ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-26 nr. 910

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Paskutinio teismo alėja (144) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje (10) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kompozitoriumi, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovu GEDIMINU GELGOTU kalbasi Elvyra Kučinskaitė. Švelnus tylos kalbėjimas (3) • SIGITAS GEDA. Trumpas atsakymas Egdūnui Račiui (51) • MARIUSZ WILK. Vilko užrašų knygutė (7) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Kaip vanduo vandenim (2) • IEVA GUDMONAITĖ. Nuotraukų ryškinimo paslaugos (5) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (11) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (2) • RAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (8) • Su neseniai Vilniuje festivalyje „Griežynė“ viešėjusiu anglų melodiono (dviejų ir trijų eilių armonikos) virtuozu, šokių mokytoju, muzikos teoretiku profesoriumi ROGERIU WATSONU kalbasi Juozas Šorys. Jūreiviško džigo ritmu (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Širdis (19) • artėja rudeniška okupacija... (687) • 2008 m. spalio 3 d. Nr. 37 (911) turinys (95) •

Kaip vanduo vandenim

AKVILĖ ŽILIONYTĖ

[skaityti komentarus]

Toks juokingas darbas rašyti knygą. Pats juokingiausias.

Atsisėdi prie stalo, prieš tai švariai nusiplauni rankas su pačiu geriausiu medaus muilu. Tokiu muilu prausiesi tik prieš knygos rašymą, čia tau ne ėjimas valgyti, miegoti ar mylėtis. Ką jau čia, jei rašai knygą, turi turėti mylimąjį, kas tu per rašytoja, jei mylimojo neturi. Mylimasis palydi rankų švariai nusiplaut, padeda prie stalo taisyklingai atsisėst, neduok dar Dieve neatsisėsiu taisyklinga laikysena, ne tokiu stuburo lenkimu. Gerai. Su mylimojo pagalba atsisėdi taisyklingai: nugara tiesi, galva tiesiai, pečiai vienoje linijoje, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, kojų pėdos remiasi į žemę. Mylimasis kalbėjo: „Eik eik, mieloji, nesijaudink, knygą ramiai parašyk, pavalgysi, pamiegosi ir pasimylėsi vėliau.“ Puiku. Pagaliau aš jau laisvoji menininkė. Nereik nei valgyti, nei miegoti, nei mylėtis. Jei nereikėtų dar knygos rašyti, išvis namo negrįžčiau. Tiesiog. Tris kartus apsisuk, suplok delnais, vėl apsisuk, atsitūpk, atsistok, dar kartelį suplok delnais. Be to, dar nepamiršk sumokėt. Taip. Dabar jau knygą tikrai parašiau. Tiesiog. Svarbiausia tau apsisukti, suploti delnais ir sumokėt, nieko baisaus, jei dar neatsitūpsi.

Toks juokingas darbas rašyti knygą. Pats juokingiausias.

„Eik, mieloji, ruoštis ir prie upės nueik, ten knygą parašysi, mane apkabinsi vėliau.“ Tiesą jis kalba, reikia ruoštis. Reikia juk treniruotis, kaip apsirengt, kaip eiti gatve, į ką žiūrėti, kur rankas laikyti, nes dar pasirodysiu kam nors visai nemeniškai atrodanti menininkė. Dėl tokio kvailumo ir neapdairumo prarasti menininko statusą? Ne. Ne. Reikia viską gerai apsvarstyti. Dar reikia prieš išeinant į gatvę gerai galvą į sieną patrankyti, kad atrodyčiau labiau trenkta. Eiti prie upės?

Pasiruošiu, einu, kaip tikra menininkė žmonių baidausi, einu prisimerkusi, pabalusi. Gerai, kad dar žirklių baidausi ir plaukų nekerpu, kitaip dar plaukai sveikai atrodytų. Negaliu leisti aplinkiniams pagalvoti, kad esu geros sveikatos būklės, kad vitaminų netrūksta, kad mityba gera ir kad aš visai nepervargusi. Ne. Laimei, jie taip nepagalvos. Laimei, mano suskilę plaukų galiukai patys pasakos aplinkiniams apie mano sielos kančias.

Atsisėdu pievoj prie upės. Žolė, dangus, upė, medžiai. Rašyk. Rašyk. Gamtoj turi kažką parašyti, juo labiau jei jau esi save gerbianti menininkė. Neužtenka plaukų nedažyt. Rašyk gi ką nors.


        Daiktą vardu medis
        Įsimylėjau ant upės kranto
        Ant upės kranto įsimylėjau

Ir vis dėlto pergalvojau situaciją, siužetą, vykstantį ant upės kranto: upė įsimylėjo, o aš tekėjau.

Prie upės kranto nieko neparašiau, turbūt dėl visko kalta upė, kuri šiandien įsimylėjo. Čia nė vienas rašytojas nebūtų nieko parašęs. Juk šie absoliučiai nenumatyti padariniai gali kiekvieną save gerbiantį menininką išmušti iš vėžių. O taip norėjau ką nors parašyti. Kam ta upė įsimylėjo? Nieko baisaus, juk viską galima pakartoti iš naujo, tik prie kitos upės, kuri neįsimyli. Tai laikykime repeticija.

Bet nuostolis didžiulis, galvos ant pilvo norėjau, bet prie upės rašyt išėjau. Ir nieko neparašiau. Turbūt dėl to, kad galvos ant pilvo norėjau. Galiausiai nė galvos ant pilvo neturėjau, nė parašyt nieko negalėjau.

Toks juokingas darbas rašyti knygą. Pats juokingiausias.

Einu į vonią pamirksiu. Juk vanduo visada visiems gyvybė. Gal ir aš ten mirkdama prisikelsiu iš numirusių ir kokia nors protingesnė mintis šaus į galvą. Galvas. Visas devynias mano galvas. Atsigulu į vandenį, iš čiaupo palieku bėgti vandenį: gal gims kokia „Čiaupo poezija“ ar „Vandens proza, iškošta čiaupo“. Čiaupo – didžiąja raide. Guliu, vanduo bėga, matau savo baltą pilvą, kurį tuoj visai užlies vanduo. Vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo vanduo. Užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies užlies. Baltą pilvą baltą pilvą baltą pilvą pilvą baltą pilvą baltą pilvą baltą pilvą baltą pilvą baltą pilvą pilvą baltą pilvą baltą pilvą pilvą baltą pilvą baltą pilvą. Užlies užlies užlies. Vanduo. Baltą pilvą. Per čiaupo keliamą triukšmą negirdėjau nieko, kas vyksta koridoriuje, ir galėjau muzikaliai padainuoti, kaip baltą pilvą užlieja vanduo. Visą dieną vonioj ir gyvenau užsiliejusi vandeniu. Seniau mirkdama vonioj gerai rašydavau. Turbūt jau praradau rašymo vonioje įgūdžius. Tik reik improve skills ir mirkdama galėsi vėl produktyviai rašyti. Nėra neužliejamų dalykų, kaip ir mano rašymo vonioje įgūdis. Užlietas. Kaip baltas pilvas. Vandeniu.

Toks juokingas darbas rašyti knygą. Pats juokingiausias.

Rašai visokias kontroversijas. Įkvėpimo ieškai, mūzos. Ieškai ieškai. Atrodo, kad radai, tik kad tai mūzai rūgštys kyla nuo vyno. Na, nebent naminis močiutės vynas iš vyšnių. Bet kur aš gausiu naminio vyno tai mūzai? Tai ką veikti man dabar su ta mūza, jei nė vyno ji negeria? Gerai, kad ir ji dar mėgsta medų su juoda duona. Kertam abi. Smagumo iki bambos, ir dar daugiau. Retai pasitaiko tokių medaus ir juodos duonos mėgėjų. Ką dar veikiam? Bėgiojam nuo pirmo aukšto iki penkto ir taip pirmyn atgal tris kartus. Širdis gerklėje besibaladodama įstrigo – dabar jau galima ką nors parašyt. To ir siekė mūza – surengti prozinį bėgiojimo festivalį. Dar norėjo surengti debesų mainymosi festivalį. Bet aš ten jau tikrai nedalyvausiu, nebent ji gers vyną. Per daug aš jai nuolaidžiauju, bet šiandien išmokau dar vieną tarptautinį žodį – „kompromisas“ ir dabar tikrai tiek nebenuolaidžiausiu. Tik šita mūza turėjo ir man padovanojo dramblį su kalakuto sparnais ir balta flamingo uodega. Iki dabar šį siurrealizmą nešiojuosi savo džinsų kišenėje.

Toks juokingas darbas rašyti knygą. Pats juokingiausias.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


133119. katė :-) 2008-10-01 13:02
Gražiai pakoketuota.

133255. Ic2008-10-02 09:38
Gal.bet persistengta.noras+apkarpyti teksta(liguistas noras).su moteriskais tekstais ta pati beda-jos persistengia.

Rodoma versija 31 iš 32 
0:34:57 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba