Radausko mirtisVALDAS GEDGAUDAS [skaityti komentarus]
Karaliaus šunys vijo linksmą briedį
raudoni sodai springo obuoliais
į šaltą tuštumą grakščiai liūdėti
kol forma turinį pamažėle išskleis
klausyti kaip lietaus staccato
dangaus palangėmis nuskimbčioja Lulu
karštai apglėbia jauną Nosferatu
fontano liūtui iš tamsių nasrų
ištrykšta gedintis sidabro klevas
nejau mirtis?.. tiksli kaip ketureilis
ant mano delno baltos baltos avys
ir juodas juodas beduino peilis
Venecija o taip kažkur matyta
gondolų bandos ganosi kanaluos
gėrėjų sielos sunkstančios į rytą
pelėsiai puvinys grėsmė karaliui
aikštės lentoj kur seną rimų auksą
išvaržo plėšrūs alkstantys balandžiai
ant degančios šakos ugnies Radauską
Kolombina skanduoja fioleto jambais
ir sudreba nedrįsdama sugrįžt
paklydusi tarp tobulų žvaigždynų
strėlė galinga kaip mirtis ir jis
tai žino trenktas Arlekino
|
|
Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio Nuorodos
Kultūros diskusijų forumas, Kultūros vartai, Kultūros institucijos, Meno galerijos, Meno bankas
„ DAILĖ“, „ VILNIUS“, „ 7 MENO DIENOS“, „ ŠIAURĖS ATĖNAI“, „ LITERATŪRA IR MENAS“, „ NEMUNAS“, „ UŽUPIO ŽURNALAS“
 Lietuva internete
|
ATĖNAI
