ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-07 nr. 687

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Imobilizacija (52) • "Šiaurės Atėnų" redakcija sveikina skaitytojus (ir truputį save) su dar vienu savaitraščio gimtadieniu ir labai linki (48) • JONAS JACKEVIČIUS. Spektaklis Romoje (3) • "Šiaurės Atėnai" – daugiau negu laikraštis (29) • NEIL WILLS. Mohavio telefono būdelė (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Modernybės paraštėse (30) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (9) • RŪTA TAUKINAITYTĖ. Dialogas "Maldyje" (11) • JURGA ARMANAVIČIŪTĖ. Apie gylį ir plotį (4) • MARK COUSINS. Knyga ar filmas? (3) • VYGANTAS VAREIKIS. Prie Baltijos (22) • NOMEDA GAIŽIŪTĖ. Du nauji karoliukai vilko dantų vėriniui (3) • Pasakoja JUZĖ ŠIDLAUSKIENĖ, gimusi 1908 m. Grendavės kaime, Onuškio parapijoje, Trakų apskrityje. "Gyvenau kap ancis an vandenio" (19) • SAULIUS MACAITIS. "Vienos dienos kronika" (1) • JURGIS JANAVIČIUS. Vasara su Cezariu (4) • Karaliai (6) • mano laiškas tau (160) •

Vasara su Cezariu

JURGIS JANAVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija


Sapne mačiau,
kaip vėjas nupūtė
Puntuką...
Iš Jutos Čeičytės "Sakymų"

...rankomis, lyg replėm, suspaudęs mano juosmenį, jis pakėlė mane sau virš galvos ir ėmė suktis ratu. Man svaigo galva, o jis tik juokėsi...

Tai buvo 1931 ar gal 1932 metais. Tą vasarą, sugrįžęs iš Argentinos, jis apsistojo pas mus. Dirbo plytinėj. Kai Aleksandrijoj buvo kasamas naujas šulinys, vadovavo darbams. Matau jį besileidžiantį gelmėn, kojom ant betono vamzdžio briaunos, ranka įsitvėrusį lyno. Jis buvo labiau žemo nei aukšto ūgio, liaunas, stiprus. Pametęs anglišką pypkę, kurios kandiklis buvo pažymėtas raudonu tašku, jis trankė kumščiu stalan griausdamas: "Jei pamatysiu kurį nors čionai rūkantį mano pypkę, išmalsiu dantis". "Nei tu malsi, nei tu ką, ir nešnekėk mums niekų!" – atkirto jam teta Regina. Nutilęs, jis tada pažiūrėjo į ją žvilgančiom akim ir plačiai pravira burna, kaip koks barsukas.

Svečias buvo apgyvendintas svečių kambary su langu į gandralizdį. Ant stalo ir grindų jis buvo išdėstęs mažų ir didelių grąžtų, kaltų, plaktukų, kūjų, laužtuvų, virvių ir kablių. Ir taip pat plono apvalaus knato ritinukų, o buteliukuose smulkių kristalų. "Kas yra tuose buteliukuose?" – kartą paklausiau. "Bertoleto druska*", – atsakė jis kietai.

Sekmadieniais jis pranykdavo. Eidamas miestan vilkėdavo baltu argentinišku švarku dviem guzikų eilėm, sujungtom baltais, siuvinėtais išraitymais, kaip senuose portretuose. Jis buvo tolimas tėvo giminaitis – Cezaris Slaboševičius.

Aleksandrijos pušynėly, šalia kalno, ant kurio Šv. Jono naktį degdavo laužai, grodavo muzikantai ir šokdavo vietos žmonės, gulėjo akmuo, ne ką mažesnis už Puntuką; pailgas, su plačia dubuma vidury ir vienam gale viršun kyšančia krūtim. Tas bevardis akmuo gulėjo ten nuo pat ledynlaikio.

Kai šulinys buvo iškastas, Cezaris vėl grįžo dirbti plytinėn. Savaitgaliais jis kažkur išeidavo. Pasklido kalbų, kad jis slapčia susitinka su teta Regina. Bet ar buvo joms pagrindo? Barsukas tik ir tiek! Šilto jausmo tą vasarą teta R. jam neparodė.

Vieną sekmadienį, pietų metu, Aleksandriją sudrebino sprogimas. Ant stalo, prisimenu, net šoktelėjo druskinė. Virš pušynėlio iškilo balta dūmų rankovė. "Cezaris susprogdino didįjį akmenį!" – šaukė iš ten atbėgę vaikai. Tėvas ir motina išėjo laukan ir tuoj vėl grįžo. Tada prasidėjo durų trankymas ir paskui: "Cezaris arba aš!" – motinos balsas skambėjo aštriai, kaip niekad.

Ryte svečių kambarys buvo tuščias, Cezaris ir jo rakandai dingę.

Po trisdešimt metų – mes jau gyvenom Australijoj – tetą Reginą pasiekė laiškas iš Argentinos nuo Cezario. "ROSARIO" buvo atspausta ant pašto ženklo.

________________________

* Bertoleto druską akmenskaldžiai anuomet naudojo sprogdinti.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


12496. kava2004-02-08 23:48
Nesupratau to "ROSARIO"- ar jau taip žmogus dėl neatlieptos meilės nusiminė, kad ne tik akmenuką išsprogdino, bet ir į kunigus išėjo???

12509. ebola2004-02-09 10:19
As tai galvoju kuri cia Aleksandrija idomu? Na, bet jeigu suliniui kasti reikejo atvykelio makarono, matyt bus ta, pakeliui i Trakus, ant kalno.Rosarijai isimyli kur nenuvyktu...

12576. vita :-) 2004-02-10 00:45
Tiek skambiu vardu ir tiek daug paslapciu.O kam ta akmeni sprogdinti?Barbaras kazkoks,suprato matyt teta R.,kad nevertas jos meiles buvo.O kai laiska gavo,tai vis tik apsidziauge turbut moteriske,nes niekas nesuteikia tiek malonumo kaip kadaise atstumto vyriskio demesys.Islieka galimybe,bet nelieka bjauriu atsiminimu.

58640. //??2006-06-25 06:36
nekomet neturejai gero sex? vita?

Rodoma versija 20 iš 22 
0:31:49 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba