ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-26 nr. 910

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Paskutinio teismo alėja (144) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje (10) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kompozitoriumi, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovu GEDIMINU GELGOTU kalbasi Elvyra Kučinskaitė. Švelnus tylos kalbėjimas (3) • SIGITAS GEDA. Trumpas atsakymas Egdūnui Račiui (51) • MARIUSZ WILK. Vilko užrašų knygutė (7) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Kaip vanduo vandenim (2) • IEVA GUDMONAITĖ. Nuotraukų ryškinimo paslaugos (5) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (11) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (2) • RAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (8) • Su neseniai Vilniuje festivalyje „Griežynė“ viešėjusiu anglų melodiono (dviejų ir trijų eilių armonikos) virtuozu, šokių mokytoju, muzikos teoretiku profesoriumi ROGERIU WATSONU kalbasi Juozas Šorys. Jūreiviško džigo ritmu (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Širdis (19) • artėja rudeniška okupacija... (687) • 2008 m. spalio 3 d. Nr. 37 (911) turinys (95) •

Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje

VYTAUTAS TUMĖNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus grafiniai ženklų piešiniai

Rugsėjo 21 d., sekmadienį, 20 val., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Vilniuje dešiniajame Neries krante tarp Karaliaus Mindaugo tilto ir Vilnios Vilniaus etninės kultūros centras surengė tradicinę kasmetinę rudens lygiadieniui skirtą šventę, liepsnojančių ženklų misteriją. Neries kranto šlaite tam tikrais ornamentais buvo išdėstytos žvakės – vėliau prasidėjus ugnies šventei ir aidint muzikai jos vienos po kitų buvo uždegtos. Sužibus septyniems kranto ženklams, upe buvo atplukdyti dar keli ant vandens žiburiuojančių žvakių ornamentai. Upės liepsnų vilkstinė tarsi trys vingrūs žalčiai greitai praplaukė pro Karaliaus Mindaugo tiltą, o krantinių ženklai liko degti visą darganotą naktį.

Lygiadienis yra metas, kai gamtoje tvyro trapi dienos ir nakties pusiausvyra. Neatsitiktinai tai ir astrologinio Svarstyklių ženklo, siejamo su harmonija ir pusiausvyra, pradžia, kada vėl prisimename saulės kelią ir jos žemiškąjį atitikmenį – ugnį. Todėl šioje ugnies šventėje liepsnojo ne tik upės šlaitai, bet ir pati upė, o krantinėje šoko ugnimis žongliruojantys fakyrai. Liepsnojančių ženklų ir tamsos dermė savotiškai atitinka lygiadienio gamtos būseną. Ankstesnį, šeštadienio, vakarą Kalnų parko stadione gėrėjomės ugnies skulptūromis – „Ugniniais Vilniaus vilkais“ – ir aukojamu lygiadienio Ožiu. Visas šis misterinių veiksmų kompleksas tarsi priminė visa ko kilmę iš liepsnos, ugnies ir šviesos, mūsų dvasinę giminystę su švytėjimu. Gyvos ugnies liepsnų šventė vėstančios ir temstančios gamtos prieglobstyje kvietė susikaupti vidinėje erdvėje, ieškoti savasties romuvos, nuteikė šiltesniam bendravimui.

Sukurtųjų liepsnojančių ornamentų pagrindas – ryškiausi senieji lietuvių ir latvių juostų raštai, kurių simbolika tyrinėtojams yra apytikriai žinoma. Audinių ornamentus vadiname raštais. Latvių kalboje raidė ir audinio raštas vadinami burts – žodžiu, kuris susijęs su būrimu, burtininkų galiomis, pranašavimu ir paslaptingais ženklais. Tai rodo, kad mūsų protėviai mokėjo skaityti mįslingą ženklų raštų kalbą, kuri buvo siejama su dvasiniu pasauliu. Lietuvių kalboje burta – tai ir likimas, o Burtė – išminties deivė. Latvių dainose juostų raštai tiesiogiai siejami su likimu: „Kas ten spindi, kas ten mirga / Pirtelės langely? / Tai Laimelė amžių rašo / Mažajam vaikeliui. / – Tiesk, Laimele, žalią juostą / Per visą kiemelį, / Tegul raštuos išsiskleidžia / Likimo vingeliai!“ Senolių išmintį išsaugoję papročiai liudija, jog tradicinius darnos raštus merginos ausdavo tam, kad laimingai ištekėtų, kad apsisaugotų nuo ligų ir nelaimių. Todėl ir mes, kontempliuodami darnias tradicinių ornamentų, sakralinės architektūros ar mandalų formas ir prasmes, statome, taisome ir tvarkome savo sielų geometriją, o drauge ir visą gyvenimą.

Vasaros ir rudens sandūros ugnies šventėje pleveno šie ornamentai:

Kryžius, vadinamas krikšteliu, simbolizuojantis ugnį, šviesą, šventumą, dangaus pasaulį, saulę ar kitus dangaus šviesulius, apsaugančius ir skaistinančius. Tai ir pradžios bei pabaigos, žmogaus gyvenimo žvaigždės, užsižiebiančios gimstant ir krentančios mirštant, simbolis.

Laužytas kryžius – plačiai paplitęs ugnies ir saulės simbolis. Latvių tyrinėtojai jį vadina ugnies kryžiumi, Laimos kryžiumi, Perkūno kryžiumi. Laužyto kryžiaus ragus galima sieti su kalendorinių dainų elniu devyniaragiu, ant ragų atnešančiu vėl atkopiančią saulę.

Penkialangis kryžiukas, vadinamas liktoriukais, kitaip tariant, žibintėlis, žiburėlis. Tai žvaigždės ir drauge žmogaus sielos šviesos simbolis.

Žirgelių poros, dangiškųjų dvynių ir žmogaus gyvenime svarbaus skaitmeninio darinio dvejeto, simbolika susijusi su vaisingumu, gausa, skalsa, apsauga, sėkme, vestuvėmis. Tai ir ryto šviesos bei saulės spindulių, gyvybingumo skatinimo simbolis. Dangaus žirgelių pora – tarpininkė tarp dangaus ir žemės.

Roželė, erškėtėlio, saulutės ženklas – tai Gyvybės Medžio žiedų, saulės, Aušrinės žvaigždės simbolis, siejamas su gyvybingumo, gimimo ir atgimimo bei grožio ir meilės idėjomis. Jis dažnai būna sujungtas rombų akučių, riešutukų raštu, kuris ženklina Žemę, pasaulio vidurį, gyvybės gemalą, užsėtą dirvą, moteriškąjį pradą. Rombo ornamentas buvo plačiai paplitęs Žemės simbolis. Jungtinis ženklas – akutės su taškučiais roželės viduje – tai tartum grūdais apsėta žemė, kurią puoselėja ir globoja saulė.

Varlytė, vėžlelis, vėželis – tai gyvūnai, susiję su žemės, vandens ir požemio pasauliu. Iš žemės ir vandens gimsta, išauga visa, kas gyva. Tai gimdančiųjų vandens ir žemės galių, gyvybės nemirtingumo simbolis.

Eglutė, šluotelė – tai vegetacinių gamtos jėgų, gyvybės amžinumo, Gyvybės Medžio simbolis. Eglės vaizdinys simboliškai siejamas su likimu, dalia, vestuvėmis ir laidotuvėmis. Dalios, likimo, laimės arba nelaimės lėmėja, vestuvių globėja yra deivė Laima. Su vestuvių sritimi siejama ne tik Laima, bet ir laumės, kurios lankosi pirtyse ar supasi ant laumės šluotų medžių šakose.

Žalčio (Žalčiuko) simbolika siejama su gamtos ir žmonių vaisingumu, gerove, laime ir apsauga. Žaltys yra gyvybinės jėgos, sveikatos, išminties, augimo, persimainymo, ryšių, tarpininkavimo tarp įvairių pasaulių simbolis. Jis siejamas su požemio ir žemės pasauliu, vandeniu, vegetacinėmis žemės galiomis, taip pat su mėnuliu ir saule, su protėviais.

Bitutės ženklo hipotetinė simbolika gali būti sietina su meilės, saldžios kaip bitučių medus, simbolika, su šeimos gausumo idėjomis.

Liepsnų ornamentų mene, esant dabartinėms ribotoms sąlygoms, pasitaiko netikėtumų, kuriuos sunku numatyti, nes nėra galimybių iš anksto patikrinti, kaip liepsnojantys ženklai atrodys. Šimtai moksleivių, vadovaujami mokytojų ir šio renginio specialistų, šių ženklų liepsneles uždega tik per šventę. Taigi ugnies ženklų degimo repeticijų nebūna. Dėl šios priežasties žiūrovai, regis, neatpažino degančių kryžiaus ir ženklų, nes jų linijų ugnys dėl nepakankamai gerai parinktų linijos storio proporcijų mirguliavo akyse. Tai akivaizdžiai rodo, kokias nelengvas užduotis sprendė šių liepsnos ornamentų kūrėjai: tiesiogiai perkelti iš tekstilės perimtus ženklus nepakanka – vietoj siūlų naudojant liepsnas reikia atsižvelgti į liepsnos intensyvumo ir kontrasto su tamsiu fonu savitumus.

Šio renginio liepsnų ornamentus sukūrė Julija Ikamaitė (krantinėje) ir Mindaugas Aliukas (upėje), bendradarbiaudami su šio teksto autoriumi, kuris tradicinių juostų raštų simbolikos gausybėje šiai šventei ieškojo tinkamiausių variantų, interpretavo jų simbolines asociacijas, konsultavo dėl jų vizualinio pateikimo liepsnomis ypatumų.

Į žvakių ornamentų dėliojimą entuziastingai įsitraukė per 300 Vilniaus miesto moksleivių ir studentų: Žemynos ir Žygimanto Augusto pagrindinių, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų, Abraomo Kulviečio, Mikalojaus Daukšos, „Ryto“, Simono Stanevičiaus, Šv. Kristoforo, Tuskulėnų, Viršuliškių vidurinių mokyklų, privačios „Saulės“ vidurinės mokyklos moksleiviai ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentai.

Ornamentų uždegimo veiksmą papildė teatralizuoti raudonai it liepsnos apsirengusių klubo „Ugnies ženklai“ fakyrų šokiai, artimi muzikos ritmui, kuris erdvėje pasklidusius renginio elementus tarsi sulydė į vientisą pulsuojančią visumą. Skambėjo Gedimino Žilio ir Bernardo Janausko instrumentinė-vokalinė folkdžiazo improvizacija „Septyni prisilietimai prie dieviško pasaulio“, specialiai sukurta šiam renginiui.

Kai kurie žiūrovai galbūt nustebo, nesulaukę kitų švenčių kasdienybe tapusių ir jau gerokai pabodusių fejerverkų. Renginio organizatoriai, matyt, savaip norėjo priminti, kad žaltvykslės ir Vėlinių ugnelės Lietuvai būdingesnės.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


133142. katė2008-10-01 15:29
Nebuvau, nemačiau, bet ta magija tikiu. Ir ypač dėl to, kad tie ženklai nebuvo tobuli.

133216. varna2008-10-01 21:31
Kokia "chuinia", lietuviškai sakant. Šiknagalviai.

133304. katė2008-10-02 12:17
Varna, nekranksėk. Tai, aišku, ne gyvenimas, o muziejus, bet ne kaip ten nelietuviškai pasakei. Na, sakykim, lietuviškas purimšpilis.

133316. Liepa :-) 2008-10-02 13:43
Malonu, kad pareinam atgal į sveikatą - ritualas, ženklai harmonizuoja, suderina žmogų savyje ir su tuo, kas aplink - paverstos varnom - atvirskit žmonėmis! Jei nesveikuoja galva, reik žiūrėt, kas ant jos sėdi. Jei ten nieko nėra, tai gal šaknys papuvo...

133505. Mag2008-10-04 00:47
Bandau piesinius ir aprasya atitaikinti ir ne visur iseina, pvz zirgelis kuris? O varlyte?

133519. mie - mag2008-10-04 11:02
varlyte baloj, tundra, o zirgelis ganykloj.

133654. pl :-) 2008-10-04 22:33
taip, labai įdomu, bet neaišku koks piešinys kokiam tekstui atitinka, nes skiačiai nesueina

133888. po palme :-) 2008-10-06 19:26
aciu autoriui, ten kur saknys, ten ir saviau. Daugiau tokiu straipsniu, kad bent jau zonotumem kas is musu buvo atimta, tada gal atsibos surogatais maitintis.

133978. mie - po palmei2008-10-07 13:27
tai kur jusu saknys - varlyteje ar zirgelyje? kas is jusu ka ateme, balna ir kamaneles gal?

Rodoma versija 31 iš 32 
0:34:55 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba