ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Ten, kur mokėsi J. Janonis

Lietuvių dienos Voroneže

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006 metų balandžio 10-ąją kavinėje "Trečias brolis" Lukas Miknevičius atmintinai citavo Antano A. Jonyno teksto nuoplaišą iš rinkinio "Aguonų pelenai":

        mažoj stotelėj už Voronežo per lietų
        kai vėjas šuorais daužo langines
        nerimastingai prieblandoj vaidenas
        ta moteris kurią vagonuos bučiavai

Danguole, vakariškai saulėti linkėjimai iš Radviliškio pakelių laukų, kuriuose sniegas tobulai virsta balomis. O! Kiek daug praeities liudijimų, kurie, žinia, sąmonėje įspausti emocijų ir patirties ženklais. Ričardas Keliauninkas

Maskvoje, VDNCH prieigose esančioje M. Arutiuniano individualioje zabegalovkoje, Nelė, Gintarė ir Ričardas užsisakė tris porcijas kiaušinienės su dešra ir tris "Baltikos" alaus. Už nugarų atsineštą degtinėlę viešai vartojo čionykščio rajono juodarūbiai dievai – saugumo tarnybos skustagalviai, anot Vysockio,

zdorovennyje žloby. Sužinoję, iš kur mūsiškė trijulė, tuoj pat reziumavo: u vas v Litve demokratija, a zdes jest’ poriadok. Pro šalį plaukiojančios padavėjėlės megztinio kairiojo žasto kišenėlės lakoniškas užrašas nedviprasmiškai šnibždėjo here.

Šiauliškės kelionių bendrovės "Jūsų ir mūsų sėkmė" autobuso vairuotojai beregint sėdimąsias vietas perkonstravo į gulimąsias, kiekvienam išdavė pagalvėlių ir apklotų. Antanas neilgtrukus susapnavo, kad gyvena išsvajotame sename malūne, o jo arkliukų ir kumelaičių kolekciją išvogė Juliaus Janonio pasamdytos profesionalės pedagogės Roma, Svetlana, Gražina, Vilija, Jolanta, Inga, Kristina. Velniaižin kelintame kilometre autobusą sustabdęs solidžiai įkaušęs milicininkas, sužinojęs, kad važiuojama ir poetų, panoro išgirsti jų eilėraščių. Ačiūdie, žodininkai Gintarė ir Ričardas miegojo nepažadinamai.

Kaip kelionės nuotaika? Duonos, degtinės ir žemės lietuviškos lauktuvėm pasiėmei? Rūke paskendęs Pupeliokas.
Siuntėjas Rimvydas Pupelis

Po Maskvą lietuvių grupę vedžiojusio gido G. Babašovo nervai nebeišlaikė: metro ištraukė kelias savo poezijos knygeles "Zemnyje liki" ir autografavęs ištiesė. Izdanije osuščestvleno za sčiot sredstv avtora. Ši 87 puslapių knygelė tikrai neužims daug ypatingos vietos Lietuvos rašytojų sąjungos bibliotekoje. O prie jos bus priglaustas ir literatūrinis mėnraštis Подьем. Leidžiamas nuo 1931 metų. Steigėjas – Voronežo apskrities kultūros administracijos komitetas podraug su Rusijos rašytojų sąjunga. Vyriausiasis redaktorius – Ivanas Jevsejenka.

Kelionę ypač turtino, o keliauninkus svaigino rauginti rūšiniai agurkėlaitėliukėliai. Panevėžio lėlių vežimo teatro direktorius irgi meno vadovas Antanas Markuckis jais tobulai užpildydavo Šiaulių J. Janonio gimnazijos pedagogų kolektyve netyčia atsirasdavusius plyšius. O liūdesiui ir džiaugsmui padidinti Antanas vakarais ir rytais užtraukdavo profesoriaus Vytauto Landsbergio mėgstamą (mėgtą) dainą "Mažam kambarėly...".

Viešbučio "Sputnik" 103 kambaryje gyveno lietuvė moteris ir trys vyrai. Visi jie naudojosi atskiromis lovomis, bendru klozetu ir kriaukle. Ant kabykla paverstos lazdos džiūvo mokytojo Jono Krivicko išskalbtos kojinės. Antanas Markuckis maigė televizoriaus pultelio mygtukus, kol aptiko sekso kanalą.

Visutėliame viešbutyje tebuvo vienintelis arbatinukas. Todėl karšto vandens arbatai ar kavai (kipiatok) tekdavo belstis į 418-ojo duris. Čia pat esančiame restorane graikiškas salotas gamino beveik valandą ir jas patiekė be privalomo sūrio. Tačiau visas paklaidas kompensavo rūko košės prikimštas rusų beržynas už viešbučio langų ir neknarkiantys kaimynai.

Per pusryčius mūsų lietuviškos kilmės skrandžiai uoliai degustavo mokyklinius kotletus su makaronais.

Prie kioskų styrančios moterėlės siūlė saulėgrąžų ir balzgano skysčio bambaliuose, kaip išsiaiškinome – naminės giros. Čionykštė lietuvė Rita Rodina aiškino, kad Voronežo saldumynų fabriko skaniausia produkcija yra saldainiai "K zviozdam" ir "Stoličnyje", nors mūsų ekipažo nariai kone visuotinai susiviliojo "Voronežu" ir "Alionka". Mokytojas Jonas Krivickas vis piktinosi viešai besibučiuojančiom, pasitelkiant jo leksiką, besilaižančiom gimnazistų porelėm.

Iš pri(si)mintų žodžių žodynėlio. Vialo jediat. Prošu liubit’ i žalovat’. Poteriatsia. Utrata. Ogarok. Golovnia. Točka opory zdes. Vražda. Okatoličivatsia. Morosit. Pogoda drian’. Na toščiak. Žit’ na chlebach. Podnimat’ vzor na verch. Celomudrije. Plot’. Zavsegdataji. Poslušanije. Prozorlivyj. Navernika. Otniud’. Vzajimno. Kulak. Nekudyšni. Ne chotel žit’ v miru.

Voronežas yra juodžemio zonoje. Tai pats derlingiausias pasaulyje dirvožemis, kurio pavyzdys eksponuojamas Paryžiuj kaip etalonas. Bet lietuviui bene daug garbingiau, kad Voroneže galima nusipirkti šaldytų cepelinų.

Miesto centrinių gatvių stulpų garsiakalbiai transliavo radiją "Voronež". Teiraudamiesi knygyno sulaukėm palankaus mosto į gastronomą! Išties gastronomo antrame aukšte būta gana prašmatnaus knygyno. Kirovo gatvėje nesenus būtuosius minė kastruoti gazuoto vandens aparatai, dekoruoti šiuolaikinių reklamų lakštais.

Viešajame miesto transporte du lietuviai jautėsi nejaukiai. Regėjos, tuoj įgrius kontrolierių desantas ir pareikalaus talonų. Nors ranktūrio įsitvėrusi čionykštė keleivė išaiškino, kad etot avtobus bezplatnyj. Nepasitikėjimą esama situacija pastiprino pro langą regimas kalėjimas (a propos esantis Laisvės gatvėje). Kitądien lietuviai įsėdo į komercinį autobusą (bilietas 5 rubliai), į komercinį mikroautobusą (bilietas 7 rubliai). Ir nuotaika geresnė, ir greičiau pasiekė tikslą. Iš Lenino aikštės link 73-iosios mokyklos važiavo 20A, 52, 52A autobusai ir 42, 50, 70, 70A, 88 mikroautobusai, tačiau per piką į juos įšokti ne taip paprasta. Reikalingos orientacinės treniruotės.

Labas rytas, Ričardai. Gal Voroneže irgi saulėta, ir cerkvių kupolai švies visa galybe. Šviesios dienos tau, Ričardai.
Siuntėjas Vilma Šileikienė

Gintarė su Ričardu šag za šagom Kirovo gatve kako ing geležinkelio stotį, joje trokšdami išvysti iš Vilniaus eksportuotą generolą Černiachovskį. Ir išvydo. Tarp gabaritinių pastatų aukštas karininkas atrodė kukliai. Be to, jam nurėžtas bareljefinis vilniškis postamentas ir sumontuotas naujas, keturkampainis, žinia, prirašyta: ot voronežancov. Neabejotinai objektas buvo nufotografuotas. Rusijoje fotografuoti reikia (įmanoma) tik nespalvotai.

Neištvėrę gana geros nuotaikos lietuviai įpuolė pagelžkelio kavinėn "Vojaž" ir užsisakė okrošku ovoščnuju už trisdešimt rublių. Tai savotiškas lietuviškų šaltibarščių analogas, tik visos daržovėlės suverstos į rūgšties nestokojančią girą. Šioje kaip ir visose kitose kavinėse ir užeigose pirmiausia prievarta kruopščiai nurengia. Tai bent etiketas, velniai negriebtų.

Štai, žiūrėkit, koks atvirukas! Voronežo turguje du lietuviu Adomaitytė ir Šileika, pasimėgaudami triauškina čia pat už keturiolika rublių nupirktu du raugintu agurku. Po šiuo vaizdeliu skaityk užrašą: 2006 god. Dni Litvy v Voroneže.

Jeleco mieste ant architekto elegantiškai pasodinto (patogiai atlošto) 1933 metų Nobelio literatūros premijos laureato Ivano Bunino kelių uoliai ropščiasi Šiaulių pedagogės ir kuo aktyviausiai fotografuojasi. Rašytojo kelnės nutrintos iki geltono blizgesio.

2006 metų balandžio 4-ąją 14.24 prie Petro Pirmojo paminklo niekieno rudakailis šunykštis pakėlė užpakalinę kairę koją. Man nepiktybiškai mostelėjus ranka, jis išgąstingai nešte nunešė įkypą kudašių.

Taigi tasai Petras Voroneže statęs pačią pirmąją Rusijos flotilę. O dabar, anot Ritos Rodinos, Voronežo "jūroj" (Voronežskoje vodochranilišče) niekas nesimaudo, nes joje banguoja visa Mendelejevo lentelė.

Juliaus Janonio gatvėje esanti 73-ioji bendrojo lavinimo mokykla pavadinta Didžiojo Tėvynės karo dalyvio Aleksandro Fedosejevičiaus Černonogo vardu. Šiuo metu 1600 mokinių dviem pamainomis moko 137 mokytojai. Jau ištisus metus prie rūbinės lygiomis teisėmis gyvena visų dėmesio lepinama katė Anfisa. 73-iosios bendrojo lavinimo mokyklos direktorius Sergejus Nikolajevičius Vorobjovas yra Voronežo miesto dūmos deputatas.

iliustracija

Skelbimas mokykloje: VNIMANIJE. V celiach obespečenija obščestvennovo poriadka vchod v školu roditelei ZAPREŠČION. Administracija školy 73

Lietuvių delegaciją išskėstom rankom sutiko Nadežda Vasiljevna Tišaninova. Tai Juliaus Janonio muziejaus vadovė, viena iš labiausiai gerbiamų pedagogių. Būtent ji užvirė šią lietuvių dienų Voroneže košę. Ji vienintelė iš čia dirbančių moterų turi teisę ateiti mokyklon sijonuota.

Prie Revoliucijos prospekto viduryje esančio Voronežo valstybinio lėlių teatro "Šut" sėdi šuo Bimas. Ankstesniame pastate čia mokytasi lietuvių, tarp jų ir Janonio. Mūsų akims parodyti du spektakliai – "Belyj Bim Čiornoje Ucho" ir "Šinel’". Paskui teatro direktorius Vladimiras Ivanovičius Safonovas įpylė mums po penkiasdešimtgramį "Flagmano" degtinėlės ir susodinęs į naujintelę nivą partarabanijo viešbutin. Antanas Markuckis pakvietė kitąmet šį talentingą teatro "Šut" aktorių kolektyvą Panevėžin.

Voronežo miestas auginte priaugintas Gintarei be proto patinkančių tuopų. Todėl teko atsiversti enciklopediją.

Tuopa (lot. Populus) – gluosninių šeimos augalų gentis, kuriai priklauso stambūs medžiai su stora ir giliai suaižėjusia žieve. Žydi lapams skleidžiantis. Žiedai sukrauti žirginiuose ir apdulkinami vėjo. Gentyje yra apie 110 rūšių, žinoma daug hibridų, kultūrinių veislių ir kt. Lietuvoje auga: baltoji tuopa (Populus alba), auginama; balzaminė tuopa (Populus balsamifera), dažnai auginama; lieknoji tuopa (Populus bolleana), auginama; pilkoji tuopa (Populus canescens), auginama; juodoji tuopa (Populus nigra), labai reta savaiminė rūšis; piramidinė tuopa (Populus pyramidalis), auginama; drebulė (Populus tremula), savaiminė rūšis.

Kaip sekas keliautojam, ar keliat lietuvišką poetizmo dvasią ant Didžiosios Rusios?
Siuntėjas Aistė Kanapeckaitė

2006 metų balandžio 4-osios naktį 00.00 Voronežo laiku 103 kambary mokytojas Jonas Krivickas išvydo pelę ir tą žinią paskelbė visai bendruomenei. Visų kojos sutartinai šoktelėjo keturiasdešimt centimetrų arčiau lubų. Spontaniškai džiaugsmingai klykta ir alpta.

Lietuviai Rusijoje vis surasdavo progų išgerti ir pasilinksminti. Balandžio 2 dieną Hanso Christiano Anderseno premijos laureatas Antanas Markuckis šventė danų rašytojo 201-ąsias metines. Jis, tiesa, tądien turėjo kvėpuoti Kopenhagos oru, tačiau šįsyk pasirinko Voronežą. Balandžio 3 dieną minėtas bendrakeleivio Ričardo Šileikos nejubiliejus. Balandžio 4 dieną visi geros valios turistai susirinko didelėn krūvon dėl Juliaus Janonio 110-ies metų.

73-iąją mokyklą apgaubusi itin iškilminga nuotaika ir lengva, nepakaltinama pompastika tvyrojo tam tikrą ilgą laiką. Scenoje patriotinę savimeilę (saviseilę) turėjo kutenti nežinia iš kur ištraukta Nikolajaus Rericho citata: U Litvy vsegda mnogo druzei. Neabejotinai pamiršiu moksleivijos šokių sukinius, puošnius rūbelius, dainas daineles, pamiršiu rusistės Olgos pro kirptą sijoną švietusias baltas blauzdas ir šlaunis. Tačiau vis regėsiu mėlyną palaidinukę dėvinčią mergėjančią paauglę, susivėmusią ant choro pakylos.

Gintarė Adomaitytė saikingai svaidė autografuotas nuorūkas. Aš liguistai pagal esamas (atsiradusias) galimybes ploviau ir ploviau plaštakas. Iš balandžio 1-osios į 2-ąją sapnavau, kad per Naujuosius teko nukabinėti pasikorėlius. Alinėj "Ostrov sokrovišč" gertas alus "Staryj melnik" patenkino dievams mūsų atsakingai leidžiamą laiką. Akims tylutėliausiai giedojo stalo mėlynstikly įsprausti geltonžiedžiai narcizai.

Pakelės užsemtos įvairiarūšėmis šiukšlėmis, saulėgrąžas gliaudantys niūraveidžiai milicininkai vis stabdydavo autobusą su Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais, tikrindavo vairuotojų dokumentus ir pinigines. Nuotaiką ir bendrą Rusijos vaizdyną bandė gelbėti dominuojančios žaliaspalvės "Jukos" degalinės. Pavasariškai nusiteikusi žvirblija niekaip nesuprato lietuviškos fonetikos.

Už 130 kilometrų nuo Voronežo esantis senas rusų miestas Jelecas jau yra Lipecko apskrity. Įvažiuojančius į miestą pasitinka 1) paminklas "Afganistan", 2) parduotuvė "Vodka-Vino", 3) įmonė "Ritualnyje uslugi". Prie pat I. Bunino literatūrinio memorialinio muziejaus gulėjo nublokštas baltas tiklis alaus "Nevskoje" butelis. Nieko nelaukdama Gintarė įsmuko knygynan ir nusipirko Saroyano "Žmogiškąją komediją" (53 rubliai 40 kapeikų). Ričardas Šileika pripuolė prie smėlio krūvos ir rieškučiomis kabino kabino savo naudai. Antanas Markuckis susigėdo tokio tautiečio poelgio ir nudelbęs akis, atatupstas pasitraukė į kitą gatvės pusę. Už keturiolikos minučių atvažiavo ir nuvažiavo milicijos uazikas.

Lietuvių turistų autobusas saugiai pervažiavo per pradėjusį atitirpti Doną, kurio niekas ir neišvydo, nes rūko siena skrupulingai slėpė esatį nuo svetimtaučių akių. Per devynias apskritis į Azovo jūrą tekantį Doną čionykščiai vadina itin intymiai ir šiltai – Batiuška Don.

Prie Voznesenskij soboro tvoros tysojęs alkašėlis už pusvalandėlės jau įsitvėrė suolo Dievo užanty. Kaipmat pripuolusi visa reginti tarnautoja griebė už sprando ir tempė vyrukėlį lauk. Nepajėgusi kvietėsi pagalbon komandą. Gražu žiūrėti: trys smulkios moteriukės vilko išvilko bejėgį kieman, pametė, kur pamazgynas, kur tirštas balandžių pulkas randa ką lesamo. Už trisdešimties žingsnių stovinčių žigulių priekinio stiklo užrašas išdidžiai skelbė – my favorite car.

Gidė lietuvių pedagogėms ir gimnazistėms paruošė skarelių. O patekti į Zadonsko vyrų vienuolyną skarelių nepakako. Du apsauginiu dešiniosios mostu moteris kreipė vagonėlin, kuriame pūpsojo suknių kupetaitės. Kiekviena iš esamo asortimento rinko sau margaspalvį ar vienspalvį sijonėlį, derino optimalų dydį ir stilių. Nes vyrų vienuolynan kelnėtom įeiti nevalia. Ženščinam i devuškam v nepristoinoi odežde (briuki, mini jubki, šorty i nepokrytyje golovy) vchod v chram ne želatelen. Ne oskorbliaite Boga svojim nebrežnym k Nemu otnošenijem i ne vvodite v soblazn moliaščichsia! Nastojatel’ sobora.

Labas, Ričardai, darželyje galvas kelia pavasariniai daigeliai (gal krokai, gal narcizai). Nojus prisiprašė ant kelių. Pasiilgom tavęs.
Siuntėjas Vilma Šileikienė

Zadonsko vyrų vienuolyno šventuose vandenyse (kupel’) podraug su Ričardu Šileika maudėsi gimnazistai Arvydas Rimkus ir Jonas Anužis. Plius 4 laipsnių vandenin privaloma panirti mažų mažiausiai trissyk: už Dievo Sūnų, už Dievą Tėvą ir už Šventąją Dvasią. Tuotarp Janonio gimnazijos kolektyvas visuomeniniais pagrindais sėmė(si) švento versmės vandens (Zadonskij sviatoj istočnik). Antanas Markuckis Lietuvon gabeno didžiausią kiekį – net 5 litrus – to ypatingojo vandens. Tikino, kad dovanos Panevėžio vandentiekio įmonei, kuri, įpildama vos po lašelį į rezervuarus, pašventins visiems gyventojams geriamąjį ir prausiamąjį vandenį.

Sveči, priobretionnyje na rynke ili v drugom meste, v chrame k ikonam stavit’ nelzia. Oni – kak jedkij dym pered Bogom, otgoniajuščij ot vas jevo Milost’. Nastojatel’ sobora.

Antano Markuckio viešnagė pas Liusią Martjanovą, Maskvos apskrities valstybinio lėlių teatro meno vadovę, nusipelniusią Rusijos Federacijos artistę, buvo prasminga. Moteris įdėjo Antanui kelionėn savo keptų bandelių su kopūstais (7 vnt.), su uogiene (1 vnt.) ir su vanile (2 vnt.). Keturias bandeles su kopūstais Antanas suvalgė svečiuose.

Ačiū už Voronežą. Du karpius-gyvulius vežu kuprinėj, trolbuse. Blaškosi, šokinėja. Kodėl žmonės kažko bijo? Man tai juokas burną girdo.
Siuntėjas Gytis Norvilas

Į gimtuosius Žirmūnus grįžusi Gintarė sienų kolekciją papildys už šimtą rublių įsigytais Voronežo ir Voronežo apskrities žemėlapių tapetais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:29:00 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba