ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-05-13 nr. 796

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (27) • VYTAUTAS STRAIŽYS. Manęs niekas neskiria nuo tolumos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pasiklydę laikeVALDAS GEDGAUDAS. Radausko mirtis-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Ten, kur mokėsi J. JanonisJOANNA PODGÓRSKA, PAWEŁ WALEWSKI. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis (7) • SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiGALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU. PoezijaINEZA JUZEFA JANONĖ. Pas beduinus prie Raudonosios jūrosCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRENATA ŠERELYTĖ. Klausimai idealistuiGINTARAS LAZDYNAS. Išorinio gyvenimo kronikos (3) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Pajūriai (3) • MONIKA BONČKUTĖ. Oro prekybaVIRGINA ŠUKYTĖ. GalvosANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXII)PASITARIMAS (320) • LAIŠKAI (168) •

Poezija

GALSANSUKH BAATAR, BAN’YA NATSUISHI, XIAO KAIYU

[skaityti komentarus]

iliustracija
Yan Zhenging. Yan šeimos šventyklos stelos atspaudas. VIII a.

    42-ą kartą vyksiantis tarptautinis festivalis "Poezijos pavasaris" šiemet ypatingas savo geografija. Jame dalyvaus poetai ne tik iš Europos ir Amerikos žemynų, bet ir iš Tolimųjų Rytų.
    Norėtume Jums pristatyti tris iš jų.
    Galsansukhas Baataras (g. 1970, Mongolija) studijavo Maksimo Gorkio literatūros institute Maskvoje. Dirbo pagrindiniuose Mongolijos laikraščiuose redaktoriumi. Išleido penkias poezijos knygas. Yra gavęs Mongolijos rašytojų sąjungos apdovanojimą (2002), nacionalinę literatūros premiją "Auksinė plunksna" (2003), Tarptautinio poezijos festivalio Didįjį prizą (Ulan Udė, 2003).
    Ban’ya Natsuishi (g. 1955, Japonija) – literatūrinis Matsayuki Inui pseudonimas. Tokijo universitete jis baigė lyginamąsias literatūros ir kultūros studijas, gavo menų magistro laipsnį. 1992 m. Meidži universitete, kuriame dėsto iki šiol, jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis. 1998 m. kartu su Sayumi Kamakura įsteigė periodinį haiku žurnalą "Ginyu". Buvo vienas iš Tarptautinės haiku asociacijos steigėjų, šiuo metu yra šios organizacijos direktorius. Jo kūryba apdovanota daugeliu Japonijos prizų.
    Xiao Kaiyu (g. 1960, Kinija) gavo tradicinės kinų medicinos diplomą. Dirbo žurnalistu. Kinijos, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Olandijos, JAV universitetuose dėsto meno estetiką ir teoriją. 1997 m. gavo stipendiją ir buvo pakviestas į Berlyną organizuoti Naujosios kinų literatūros festivalį. Jo poezija išversta į vokiečių, anglų, italų, danų kalbas.

    Puslapio "Rytai" redaktorė Agnė Biliūnaitė




GALSANSUKH BAATAR


Impresionistinė pavasario melodija Uneedei niutage*


        Kai drugelių niutage, panašiame į sene-
        Lės portretą, juodai lopiniuotas šunelis risnoja įkandin
        Raitelio, taip skambiai viauksėdamas,
        Ir pavasaris, kaip šarka, triukšmingai erzeliuodamas atskris,
        Čia taip tylu, tarsi margi drugeliai, tarsi žąsys-gulbės
        Apleido niutagą, staiga susiruošusios į Ameriką.
        Kai margų drugelių niutagas ankstyvą pavasarį
        Tampa baltmargių karvių niutagu, išlikusi žolė
        Žūva. Permatomoje erdvėje, lyg akiniai,
        Debesys plaukia, ir lyg atpažintų drugelių sparneliai
        Vėjas šnarena. Kai perregima juoda skruzdė
        Sodrioj žalumoj gulinčios knygos antraštę perskaitys paraidžiui:
        "Geriausias poetas Blez Sandaras",
        Pajus jinai, kaip maišosi galvelėj ir drumsčiasi
        Protelis, ir prisiglaus ji prie žolelės, o paskui išeis namo,
        Kai mylimas ateis ateis ir už rankutės paims.
        Uneedei niutage vasarnamiai rausta kaip rutuliai,
        Uneedei niutage auksinės išvietės akinamai blizga.
        Ir žalias lėktuvas, pasmakrę parėmęs,
        Svajingai guli aerodromo toly.
        Tarsi medinis suolas mano siela, kai ims mūkti liūdna
        Karvė, suspurdės ir ateis jinai,
        Suknios klostes taisydama, sėdi ir skaito eilių knygas, ir mano kūnas
        Taip keistai pakils, ir sapnas tęsias…



        Pilnatis Uneedei niutage


        Kai būrelis lakštingalų, kaip girtuokliai,
        Aklieji ir vėjas, klajojantis aplink kal-
        Vas-lamas, panašias į ratą, veidrodį ir stepę, čiaudė-
        Damas nuo laužo dūmų (Švilpiančiųjų
        Liaudies dainos), panašių į lamiukus
        Ant didelių ir mažų dviračių,
        Link Churmast-motulės,**
        Užbrėždamas tieses ir dalindamas atkarpas,
        Vargdamas, kentėdamas, nardydamas aukštyn ir skraidydamas,
        Dingsta – "Om Mani Pad Me Hum!"
        Kai laikrodžių rodyklės kaip gervės sparnai
        Pilnaties šviesoje matuoja erd-
        Vę nuo vystyklėlių iki karsto, ir kai-
        P žadintuvas nuojauta Karmą pašauks,
        Ir švelnios Solongo rankos, kai-
        P drugeliai, nebylius mygtukus žadintuvo paju-
        Dins, pilnatis Uneedei niutage, kai-
        P greit gimdysianti mama, Šviesą, kai-
        P žvakelę blyškią, lieja ir laukia (seanso pabaigos).
        Uneedei niutage būsimoji motina kai-
        P pilnatis snaudžia pavakare prie lango
        Ir pasakas mokos atmintinai. Motinos vandenyse,
        Neramiuose kaip laikas, staiga prabunda
        Gražus berniukas ir paprašo: "Leisk į mėnulį pažiūrėti"
        Ir pilvuką sidabrinį Cveigą skaitančios mamytės
        It medinį lopšį tyliai palinguos.
        Kaip širdies plakimas lėliuko vystykluos
        Uneedei niutage naktį pilnaties
        (Kur katė snaudžia universalinėj parduotuvėj, laukdama šeimininko)
        Sąskaitos skaitliukų, skaičiavusių nuo vakaro lig ryto,
        Uneedei niutago piliečiai negali sumokėti –
        Laike, atleiskite jiems, prašau…
        Vakare, kai norisi sukurti keturioliktąją apasionatą (L. v. B.),
        Uneedei niutage aklos lakštingalos skraido ir tada
        Aš lauksiu to laiko, kai botanikai
        Tų nelaimingųjų pėdsakus suras ir žvelgs
        Ne pro mėlynus laužus liūdnų Kalvų-Lamų, o per mėnulį
        Pilnaties Uneedei niutage. Atleiskite tiems, kurie savo karmą-dalią kažkada paskui,
        Toli, kaip vienišų būtybių pėdas, pamatys.
        Atleiskite, prašau, Uneedei niutago piliečiams…
        …O, LAIKE…

        _______________________
        *Niutag ypatingu Mongolijos buriatų dialektu reiškia "tėvynė", "gimtinė". Čia Uneedei niutag pažodžiui būtų verčiama kaip "karvių kraštas".
        **Churmast-motulė – aukščiausia dievybė Mongolijos mitologijoje, įkūnijanti dangų.


        Vertė Antanas Šimkus




        BAN’YA NATSUISHI


        Nėra
        la Revolution japonaise.
        Bangų keteras skaldo kruša

        Pradingdamas
        tūkstančiui metų
        pakabinu krioklį.

        Krinta sakūrų žiedai.
        Krauju permirkęs
        laikraščio lapas.

        Jūra, šėlstanti jūra –
        galias perdavusių
        Dievų oda.

        Valdiška serenada
        paliko tarpuaky
        delčią.

        Gilės
        virš rūko.
        Besimeldžiantis žmogus.

        Ginkluotas keturiais tūkstančiais metų
        menhyras
        klausosi paukščio.

        Nuogos šakos.
        Žvaigždės ir šįvakar tėra
        spaudos riktas

        Rytuose
        prigula
        rūko titanas

        Plaučiais atpažįstu
        Smėlėtą žemę
        Ir safyrinį dangų

        Žmonės išnyksta,
        didžiulė kalkakmenio
        Aikštė

        Vertė Agnė Steponavičiūtė



        XIAO KAIYU


        Parke

        Šiandien, tarsi išsipildžius norui, ketvirtą valandą popiet
        Ant Zhongshan parko suoliuko aš giliai giliai
        Įmigau. Nubudęs pajutau, tarsi būčiau ko netekęs.

        Kiaurymė – ne anose medžio-orchidėjos taichi praktikuojančiose moteryse,
        Ir ne anuose futbolą žaidžiančiuose vaikų kūnuose, bet manyje,
        Pievelėje miegančiame, tas palaimingas įtrūkis.

        Keletas daiktų išnyko: aš – iš nėščios moters pilvo,
        Mušinėjamo kamuolio garsas, cikados čirškimas. Ir virš parko praskridusio lėktuvo
        Ūžime išgirdau vis daugiau ir daugiau klausiančių spragų.

        Kartą svarsčiau – dangus tapo banku,
        Praradusiu savo vertybes, savo audrą, savo
        Erdvę; ir aš neturiu nieko, ką galėčiau paaukot išpažinęs.

        Tai, ką turėjau – praėjo, man bežiūrint
        Nuo manęs atsiskyrė. Tai, ką turėjau – išnyko, man bekalbant
        Dingo. Neliko nei formos, nei tūrio.

        Ir tada suprantu, kad laidotuvių ceremonijoje raudančių artimųjų gedulo rūbai
        Visai nėra mirusiųjų kvėpavimas,
            Ar atgaila.
              O ne. Tikrai ne.



        Sekmadienio popietė


        Vaikai, palikę tėčius ir mamas, kyla keltuvu,
        Vagonėlis greit slysta, jie rėkia ir klykia,
        Jų juokingi keiksmažodžiai perrėžia atrakcionų parką,
        Užmiršę mokyklose mokytojus ir namuose knygas.

        Madinga žmona sėdi šalia jauno vyro.
        Iš kur jai žinoti, kad jis atsargiai eina
        Vandeniu, jausdamas, tarsi svoris jį keltų aukštyn,
        Naštai didėjant.

        Linksma šypsena blyksteli jam tiesiai į veidą,
        Jis, spaudžiamas minios, išsiveržia iš parko, įsižiebia gatvės žibintas,
        Jo šviesoje išsiskleidžia balti persiko žiedai, ir kai visa šeima
        Sulipa į autobusą, jis neria į miegą.

        Vertė Agnė Biliūnaitė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
0:28:54 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba