ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-26 nr. 910

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Paskutinio teismo alėja (144) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Ugniniai protėvių raštai Neries krantinėje (10) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kompozitoriumi, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovu GEDIMINU GELGOTU kalbasi Elvyra Kučinskaitė. Švelnus tylos kalbėjimas (3) • SIGITAS GEDA. Trumpas atsakymas Egdūnui Račiui (51) • MARIUSZ WILK. Vilko užrašų knygutė (7) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (9) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Kaip vanduo vandenim (2) • IEVA GUDMONAITĖ. Nuotraukų ryškinimo paslaugos (5) • VALDAS GEDGAUDAS. Eilės (11) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (2) • RAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (8) • Su neseniai Vilniuje festivalyje „Griežynė“ viešėjusiu anglų melodiono (dviejų ir trijų eilių armonikos) virtuozu, šokių mokytoju, muzikos teoretiku profesoriumi ROGERIU WATSONU kalbasi Juozas Šorys. Jūreiviško džigo ritmu (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Širdis (19) • artėja rudeniška okupacija... (687) • 2008 m. spalio 3 d. Nr. 37 (911) turinys (95) •

Širdis

GINTARAS BLEIZGYS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Didelė širdis. 1999
Mikalojus Vilutis

Šlapintis dabar tikrai pavojingi laikai, nes šlapimą tiesiog graibsto. Tarsi koks šešėlis įslinkau į procedūrinį kabinetą su šlapimo analizu ir klausiu, kur indelį padėti. Kaipmat šoko net trys gražios seselės, ištiesusios rankas, – paimsim paimsim. Ne ne, ėmiau muistytis ir nuleidęs galvą pats nunešiau ant staliuko. Tie vyrai tikri mimozos, nesulaikydama juoko ir net prunkšdama klegėjo man jauna seselė urologo kabinete, kai šiam stipriai pakrapščius vieną mano vietą paprašiau kokio vaistuko nuo alpulio, toks silpnumas, mat, į kūną staiga įsimetė ir šaltas prakaitas. Tik pajudink ten jiems ir krenta kaip lapai, nenustojo seselė ir labai vaizdingai ėmė lyginti, ką ji galėtų su atitinkama savo vieta iškęsti. Nuo to vaizdingumo man ne juokais tapo gėda, kad vyrai tik tokį nekantrų, tokį jautriai baikštų daikčiuką teturį: gali visus šonus jam išpjaustyti, bet vis tiek pro jį nieko neišgimdysi, vis tiek jokių čia vartų, jokio šliuzo tarp šiapus ir anapus, gyvenimo ir mirties, apskritai labai banalu. Bet, sakau jai, tu ne taip lygini, vyrai dvi širdis turi, šitas, va šitas, į kurį tu dabar žiūri, yra tarsi kokia aorta į antrąją širdį. Dabar tai jau ne juokais seselę išprovokuoju, nes ji, pasirodo, nesuprato, kad, sakydamas „aorta į antrąją širdį“, turėjau galvoje „į prostatą“, seselei pasirodė, kad tai aorta į jos širdį, kad čia apie meilę kalbu. Ar tu šitaip kvailai galvoji mane suviliosiąs, rėkia ji, manai, nusimovei kelnes ir jau mano širdį paimsi, susileisiu, manai, čia nuo tavo vaizdo. Nemanau, sakau jai irgi imdamas nervuotis, kad krapšto ten man ir krapšto ir vis neleidžia kelnių užsimauti, – ir vaistų man tavo nereikia, sakau, jau alpulys praėjo, vyrai nealpsta ir apskritai, ko čia niekaip neatsikabini, palik jį ramybėje ir leisk man eiti. Ir kurgi tu, balandėli, eisi, maivydamasi ir čepsėdama erzina ji, dar net liežuvį parodo. Ogi, sakau, atnešiu tau dar vieną šlapimo analizą, galėsi parsinešti namo ir pasidėti į sekciją po stiklu, grožėsiesi bent tuo. Yra čia mat kuo grožėtis. Yra. Grožėtis reikia širdimi. Ilgai nesupratau šitos nesąmonės apie antrąją vyrų širdį. O jau kiek metų šitiek daug dėmesio jai skiriama. Nubundi ryte ir per radiją po žinių profesorius Balys Dainys tvirtu balsu sako: prostata – antroji vyro širdis. Įsijungi televizorių ir matai kažkokį žadintuvą su nosim ir akim, tokį riebų, į gerai iškilusį keksą ar pagranduką panašų, jis tik sučirškia, paraudonuoja, vyriškis atsikelia iš lovos, kaltu žvilgsniu pasižiūri į žmoną ir ta jam leidžia eiti į tualetą... – čia tokia pasakėčia, kurios moralas: gerbiamieji vyrai, jeigu jums naktį tarp kojų ima čirkšti žadintuvas, jūs pabuskite, pažiūrėkite į šalia gulinčią žmoną ir eikite į tualetą, o ne pas kaimynę. Nusišnekėjau. Norėjau papasakot, kaip savo kailiu patyriau, kad prostata tikrai yra antroji širdis. Ogi važiavom kaimynų tėvelio lankyti. Dirba žmogus Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje ištisomis paromis. Moteriškės prigamino valgyti, nuvažiavom su vaikais, sekmadienio vakaras, ligoninėje tylu ir tuščia, toksikologiniam visi apsinuodijusieji ramiai guli, vėmimai laikinai liovęsi, sąmonės atgautos ir t. t., nueiname su tėveliu, moteriškaitėmis ir vaikučiais į gydytojų kambarį, jame tėvelio vaiko motina (čia taip sudėtingai sakau, nes jie nesusituokę) iškart susinervuoja. Ir nervuotis yra ko. Gydytojų kambaryje ant sofos sėdi jauna ir graži rezidentė. Blondinė, švelnių lūpų, apvalių formų ir t. t. Rezidentė kažin kodėl ir kažin ko susidrovi, nuleidžia akis žemėn ir kaipmat pasišalina. Jos sofą užimame mes. Išsikraunam lauktuves, tėvelis patenkintas valgo, o vaikučiai... O vaikučiai spintoje suranda tokį raudoną daiktą, truputį ovalų, raukšlėtą, ir mėto vieni kitiems kaip kamuolį, krykštauja, klega. Tėveli, čia tikriausiai širdis, linksmai paklausia mergaitė. Ne, čia prostata, atsako tėvelis, ir mergaitė spiegdama su pasišlykštėjimu meta tą širdį-prostatą ant žemės. Fu, sako. Nemėtyk ant žemės antrosios vyro širdies, sudraudžia tėvelis, ir aš staiga pajuntu visą antrosios vyro širdies didybę, suvokiu ją esant realybėje, ne radijuje, ne televizoriuje, mane ištinka praregėjimas, girdžiu profesorių Balį Dainį: Gintarai, saugok – tai antroji vyro širdis. Vyrai ne širdimi mąsto. Vyrai mąsto tokiu visai beprasmišku organu, beprasmišku dariniu, beprasmiškai mąsto. Ne, sako man jau kitas urologas Antakalnio ligoninėje. Pasaulis iš prostatos gerus pinigus kala. Tose šalyse, kur medicina yra valstybinė, mes išvešėjusias prostatas išpjauname. Išpjauname ir viskas – ir nėra paciento. Neina daugiau pas mus. O ten, kur medicina privati, gerai išvystyta draudimo sistema, ten mes neskubame išvešėjusių prostatų pjauti. Mes nusiurbiame. Nusiurbei, o po penkerių metų pacientas vėl, žiūrėk, sugrįžo, vėl nusiurbei, vėl sugrįžo. Uždarbis. Vedžioja ultragarso aparatu man po pilvą ir juokiasi: buvo uždegimas, didelis, taip, buvo, ir nusiteik, kad bus dar. Sportuok, sako, geriausiai sveikatai padeda bendras fizinis aktyvumas, nes jeigu pradedi gydytis pas gydytojus, tai jau iki gyvenimo galo: vieną mes gydom, kitą nugydom, brangusis medicinos pramonės maitintojau. Išgerti? Galima. Pakrapšto ūsą: galima. Alkoholis kraujotaką pagerina, o labiausiai padeda, kai nepasitenkini vien tik savo žmona. Galima, sako, ir šitaip, galima. Mes kai prostatas išpjaunam, tai jose lyg kokio žvyro pripilta, nereikia leisti, kad užsistovėtų. Papasakojau vienoje kompanijoje, ką man urologas patarė, tai visos moterys klykti pradėjo, kad jų vyrai pas tą daktarą neitų. Eisim, pakrapštė ūsą vyrai, geras daktaras, tikrai geras. Kas čia vis dėlto per organas, ta prostata, klausiu psichiatrės, tikriausiai protingas vyras turėtų kuo greičiau tą prostatą išsipjauti, kad kokių rimtų ligų neatsirastų. Sunku ją išpjauti, atsako. Matgi sunku, nustembu, kas čia gali būti per sunkumas. Ogi toks labai neapibrėžtas organas, tęsia ji, išveša ten visur, kai pjauni, netyčia skalpeliu grybšt ir, žiūrėk, jau šlapimo vyrutis daugiau nebelaikys, o jeigu dar geriau grybštelsi, tai, žiūrėk, ir kapšelio nebeliks, erzina ji – ne kitaip. Ar kaip šuniui, sakau. Buvo toks vilkšunis labai kietas, visus šunis pjovė, bet kartą du pudeliai jam pasipainiojo, tai kol vieną pjovė, kitas jam pautus nukando, invalidas liko vilkšunis, labai sutriko. Beje, dar vieną mačiau sutrikusį. Ogi kartą šunų aikštelėje bėgiojo sau vokiečių dogas Artas, su vaikais žaidė. Priėjo toks berniukas ir kaip griebė jam už vienos vietos: pilna sauja, sako. Artas sutriko, ratais suktis ėmė kaip kokia voveraitė. Bet Arto šeimininkė nė kiek nesutriko, būta čia, sako, per kiekvieną parodą teisėja jam pautus čiupinėja, tikrina, ar gerai nusileidę. O aš, kaimietis, nežinojau, kad per parodas teisėjai šunims pautus čiupinėja. Jeigu nežinodamas būčiau pamatęs tokį vaizdelį, ojojoi, visą publiką būčiau prajuokinęs, apsaugą man kviesti reiktų, policijoje protokolą rašyčiau aiškindamas, kad neatlaikiau iš juoko, kai teisėja šuniui čiuptelėjo. Aš irgi neatlaikiau kartą iš juoko, sako man anesteziologas toksikologas Gintas B. Rudenį tai nutiko, kai grybautojai mano skyrių okupuoja. Valgo lietuviai, matyt, visus grybus, kokių tik randa, ypač tuos, kuriuos pirmą kartą mato. Atvežė tokį vyriškį, vis mėginu išklausti, ką jis valgė, kada bloga pasidarė, kaip tas blogumas reiškiasi ir t. t., o jis tik žodį pasako ir iš karto vemia: grybus, sako ir ve..., prieš, sako ir ve..., savaitę, sako ir ve..., per pusvalandį du sakinius iškvočiau. Ypač atsargus, Gintarai, būk, jeigu žaliųjų musmirių privalgysi, moko toksikologas, žinok, iš pradžių pykina, paskui praeina ir kai po kokios savaitės vėl pradeda pykinti, tai viskas, jau vaistų nebėr, kepenų irgi. Kaip tik tuo metu jo dukra ir dukros motina (čia vėl taip sudėtingai sakau) darinėja grybus, kurių visi draugiškai Europos centro golfo klube prisirinkome. Nuvažiavome į Europos centrą pasivaikščioti, miškelis ten toks menkutis (kelios pušaitės) yra, bet, žiū, kazlėkai auga, sakau: man šitie kazlėkai kažkuo į prostatas panašūs, tokie peraugę, neaiškios formos. Bet mes vieną kazlėką nupjovėm, kitą, paskui dar paberžį, raudonikį, ogi einam einam, gražią pievelę priėjom, vidury pievelės miškelis, kuriame pilna paberžių ir raudonikių, nerenka žmonės, ar ką. Vaikštome gražiomis pievelėmis nuo vieno miškelio iki kito, o kažkas pro ausis tik švilpia. Galvoju – vaidenasi, velnias, nieko nematyti, bet keistas garsas. Tik topt – golfo kamuoliukai čia skraido, girdžiu, kaip tolumoj kažkas rėkia, žiūriu, mojuoja mums lazdomis. Nieko nieko, sako Gintas, nepataikėt į mus – irgi mojuoja jiems. Taip ir prisirinkom grybų apšaudomi. Ar karas, ar badas, o lietuvį miškas pamaitintų, golfo laukai pamaitintų. Per susišaudymą ir mes neaiškių grybų pririnkome, na, dalis jų tokie nepažįstami buvo, kažkas sakė, kad Žemaitijoje vaikystėje tokių yra valgęs (valgiusi). Nusprendėm – namuose, kai darinėsim, tai dar kartą įdėmiai peržiūrėsim, atskirai virsim, ilgai ir vandenį pakeisime. Bet kadangi senimas (t. y. tėveliai ir mamytės) po tokio grybavimo pasijuto išvargę ir prigulė trumpam pamiegoti, grybus darinėti pabaigė vaikučiai. Vaikučiai grybus ir išvirė. Visus kartu. Nevalgiau aš tų grybų. Visi valgė, juokėsi iš manęs, o aš bijojau. Kaip oželis koks, kuriam vis netenka, alkanas likau. Ogi tai vis per prostatą, per antrąją vyro širdį. Kaipgi galėčiau grybus valgyti, kurie man į prostatą panašūs, be to, kas dieną esu bauginamas: profesoriai, žurnalistai, žulikai, viešųjų ryšių specialistai man prostatinį siaubą mėgina sukelti. Tokį nepaaiškinamą, neapibrėžiamą, kas per velnias ta prostata, neatlyždamas klausiu psichiatrės, – ar ji panaši į kazlėką? Va, pakelia ji ranką, sakote „kazlėkas“, anot Sigmundo Freudo... Bet čia pagal Jungą reikėtų interpretuoti, nutraukiu ją, žinote, ta prostata – tai tarsi koks archetipinis širdies šešėlis, kolektyvinė pasąmonė, sapnuoja, sakau, ir profesorius Balys Dainys, ir radijas, ir televizija, ir aš kliedžiu, gerbiamoji psichiatre, man visokie kazlėkai, pudeliai, prostamolai, pagrandukai, keksai ir teisėjai, šunims pautus čiupinėjantys, vaidenasi.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


133094. sirdininkas2008-10-01 10:46
Komentarus susikisau i savo sirdi, kuri labai issipute. Kaip kazlekas

133097. golfas2008-10-01 10:52
Net golfas lietuviu neatpratins nuo grybavimo.

133121. Katė :-) 2008-10-01 13:06
Patiko. Kaip sako viena mano draugė: tau viskas patinka. Gerai tai ar blogai? Aišku gerai. Vadinasi, esu empatiška.

133253. Mergaitė2008-10-02 09:35
Man gėda apie tokius vyriškus dalykus skaityti, bet labai norisi komentuoti.

133254. Mergaitės draugė2008-10-02 09:37
Vyrai yra beširdžiai.

133257. autoriui Freudas prabyla2008-10-02 09:43
Sublimuota širdis.

133278. NET FEMINIZMAS MŪSŲ 2008-10-02 11:15
Ir balys dainys ir visi vyrai, kurie turi prostatas, tarnauja medicinos industrijai ir visi, kurie raso apie prostatas, tarnauja medicinos industrijai, ir visi, kurie reklamuoja visokius preparatus, ir tie, kurie kuria reklamas, ir net motinos, kurios gimdo berniukus su prostatomis, ir visas pasaulis tarnauja. Esame tarnai, vergai ir nieko negalime pakeisti. NET FEMINIZMAS MŪSŲ NEIŠGELBĖS. Feministės mums niekuo negali padėti, nes net ir jos tarnauja prostatos industrijai.

133311. Tra lai lia2008-10-02 13:15
Tra lia lia trym trym trym ramtadrylia drym drym drym, rašo,rašo, rašo, rašo, rašo, rašo, rašo, rašo, rašo ir vis rašo, atseit juokingai ar čia rimtai nežinau, nežinau ir taip toliau ir trym trym trym ramtadrylia drym drym drym, einat jus visi kvailyn ir kvailyn.

133314. poetas poetas2008-10-02 13:34
Kai lietus prilis tau į širdį ir venomis lietus, o ne kraujas tekės, galėsiu stikliuką degtinės įpilti ir skalpeliu prostatą paglamonėt

133315. irgi poetas2008-10-02 13:37
Širdutę aš su skalpeliuku drykst ir žiūriu dvi jos/ turėjau vieną o dabar jau dvi turiu / tai vieną pakeliu ir įkišu krutinėn / o antrą terpu kojų sukišu

133325. archyvaras2008-10-02 14:11
Neskaičiau Bleizgio Širdies, bet perskaitysiu. O su prostata nejuokaukite, vyručiai. " Prostata - antroji vyro širdis" - prof. ir hab. daktaras Balys Dainys kartoja ir kartoja. Pirmoji, svarbesnioji,- sakyčiau aš, provincialas...

133337. archyvarui Mergaitė2008-10-02 14:38
Bet aš manau, kad vyrai kitos širdies ir neturi - tik tą vienintelę prostatą

133338. poetas poetas2008-10-02 14:41
"nepasitenkinkit vien savo žmona" - kas turi dvi širdis, tam duokit antrą žmoną, kas turi tris širdis, tam duokit trečią žmoną, o don žuanui duokit tiek širdžių, kiek tik jis nori...

133339. poetas poetas2008-10-02 14:42
prof. ir hab. daktaras Balys Dainys irgi galėtų kokį ketureilį į šitą puslapį brūkštelėti

133340. poetas poetas suprato ir išsigando2008-10-02 14:44
Raginu visas moteris labai atsargiai elgtis su Bleizgiu, nes jis gali sumanyti gydytis

133341. poetui poetui Mergaitė2008-10-02 14:50
Bendradarbės ir kaimynės tikrai turėtų susirūpinti. Oi, kaip nepadoru, net virpuliai eina.

133353. archyvaras2008-10-02 15:22
Oi, poetinių komentatorių gražumas...Poetas ir Mergaitė - kur šitai girdėta?

133378. traktorninkas kombaininkas2008-10-02 22:51
blcha mcha gerai tas rasytojas parase, o as gi sedziu visa diena prie barankes ner kada nei su savo boba nei su kita, kas daba bus

136975. skaitytojas2008-11-02 14:40
neatskleista tema,nepatikėjau vyro antra širdimi...turbut ta antra jum trugdo buti ištikimiems...geriau susikoncentruokite į vieną,kurią nors,taip gal pavyks turėti vieną,neligotą širdį,jūs šaunūs-turit pasirinkimą...turint sveiką širdį,galima išvengti ligų...žinoma,po šio straipsnio jum sunkiau suprasti sveiką širdį,bet jūs juk stiprioji lytis ir jum bus viskas gerai...

Rodoma versija 31 iš 32 
0:34:53 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba