ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Galvos

VIRGINA ŠUKYTĖ

[skaityti komentarus]

Vyras atsisėda prieš mane, mudviejų akys kelioms sekundėms susitinka veidrodyje ir iškart suprantu, ar galiu pradėti su juo kalbėtis – tai vienas svarbiausių momentų, nuo kurio priklauso tolesnis mūsų bendravimas, todėl visada jaukiai nusišypsau ir, jeigu galva byloja: man gera, tavim pasitikiu, tau atsiduodu, man belieka pirštais lengvai paliesti jo plaukus, kad akimirksniu įvertinčiau jų struktūrą, galop dalykiškai gal tūkstantąjį kartą paklausti to paties: kaip kirpsimės?

Tai labai intymu – prisiliesti prie nepažįstamo vyro galvos, pamenu, kaip pradėjusi dirbti labai jaudinausi ir bijojau, nežinojau net ką sakyti, maliau nei šį, nei tą, nors visada turėjau paruošusi keletą gelbstinčių frazių, kol pagaliau susipratau nutilti, bandžiau šypsotis, bet lūpas ištempiau kone per prievartą, net žandus sugėlė, mano jaudulį juto ir klientas, neramiai stebėdamas mane veidrodyje, akimis sekė kiekvieną žirklių judesį, o mano pirštai virpėjo, ir nieko negalėjau padaryti, bet tuomet ši kirpykla dar nepriklausė man, todėl nesėkmė nebuvo tokia svarbi.

Tik po kokios dvidešimtos galvos nustojau jaudintis, tuomet pajutau, kad jos visos skirtingos, ne vien plaukų spalva, stiliumi ar veido išraiška – labiausiai galvos skiriasi savo skleidžiama energija ar dar kažkuo, net nežinau, kaip įvardyti tai, ką žmogaus plaukai spinduliuoja net jam pačiam nejuntant, o aš pasiimu tos energijos kiek noriu savo pirštų galiukais, ne delnais, jokių prisilietimų prie galvos delnais, tai didžiausia klaida, kurios jau seniai nebedarau, nes per delną aš atiduodu energiją, o man reikia jos daug, kitaip negalėčiau dirbti stovėdama kasdien po aštuonias valandas, todėl imu drąsiai, nes pas mane atėjusių galvų energija teisėtai priklauso man.

Stengiuosi niekuomet nepamiršti, kas esu – ne draugė, ne paslapčių saugotoja ir net ne gera pažįstama, nors sunku tokiai nepasijusti, kai žmogus kaskart atvirai pasakoja apie žmoną, vaikus, meilužę, darbą, draugus, gimines, katę ar šunį, dėsto savo ir artimųjų ligos istorijas, išpliurpia jų nuodėmes bei ydas, nesakau, kad man tai neįdomu, bet tiesiog visko per daug, todėl jeigu daugelio dalykų tiesiog nepraleisčiau pro ausis, sprogčiau nuo tų svetimų gyvenimų, pamažu išmokau jų negirdėti.

Įsitikinau, kad rizikinga pradėti kalbą nuo to, kuo praėjusį kartą baigėme, nes pokalbis ir jo tema – ne mano teisė, o sėdinčios prieš mane galvos, nes ji man atiduos savo pinigus, tačiau žinau, kad negaliu elgtis taip, tarsi klientas manęs nedomintų, o jo galvos išvaizda man rūpi labiau nei jam pačiam, juk tai mano garbės reikalas, ir jis turi patikėti, kad po to, kai jį nukirpsiu, jo gyvenimas pasikeis į gera, nes ir aš tuo tikiu, todėl dirbdama galvoju tik apie jų galvas, apie tai, ką ir kaip darau, nes žinau, kad jie tai jaučia ir jiems tai patinka – tam, kad vėl pas mane sugrįžtų.

Jauni vyrai kitokie nei vyresni – sunkiau prijaukinami, abejingi, atsainūs, krenta į krėslą ir paskęsta savyje, kalba mažai, bet patyrę gero kirpimo malonumą atšyla, pradeda pagarbiau elgtis su savo galva, nes supranta, kad ir ji gali suteikti nepakartojamų pojūčių, tai pastebiu, kai prieš išeidami šiek tiek nustebę delnu perbraukia naują šukuoseną, kaip žvilgteri į savo atvaizdą vos vos šypsodamiesi, šią akimirką skubu jiems dėkoti, kad atėjo į mano kirpyklą, tuomet jie negaili pinigų.

Vyresni flirtuoja, šypsosi, o kai po kirpimo jiems atrodo, kad plaukų padaugėjo, džiaugiasi lyg vaikai, bando įtraukti pūpsančius pilvus, išpučia krūtines, atgyja tiesiog akyse, tarsi su kiekviena nukirpta sruoga būčiau sutrumpinusi jų nugyventus metus, o aš kikenu lyg naivi jauniklė, ir tai būtinas mandagumo gestas, nes jiems tai patinka, jie pasijunta salonų liūtai ir negaili komplimentų, nors nesumoka nė litu daugiau.

Moterys pinigus pačios duoda, o iš vyrų reikia mokėti juos paimti, tai darau visai atvirai, nes uždirbu savo rankomis, mano pinigai švarūs ir geri, mano darbas jų vertas, tai žino ir tie, kurie čia ateina, todėl vieni moka jausdami malonumą mokėti, mėgaudamiesi tuo, kad turi pinigų, kiti moka už tai, kad ne tik buvo apkirpti, bet ir maloniai praleido laiką, treti – kad tapo gražesni, bet yra ir tokių, iš kurių pati neimu daugiau, nei parašyta čekyje, tiesiog negaliu, tokie į mane ima žiūrėti labai pagarbiai ir visada atveda naujų klientų.

Per dešimt mano darbo metų buvo vos keletas tokių, kurių negalėjau kirpti, vieno kol gyva nepamiršiu, jis sėdėjo įsitempęs, nudelbęs akis, o kai paprašiau atsisėsti tiesiai, pažiūrėjo į mane taip, kad nupurtė šaltis, pakirto rankas ir kojas, visa laimė, kad mane skubiai pakvietė prie telefono, paprašiau praktikantės, kad jį nukirptų, o vėliau tą žmogų lengvai atpažinau pamačiusi laikraštyje – rašė apie sugautą įtariamą žudiką, nors kas jis toks, pajutau iškart, kai atsisėdo į kėdę, nes jo plaukai skleidė pavojų ir siaubą.

Jei norite suprasti, ar žmogus "jūsų", palieskite vienas kitam galvą pirštų galiukais, o paskui delnais – neklysdami sužinosite, tinkate vienas kitam ar ne, nes plaukai byloja aiškiausiai, kirpėjai tai žino, yra žmonių, prie kurių galvos prisiliesti labai gera, jų plaukai spinduliuoja džiaugsmą, tokie niekuomet nereiškia pretenzijų, yra ir kitokių, tarsi jiems niekas nerūpėtų, lyg miegotų atviromis akimis, jie leidžia kirpti, kaip man atrodo geriau, tokių galvos skleidžia migdančią ramybę, pradedu žiovauti vos pradėjusi dirbti, o įdomiausia, kad visų tų galvų, mano maitintojų, nukirpti plaukai kurį laiką dar būna gyvi, dar pilni žmogaus, todėl vėlai vakare, kai kirpykloje nieko nebelieka, man vis tiek atrodo, kad aš ne viena.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:28:59 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba