ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Oro prekyba

MONIKA BONČKUTĖ

[skaityti komentarus]

Paprastai posakis "oro pardavėjas" ar "oro direktorius" reiškia ne ką kita, o tik tai, kad taip įvardijamas asmuo užsiiminėja abejotinu verslu ar tiesiog niekais. Tačiau šiais laikais oro prekyba, ypač tokiose tankiai gyvenamose vietose kaip Manhatanas, tapo pelningu verslu, kuris nėra nei smerktinas, nei nelegalus. Bobas von Anekenas, dirbantis firmoje "Grubb & Ellis Consulting Services", save gali drąsiai, be jokios pašaipios gaidelės vadinti "oro direktoriumi". Jis yra gerai žinomas ir gerbiamas advokatas bei verslininkas, tarpininkaujantis sudarant "oro sandėrius".

Vadinamoji oro prekyba Niujorke buvo įteisinta dar 1961 metų įstatymu. Įstatymas numato, kad pastatų savininkai, valdantys namus, kurie yra žemesni nei toje teritorijoje leistinos architektūros objektų aukščio ribos, taip pat yra ir erdvės, lygios namo sklypo dydžiui, savininkai. Kitaip sakant, jeigu jums priklausantis namas, esantis Manhatane, yra keturių aukštų, o toje vietoje leidžiama statyti dešimties aukštų namą, jums priklauso teisės į likusius šešis aukštus – bet kada sumanęs galite savo namą paaukštinti. Taigi nepastatyti aukštai virš jums priklausančio pastato tam tikra prasme yra prilyginti žemės sklypui.

Minėtas įstatymas įteisino ir tai, kad turimas "oro teises" galite perleisti kito tame pačiame kvartale esančio namo savininkui. Žinoma, už tam tikrą atlygį. Kaip ir kada galima šias teises perleisti, taip pat apibrėžia įvairūs vis atnaujinami įstatymai. Paprastai pagrindinė taisyklė ta, kad namas, kurio savininkui perleidžiate "oro teises", su jūsų valdomu namu turi turėti bent dešimties pėdų ribą. Taip pat, logiška, abu pastatai turi būti toje pačioje gatvės pusėje.

Egzistuoja įvairių išimčių. Pavyzdžiui, statiniams, kurie yra pripažinti miesto ar nacionalinės reikšmės architektūros paminklais, paprastai leidžiama perleisti "oro teises" keliuose kvartaluose. Jiems taip pat netaikoma ir tos pačios gatvės pusės taisyklė. Tokias teises, pavyzdžiui, turi keli gerai žinomi Niujorko teatrų rajone esantys architektūros paminklais paskelbti teatrai.

Tokią iš pirmo žvilgsnio futuristinę situaciją, kai oro prekyba tampa didmiesčio realybe, sukūrė nekilnojamojo turto rinka. Didmiesčių centre beveik nėra sklypų, kur būtų galima statyti naujus pastatus. Nekilnojamojo turto valdytojams, norintiems plėsti savo nuosavybę, telieka viena išeitis – statyti papildomus aukštus. Tačiau nemaža dalis nekilnojamojo turto savininkų jau yra išnaudoję savivaldybių nustatytą pastatų aukščio limitą. Čia ir praverčia "oro įstatymas", kuris leidžia statyti naujus aukštus tuo atveju, jeigu bus gautas patvirtinimas iš kitų greta esančių namų savininkų, kad pastarieji niekada neišnaudos savo aukščio limito.

Be abejo, vienintelis būdas tokį patvirtinimą gauti yra įsigyti "oro teises". Pradžioje tai buvo tik teorinė, įstatymu numatyta galimybė, o pastaruoju metu oro prekyba tapo pelningu ir gausybę interesų grupių įtraukiančiu verslu. Vieni nekilnojamojo turto savininkai siekia įsigyti kuo daugiau "oro" už kuo mažesnę kainą, kiti mėgina pasinaudoti savo pranašumu rinkoje ir gauti kuo didesnę kompensaciją už neišnaudotas "oro teises". Čia abiem pusėms prireikia konsultantų, advokatų ir t. t. – susikuria dinamiška nauja rinka.

Kaip teigia šios srities ekspertai, jau įprasta, kad "oro teisės" vidutiniškai kainuoja maždaug 60 proc. sklypo vertės. Kitaip tariant, jeigu tam tikroje vietoje turėtumėte "realų" žemės sklypą, gautumėte 40 proc. didesnę kompensaciją.

"Oro teisių" kainos "karštose" vietose vis labiau kyla. Tačiau statyba užsiimančios bendrovės teigia, kad joms vis tiek apsimoka perpirkti "oro teises" ir statyti aukštesnius pastatus. Taip yra dėl to, kad nekilnojamojo turto plėtotojai visuomet aukštesniuose aukštuose kainas užkelia. Tokiu atveju, net jeigu kainos žemesniuose aukštuose esančiuose butuose paaukštintame pastate liks tokios pat, pristatytuose aukštuose jos gali net padvigubėti.

Pirkti "orą" ypač apsimoka tokiose vietose, kur iš pastatų viršutinių aukštų atsiveria gražūs vaizdai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto savininkas turi leidimą septynių aukštų pastatui. Nusipirkęs "oro teises" iš gretimo namo, jis pastato penkiolikos aukštų butų kompleksą, iš kurio viršutinių aukštų atsiveria nuostabūs vaizdai į Centrinį parką. Toks verslininkas sėkmės atveju gali tikėtis keleriopai atsiperkančių investicijų. Tad oro prekyba ypač suintensyvėjo tokiose vietose kaip Centrinio parko pakraščiai, kur laisvų sklypų jau seniai nėra, esami pastatai tankiai gyvenami, o žmonių, norinčių būsto su langais parką, vis daugėja.

Vykstant tokiems kone fantastiškiems reiškiniams, ne taip stebėtinai atrodo ir mokslininkų prognozės, kad ateities Žemės gyventojai egzistuos po gaubtu, apsaugančiu nuo kenksmingų saulės spindulių, o jų gyvenamieji pastatai bus kelių tūkstančių aukštų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:29:01 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba