XVII a.).

Akimirkos intymumas ir scenos paprastumas. Už to slypi – neaiškios aistros objektas, pati Nerėja.

Kruopščiai analizuodamas paveikslą Dalí pastebi, kad visos linijos sueina į begemoto... ragus. Jis nusprendžia baigti šį paveikslą tapyti.

Vizionierius. Realybės, sapno ir kameros objektyvo vaizdinys.

Raganosiui iš zoologijos sodo suteikiama garbė „dalyvauti“ Dalí piešimo akcijoje.

Performansas Marso lauke: raganosio ragai paguldomi ant stalo, paskui jie prigrūdami rašale išmirkytos duonos rutuliukų, tada staugiant miniai D. prašo Vilhelmo Telio pagalbos, kad galėtų tuos ragus perlaužt per pusę... Paranoiko triumfas.

Per bet kurį filmavimą jis viską kontroliuoja – viskas privalo sutapti su jo imperatoriška povyza. Pusiau žmogus, pusiau dievas... Vos kas nors pradeda jį fotografuoti ar filmuoti, jis nutaiso imperatoriaus pozą. Mikelandželas ir Dalí – drauge. Jis viską režisuoja, – išeina pro duris su Mikelandželu ir mergina.

– Nusirenkite ir grįžkite į savo vietą. Lauk, man nereikia, kad jūs man vergautumėte. Visi žmonės mano vergai...

Siaubingų prieštarų kratinys. Ikonoklastas, šarlataniška ir satanistiška jo reputacija.

Eksperimentinis kinas gimsta iš jo spontaniškų improvizacijų. Tai sukėlė revoliuciją pačiam siurrealizmo vidury.

Prieštvaninį kraują ir spermą sugėrusi jo gimtoji Katalonija...

Eksperimentuodamas naudojosi visais formatais ir žmonėmis, kurie jį supo. Kirmėlėmis smegeninėje – taip pat. Tai, kas iki jo buvo tik vaizduotėj, atsirado kine.

Krūtys (arba dantys) Dalí burnoje. Kino juosta tampa jo drobe.

Erotiniai, liguisti vaizdiniai, kitų paveikslų kritinė interpretacija, reklama, technologiniai triukai. Viskas jam tinka.

Dalí ritasi iš kiaušinio...

Viską, kas įmanoma, jis panaudojo naujam vaizdui sukurti („Įspūdžiai iš aukštutinės Mongolijos“, 1975).

Daugiau nei 20 metų jis buvo prikaustęs publikos dėmesį – beprotiškiausiais būdais. Svarbiausia, kad apie jį būtų kalbama.

– Visi filmai ir visi haliucinogeniniai vaizdai yra šioje dėžutėje, kurią jums primetė Salvadoras Dalí (kalba jis pats baltu fraku ir vėžio ūsais).

Birželio 13, antradienis

Žodžių sandėliai

Jie – mūsų galvoj. Kai man prireikė rimo „plaukti“, ėmiau galvoti, kad turėtų, galėtų būti žodis „plausti“. Esama juk „plausto“!

Vartydamas žodyną tikrai atradau „plausti“ – žr. „plaukti“, „plaukyti“...

Naujadarai (jeigu geri) tėra atsiminimai. Prosenių – gyvavusios kalbos.

Kalbos archeologija ir restauracija.

Poezija ir geometrija

Tercina kaip atominis branduolys.

Taisyklingas trikampis, gaubiamas ovalo.

Lekiantieji ovalai, spalvingieji orlaiviai, oro balionai. Lakiausios konstrukcijos, pilnačių apskritimai.

Tercinos – ovalo paslaptis.


        Ovalas – jo raudona paslaptis...
        Kas Lietuva? Ar turi kokią formą?
        Man kitados vaidendavos ovalas...
        („Maironio mirtis“)

Senieji poetai – Dantei


        (...) o tau – tokios erdvės yra atverta,
                kad pajėgus įžengti į šventovę,
                tenai, kur skamba vien tik Kristaus vardas!

Čia D. suprojektuoja savo paties siekį: būti ten, kur viešpatauja Kristus, tam tikra prasme – susilyginti, stoti šalia...

Ką ten daryti?


        Ten „Tėve mūsų“ sukalbėk už žmones,
                kadangi jiems jau nebelieka nieko,
                todėl netark paskutiniųjų žodžių...
                                        (maldos žodžių)
iliustracija

Monstrai

Juos nuginkluoja begalinis naivumas. Vaikai nebijo pabaisų, t. y. jie neatpažįsta ir – laimi.

Marilyn Monroe

Vienas Holivudo žvaigždžių apie ją XX a. septintajame dešimtmety:

– Bučiuoti Marilyn Monroe – tai tas pats, kaip lįsti į kanalizacijos angą...

Marilyn į tai atsakė:

– Jis pavydi man, kad mano suknelės gražesnės nei jo.

Kuršių nerija

Vokiečių archeologai, kasinėję čia iki Pirmojo pasaulinio karo, buvo radę neolito pėdsakų, t. y žmonės čia gyvenę jau III tūkstantmety prieš Kristų.

Birželio 14, trečiadienis

(...) skambutis, kad spalio mėnesį nori pastatyti „Velnio nuotaką“ „Siemens“ arenoje...

Restauruoti E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“. Su sūnaus pagalba. Nėr libreto. Tai būtų galima (?) panaudoti libretą, prieš 30 metų sukurtą L. V. operai?

Spektaklis būtų 2007 metų vasaros dainų šventei.

Rudenį – L. Rėzos poetinių kūrinių vertimai.

A. Tarkovskio lyrikos vertimai.

Kai turi darbo, tai negalvoji apie gyvenimo tuštumą.

Norėčiau gulėti žalioj birželio žolėj anapus Neries. Kaip moteris, kurią mačiau šį rytą ten gulint.

Lietuva 1941.VI.14–2006.VI.14.
Poslinkiai

Pirmieji trėmimai – į Altajaus kraštą, vėliau tremtiniai permesti į pačią žiauriausią zoną – poliarinį ratą, Laptevų jūros pakraštį.

Iš viso nukentėjusių dabar suskaičiuota apie 300 000...

Istorijos ironija: okupantų vaikai, dabar užimantys pačius aukščiausius postus, sako kalbas Gedulo ir vilties dieną.

Rusų, ukrainiečių, moldavų, žydų, uzbekų, turkmėnų, lietuvių palikuonys...

Jų tėvai ir seneliai grūdo į gyvulinius vagonus nekaltus žmones, dabar marmaliuoja „Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme...“

Ecce homo!

Užsieniečiai apie Rusiją

Tie, kurie plaukia ledjūriu, nuo Barenco salos. Jie mato pakraščius, lediniuotus krantus su barakų liekanomis. Mato senus laivus, gabenusius tūkstančius tremtinių.

Jei kas paklausia senus jūrininkus apie čia buvusius lagerius, tie piktai atsuka nugaras.

– Neteksime darbo! O gal dar reiks plukdyti!

Tautų ir valstybių žiedas, geriausieji žmonės turi gyventi pavojaus ir mirties akivaizdoj.

Kol didieji neįsisąmonins, kad jų laimėjimai tėra šiurpi beprotybė, pažanga neįmanoma.

Kaip būdavo vežama

Tremiamoms šeimoms sakydavę, kad netoli, į darbus, porai mėnesių... Kad neišsigąstų. Niekas pernelyg nesirūpino šiltais drabužiais. Viskas baigėsi tuo, kad žmonės atsidūrė kokiam nors Krasnojarske, kur net „vietiniai“ enkavėdistai stebėdavosi (baisiam šalty):

– Ar jūs manėt, kad į kurortą važiuojat!

Iššokę iš sunkvežimių žmonės rankomis rausė šaknis, gaudė „suslikus“.

Kas keisčiausia – nedaugelis sirgo...

Kaip sako kinai: „Valgom viską, kas juda...“

Gelbėjo įtampa ir tėvų genai.

Vieni mokė kitus – nieko nemokėdami.

Galop pastatė ir lentpjūves, ir elektrines.

Kaip sako senas žmogus: papasakot nieko negalima.

Iki 1953 metų (Berijos dokumentai) iš Lietuvos planuota išvežti 700 000 gyventojų. Išvežta apie 10 procentų, planuota – apie trečdalį, kas trečias... Bėda, kad pritrūko įkalčių. Grafoje „Už ką“ nebuvo ką rašyti...

Kas dar svarbu: vežimai labai supriešino žmones. Ir tautas.

Planas sunaikinti lietuvių tautą (kaip ir kitas) buvo kurpiamas iki Stalino smerčio, vėliau jis pavirto visuotinės rusifikacijos planu.

Tie, kurie nesutiko, priešinosi, kitaip galvojo, būdavo persekiojami, tie, kurie pritarė – stojo į KPSS ir išsigimė, tie, kurie pasidavė – gerino veislę...

Šiems netgi butai būdavo duodami be eilės, kaip ir kolonistams – į naujas gamyklas, į slaptus karinius fabrikus, vadinamus „pašto dėžutėmis“...

Parduotuvė

L., kuris profesoriauja. Krečia pokštus. Visi taikosi jį atleisti, bet... laiko. Ir studentai myli...

Viena niekaip negalėjusi užbaigti darbo. Diplominio. O peržiūra artėja...

– Tai ką darei?

– Griebiau už staniko, nutraukiau ir prikaliau vinimi prie paveikslo...

– O kas toliau?

– Nieko. Komisija susirinko, kušli seniai žiūri prisikišę. (Rodo, kaip žiūri: kaušelis iš delnų – akims pridengti.)

– O ką čia perki?

– Žiūriu, abejoju. Pirkt ar nepirkt.

– Ko?

– Alaus...

– Dėl alaus ir mergų – nėra gero patarimo.

Gediminas Strp.

Šaukia iš toli, moja, o aš nepažįstu jo, nors užmušk!

– Nepažįstu. Kas yra?

– Apsikirpau...

– O aš atvirkščiai. Užsileidau...

– Taigi, ir aš jus vos beatpažinau...

Pasaulis (vyrų): vieni apsikerpa, kiti atsiaugina plaukus. Moterys taip dar dažniau daro.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


133022. haribo2008-09-30 21:52
nu blin gerai kad žiaugčiodamas pradžią paskaičiau. begemoto ragai! dali visada tapė RAGANOSIO ragų konstruktyvą. neturiu žodžių. pasirodo net knygų negali perskaityt. vertėjas

133024. mie2008-09-30 22:00
manau, raguotas begemotas gali buti subtilus siuolaikybes atspindys.

133033. briedis >mie 2008-09-30 22:39
o- dar geresnis- aukstakulne klumpele- toks pirmuonis(jau ne bakterija, bet dar ne dumblis)

133052. haribo2008-10-01 07:42
čia gal kokioje didaktikoje prasmė? adaptuoja silpnapročiams knygeles

133123. To habito2008-10-01 13:12
Nesuprantu aš tamstos. Žiaugčioji, o vis tiek skaitai. Kas per mazochizmo rūšis? Vis lendi ir lendi bloguodamas į šiuos puslapius, kad skrandį išsituštintum? Man tai panašu į anoreksijos sindromą.Jei ir nesat silpnaprotis, siauraprotis - tikrai.

133200. suprantu tamstą2008-10-01 20:50
tolerancija ir pagarbumas. štai 2 stulpai ir vaivo-rykštė ewropos.

133342. haribo2008-10-02 14:53
visai nesuprantat žmogiškos prigimties-kaskart įsitikinu,kad pasaulis nesikeičia. čia galima įžvelgti ir amžinybės ilgesį.dar lendu pažiūrėt kas lenda. va ir dabar-riebiai pavalgiau. gal išsivemsiu. vis nauda

133371. haribo`ui2008-10-02 18:48
Padarykite tai ant savo klaviatūros. Gal išsijungsite.

133522. Svelnutis2008-10-04 11:37
Kalbancios peles tai kiek suprantu -surskis su mauzeriu.?

Rodoma versija 31 iš 32 
0:35:03 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba