ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Knygos iliustracija. Iliustravo Aleksandra Fomina

Švininiai kareivėliai vaikiškai šypsosis

Konstanty Ildefons Gałczyński. Kavos malūnėlis. Pasaka. Iš lenkų k. vertė V. Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2006.

Kas gali išgelbėti šį naudos ir pinigų troškulio pridvisusį pasaulį? Dar viena žydiškos-amerikietiškos imperijos ekspansija? Dar vienas demokratijos eksporto ir kapitalo importo aktas? Dar viena spalvota ar bespalvė revoliucija? Et, užmirškim visa tai.

Gal Dievas? Jei Jis būtų nemiręs ir būtų to užsigeidęs, jau seniai viskas būtų atlikta. Kultūra? Ji tik saugo mus nuo mūsų pačių, kad dėl kelių centų vienas kito neišskerstume. Menas? Menininkai niekada nieko doro nesugebėjo, pastėrusiomis akimis jie nuolat spoksodavo į pasaulį ir vis bandydavo įveikti savo sielos demonus.

Tad kas? Kas gi, po šimts pypkių? Kas bus tas naujasis Mesijas? Atsakymas paprastas ir aiškus – kavos malūnėlis! Tai jis suburs vaikus ir įkurs Pasaulinį vaikų klubą – PVK. Ir mus visus išgelbės!

– Vaikai, – tęsė Malūnėlis, – prieš žygiuodami gelbėti švininių kareivėlių, turime visų pirma susitarti. Būtina rasti nors vieną bendrą tiesą. Sakykit, kiek bus du kartus po du?

– Keturi, – atsakė visi vaikai kaip vienas: ir mažasis amerikietis, teisėjo sūnelis iš Čikagos, ir mažasis lenkas nuo Sandomežo, ir negriukas iš Mvanzos, ir kinė, vardu Ho, ir tas žydukas, kuris pardavinėja riešutus Čenstochovoje.

Ir tada darželiuose ėmė žydėti jurginai, ant bažnyčių bokštų šoko gaideliai, fabrikai gamino tūkstančius žvaigždėmis spindinčių šaukštų, spaustuvės ėmė spausdinti knygas, o malūnėliai malė skanią stambių pupelių kavą...

O mes visi, t. y. švininiai kareivėliai, žvelgėme į pasaulį vaikiškai naiviomis ir tyromis K. I. Gałczyńskio akutėmis, tapome nerimti ir beprotiškai laimingi... Ir vienas kitam debiliškai šypsojomės...


Durnių laivas 2

Raimondas Dikčius. Velniai baltais chalatais. V.: UAB AMMJ, 2005.

Dėmesio, dėmesio, dėmesio! Lietuvoje atsirado globalus Vakarų civilizacijos pamfletistas. Jis iš knygos viršelio visiems atvirai rodo fuck off, tad perskaitęs jo rašliavą netyčia, o gal kaip tik tyčia, gali ne juokais (ir juokais) pasijusti iškruštas. O jei dar netikėtai (visai atsitiktinai) nulenksi celofanuotą aplanką (su autoriaus atvaizdu), ant priekinio viršelio pamatysi sultingą vibratorių.

Matyt, prekybos pradžioje švytintis linksmakotis taip glumino į knygynus užeinančius žmones, kad buvo nuspręsta knygą aplenkti. Šiaip ar taip, autorius savo tikslą pasiekė – negailestingai "išliustravo" Lietuvos ir viso kito Vakarų pasaulio mokslą, mediciną, politiką, kultūrą. Pavarė ir ant tam tikrų Lietuvos politikų bei kitokių veikėjų. Labai smarkiai išsikrovė bičas, išsimasturbavo, nes kitaip nei pisliava šio antiromano nepavadinsi. Trumpai tariant – labai atvira neapykantos pasauliui ir turbūt sau sublimacija, gan vulgarus gatvinis stilius su nuolatinėmis tiradomis apie Rytų kultūrų senumą, sveikumą, protingumą. Kalbinė pornuškė, ir tiek.

iliustracija
Įrašas knygos priešlapyje

Kontrafaktinės priemonės prieš mūsų vakarietišką beprotnamį gan neįtikinamos, nes vyrukas prisiskaitė kažkokių metafizinių šarlataniškų knygučių, įtikėjo jomis ir tuos dažnai nesuderinamus šaltinius sulydė į vieną viską aprėpiantį marmalą. Žodžiu, piktybinis šarlatanizmas megalomanijos paunksnėje. Be to, jis dar ir keliautojas. Keliauja po tas nelaimingas, smirdinčias Rytų šalis. Deja, Lietuvoj jau yra atsiradę keli panašūs rašytojai, kurie vyksta pasismaukyti Himalajuose, o paskui sėdi lotoso poza, rašo ar eksponuoja savo kičines nuotraukas.

Jėzau šventas, dauguma tautiečių tiesiog svaigsta nuo naujų religijų poreikio. Bet dažnai tie puspročiai net nežino, nuo ko pradėti. Prasto sukirpimo žmonės, įsivaizduojantys, kad galima pakilti aukščiau už kitus. Ką, vyruti, nori sugadinti tokiems žmonėms gyvenimą? Tik be emocijų... Nereikia niekam nieko per prievartą grūsti, mūsų žmonės ir taip labai patiklūs, naivūs, tad visokie perėjūnai jų protuose suka lizdus. Be to, nors knygoje daug tiesos, bet tai tik jos dalis. Pusė tiesos kartais blogiau už melą. Protingas žmogus, perskaitęs šią knygą, gal ir pažvengs, bet atskirs kliedesius nuo tiesos. O neprotingas? Veikalo pradžioje autorius paliko ranka rašytą dedikaciją: Mielas skaitytojau, skaitykit šią knygą ir smaginkitės...

Pasismaginau įsivaizdavęs, kaip R. Dikčius ant kiekvienos savo knygos rašo vis tą pačią dedikaciją ir keikiasi. Gaila, kad nepažymėtas knygos tiražas. Tada būtų aišku, ar nuo tokio onanizmo nudžiūvo ranka, ar ne. Vis dėlto paėmiau (nepatingėjau) I. Morgensterno psichografologijos vadovėlį ir pažiūrėjau, ką būtų galima pasakyti apie šį žmogų, nes kartais ir raidės atspindi, kaip pikti instinktai nugali geruosius. Gan vaikiška rašysena. Negrabi, neindividuali, nesusiformavusi, vulgari. Lyg nepatyrusios rankos išvedžiota kaligrafija. Raštas išretėjęs, raidės nesujungtos, šokinėjančios, eilutė nelygi. Tai gali rodyti autoriaus moralinį nebrandumą, savarankiškumo siekimą, vaikišką drąsą. Autorius gali būti ir plepus maniakas. O štai parašo didžioji riebi D gal pasako daugiausia: diletantizmas, tuštybė, karštakošiškumas, įtarumas... Tačiau.

Žiūrintis į pasaulį tik pro savojo "aš" prizmę. Neišsprendžiamas disonansas jo kūriniuose. Polinkis jungti metafiziką su filosofija. Išmintis, persunkta brahmanizmu ir budizmu. Teisingas ir tiesus krikščionybės suvokimas. Dvasios aristokratizmas. Užsiplieskiantis. Karštas, jautrus, drąsus. Kilnios politinės pažiūros. Apėmus pykčiui nesutramdomas. Mėgsta širsti, kartais tampa žiaurus. Nuoširdus.

Šitos savybės buvo priskirtos Émile’iui Zola. Jo rašysena brandesnė, greitesnė, su dar didesniais tarpais tarp raidžių, bet šiek tiek panaši į Dikčiaus. Jei R. D. protingai tobulins savo savybes, o ne skleis nepamatuotą agresiją, gal ir taps rašytoju.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:29:05 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba