ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-05 nr. 907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Kur šiuo metu yra mano tekstas? (30) • JONAS GRIGAS. Ką parodė Pekino olimpiada (8) • VIRGINIJA VITA. Eilės (7) • -js-. Sekmadienio postilė (28) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Namas Tbilisyje (10) • EGLĖ ALEKNAITĖ. Neopagoniški žaidimai su šaltiniais: tęstinumas, autentiškumas ir galia (5) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (33) • GRISELDA POLLOCK. Motinos kūno dvilypumas: psichoanalitinė van Gogho legendos interpretacija (6) • GROŽINĖS LITERATŪROS KONKURSAS (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasRENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (9) • SALOMĖJA NIAUNYTĖ. Ką gali mokslas ir religija? (62) • W. G. SEBALD. Daktaras Henris Selvinas (4) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLIV) (6) • štai čia yra mano dvasių pasaulis ir šitaip aš jį matau (629) • 2008 m. rugsėjo 12 d. Nr. 34 (908) turinys (13) •

Ką gali mokslas ir religija?

SALOMĖJA NIAUNYTĖ

[skaityti komentarus]

Pasak vienos afrikiečių istorijos, gyvenę du draugai – geriausi pasaulyje ir neišskiriami. Kartą jiems besišnekučiuojant kelio viduryje tarp jų praėjo moteris su kepure, kurios viena pusė buvo žalia, kita – raudona. Ji neliko nepastebėta mūsų draugų – abu ėmėsi aptarinėti, kokia graži buvusi toji moteris ir jos kepurė: „žalia kaip vešli žolė po lietaus“, sakė vienas, „raudona kaip šviežias kraujas“, tvirtino kitas. „Bet, mieliausias pasaulyje mano drauge, patikėk manim, ji buvo žalia“, – neatlyžo vienas. Į tai kitas atitarė: „Brangesnis už viską pasaulyje mano drauge, ji tikrai buvo raudona, kaip sakau.“ Tvirtinimai darėsi vis atkaklesni: „Ne, žalia“ – „Žinoma, kad raudona“, kol virto ginču, galiausiai išskyrusiu du pačius geriausius pasaulyje draugus.

Nors istorija mums nieko nepasako apie moterį, neabejoju, kad nutoldama ji piktdžiugiškai šypsojosi.

Ši istorija man primena šiandieninius įsismarkavusius ginčus tarp kraštutinių mokslo ir religijos pozicijų Pradžių Pradžios klausimu. Nuo afrikietiškos versijos jie skiriasi tuo, kad vyksta tarp abstrakčių pozicijų – bent jau tokį ginčininkų įvardijimą regime ir girdime ir su juo sutinkame. Tačiau ar gali ginčytis „mokslas“ ir „religija“, kaip ginčijasi geriausi pasaulyje draugai Afrikoje?

Žinoma, negali. Nei mokslas, nei religija neįmanomi be mokslininko ir be tikinčiojo – be žmogaus. Tai akivaizdžiausia tiesa, kuri pamirštama dėl savo akivaizdumo. Kitas pamirštamas akivaizdumas yra dvilypė žmogaus prigimtis ir todėl dvilypė veikla – žemiška ir dvasiška, kurių teoriškai gryni atstovai būtų mokslininkas ir tikintysis, šiandien badantys pirštais vienas kitą. Žvelgiant iš šios akivaizdžios buvimo žmogumi pozicijos, nesunku pastebėti žmogiškai ir nesąmoningai sumišusius religinius mokslinės veiklos motyvus – siekį dogmatizuoti pasaulio pradžią ir tvarką ir žmogaus vietą joje, kaip nesunku atpažinti ir racionalumo, stabilumo principus krikščionybėje. Atrodytų, tai suvokus būtų galima sutaikyti priešybes ir susigrąžinti prarastą darną, jei šiame ginče neglūdėtų didesnis pavojus – pasaulėžiūros apvertimas.

Mokslas, pakeitęs pasaulio veidą ir dabar siekiantis pakeisti žmogaus pasaulėžiūrą, yra tik krikščioniškosios kultūros vaisius. Būtų galima pasakyti ir – tiesiog kultūros vaisius, nes be kultūrinės aplinkos, sukurtos žmogaus, mokslas negalėtų atsirasti pats savaime, kaip akmenys ir paukščiai. Kaip žinoma, visų kultūrų pagrindas yra religija, net ir aukojusi žmones dievams, kaip Pietų Amerikoje. Kultūros be religijos negali būti de facto. Tačiau kodėl evoliucijos principo šalininkai, kalbantys apie „prisitaikymą prie aplinkos“, nenurodo, kokia būtent toji aplinka – gamta ar kultūra – ir kas prie jos prisitaiko? Todėl, kad mokslinis metodas paprasčiausiai neleidžia to padaryti, o bet kuriam mąstančiam žmogui aišku, jog toji aplinka yra gamta, nes mokslo sfera yra tik gamtos, physis, tyrinėjimas ir aprašymas. Taip įvyksta keisčiausias paradoksas – mokslas, gimęs kultūroje, ima ją pačią neigti. Mokslininkas, suabsoliutinęs mokslinį metodą, kultūrą neigia netiesiogiai, tiesiogiai neigdamas jos esminį pagrindą – religiją. Šitas išsilaisvinimo patosas ne tik primena iliuzinę savižudžio laisvę nuo gyvenimo, bet ir paslepia šiurpesnę nelaisvės formą, kurią galėčiau nusakyti retoriniu klausimu: kuris tampa kurio įrankiu – metodas mokslininko ar mokslininkas metodo?

Šitokį pasaulėžiūros virtimą aukštyn kojomis gali sustabdyti tik asmuo, pats mokslininkas, suvokęs, kad jo veikla yra dar platesnės veiklos – kultūros kūrimo dalis, todėl ir privalanti likti tik jos dalis. Medžio šaka negali virsti nei šaknimis, nei kamienu, nesunaikindama ir pati savęs, ir medžio. Dar mokslininkas turėtų atidžiai ir sąžiningai apsvarstyti kitą akivaizdų ir svarbų faktą, kad vakarietiškas mokslas, kurio principų taikymas įgalino technologinę revoliuciją, neatsirado jokioje kitoje kultūroje – nei kinų, nors šie turėjo paraką ir kompasą, nei arabų su visa jų algebra, nei senovės graikų su jų geometrija, bet tik krikščioniškojoje. Tik krikščioniškoji kultūra garantuoja buvimą asmens, kuris, tikėdamas tobula ir nekintama tvarka Dievo sukurtoje gamtoje, galėjo imtis jos stebėjimo, tvarkos joje aprašymo formulėmis ir dėsniais ir šių dėsnių taikymo žmogaus naudai. Be šitokio religinio įsitikinimo mokslas būtų buvęs vien technologija, šlubčiojanti paskui ekonominę būtinybę.1 Šiandien, įžūliai atmesdamas savo religinį garantą, jis pats grasina virsti gamtos garbinimo religija, kuri kreipia žmonių protus ir širdis nuo Kūrėjo į jo kūrinį, į gamtą kaip vienintelę objektyvią realybę.

Religija, būdama kultūros pagrindas ir ašis, garantuoja jos stabilumą ir augimą, jos egzistavimą apskritai. Mokslas, būdamas kultūros vaisius, yra galingas įrankis, pratęsiantis ir sustiprinantis žmogaus galias ir išplečiantis jo veiklos galimybes. Šie du dalykai neprieštarauja vienas kitam, veikiau papildo. Prieštara tarp jų, taip lengvabūdiškai priimama ir toliau plėtojama, yra dirbtinė ir klaidinga, o jos šaknis galima atsekti Bažnyčios ir mokslininkų rungtynėse dėl įtakingumo, dėl vienintelio kelio į dieviškumo atskleidimą.2 Koperniko heliocentrinė teorija, tapusi kertiniu šios pseudoprieštaros akmeniu, paskelbta šimtmečiu anksčiau už Galilėjaus, nebuvo pasmerkta Bažnyčios, nes ją suformulavo dvasininkas. Tikroji priešybė, klaidingai supaprastinama iki „mokslo“ ir „religijos“, glūdėjo tarp politinio Bažnyčios autoritetingumo ir individualios dvasinės patirties autoritetingumo 3, abiem pusėms išliekant religingoms toje pačioje kultūroje. Pastarasis tapo protestantizmu, o jo racionalusis aspektas – tuo, ką šiandien vadiname moksline revoliucija.4 Nepasitikėjimas dvasininkų tarpininkavimu, manau, yra ne dvasininkų, bet paties nepasitikinčiojo bėda, kaip ir Bažnyčios nepasitikėjimas individualia dvasine patirtimi yra Bažnyčios nepasitikėjimo bėda, kurios supratimas ir vėl primena man keistąją moterį iš afrikietiško pasakojimo. (Puikiausiai suvokdama erezijų grėsmę, siekiu parodyti tik psichologinį nepasitikėjimo aspektą.)

Moteris su kepure, kurios viena pusė buvo žalia, kita – raudona, piktdžiugiškai šypsodamasi praėjo tarp dviejų geriausių draugų ir Europoje, nors jų tarpusavio supratimui ir priklausomybei nebuvo lygių pasaulyje. Tad ką gali padaryti „mokslas“ ir „religija“ – mūsų dutūkstantmetė krikščionybė, norėdami susigrąžinti prarastąją darną? Mano įsitikinimu, „mokslas“ ir „religija“ nieko negali be žmogaus – asmens , mąstančio ir jaučiančio, veikiančio dvasiškai ir materialiai, kuriančio kultūrą ir moksliškai tyrinėjančio gamtą.


1–4 Julian Jaynes, The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind, Boston, NY: Mariner Books/Houghton Mifflin Company, 2000, p. 434–435.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


130838. po palme2008-09-10 16:38
mokslas-krikscioniskosios kulturos vaisius?! Na etom i zakoncim

130850. po palme(tik tarp kitko)2008-09-10 18:04
baznycia tik 1835 metais pagaliau "leido " tiketi, kad zeme sukasi apie saule, isimdama is drzudziamu knygu indekso visas apie heliocentrine sistema kalbancias knygas. Popiezius Urbonas 8 pasmerke Galilejaus "very false and erroneous ideas". Tarp kitko, dabar vatikanas noretu pastatyti paminkla Galilejui, po 400 metu, toks lyg ir pasakymas "atsiprasom". kaip tabako kompanijos atsiprasineja, kad "nezinojo" apie rukymo zala ;)

130852. S. - 130838. Po Palme2008-09-10 18:44
Ir net dar tiksliau: protestantiškos :-)
Bet ar tik?... Išeitų, kad iki krikščionybės laikų - mokslo nebuvo?... Žinoma, laikui bėgant - viskas keičiasi, teoriškai galima senesnių laikų apdarais vilkintį laikyti "iki-mokslu"... Bet man tai pritemtai (pagal užsakymą parengtai) šitoks požiūris nuskamba.

130856. e2008-09-10 19:38
Labai geras straipsneliukas. Netgi labai. Geras todėl, kad naudingas. O naudingas tuo, kad pravers akis dešimtims nuo vaikystės durnintiems, bet vis dar sveiko proto ir mąstymo dovanos nepraradusiems žmogams ir žmogėms. Valio obskurantizmui!

130857. 2 e2008-09-10 20:52
kaži ar verta džiūgaut. vieną kitą ateistėlį gal ir paprotins, bet daugelis tokių taip uždurninti, kad nė rimčiausi argumenetai nieko negelbės, nebent tik jų anūkams ateistiniai marazmai išsivadės...

130868. :)e2008-09-10 23:28
Visada viską suprask pažodžiui, antras broli.

130872. po palme2008-09-11 04:33
taip, zmogus yra daugialypis, ne tik is mesos ir kaulu, bet prie ko cia viska suvesti i krikscionybe, buk tai ji sukure zmogu ir tik jos deka mokslas pasidare ne technologija. kiekvienas zmogus, kuris uzsiima tuo, kam yra pasauktas, iesko to savo vienintelio pasaukimo, ji susiranda ir vykdo, yra kurejas/menininkas, nesvarbu melzeja santechnikas ar mokslininkas jis butu. Tekstas lyg ir pretendavo sutaikyti moksla su religija, bet galu gale, kaip ir visad, jam tebuvo palikta tarno vieta, nes jis turi "atkleisti dieviskuma".
kaip galima ka nors atrasti, apriori teigiant, kad "Mokslas, pakeitęs pasaulio veidą ir dabar siekiantis pakeisti žmogaus pasaulėžiūrą, yra tik krikščioniškosios kultūros vaisius...Tik krikščioniškoji kultūra garantuoja buvimą asmens, kuris, tikėdamas tobula ir nekintama tvarka Dievo sukurtoje gamtoje, galėjo imtis jos stebėjimo, tvarkos joje aprašymo formulėmis ir dėsniais ir šių dėsnių taikymo žmogaus naudai...Religija, būdama kultūros pagrindas ir ašis

130885. 2 po palme2008-09-11 08:07
Žmogų sukūrė Dievas, Jis ir įgalina žmogaus gebėjimą ką nors sukurti. Krikščionybė po Jėzaus Kristaus įsikūnijimo, Jo mirties ir prisikėlimo neša Dievo realybės liudijimą šiam pasauliui.

130909. e- 130885.2008-09-11 09:14
Nurodykite šitos info šaltinį, prašau. Paskiau šaltinio šaltinį ir taip visą seką, labai prašau.

130929. nuomonė :-( 2008-09-11 10:20
Autorė, manau, yra visiškai teisi- nėra jokios tikros konfrontacijos tarp mokslo ir religijos. Tai du tos pačios lazdos galai. Ta konfrontacija tarp mokslo ir religijos tėra tik tariama, paviršinė, o ne esminė, giluminė. Tai tokia pat konfrontacija, kaip ginčai tarp kokio belzebubo ir liuciperio, ar Amerikos demokratų su respublikonais. Visos tos konfrontacijos neesminės- visi tos kolizijos nariai yra tos pačios partijos nariai ir yra pavaldūs bei valdomi iš vieno to paties centro. Tai tik akių dūmimas žmonėms , iliuzijos sudarymas, klaidinimas.
Bet autorė, manau, yra neteisi, kad religija ir mokslas veda žmogų tobulėjimo ir pažinimo keliu. Tiek religija, tiek mokslas nėra nukreipti tarnauti žmogui, kurti harmoningą žmogaus gyvenimą, gerovę. Abiejų tikslai yra priešingi : žmogaus pajungimas savo valiai, kontrolei, per nuslėpimą nuo žmogaus TIESOS, jo klaidinimą, per žmogaus demoralizaciją ir degradaciją.
Atrodytų neįtikėtina ir paradoksalu, bet giliau pamąsčius – tai pasidaro tiesiog akivaizdu.
Ar galėtų kas nors pateikti pavyzdžių, kokie buvo mokslo pasiekimai, pagilinę pasaulėdaros (plačiąja prasme), savęs suvokimą, savo galimybių, savo paskirties, gyvenimo prasmės suvokimą, kaip prie to prisidėjo Bažnyčios mokymas, kur, kaip tas naujas bažnyčios suformuotas pasaulio suvokimas, mokslo ir technikos pasiekimai, harmonizavo, palengvino žmonių gyvenimą, padarė žmonės sveikesnius, laisvesnius, nepriklausomus, turinčius daugiau laiko sau, pasaulio suvokimui, laimingesnius?

130937. Katė2008-09-11 10:54
Krikščionybė Europos tautoms atnešė raštą, nes reikėjo skleisti žinią apie Kristų...

130939. katė2008-09-11 10:58
Vakar pagalvojau, kur dingo Po palme. Atsidariau langą, žiūriu - Po palme :))

130946. 2 e2008-09-11 12:16
į tamstos šaltinį turbūt pirštu nebaksnosim?;)

130947. Uras nuomonei2008-09-11 12:18
tai kas tas centras, iš kurio valdomas ir mokslas, ir bažnyčia?

130951. e- nes reikėjo skleisti žinią apie Kristų.2008-09-11 12:48
Ir dar reikėjo skleisti žinią
apie įvedamą dešimtinę.

130965. laumė2008-09-11 13:34
o žinią apie Kristų reikėjo skleisti tam, kad užsiimtum sau žemių svetimame krašte, nes savame visos teko vyriausiajam broliui.

130981. 2 laumė2008-09-11 14:47
reikėjo žinią geruoju priimti, nebūtų preteksto svetimiems čia lįsti;)

130988. laumė2008-09-11 15:11
nu jau labai gudri idėja. tas pat, kaip sakyti pankui: nereikėjo skiauterės nešioti, nebūtų skinas turėjęs preteksto tau į snukį duoti.

131004. 2 laumė2008-09-11 16:46
jei vertybes panašias iųpažins, dėl išvaizdos susikalbės;)

131010. nuomonė >1310042008-09-11 17:04
Kažkokios labai jau keistos tos vertybės (ir ar išvis vertybės?), jeigu būtina jas tokia baisia prievarta žmonėms diegti: masiškai žudant, deginant, kankinant, įbaudžiavinant (padarant vergais) visą tautą.

131014. po palme>katei2008-09-11 18:09
labas, kate, smagu kai kazkas apie mane pagalvoja
archyvaras minejo tamstos opusa Metuose, gal galeciau ir as i ji paziureti? Bandau mokytis is geriausiu.

131040. nuomonei2008-09-11 20:12
platus kelias i pragara gristas

131044. Edma2008-09-11 20:33
"Mokslas tik tada turi vertės, kada mokslininkas atsiremia į Tėvą, kaip visų energijos pasireiškimo reiškinių Šaltinį ir Priežastį. Kada mokslininkas nagrinėja bet kokius energetinių virpesių pasireiškimus, kuriuos jis gali pavadinti biologija, botanika, chemija, fizika, astronomija, ir panašiai, bet visiškai ignoruoja jų būtent tokio konkretaus energetinio pasireiškimo kaip gyvūnai, žmonės, augalai, atomai, dangaus kūnai pačią Priežastį ir patį Šaltinį – Tėvą – tada toks mokslas niekada negalės žmogaus atvesti į tikrojo mokslo šviesą, kad žmogus suvoktų ir Priežastį-Šaltinį ir Pasekmę ir visa tai susietų į sistemą.", Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL. Urantijos Knygos svetainė.

131073. po palme2008-09-12 03:39
ziurek, Jezus Kristus, pats asmeniskai Siaures Atenuos, kur jau cia man su juo bekonkuruot

131074. jonas pakrikstytas2008-09-12 03:56
autore, ar nesusimastote, kad butent tokie bei panasus meginimai primest savo teviska globa ir skatina priesiskuma? panasia retorika labai mego ir megsta naudotis ivairiausi Tevai/vadai/globejai, bet kazkodel ne karto tai prie gero neprivede. mokslas yra tik krikscioniskos kulturos vaisius? kodel butent krikscioniskos? tekstas iremintas dvieju draugu pavyzdziu, bet pradzia ir pabaiga kazkodel skiria ikyrus bandymas uzmaut antkakli su pavadziu ant vieno is ju kaklo.

131084. Po palmei Katė2008-09-12 09:17
Ar čia man parausti iš gėdos, ar numoti ranka...Geriau pamojuosiu :))

131109. Po palmei nuo archyvaro2008-09-12 12:01
Sveikas, apsišaukėli dieve Po Palme. Susirask Metus ir perskaitysi. Ar veikia paštas San Diege?

131113. 2 jonas pakrikstytas2008-09-12 12:36
todėl, kad tie draugai nėra lygūs ir neturi tokie būti. ir ši nelygybė mokslo nė kiek nesumenkina, kol jis nebando apsimetinėti esąs vienintelis.

131115. jon2008-09-12 13:13
niekas ir nebando apsimetinet vieninteliu. iskyrus krikscionybe, beje.

131116. jon2008-09-12 13:13
*isskyrus

131119. 2 jon2008-09-12 13:34
krikščionybė ir yra vienintelė bei visaapimanti, jai nereikia apsimetinėti.

131120. to 1311192008-09-12 13:55
Ne visaapimanti, o apimanti apie milijardą kvailų.

131123. katė2008-09-12 14:20
Keistas požiūris: jeigu ne mano vežime, tai kvailys. O negalėtų būti atvirkščiai?

131128. jonas2008-09-12 14:56
m, gal galima placiau truputeli? na, apie tai, kodel ir kaip krikscionybe yra vienintele

131129. 2 jonas2008-09-12 15:00
matyt, nesi krikščionis...

131131. jonas2008-09-12 15:14
ne, nesu, bet man labai idomu. o "matyt, nesi krikscionis..."- labai silpnas argumentas savo nuomonei pagristi. cia del argumentu nebuvimo ar del ko kito?

131132. jonas2008-09-12 15:15
ai, tiesa, krikstytas buvau. tai gal esu krikscionis?

131147. haribo2008-09-12 16:34
ne,nesi. reik dar 2 sakramentų

131151. po palme(nusivyles krikscionimis)2008-09-12 18:02
jau perskaiciau, geras zmogus(ne krikscionis) atsiunte emailu, vietoj siuntinejes i pasta(nerodysim pirstais, bet tai buvo archyvaras, geras katalikas)

131160. be imprimatur2008-09-12 23:57
žalia! raudona! ne, žalia! raudonaaaaaaaaa! būtų užtekę ir tiek ...

131245. xX2008-09-13 20:00
nuobodus straipsnis.

131256. po palme2008-09-13 21:27
supratau ko straipsniui truko: AMEN pabaigoj. Juk cia yra kuo tikriausias apologetinis opusas sakymui is sakyklos tikintiesiems, nes taikomas tik tiems, kurie yra krikscionys. Matyt skirtas tam, kad sustiprintu tikinciuju tikejima. Tureciau tuos sakramentus, gal aiskiau but ir man, tada ir mane apimtu, kaip 131119 sake. O dabar neturiu nei gimtosios nuodemes anei busiu palaidotas su kunigu. Galetu but ir pedofilas, man tai kas

131266. 2 po palme2008-09-13 22:29
jei nesi tikintis, kodėl "kunigus pedofilus" išskiri iš kitų pedofilų? tikinčiam dėl tokių kunigų turėtų būti ir skaudu, ir gėda, o netikintis nebent tik iš džiaugsmo apie juos pliurpti gali...

131274. 131266. 2 po palme :-( 2008-09-13 22:50
ne nu tai jo, mes visi esam tikintys, tik ne visi tai zinom, taip taip.

131275. ...2008-09-13 23:01
na taip, pvz., kai kurie tiki, kad Dievo nėra...

131276. 131275. ... :-( 2008-09-13 23:10
na taip, kaip kurie netiki, kad jo nera

131279. ...2008-09-13 23:37
tai tada ne visi esam tikintys?;)

131280. 131279. ... :-( 2008-09-13 23:40
ne, tada visi esam netikintys

131283. ...2008-09-14 00:00
kuo? tiksliau, ką netikintys?;)

131285. po palme(nedorai smaginasi)2008-09-14 00:09
cia jau velnias zino kas, bet juk smagu scholastika uzsiimineti, tegu jums padeda Dievas, gerbiamieji,jeigu jis yra, ai, tegul padeda ir jeigu jo nera

131296. 2 po palme2008-09-14 09:25
ir kaip tai asmeniškai keičia tavo gyvenimą?

131299. Noė susidomėjusi po palmės 1312562008-09-14 10:50
Nors ir nekorektiška rašyti, po palme (bet tu pats užsiminei),- išties įdomi bus tavo paskutinė kelionė į amžinąsias padangtes... Tu pats sau duosi išrišimą, atleisi sau visas kaltes ir tyras stosi prieš pasaulių Kūrėją. Ir kam tau kunigas, kuris kažkur tave lydėtų - pats puikiausiai žinai kelią.
O Salomėjos straipsnis, kurio dar neskaičiau, geras, jaučiu iš jūsų netikusių komentarų.

131302. kultūra2008-09-14 12:44
"Religija, būdama kultūros pagrindas ir ašis... Mokslas, būdamas kultūros vaisius..." Pasakykite, mielieji, o kas esu aš?

131304. smalsiai kultūrai2008-09-14 12:48
jūs, mieloji, esate niekas. na, geriausiu atveju- šalutinis religijos produktas. juk taip yra, Salomėja, ne?

131306. umbra2008-09-14 13:15
na, būna juk pašarinės kultūros ir panašūs dalykai, kurių egzistencijai religija nereikalinga, nors jos pačios vis tieky yra Kūrėjo darbo vaisius.

131317. po palme>patenkina noes smalsuma2008-09-14 15:03
sirdele mano, jau seniai tau laikeli berasiau ir prasiau balandi nunesti nuskraidinti.
Rasai apie kelione i amzinosios medziokles sali, kur musu proteviai musu laukia, kur prisikeliam lyg Feniksas is pelenu. Slapcia viliuosi, kad praamzis duos man taikia mirti. Rasai apie nuodemes. Bandau nepalikti uz saves sumazgytu reikalu, idant galeciau naktimis ramiai miegoti, o laikui atejus nelikciau niekam skolingas, nes, kaip tu jau turbut esi pastebejus, arba bent jau as esu pamates is tavu komentaru, sunkiausia, kai negali atleisti pats sau. Yra dalyku mano sirdies kertese, kurie sunkus ir praamzis apie juos zino. Tu, zinoma, turi omenyje kioskeli, prie kurio zmones prieina, susako dalykus ir nueidami nutraukia vandeni. Kai kurie paprasciausiai pasisneka su draugais, kai kurie naudojasi specialistu pagalba. Ka ten zmogus supaisysi, kaip kam geriau. Laukte nesulaukiu momento, kai abu laigysim po amzinasias ganyklas, zinoma, tik po to, kai tu atsedesi savo skaistyklos laika, nes juk taip tavo tikejimas sako. Viliuosi, kad tavo rustusis dievas bus tau gailestingas ir po kokio milijono metu pasimatysim. manasis man vis primena myleti kitus, o apie bausmes vis uzmirsta pakalbeti, nes yra labai uzmarsus.
tegu tave laimina tavo importinis isganytojas, sirdele

131338. Nusikaltėlis2008-09-14 21:11
Sielojuosi ir baiminuosi ar bus man užskaitytas nuodėmių atleidimas, jei išrišimą davė kunigas vėliau išmestas iš šio amato už pedofiliją.O gal dangaus raštininkas apaštalas Povilas nuodėmių atleidimo neįtraukė į grosbuchą arba vėliau išbraukė?Ką pasakysiu nuėjęs prie dangaus vartų?Kas gali patarti?

131343. haribo>nusikaltėlis2008-09-14 22:33
patariu-gyvenk amžinai

131362. uuu2008-09-15 08:37
iš overheard.ru

Атараканист

Мама (поучительно обращается к детке лет пяти): Ты чего в садике так плохо кушаешь? Не будешь ничего есть - тараканы в нору утащат.
Детка (с гордым видом): Я не верю в тараканов!

131389. Katė2008-09-15 17:05
Aš nemanau, kad Po palme yra bedievis. Jis, be abejo, dažnai nejučia susiduria su klausimu, iš kur šitas pasaulis. Jis tik netiki tuo Dievu, kurį jam siūlo įvairūs tikėjimai. Manau, kad tuose siūlymuose yra racionalus grūdas, bet jis taip apipintas pasakom, kad tik visiškas naivuolis gali tikėti jo realumu. Dievas yra. Tai kažkokia nesuvokiama, neįspėjama jėga, kažkoks pradžios gestas, tik konkreti mūsų sąmonė sukūrė jį konkretų, panašų į mus.Dievas visada su mumis, jei jo nebūtų, žmogaus veikla jau seniai būtų pražudžiusi žemę. Jis man panašus į teisėją, kuris sėdi prieš svarstykle, ant kurių vienos lėkštės padėta gamta, ant kitos - žmogaus veikla, ir reguliuoja pusiausvyrą (mano sąmonė irgi konkreti).

131400. e_131389.2008-09-16 07:20
Ir vėl tas pats: pirma pasakoma "dievas yra". o po to pripažįstama, tai kažkas "nesuvokiama, neįspėjama". Tai gal geriau būtų pirma susivokt, įspėt ir tada sušukt- uraaaa, draugai, jis YRA!

131402. e-1313622008-09-16 08:24
Protingas vaikas, mama- kvaiša.

Rodoma versija 23 iš 23 
0:30:23 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba