ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-06-13 nr. 896

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALEKSANDR TARASOV. „Raudonoji gegužė“ Paryžiuje (51) • -jv-. Savaitės kronika [1] (2) • LAI VĖJUS NORMANTAS. Eilės (13) • Renata Vanagaitė SSC. Sekmadienio postilė (8) • Kalbėjosi Miglė Anušauskaitė. Fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis: Lietuvos fotografijoje – visur sostinė (1) • ERIKA PALIUKAITĖ. Homofilijos apologija (9) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (21) • SILKĖ. Kaukėtoji literatūra iš beveidės epochos (9) • DAINIUS VANAGAS. Tyla prieš tylą (3) • SIMAS ČELUTKA. Eilės (36) • KARL RAHNER. Poezija ir krikščionisRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (6) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Rasojančių rugių šventė (2)KAZYS SAJA. Esperanto (5) • Sėdu ant savo žirgo ir vėl į pievas (587) • 2008 m. birželio 20 d. Nr. 23 (897) turinys (31) •

Savaitės kronika [1]

-jv-

[skaityti komentarus]

Mano galva, Parulskio „Keltininkas“ pataikė ne į to teatro duris. Jį turėjo griebti Večerskis Nacionaliniame dramos teatre ir atitinkamai pateikti nacionaliniam vartotojui. OKT su savo rafinuotos stilistikos meno vadovu galėtų būti išrankesnis, ne visaėdis – gal atsirastų viltis, kad Vilniaus miestas kada nors sukurs naują Jaunimo teatrą...

Neseniai OKT parodyta šiurpė (taip sakytų Beresnevičius) „Uždaras vakaras“ įpūtė iliuziją, kad mūsų teatre dar ne viskas prarasta, kad teatrą gali daryti ir „antrojo ešelono“ kūrėjai (Paulėkaitė–Gavenonis–Bublytė), jeigu jie tiki teatru, turi tą mistinį teatro jausmą.

Kai „Keltininką“ koks nors ekstremistas režisierius po 50 metų išvilks į dienos šviesą (kaip Vaičiūno „Patriotus“), jis galbūt ir sužėrės žvėriškom satyros spalvom. Tačiau šiandien Paulius Budraitis (amerikiečių mokyklos režisierius) ir jo surinkti aktoriai išbubeno tekstą lyg blogame radijo teatre.

Net kyla įtarimas, kad mūsų „topinis“ dramaturgas, kikendamas sau panosėj, paspendė spąstus. Ir broliams teatralams, ir internetinės kultūros publikai. Kuri – su beisbolo lazda.

Į „Keltininką“ paskubom sukeltos visos temos – „ir viskas yra laikina, ir sunkumas gyventi, ir negalėjimas tiesiogiai jausti Dievo buvimo“ (iš režisieriaus interviu). Pagrindinis personažas palieka šventinį stalą su žmona ir išeina į trumpą gyvenimo kelionę, kurioje susitinka: gydytoją urologę (o gal proktologę – autoriai dar neapsisprendė), taksistą, prostitutę, chuliganą, policininką, kunigą. Pabaigoje režisierius krusteli ir įjungia audringos jūros ošimą.

O scenoje, lyg nelaikydami „teksto“, dvi valandas trinasi aktoriai, privalėję atmintinai išmokti n tūkstančių kompiuterinių ženklų. Su talentinguoju Sakalausku priešakyje.

Še, brangioji publika, sprink ir plok. Keltas plūduriuoja be keltininko.

Gaila tų šatėniečių, kurie neapsižiūrėjo, kad JIS buvo Vilniuje. Į sceną išėjo punktualiai, be jokios „apšildymo“ grupės, atsistojo centre prie klavišinių, pasisuko šonu, visą laiką ir iš visur galėjai matyti tik JO profilį. Skrybėlė, švarkas, kabantis ant pečių „kaip ant pakabo“, kelnės su lampasais. Kumpa seno varno nosis. Legendai – 67 metai.

JO vyrukai, gitaros, mušamieji, dar kontrabosas ir smuikas, kostiumuoti ir skrybėlėti, ir nieko daugiau. Visai pabaigoje, po vienintelio biso, vis dėlto minutėlei vorelėje su savo išsirikiavusiais muzikantais atsisuko į salę veidu ir nusilenkė – neturėdamas kur dėti rankų.

Holivudas – jo garbei reikia pripažinti – stebėtinai subtiliai fokusuoja savo muzikos legendą. Teko matyti „Amžiaus šou“ („Masked and Anonymous“), kurio peripetijose JIS dalyvauja tik kaip stebėtojas, kaip magnetizuojantis siluetas, ir filmo kadrai užsipildo savaime lyg geros poezijos strofos. Naujausio biografinio filmo pavadinimas – „Manęs čia nėra“ (pats herojus nepasirodo, jį vaidina šeši aktoriai).

Norisi tiek daug kalbėti apie JO laikyseną, nes ji yra iš tolimos praeities ar tolimos ateities. Neišjudinama uola šiandieninio „popsizmo“ ir „šoumenizmo“ tvane. Mūsų publikai „Siemens“ arenoje JO koncertas buvo dar ir pamoka. Muzika gyva ir be lindimo į šikną.

Iš pradžių, dar eidama į koncertą, nusiteikiau nuolaidoms: na, ką dar gali išreikšti šitas nukaršęs poetas, susisukęs žydas?.. Gali gražiausias, „topines“ savo dainų vietas, kurių publika laukia sulaikiusi kvapą, specialiai niekšiškai pablukinti. Gali minioje izoliuotis ir dainuoti vienas sau. Gali derinti nesuderinama – poeziją ir muziką. „Viskas, ką galiu padaryti, yra būti savimi, kad ir kas būčiau.“


    Last night the wind was whisperin’ somethin’ – I was trying to make out what it was
    I tell myself something’s comin’
    But it never does.
    (Bob Dylan, „Lonesome Day Blues“, 2001)

ŠMC karštos vasaros pradžios proga eksponavo garso meno kūrinius. Visose salėse buvo kaip iššluota, slankiojo tik kuklūs videošešėliai ant sienų, net garsiausio perkusininko Tarasovo kūrybos salėje garsas buvo sumažintas iki galbūt tyliausio – turėjome pagaliau suprasti, kaipgi mušamieji instrumentai, lėkštės ir plaktukėliai, padidinti ir sulėtinti projekcijoje, pagamina, atleiskite, sukuria energetiką. Mane vis dėlto labiausiai elektrizavo puošnūs balti marškiniai, kuriais buvo apsivilkęs nufilmuotas Tarasovas, tiksliau, tik jo nugara, egzistenciškai hamletiškai užstojusi preparuojamus mušamuosius. Didžiojoje salėje, kurioje karaliavo vokiečių garso kūryba, ošė vieniša nematoma jūra, o ant grindų tysojo laimingas lankytojas (gal net pats autorius). Garso analitikų buvo mažai, visi susispietė antro aukšto kiemelyje, kur ėmė groti jaunų vokiečių grupė su dėdule akordeonistu, ir tai buvo taip pat gerai kaip gausiai išdalytas „Carlsbergas“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


120794. archyvaras2008-06-18 10:52
Ot, intrigą man užmetė JV: pamatyti, o paskui perskaityti( arba - atvirkščiai) Parulskio Keltininą.

120795. pasitaisau2008-06-18 10:54
KELTININKĄ (vns.galininkas).

Rodoma versija 25 iš 25 
0:34:30 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba