ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Pasiklydę laike

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Nežinau, kiek jau rašyta apie naują laikuotę, sudažnėjusią taip, kad kas kelinta diena tampa išeiginė. Tačiau ne ta, kuri šventa, o visai kita: sekmadienis atidirbamas už šeštadienį, kuris buvo penktadienis. Ar čia artimiau Alisos pasaulėžiūrai, ar Žmogui, kuris buvo Ketvirtadienis? Laiko persukinėjimas valanda čia ar ten, laisvadienių ir švenčių galutinis supainiojimas, valia daryti su laiku ką nori. Kaip kokiam įsimiklinusiam donui Chuanui. Nieko sau. Kažkas už tave ėmė kontroliuoti savaitės seką ir iš švenčių eliminavo vienkartiškumą bei nepakartojamumą. Kas to prašė?

Padarė, regis, valdžia, regis, Seimas, tai yra tie, kurie ne žiūri į televizorių, kaip visi padorūs žmonės, o spokso iš jo. Tie virtualūs herojai. Išties kažkas iš magijos srities, virtualios magijos. Bet ji juk irgi veikia. Tarkime, šįsyk, patrigubindama priesaką "Šventes švęsk", išklibina patį šventės pamatą – vienintelę, nepakartojamą, sakralią datą. Šventė paverčiama laisvadienių seka ir palengvėle tirpsta, virsdama išeigine. Viena iš išeiginių sekos.

Rašau nesąmoningą žodį "laikuotė", nes laikas jau kažkur dingo. Iš pradžių jis mus šokdino valandomis, dabar galabija savaites. Kuo tai baigsis? Pradės išmušinėti mėnesius?

Manau, tokiu šokinėjimu yra patenkinti ufonautai ir ufologai – jų įsitikinimas, kad laikas reliatyvus, pasitvirtino. Na, ir fizikai teoretikai. Bet tai ta pati socialinė grupė. O kitos, kaip darboholikai, verslininkai ar darbininkai valandininkai, kurie nori ne laisvadienio, o darbadienio, nes jiems reikia dirbti ir išlaikyti šeimą?

Jeigu tai laimingosios Europos įtaka, tai mes tuoj pasidarysime afrikiečiais, nes Afrikoje yra vienas laikas – šiandien. Bet tas šiandien, kuris yra rytoj.

Antra ar trečia lietuviško poilsio diena yra skirta išsipagirioti, bet jeigu taip valdžios nurodoma, vadinasi, bent jau pirmą dieną gerti tiesiog privalu? Kaip šiandien madinga sakyti – valstybiška?

Televizorius visai paklaiko, jam visos šventės – sutirštėjusios reklamos, taigi ir gerų filmų laikas. Bet atsargos jau išsekusios. Ir nieko nuostabaus. Kalėdų ciklas, Naujieji metai, Vasario 14-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykų maratonas ir t. t. – iš kur jos trauks tiek gerų filmų? Ir netraukia, vieni kartojimai.

Vienam interneto tinklalapiui – darbo diena, kitam – tiesiog antras iš eilės sekmadienis. Spaudos kioskas nedirbo šeštadienį ir sekmadienį. "Šatėnus" nusipirkau pirmadienį, kuris buvo antras sekmadienis. Vieni laikraščiai eina, kiti stovi. Bankai nedirba. "Maximos", tiesa, sukasi.

Netikrumas ir laiko orgija. Išeiginis eilinis sekmadienis. Jis yra pirmadienis. Jau trečią pirmadienį šį mėnesį vaikai neina į mokyklą. Na ir gerai. Aš irgi neinu. Namų darbų užduotis vaikai pamiršę. Įtikinėja, kad nieko neužduota. Galbūt. Atsiminti neįmanoma.

Prieš kelias dienas susitari pirmadienį susitvarkyti kelis oficialius reikalus. Dabar nusikels į antradienį ar trečiadienį. Tai suardys savaitės grafiką. Ji bus keturdienė. Antradienis bus po sekmadienio. Ar ne šaunu?

Pirmadienis prapuolė. Jo reikalas. Matyt, valstybinės svarbos, kad taip ėmė ir pradingo. Ir du valstybinės svarbos sekmadieniai.

Šiaip tai aš už europietiškas darbo valandas. Už Kalėdų atostogas, už visuotines vasaros atostogas. Aš net pripažįstu šeštadienių ir sekmadienių būtinumą. Galima, be abejo, dirbti keturias dienas po dešimt valandų ir turėti tris laisvadienius – viskas gerai. Bet taip turi būti nuolat, o ne priešokiais.

Laiko devalvacija?

Ar gal jau perėjome "ant ES švirkšto"? Dirbti nebereikia? Tai kam tada kalbos, kad "vysimės ir pasivysim"?

Niekas šioje padangėje nėra vertinama labiau nei pastovumas, labiau nei tai, kas priprasta nuo amžių. Gal amžiai baigėsi, naikiname šventes ir verčiame jas apspangusia išeiginių papliūpa?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:29:00 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba