ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-03-25 nr. 790

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (70) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apvalūs daiktai (41) • JÜRGEN MOLTMANN. Bedievių teologija-js-. Sekmadienio postilėTOMASZ MAĆKOWIAK. Bendras televizoriusJURGIS JANAVIČIUS. "Tap" galerijojVALDAS GEDGAUDAS. Ko verkė pušys?..KASPARAS POCIUS. Apie monolitusSIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsGIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Apie esė... skaitiniai (2) • RŪTA SPELSKYTĖ. Pabaiga (1) • DIANA ŠARAKAUSKAITĖ. EilėsAUŠRA KAZILIŪNAITĖ. jūsų sąskaitos likutis nepakankamas (2) • MANTAS ČIŽAS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbisELENA BALIUTYTĖ. Pasaulio fragmentai vidiniu žvilgsniuRENATA ŠERELYTĖ. Marmurinė predestinacija (6) • LAIMANTAS JONUŠYS. Verstinės literatūros klodaiJOZ(U)Ė ŠUORAS. Kiunkė su raugintais kopūstais (34) • JŪRATĖ BARANOVA. Eseistas – diagnostikas, ne ligonisAndrius Šiuša. Maironio "Pavasario balsai" vertimasRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sLAIŠKAI (130) •

Apie monolitus

KASPARAS POCIUS

[skaityti komentarus]

Mums rašo

Dar kartą išrinktas Baltarusijos prezidentu, Aleksandras Lukašenka pasakė įsimintiną frazę: "Mes esame monolitinė tauta". Genialus posakis – prisipažinkime, kad ir tarp mūsų esti žmonių, kurie niekaip negali atsisakyti totalitarinio, monolitinio mąstymo. Jį diktuoja žmogus iš užjūrio, tapęs pasaulio supervalstybės vadovu po ne mažesnio rinkimų farso nei mūsų ūsuotasis kaimynas (žr. Michael Moore, Kvailieji baltaodžiai, V., 2004). Taip patogiau – žaisti pabodusiomis klišėmis, eskaluoti netikrus skandalus ir kasdien rengti orveliškas neapykantos valandėles didžiajam priešui, kurio vienintelio dėka mūsų kilnieji propagandininkai jaučiasi visaverčiai (jei tau neskauda – tu negyvas).

Dainius Juozėnas savo straipsnyje egzotišku, nouveau riche spindesio vertu pavadinimu, kurio prasmės šių eilučių autoriui neduota suprasti ("Enverdo", "Š. A.", III.18), paisydamas daugelio intelektualų puoselėjamo oficiozinio skonio, be gailesčio plaka "absoliutų bedievį ir nacionalistą" Noamą Chomsky ir jo pirmą lietuviškai išleistą knygą "Tikslai ir vizijos". Ši recenzija parodo, kokia baisi ir klaikiai nepatogi kai kam yra ši knyga, iš kitos pusės atskleidžia nežabotą pyktį, kylantį po to, kai kažkas ima kalbėti kitaip, nei įprasta orveliška mintkalbe pamažu virstančiai viešajai nuomonei.

Čia apsiribosiu keliomis rimtesnėmis kritinėmis citatomis (kurių šiame piktokame straipsnyje, atvirai sakant, ne tiek jau ir daug). Štai viena jų: "Dėliodamas savąsias ideologines, socialines ir ekonomines dėliones, jis, suprantama, veikia neperžengdamas savo užsibrėžtų schemų rėmų, visiškai ignoruodamas religinius, tautinius, rasinius, kultūrinius ir istorinius pasaulio civilizacijų, blokų, valstybių ar tautų raidos aspektus". Kyla klausimas, ar ne per ilgai šie aspektai galiojo tik mums, eiliniams, kai pasaulio galingieji – ir iš Rytų, ir iš Vakarų – stengėsi šiuos skirtumus ištrinti, perbraižydami ištisų žemynų žemėlapius taip, kaip jiems patogiau. Visi minėtieji skirtumai per ilgai tarnavo ideologinei indoktrinacijai, rasizmui, imperializmui, iš kitos pusės – izoliacijai, neapykantai ir baimei.

"N. Chomsky JAV įsikišimas Vietname siekiant atremti komunistinio Šiaurės Vietnamo invaziją – okupacija". Tiems, kurie dar tiki Amerikos generolų "domino efekto" mitu, siūlau pasižiūrėti F. F. Coppolos "Šių dienų apokalipsė".

"Komentuodamas ekonomines permainas Rytų Europoje, apie kurias buvo kiek skaitęs Amerikos spaudoje, jis stačiai tyčiojasi iš Rytų europiečių". Štai ir mūsų nevisavertiškumo kompleksai – iš jų ir vien iš jų kyla mūsų neapykanta režimo disidentams, o kartu – tam, kuris, prisiminus Franzo Kafkos citatą, savo buvimu teršia taip trokštamą matyti sterilų socialinį klimatą – be čigonų ir kaimiečių, be tų, su kuriais akis į akį susidūrę prisimename, kad esame ten, kur esame. Todėl toks praregėjimas (Rytų Europos pavadinimas Vakarų Europos trečiuoju pasauliu) leidžia paklausti savęs, ar liberaliosios demokratijos piramidė, užsibaigianti Pentagonu ir TVF, tikrai yra tobulas gėris, kurio negalima kvestionuoti ir tobulinant keisti.

Idėjos, kurias savo knygoje dėsto N. Chomsky, nėra neįgyvendinamos. Globalizacija yra neišvengiama, bet pasaulį vienija ne tik obsesija sistemos viešpačiui ar neapykanta jam, bet ir vienos valstybės parama kitai. N. Chomsky naujausiame savo straipsnyje www.counterpunch.org minėjo Kubą, kuri, pati kentėdama žiaurią ekonominę JAV blokadą, nesavanaudiškai pasiuntė būrį medikų į žemės drebėjimo nuniokotą Pakistaną, ir jie rūpinosi sužeistaisiais ilgiau nei sotūs "civilizuotų" kraštų gydytojai.

Jei imtume dažniau kalbėti apie tai, apie ką dabar tylime, N. Chomsky skaitytume visai kitaip. Gal tada šiek tiek kitaip suprastume laisvę, kurią gavę imame prievartauti patys save, savo mintis, sąžinę ir demokratiją, šiandien vis dar maskuojančią pasaulio netobulumus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 28 
0:32:52 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba