ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-04 nr. 751

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (378) • RENATA ŠERELYTĖ. Herojinio epo paraštės (30) • VINCENT TOURNIER. O kur jautienos troškinys?LAIMANTAS JONUŠYS. Gudaičio-Guzevičiaus nuopuolis (37) • DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Modernėjimo procesai tolerancijos aukso amžiujeEGLĖ ALEKNAITĖ. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (2) • DU FU. Benamio atsisveikinimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Virtualios utopijos, POPULIZMAS ir saugi ateitisJĀNIS ROKPELNIS. PoezijaAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (6) (1) • MYKOLAS SLUCKIS. Po 40 metųNeries regioninio parko kultūrologę IDĄ STANKEVIČIŪTĘ kalbina Juozas Šorys. Neris bebras, vėlių upė (12) • NIGEL FARNDALE. Kaip drįstat, pone!JURGIS JANAVIČIUS. Rudenį visad taip būnaTATJANA TOLSTAJA. Naktis

Karalienės sekretai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 14

Kitas: A. Jonyno. Apie traktoristą.

        Debesėliai padangėmis plauko.
        Virš galvos jau dangus išsiblaivęs.
        Aria platų kolūkio lauką
        Traktoristas – taikos kareivis.

Atvirkštinį efektą čia duoda žodis "išsiblaivęs". Dangus. Visuotinio lakimo laikais. Ir paties eil. autoriaus, ir traktoristų.

Viršūnė, žinoma, – T. Tilvyčio soc. realizmo "siaubiakas".

        Lekia ZIS-as, (automobilių rūšis)
        Baltas visas,
        Sėdi vyras,
        Rankoj – vairas,
        Ant galvos
        Plaukai rudi,
        Draugas Stalinas širdy...

Kodėl plaukai rudi? Eilėraštis parašytas iš kelionių po Vado Stalino gimtinę – Kaukazą. Tokios kelionės liaudies rašytojams tada buvo privalomos. (Paklauskite Vacį R., LTSR himno autorių (su A. Venclova), kuris dar gyvas ir teberašo. Neseniai Šiauliai išleido jo "religines giesmes" – "Ave Marija".)

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė...

Po šitos eilutės man į galvą lenda:

Vieningai didžiosios Rusios suburta...

Betgi čia jau iš SSRS himno.

Net graudu, kad kasdien per radiją jį transliuodavo prieš užmiegant – 12-ą nakties – ir 6-ą ryto.

Čia dar įdedu kelias iškarpas iš gegužės 3 dienos str. "Lietuvos ryte". Autorė – Audronė Urbonaitė. Faktai kruopščiai patikrinti – galgi kam kada nors pravers.

Beje, Tatulis prašė "atjautos" ir sakėsi, kad jo partijai geriausi buvo 1996-ieji. Tada jie išties siautėjo.

Nuo 1997 metų siautėjo jau visi. Kas netingėjo. Vogė, nešė, kirto...

Iš spaudos.

Pavyzdžiai – literatūroje

Petro Cvirkos apsakyme "Šulinys" į šulinį įkritusį uošvį žentas ne tik palieka skęsti, bet dar ir uždaro šulinio dangtį.

Nuskęs uošvis – žemė atiteks žentui. To paties autoriaus romane "Žemė maitintoja" brolis užmuša brolį dėl žemės, ir net sąžinė dėl to jo negraužia.

Žmogžudystę smerkiantys lietuviai tais laikais supratingai vertindavo nužudymą dėl žemės – tokia svarbi buvo žemė.

Liudo Dovydėno romane "Broliai Domeikos" broliai dvyniai Julijonas ir Adomas pavydi vienas kitam statomos vištidės, nes vieno sėkmė gali tapti kito nesėkme.

Kas pasikeitė šiais laikais ir kuo pavirto aistros dėl žemės?

Brolis prieš brolį su šakėmis

Ir XXI amžiaus išvakarėse lietuvis vis dar žudė dėl žemės.

1999-ųjų pabaigoje netoli Piliakalnio kaimo esančiame miške, Trakų rajone, 35 metų Henrikas Debesys iš medžioklinio šautuvo nušovė 58 metų Praną Stankevičių, o jo 41 metų brolį Juozą sunkiai sužalojo.

H. Debesiui ir jo motinai Jadvygai Debesienei priklausančios žemės dokumentai dar nebuvo sutvarkyti, todėl jis degė pykčiu visiems, kurie žemę jau atgavo.

2002-ųjų lapkritį Panevėžyje nugriaudėjo sprogimas: 67 metų Vytautas Spirikavičius padėjo bombą savo 61 metų sesers Ritos Ambrozevičienės name.

Sesuo neteko namo. Brolis sąžinės graužiamas pasikorė.

Priežastis – kivirčas dėl žemės sklypo, kurio brolis ir sesuo nesugebėjo pasidalyti geruoju. [...]

Seimo nariai teisinosi – nuosavybės grąžinimą palengvinome seniems žmonėms, dabar jiems nereikėtų po keliolika kartų bėgioti pas notarą.

Bet tai buvo tiktai pradžia. Po 1997 metų, kai buvo sustabdyta žemės reforma, įsibruko dar viena, lemtinga tapusi pataisa iš trijų trumpų žodžių: "Ir kitiems asmenims".

Tai reiškė, kad teisę į žemę teisėtas jos savininkas gali perleisti ir visai svetimam žmogui, jei tik jis yra Lietuvos pilietis. [...]

Kai vieną rytą metaliniai motorinio pjūklo dantys susmigo į trijų stambių vyrų rankomis vos apjuosiamą ąžuolą, Abromiškių ir Elektrėnų gyventojai šluostėsi ištryškusias ašaras.

"Vaikystėje aš šiame ąžuolyne žaisdavau. Tas žmogus nesuvokia, ką padarė", – samdytų medkirčių iškirstu ąžuolynu baisėjosi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės cecho vadovas elektrėniškis Gintaris Mekas.

Šio miško savininkas – Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamento vadovas Gintautas Navikas.

Valdininkas G. Navikas iškirto ne viską. Toje pat vietoje, kur iškirsti ąžuolai – dar viena jo miško valda. Kita – prie Pabradės. Prie Vievio – miškas, užrašytas sesers vardu. [...]

Buvusį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį ir jo šeimą irgi pakerėjo žemės trauka.

V. Landsbergiui priklauso žemės sklypai Vilniaus rajono Sakiškių kaime, Kauno rajono Gaižėnėlių kaime, taip pat Kačerginėje.

Kol konservatorių lyderis teismuose kovojo dėl aplūžusio tvartelio Gaižėnėlių kaime, jo žmona Gražina Anykščiuose turėtą žemės plotą sugebėjo persikelti netoli "Villon" viešbučio Vilniaus pašonėje.

G. Landsbergienei 1999-aisiais buvusio Vilniaus apskrities viršininko konservatoriaus Alio Vidūno sprendimu buvo skirtas hektaro ir 16 arų sklypas Vilniaus rajone, Klevinės kaime.

Greta gyvenantiems kaimiečiams G. Landsbergienė leido šioje žemėje ganyti gyvulius, nes ji pati žemės dirbti nė neketino. [...]

Gamtos mėgėjo akibrokštai

Pajūrio regioninio parko direktorius 35 metų Arvydas Urbis dar prieš keletą metų išgarsėjo kaip žmogus, galintis tiesiog mirti dėl gamtos.

Anksčiau dirbdamas Neringos vicemeru, jis nuolat vaikydavo vaikus net iš paplūdimių, o aptikęs negyvą bebrą reikalavo uždrausti bebrų medžioklę.

Pasipiktinęs valdžios sumanymu ant Parnidžio kopos Nidoje pastatyti Saulės laikrodį, A. Urbis įlipo į pamatams iškastą duobę ir prašė jį palaidoti gyvą kartu su gamtą, anot jo, žalojančiu monumentu.

Kas jau kas, o toks žmogus, atrodytų, tikrai negalėtų tapti žemės sklypų vergu.

Gali, ir dar kaip! A. Urbis parodė, kad ir jo gyslomis teka žemės trokštančių lietuvių kraujas.

Pajūrio regioninio parko direktorius ir jo tėvas, senelis, teta, pusbrolis Pajūrio parke įsigijo 13 įvairių sklypų – iš viso 22 hektarus žemės.

Kai kuriuos sklypus aistringas gamtos ir žemės mylėtojas jau pardavė.

Gegužės 6, antradienis

Vaidotas Ž. organizavo radijuje Justino Mikučio 15-ųjų mirties metinių paminėjimą.

Sakosi, kad prieš dešimtmetį pavyko pasikalbėti apie velionį bent su 100 žmonių. Dabar sunku surinkti net 10... Buvome su muzikologu E. Gedgaudu. Jis prisimena Justį nuo mažens, jo brolis mokęsis su Jusčiu toje pačioje Kretingos pranciškonų mokykloje.

Fatališka: ten pat mokėsi Stabingis iš Petroškų sodžiaus (iš mūsų krašto), kurio knygos po tam tikrų nuotykių atsikliuvo pas mane...

Vaidotas priminė dabar daugelio painiojamą J. M. mintį apie lenkų, lietuvių ir latvių "lytį".

Justis mėgo ir tautas skirstyti į vyriškas bei moteriškas. Taigi lietuviai esą "vyrai", bet tik su lenkais, santykyje su latviais – latviai vyrai... Rusija, kaip bizantiška šalis (ir slaviška) – stora moteriškė, o Kinija – stora boba.

Antrasis sulenkėjimas Lietuvoje nebeįmanomas, nes lietuviai jau turi "imunitetą".

Paplitęs mitas, neva J. M. girtaudavo, reikalingas korekcijos. Kaip ir jo nervų ligos. Tam, kad žmogų priimtų į ligoninę, reikėdavę perspausti – padidinti ligos simptomus. Panašiai ir su jo šizofrenija.

Išgėręs truputį daugiau, pakeldavo rankas, tada susiimdavo jomis už galvos ir linguodavo kėdėje.

Vaidotas nupiešė jį tokį ir pavadino paveikslą "Pasaulio sielvartas" ("Weltschmerz"), Justis pataisė, girdi jis esąs tik "Pasaulio nuoskauda" ("Weltbeleidung").

Dante ir Koranas

Sura 45. Apie rojaus vaizdinius, kurie turėję įtakos Dantės plastikai.

Tarp sodų ir šaltinių.

        ...ir velkasi jie ten atlasu bei parča.
        ...ir sukergėm mes juos su juodbruvom juodaakėm.
        Tie saugūs, vartoja vaisius, kokių įsigeis.
        Neragaus jie tenai mirties, išskyrus pirmąją; atleido Jis juos nuo pragaro bausmės.

Kaip kad mažytėse senovės persų miniatiūrose!

Teisybės ieškotoja

Mane sukrėtė istorija Konarskio g. (prie senojo Radijo pastato). Budėtojas išlydėjo senamadiškai apsirengusią, bet dar jauną moterį. Rodydamas naująjį pastatą. Girdi, eikite ten... Nespėjau įeiti pats, kai tas pats budėtojas jau suko telefono numerį, greit supratau, kitam pastate budinčiam sėbrui:

– Ten pas jus netrukus ateis tokia moteris, tai neįleiskit.

Balsas ragelyje:

– Kodėl?

– Teisybės ieškotoja...

Tiek demokratijos moteriškei (ar vyrui), atvažiavusiam su savo bėdomis. Vejamas iš visur... Prie durų, o sargas jau žino – vyt tave šunimis!

Toks buvo ir velionio J. M., didžiausio klajojančio mūsų išminčiaus, gyvenimas.

Vieniems – kalinys, kitiems – girtuoklis, tretiems – apdrizgusiais drabužiais, ketvirtiems – epileptikas, keisto žvilgsnio...

Visur ir visados tokie žmonės – už tariamos visuomenės ribų.

– Fu! Kaip tokį įsileisti!

Gerai, kad neužmėtė akmenimis. Beje, lagery jį mušdavo ne tik prižiūrėtojai, bet ir tautiečiai.

Gegužės 7, trečiadienis

46 s., 32 (33) "Ir pasirodė (prieš juos) bjaurystės, kurias jie darė, ir užklupo juos tai, iš ko jie tyčiojosi".

Geriausios dienos atgailai!

        Ir audinė balta – po pražystančiom ievom,
        Griaučiai seno taksi – prieš alyvų žydėjimą.

SŪRS

Apie šios epidemijos protrūkį vienas gražiai pražilęs lietuvių gydytojas pasakojo taip:

– Matot, pietryčių Kinijoj valgoma viskas, kas juda. Išskyrus stalą. Žemėj.

Išskyrus laivą – jūroje.

Išskyrus lėktuvą – ore...

Ta epidemija brendusi ištisus metus, o dabar sprogusi...

Išeitų, kad žmonės nepaisė senųjų tabu?

Kaip su kempinlige?

Gegužės 8, ketvirtadienis

– Dabar jis žemės būvoj, – pasakė graudžiai senas kunigas apie mirusį žmogų, ir pajutau čia kažin kokių senų amžių kvapą.

Būva – regis, ją atgaivino ir vienas vertėjas.

Šuns būva, akmens būva (tam tikras tarpsnis, slepiantis gal ir kūno bei sielos pereinamąsias fazes, reinkarnacijų aidą.

Kitas posakis – gal iš senų (ar pasiturinčių ūkininkų – tų, kur po pietų leidžia sau snustelėti, sudėt bluostą). Betgi:

– Suleist sotį!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 21 iš 21 
0:33:34 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba